-
Celofanas skelbia vendetą pareigūnams? Už informaciją siūlo 100 eurų 122
Celofanu pasivadinęs kaunietis jau kitą dieną po riaušių tiesioginės transliacijos metu kalbėjo apie vieną protestuotoją, gavusią ašarinių dujų, kurią esą ištiko klinikinė mirtis.
„Šitą faktą, kad nukentėjo moteris ir buvo išvežta į ligoninę, policija ir žiniasklaida visiškai nutyli. Rašo, kiek policininkų vargšelių nukentėjo, kiek policininkų nusilaužė nagą, kiek jie dabar negalės dirbti ir t. t. O kad realiai moterį buvo ištikusi klinikinė mirtis ir ją gaivino greitosios pagalbos darbuotojai, šito dalyko žiniasklaida nerašo ir nutyli“, – kalbėjo vyras.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė portalui kauno.diena.lt paneigė skleidžiamus melagingus gandus.
„Informacijos apie tai, kad ta sužeista moteris, kuriai reikėjo pagalbos, yra mirusi, neturime. Žiniasklaidoje jau buvo ir gydymo įstaigos komentaras – šitas dalykas buvo paneigtas“, – situaciją komentavo policijos atstovė.
Tačiau tai ne vienintelis abejonių sukėlęs A.Kandroto ištransliuotas melagingas teiginys. Jis aiškino, kad riaušių metu pareigūnai naudojo ir gumines kulkas. „Mes jau turime merginos nuotrauką, nežinau, ji kreipėsi į medikus ar ne. Buvo šauta iš guminės kulkos į koją“, – savo tiesą įrodinėjo Celofanas.
Dabar yra pirminis pasiūlymas: už vieną policininką, kuris dalyvavo ten ir purškė, už jo nuotrauką mes galime mokėti po 100 eurų.
Šį teiginį policijos atstovė R. Janavičiūtė taip pat paneigė. „Neturiu tokios informacijos. Jeigu pareigūnai būtų naudoję gumines kulkas, kažin, ar būtų pavykę tokį faktą nutylėti. Aš labai abejoju. Ne uždaroje teritorijoje vyko renginys, kad būtų įmanoma tokį dalyką panaudojus nuslėpti. Tikrai tokios informacijos mes neturime“, – kalbėjo policijos atstovė.
Vien gandų skleidimu A.Kandrotas neapsiribojo. Drėbęs pasipiktinimą dėl policininkų veiksmų, jis ištransliavo finansinį pasiūlymą.
„Gavome tokį pasiūlymą, žmonės irgi pasiūlė pinigus, kad skelbti policininkų pavardes, kurie dalyvavo purškiant žmones. Dabar yra pirminis pasiūlymas: už vieną policininką, kuris dalyvavo ten ir purškė, už jo nuotrauką mes galime mokėti po 100 eurų“, – teigė jis.
Pasiteiravus ką mano apie Celofano siūlymą už pareigūnų paviešintą tapatybę siūlyti po 100 eurų, policijos atstovė tvirtino apie šį faktą duomenų kol kas neturinti. Tačiau priminė, kad pareigūnai vykdė savo funkcijas.
„Policija stebi viešąją erdvę ir ragina žmones nepasiduoti tokioms iniciatyvoms“, – sakė R. Janavičiūtė.
Kaip jau rašyta anksčiau, per riaušes prie Seimo antradienio vakarą buvo sužeista aštuoniolika pareigūnų – dvylika policininkų ir šeši Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Be to, per riaušes prie Seimo suniokotos aštuonios transporto priemonės. Pasak policijos, į medikus kreipėsi ir aštuoni mitingo dalyviai, jie galbūt nukentėjo dėl ašarinių dujų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė neturinti duomenų apie per riaušes nukentėjusius jų dalyvius. „Aš tokios informacijos šiuo metu neturiu. Žinoma, sklando kažkokia informacija socialiniuose tinkluose, bet mūsų pareigūnai imasi tik kraštutiniu atveju tų reikiamų specialiųjų priemonių“, – teigė ji.
Riaušių policija apie 2 val. nakties baigė išsklaidyti nuo Seimo nesitraukusius protesto akcijos dalyvius. Jie išvaikyti pareigūnams su skydais pamažu judant į priekį ir naudojant ašarines dujas.
Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms. Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
-
Protesto prieš skiepus fone – profesorės įžvalgos: COVID-19 mus labai šokdina 7
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbinta viena iš mitingo dalyvių, filosofė Nida Vasiliauskaitė teigė, kad vakcinacija nei nuo viruso platinimo, atmainų ar mirties neapsaugo, taigi „galimybių pasas tik segreguoja visuomenę“. Tačiau, pasak profesorės A. Žvirblienės, pagrindinė problema yra ta, kad kiekvienas nepasiskiepijęs asmuo didina viruso cirkuliaciją visuomenėje.
Tokios blogos situacijos ligoninėse mes niekada nesame turėję.
„Jeigu pasižiūrėtume, kaip atrodė ši žiema ir kaip buvo užkimštos ligoninės, tai ši infekcija, deja, mus labai šokdina. Ir mūsų sveikatos apsaugos sistema dėl to kenčia. Žmonės negauna būtinosios pagalbos, todėl, kad viskas yra perpildyta COVID-19 sergančiais ligoniais. Tai daugiau nei akivaizdu, kodėl toks dėmesys (šiai temai, – red. past). Jos niekas dirbtinai nesusvarbina. Tiesiog tokia yra realybė, kad tokios blogos situacijos ligoninėse mes niekada nesame turėję, neatsimename, kada dėl infekcijos taip būtų užkemšamos ligoninės“, – situaciją komentavo A. Žvirblienė.
