Demonstrantai pradėjo rinktis prie Donaldo Tusko biuro trečiadienį 11 val. protestuodami prieš importą iš Ukrainos, jų teigimu, pakertantį jų verslą ir vidaus rinką. Tada jie padegė padangas ir karstą, ant kurio buvo parašyta, kad „ūkininką nužudė žaliasis kursas“, galvoje turint Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos politikos paketą. Kiti ūkininkai degino ES vėliavas.

„Polsat TV“ duomenimis, prieš 11 val. vienas iš demonstrantų mėgino permesti degantį karstą per policijos užtvaras, kilo „muštynės“ su policijos pareigūnais.

Solidarumo sąjungos vadovas Piotras Duda protestuotojams pareiškė, kad ES klimatui neutralų žaliąjį kursą reikia išmesti į šiukšlių dėžę. „Mus vienija vienas bendras reikalavimas. Šalin žaliąjį susitarimą, šalin žaliąją aferą, šalin žaliuosius nuodus, kurie griauna mūsų ekonomiką“, - rėžė jis ir pridūrė, kad kai kurie ūkininkai, į sostinę važiavę traktoriais, buvo sustabdyti miesto pakraštyje. „Tai yra teisinė valstybė pagal Donaldą Tuską“, – sakė P. Duda.

Varšuvos taisyklės neleidžia traktoriams įvažiuoti į miestą, tačiau organizatoriai tikisi, kad šiandienos protestai bus dar didesni nei vasario 27 d. surengtos masinės demonstracijos, kai į Lenkijos sostinę atvyko apie 10 tūkst. ūkininkų. Protestą planuojama tęsti iki penktadienio.

„Blokuoti sieną yra didžiulis nuostolis mums kaip tranzitinei šaliai“, – pirmadienį BNS sakė Z. Buivydas.

„Buvo COVID-19 laikotarpiu toks periodas, kai Lenkijos valdžia nusprendė registruoti mašinų numerius, kurie įvažiuoja į Lenkiją, (...) ir parašo, ką jos veža. Po kelių valandų buvo 40 kilometrų eilė. (...) Dabar yra Europos Sąjungos rinka, nebe uždara rinka. (...) Mums didesnė bus žala negu Lenkijai“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

Anot Z. Buivydo, Lenkijos ūkininkai galėtų telktis prie valdžios institucijų, o ne pasienio, nes būtent valdžios atstovai gali daryti pokyčius.

„Čia ne vien tik Lietuvos vežėjai, mes esame tranzitinė šalis, Skandinavijos, Baltijos koridorius. Mes nebesame jokiam vakuume. (...) Aš suprantu juos, kad jie nori kažką pasiekti, bet ar galima tą daryti kitų sąskaita? Va, mūsų ūkininkai, jie neblokavo nei sienų, nieko. Atvažiavo prie mūsų institucijų, sustatė, paprašė, išsakė ir greičiausiai kažką pasieks, bus rezultatai“, – sakė Z. Buivydas.

Aš suprantu juos, kad jie nori kažką pasiekti, bet ar galima tą daryti kitų sąskaita? Va, mūsų ūkininkai, jie neblokavo nei sienų, nieko.

 

Asociacijos vadovas pabrėžė, kad vežėjai yra labai kontroliuojami, todėl valdžios institucijos nesunkiai galėtų sukontroliuoti nesąžiningą prekių tranzitą, jei jis toks yra.

„Išvažiuoja jie (vežėjai – BNS) pro Lenkijos sieną, jie vis tiek yra forminami. Ir jie važiuoja į Klaipėdos jūrų uostą, tai jie mato šitą, kur jie išsikraut turi, kokiame uoste, tai jie tikrai mato ir tuos duomenis turi, kai ta mašina su grūdais važiuoja atgal. Čia nėra kažkokio labai super didelio mokslo“, – aiškino jis.

