-
R. Grinevičius apie švilpimą prie Seimo: matyt, tiek valstybės vadovai nusipelnė 14
„Matyt, tiek mūsų valstybės vadovai nusipelnė“, – BNS sakė organizacijos vadovas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, Sausio 13-osios minėjimo metu buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Čia buvę protestuotojai minėjimo metu nušvilpė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, joms sakant kalbas.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Pasibaigus Laisvės gynėjų dienos minėjimui, protestuotojai tęsia mitingą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Anot R. Grinevičiaus, žmonės „parodė savo nuomonę“.
Žmonės parodė gal ir pykčio, bet parodė savo nuomonę.
„Vertinu labai teisingai, nes tai buvo pirmas įvykis nuo dabartinės valdančiosios daugumos stojimo į vadovavimą – susitikimas su visuomene, pirmas susitikimas“, – teigė R. Grinevičius.
„Žmonės parodė gal ir pykčio, bet parodė savo nuomonę“, – pridūrė jis.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas teigė tuo metu, kai protestuotojai švilpė ir kėlė triukšmą, prie Nepriklausomybės aikštės nebuvęs.
„Aš pats visai nebuvau, net ne Gedimino prospekte aš dabar. Nebuvau fiziškai, negalėjau, jeigu būčiau galėjęs, būčiau švilpęs“, – tvirtino organizacijos lyderis.
Prie Seimo dirba sustiprintos policijos pajėgos.
-
S. Tamkevičius: klausiau ir meldžiausi – Viešpatie, pasigailėk, nes jie nežino, ką daro 45
„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.
Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
L. Balandžio/BNS nuotr.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.
L. Balandžio/BNS nuotr.
Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S. Tamkevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
-
Tokio Sausio 13-osios minėjimo nėra buvę: būriai pareigūnų, patikros punktai ir fizinis barjeras 32
„Daugelis, kas skaito laikraščius ar dalyvauja elektroninėje erdvėje, mato raginimus, kvietimus šią dieną vykti ir platesniam ratui Lietuvos gyventojų, įvairioms grupėms, taip pat ir įvairioms protesto grupėms, kurios norėtų atvykti ir ne tai, kad paminėti šią dieną, bet ir išsakyti, išreikšti, pademonstruoti kažkokį protestą prieš vykdomą politiką, konkrečius valdžios žingsnius, valdant pandemiją ar kitus dalykus“, – apie raginimus rinktis prie Seimo pasakojo R. Požėla.
„Matydami šitą informaciją, stebime kai kuriuos, mūsų manymu, nerimastingus ženklus. Yra ir raginimų atvykti ir parodyti, „ką mes galime“, yra įvairios aliuzijos ir nuorodos į įvairius renginius kitose šalyse, kur vyksta negeri dalykai. Todėl, mes tai stebėdami, matydami, atitinkamai planuojame ir savo veiksmus. Mūsų pasiruošimas yra kiek kitoks, nei yra įprasta ankstesniais metais. Ir todėl tikrai šiame renginyje dalyvaus padidintos policijos pajėgos. Mes planuojame platų spektrą prevencinių veiksmų“, – kalbėjo R. Požėla.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jis išvardino, kokių veiksmų žada imtis pareigūnai.
„Vienas iš tokių veiksmų – fizinio barjero tam tikrose vietose prie Seimo perimetro įrengimas. Kad būtų maksimaliai užtikrintos kiekvieno susirinkusio teisės, kad tai pagelbėtų vykdyti mūsų funkcijas ir padėtų susiorientuoti gyventojams, galbūt atvykusiems iš kitų Lietuvos vietų, kur čia tas tikrasis renginys, kaip geriau ateiti, kaip geriau išeiti. Toks priemonių spektras, mūsų manymu, leis sklandžiai pravesti šiuos renginius“, – teigė generalinis policijos komisaras.
Neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su kuprinėmis, kurios būtų skirtos ne mineraliniam vandeniui ar arbatai.
Tokių protestų buvo ir pernai. Jų metu atsirasdavo žmonių, kurie turėjo kuprines, maišus su akmenimis, pagaliais. Pasak R. Požėlos, toks scenarijus gali pasikartoti ir šįkart.
„Mes vertiname tą visą situaciją, visą triukšmą, keliamą aplink šitą renginį. Ir neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su kuprinėmis, kurios būtų skirtos ne mineraliniam vandeniui ar arbatai. Tai tikrai policija numato pakankamai platų spektrą prevencinių priemonių. Ir jeigu mums kils tam tikri įtarimai, mes pasiliekame teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jose esančius asmenis, ar jie neturi draudžiamų daiktų, taip pat asmenis, kurie ateina į šį renginį“, – kalbėjo generalinis policijos komisaras.
Kaip tikino komisaras, prie Vilniaus įrengti ir patikros postai, kuriuose vykdoma stebėsena į Vilnių atvažiuojančių transporto priemonių.
„Pagal turimą informaciją pasirinktinai vykdysime į Vilnių atvažiuojančių transporto priemonių. Pagal turimą informaciją pasirinktinai galbūt kai kurias stabdysime, žiūrėsime, kas važiuoja, kaip važiuoja, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – sakė R. Požėla.
„Noriu pasakyti, kad pagrinde dirbs Vilniaus apskrities komisariato darbuotojai, bet lygiai taip pat mes komandiruojame tam tikrą skaičių mūsų darbuotojų iš kitų teritorinių policijos įstaigų“, – tvirtino pašnekovas.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas
Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvoje vyksta tradiciniai renginiai. Minėjimas tradiciškai prasideda pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Po to – Laisvės gynėjų dienos minėjimas prie Seimo rūmų ir 2021 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Popiet žuvusieji už Lietuvos laisvę bus pagerbti Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Prieš Laisvės gynėjų dienos minėjimą socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai atvykti į renginį protestui prieš valstybės institucijų sprendimus, tarp jų – prieš koronaviruso ribojimo priemones.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
-
Prieš Šeimų sąjūdžio piketą Seimą apjuosė apsaugine tvora 18
Pastarąją žinią skelbia portalas delfi.lt, sulaukęs žinių iš skaitytojų, užfiksavusių pastarąjį faktą nuotraukoje.
Primename, kad gruodžio 6-ąją Lietuvos šeimų sąjūdis rengia piketą prie Seimo prieš privalomąjį darbuotojų testavimą dėl COVID-19 jų pačių lėšomis, galimybių pasą.
Tokius protestus minėta organizacija ketina rengti kasdien iki gruodžio 22 dienos.
Tačiau, kaip BNS sakė Šeimų sąjūdžio atstovas Algimantas Rusteika, prie Seimo masinių protestų neplanuojama.
-
Riaušių prie Seimo byloje – 62 įtariamieji: jų namuose – kratos 4
Jos teigimu, įtariamieji buvo sulaikyti Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose vietose atliktos kratos.
Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovaujamas tyrimas atliekamas dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą.
Tą dieną apie 5 tūkst. žmonių buvo susirinkę prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.