Tačiau žmonės sako: konstitucinė laisvė, teisės, mano kūnas – ką noriu, tą darau. Tarp gyventojų – daug argumentų. „Ką jūs atsakote sakantiems: mano kūnas, ką noriu, tą darau, ir neverskite, nespauskite manęs į kampą skiepytis“, – profesorės klausė laidos vedėjas.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„O kas verčia ypatingai? Yra tam tikros darbovietės, kuriose nepasiskiepijęs žmogus kelia realią grėsmę kitiems. Žmogaus yra laisva valia, jeigu darbas netinka, tiesiog pasirinkti kitą darbą. Nėra, kad žmonės būtų sodinami į kalėjimą, jeigu jie nesiskiepija“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau viešasis transportas ir didelės parduotuvės tokiems asmenims jau greitai užvers duris. „Taip, bet mes visi kentėjome nuo karantino, visi. Todėl, kad nebuvo pasirinkimo, nebuvo galimybės pasiskiepyti. Ir visa visuomenė buvo uždaryta. Ir buvo uždaryti prekybos centrai, visos kitos galimybės buvo uždarytos visai visuomenei. Tai dabar atsiradus galimybei, kad paskiepiję žmonės tiesiog save apsaugo ir saugo aplinkinius, kodėl jie turėtų vėl pakliūti į tokį uždarą ratą. Čia, man atrodo, labai aiškūs argumentai – tie, kurie pasiskiepijo ir supranta, kad apsaugo ir save, ir kitus jiems ir nebereikia laikytis tų didelių ribojimų“, – apie vakcinacijos svarbą kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasiskiepijimas apsaugos žmogų nuo rizikos sirgti sunkiai ir nuo mirties.
„Vis dėlto pasiskiepiję žmonės platina virusą trumpiau, jeigu ir platina, be to tikrai ne visi, skiepas apsaugo maždaug apie pusę žmonių, kad jie net ir neplatina viruso. Vadinasi, gerokai sumažėja tikimybė platinti virusą. Pasiskiepijimas apsaugos žmogų nuo rizikos sirgti sunkiai ir nuo mirties. Tai jeigu mes kalbame apie sveikatos apsaugos sistemą, kuri nebeturėtų būti taip perkrauta, kaip buvo šią žiemą, vadinasi pasiskiepiję žmonės turi žymiai mažesnę riziką patekti į ligoninę ir perkrauti tą sveikatos sistemą. Man atrodo, čia labai paprasta aritmetika“, – teigė profesorė.
Kaip portale rašyta anksčiau, keli tūkstančiai žmonių antradienio rytą susirinko prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms.
Antradienio ryto duomenimis, į renginį susirinko apie 4,5 tūkst. žmonių. Nešini tautinėmis, savivaldybių vėliavomis ir plakatais, tokiais kaip „STOP diskriminacijai“, „Šiknon galimybių pasą“, mitingo dalyviai skandavo „Gėda, gėda“, juos lydėjo Seimui ir Vyriausybei adresuoti šūksniai „Eikit lauk“.
Dalis dalyvių laikė plakatus, ant kurių buvo užrašyta „Stop fašizmui“, o šalia užrašo – Adolfo Hitlerio ir Laisvės partijos vadovės Aušrinės Armonaitės nuotraukos bei sumontuotas nacistine apranga vilkinčios premjerės Ingridos Šimonytės atvaizdas.
„Reikia saugoti valstybę, Konstituciją, apginti savo teises, laisvą pasirinkimą, kad nebūtų varžomos mūsų teisės, nesvarbu, ar žmogus nori skiepyti, ar nenori. Galų gale – vakcinavimasis yra dalyvavimas eksperimente“, – BNS sakė protesto dalyvis, 49-erių ūkininkas Ričardas Lekavičius.
„Jei mes deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė, tai demokratija turi galioti nuolat, o ne tik rinkimų periodu“, – pridūrė jis.
Grožio paslaugų srityje dirbanti Diana Verikienė tvirtino, kad „skiepytis turi būti laisva teisė rinktis“.
„Atėjau, nes nesutinku, kad valdžia į tautą nežiūri. Turiu omeny vakcinavimą ir žmonių skirstymą – turės ar neturės galimybių pasą. Tai yra neteisinga“, – kalbėjo 51-erių moteris.
Vėliau protestuojantys žmonės blokavo Seimo kiemo vartus. Keli šimtai žmonių užtvėrė išvažiavimą iš vidinio parlamento kiemo, kur Seimo nariai stato savo automobilius.
Mitinguotojai Prezidentūroje įteikė rezoliuciją „nedelsiant atšaukti priverstinį testavimą, skiepijimasi, galimybių paso ir kitus apribojimus nepaskiepytiems ir nepersirgusiems COVID-19 žmonėms, sudarant vienodas sąlygas visiems dirbti ir naudotis privačiomis, viešosiomis paslaugomis; atšaukti valstybėje ekstremalią, netgi ketinamą sukarinti situaciją dėl virusinės sezoninės ligos“.
Taip pat mitinguotojai prašo prezidentą Gitaną Nausėdą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, o Vyriausybei pareikšti prezidentui apie savo atsistatydinimą, pranešė naujienų portalas delfi.lt.