„Tikrai patarčiau Lenkijos ūkininkams tą visą klausimą perkelti valdžios institucijoms, šiuo atveju Lenkijos, kad jie kontroliuotų. Įsivaizduokit, stovi Lenkijos policininkas arba transporto inspektorius ir jie viską gali kontroliuoti, ir važiuojančius, ir grįžtančius“, – teigė Z. Buivydas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) LRT radijui sakė, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS teigė, kad Lenkijos ūkininkų įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija – pagrįsti. Anot jo, Lietuvos ūkininkai fiksuoja ukrainietiškus grūdus, tačiau apie jų įvežimą į šalį oficialioje statistikoje informacijos nėra.

„Lyderiai rimtai nevertina žmonių iš gatvės balso. Tai demokratijos deficitas“, – savo feisbuko puslapyje paskelbtame vaizdo įraše sakė nacionalistų lyderis. Trečiadienio vakarą padarytame vaizdo įraše matyti, kaip V. Orbanas vaikštinėja tarp Briuselio gatves užblokavusių traktorių ir spaudžia ranką protestuotojui.

„Birželį vyks Europos Parlamento rinkimai. Mums reikia naujo Europos Parlamento. Turime rasti naujų lyderių, kurie tikrai atstovautų žmonėms“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį maždaug 1 tūkst. protestuojančių ūkininkų traktorių užkimšo kelius aplink ES viršūnių susitikimo vietą.

Lyderiai rimtai nevertina žmonių iš gatvės balso. Tai demokratijos deficitas.

Anksčiau šią savaitę V. Orbanas pakartojo perspėjimą, kad Ukrainos integracija ir be karo kelia „rimtą problemą“ Europai. Jis paragino Europos Komisiją „ginti Europos interesus nuo ukrainiečių, o ne Ukrainos interesus nuo Europos ūkininkų“.

„Ukrainiečių produktų importas turi būti sustabdytas, nes ūkininkavimo sąlygos ir aplinka yra nevienodos, dėl ES taisyklių Europos ūkininkai patiria didelių nuostolių“, – sakė V. Orbanas protestuojantiems ūkininkams, pranešė jo partija „Fidesz“.

Praėjusią savaitę Vengrijos vyriausybės remiama ekspertų grupė „Mathias Corvinus Collegium“ pareiškė, kad jai „labai malonu dalyvauti“ organizuojant ūkininkų protestą prie ES parlamento.

Vengrijos lyderis, net ir po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis glaudžius ryšius su Maskva, nuo gruodžio blokuoja ES finansinę paramą Kyjivui.

Situacija Paryžiuje, kuriame po šešių mėnesių vyks vasaros olimpinės žaidynės, ir kitose Prancūzijos vietose vykstantys protestai, keliantys eismo trikdžius, žada dar vieną sunkią savaitę naujam ministrui pirmininkui Gabrieliui Attaliui (Gabrieliui Ataliui), kuris užima savo pareigas tik mažiau nei mėnesį.

Protestuotojai teigė, kad praėjusią savaitę G. Attalio bandymai imtis žemės ūkiui palankių priemonių neatitiko jų reikalavimų, kad maisto gamyba būtų pelningesnė, lengvesnė ir teisingesnė.

Ūkininkai į tai atsakė pasitelkdami šimtus traktorių, priekabų ir net dundančių kombainų, kad užblokuotų ir sulėtintų eismą, kad sukeltų, jų teigimu, „apgultį“, siekdami išsireikalauti daugiau nuolaidų. Kai kurie protestuotojai atvyko su maisto, vandens atsargomis ir palapinėmis, kad galėtų likti barikadose, jei vyriausybė nenusileis.

Protestuotojai yra nepatenkinti ekonominių ir socialinių galimybių skirtumais tarp miesto bei kaimo Prancūzijoje ir sakė, kad jaučiasi ignoruojami vyriausybės ministrų, kuriuos kaltino retai vykstančiais į ūkius, kur galėtų išsipurvinti savo batus.

Vyriausybė paskelbė apie 15 tūkst. policijos pareigūnų dislokavimą, daugiausia Paryžiaus regione, kad užkirstų kelią bet kokioms protestuotojų pastangoms patekti į sostinę. Pareigūnai ir šarvuoti automobiliai taip pat buvo dislokuoti Paryžiaus šviežio maisto tiekimo centre – Renžiso turguje.

Netoli Paryžiaus esančiame Disneilendo pramogų parke Žosinji komunoje protestuotojai užblokavo visas šešias A4 greitkelio eismo juostas ir pastatė savo traktorius taip, kad jie, žvelgiant iš oro, priminė kviečių varpas. Ant kai kurių transporto priemonių buvo plakatai su užrašais „Be ūkininkų nebus maisto“ ir „Mūsų pabaiga reikštų badą jums“.

Į pietus nuo sostinės protestuotojai krautuvais krovė šieno ryšulius, kad užblokuotų A6 greitkelį, rodė transliuotojo BFM-TV vaizdai.

„Mūsų tikslas – ne erzinti prancūzus ar apsunkinti jų gyvenimą, bet daryti spaudimą vyriausybei“, – RTL radijui sakė įtakingos žemės ūkio profsąjungos FNSEA pirmininkas Arnaud Rousseau (Arno Ruso).

Įvykiai Prancūzijoje yra dar viena pasaulinės maisto krizės, kurią dar labiau paaštrino beveik dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje, kuri yra svarbi maisto gamintoja, apraiška.

Prancūzijos ūkininkai tvirtina, kad jų pajamas sumažino didesnės trąšų, energijos ir kitų pasėlių auginimui ir gyvulių šėrimui reikalingų priemonių kainos.

Protestuotojai taip pat teigia, kad Prancūzijos žemės ūkio sektorius, kuriam skiriamos didžiulės subsidijos, yra per daug reguliuojamas ir jam kenkia maisto produktų importas iš šalių, kuriose žemės ūkio produktų gamintojai patiria mažesnes sąnaudas ir mažiau suvaržymų.

A. Rousseau kaip pavyzdį pasitelkė ukrainiečių cukraus gamintojus, sakydamas, kad jų sparčiai augantis eksportas į Europą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, yra nepakeliamas europiečiams.

Pirmadienį taksi vairuotojai prisijungė prie protestų, o kitose šalies vietose pareigūnai pranešė apie sutrikimus ir rekomendavo eismo dalyviams, jei įmanoma, persėsti į viešąjį transportą.

„Gyvulininkystė yra sveika gamtai ir jos yra per mažai, labai stipriai nuėjome į augalininkystę. Bet žemės ūkis iš esmės per paramą į tai buvo nuvestas.

Bet tai yra problema aplinkosaugai, bet žemės ūkis dažnai orientuojasi į tai, kur yra pinigai. Dėl to klausimai būtų susiję su paramos žemės ūkiui didinimu“, –  trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, šalyje dominuoja augalininkystė, kas nėra palanku aplinkosaugai.

„Reikia daugiau karvių ir avių laukuose, ne tik rapsų ir grūdų. Lietuva labai stipriai nuėjo į augalininkystę, o gamtai tai nėra sveika.

Karvės, avys ganosi ganyklose, tai leidžia būti ne monokultūroms gamtoje, o daugiametėms pievoms, galų gale, lieka mėšlas, ko mes labai daug naudojame Lietuvos gamtoje“, – teigė jis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo ruožtu teigė, kad išaugusių daugiamečių pievų problema kilo ankstesnės kadencijos vyriausybėje.

Reikia daugiau karvių ir avių laukuose, ne tik rapsų ir grūdų. Lietuva labai stipriai nuėjo į augalininkystę, o gamtai tai nėra sveika.

 

„Matome bėdą ir sutinkame su ūkininkais. 2017–2018 metais pievų referenciniai dydžiai išaugo, vadinasi priemonės buvo tiek populiarios, kad ūkininkai jas deklaravo. Klausimas tik esminis, kur yra tie 2017–2018 m. ministrai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Navickas.

Pasak jo, „de facto“ daugiamečių pievų Lietuvoje yra.

„Kalbame apie pievas, kurios kažkada buvo deklaruotos ir už jas gauta žalinimo išmoka. Tai yra ne gamtinis, ne fizinis, ne labai teisinis, o labiau yra instrumentas per išmokų administravimo prizmę“, – sakė ministras.

Antradienį žemės ūkio technika į Vilnių suvažiavę ūkininkai trečiadienį pradėjo kelių dienų mitingą prie Vyriausybės.

Reikalaujama taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kad ūkininkams šiemet nereiktų jų atkurti, stabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, panaikinti ribojimus žymėto dyzelino naudojimui, sumažinti akcizą suskystintosioms naftos dujoms, spręsti vadinamąją pieno krizę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą tam paimant ir ūkininkų žemę.

Turime konkretų sutarimą, kad 3 metrų atstumu nuo upės vagos nebus ariama ar purškiama dėl to, kad tai ta taršos zona, kur nuplauna. Čia ir mokslo įrodyta, ir ūkininkai supranta.

 

S. Gentvilo teigimu, su ūkininkais konkrečiai susitarta dėl vandens apsaugos juostų ir zonų.

„Turime konkretų sutarimą, kad 3 metrų atstumu nuo upės vagos nebus ariama ar purškiama dėl to, kad tai ta taršos zona, kur nuplauna. Čia ir mokslo įrodyta, ir ūkininkai supranta. Jiems tik reikėjo aiškumo“, – sakė S. Gentvilas.

Be to, trečiadienį vykstant protestui Vyriausybės kanceliarija išplatino pranešimą, kuriame pateikė vykdomus ir numatomus darbus bei terminus žemės ūkio problemų sprendimams rasti.

Nurodoma, kad Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks tariantis su Europos Komisija spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.

Be to, primenama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.

Įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio ES nesankcionuojamų rusiškų grūdų tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, Vyriausybė ketina pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms, teigia Vyriausybės kanceliarija.

ELTA primena, kad pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.

Nors po susitikimo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei kovą susitikti darkart – po kelių dienų taryba pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių.

Policija sulaikė tris į užkardą atsitrenkusiame automobilyje buvusius žmones. Incidentas įvyko Ariežo rajone pietvakariniame Oksitanijos regione, kuris pastarosiomis dienomis tapo ūkininkų protestų židiniu.

Tai įvyko kitą dieną po to, kai įtakingos ūkininkų sąjungos FNSEA vadovai susitiko su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu (Gabrieliu Ataliu) aptarti, kaip spręsti jiems kylančias problemas. Ūkininkai skundžiasi didėjančiais mokesčiais, išaugusiomis dyzelino kainomis ir dusinančiu aplinkosaugos taisyklių poveikiu.

Moteris, kaip ir jos vyras bei dukra, priklausė įtakingai ūkininkų profsąjungai FNSEA, kuri vadovauja visoje šalyje vykstantiems protestams.

Įtampa dar labiau padidėjo, FNSEA įspėjus apie visą šią savaitę ir ilgiau vyksiančius protestus, jei vyriausybė neatsižvelgs į jos reikalavimus.

FNSEA prezidentas Arnaud Rousseau (Arno Ruso), kuris pirmasis pranešė apie incidentą, teigė, kad kol kas daugiau informacijos nėra.

„Dabartinėmis aplinkybėmis, kurias išgyvena žemės ūkis, tokią dramą sunku ištverti“, – pareiškė jis.

Policijos šaltinis teigė, kad automobilis į užtvarą rėžėsi dideliu greičiu. Žuvusiai moteriai buvo daugiau kaip 30 metų, o jos vyrui – virš 40 metų.

Pasak žemės ūkio ministro Marco Fesneau (Marko Fesno), pirmadienio vakarą vykusiame susitikime su ūkininkų atstovais G. Attalis pažadėjo, kad iki savaitės pabaigos bus paskelbta keletas priemonių.

Suks ratu

Taip Klaipėdos krašto ūkininkai jungiasi prie visoje šalyje rengiamos protesto akcijos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas tikino, jog ūkininkų technikai bent jau Gargžduose nebuvo leista niekur sustoti.

"Rengiame tyliąją akciją. Prie savivaldybės sustoti negavome leidimo, todėl nuspręsta, jog 50 traktorių centrinėmis miesto gatvėmis suks ratus. Maršrutas drieksis nuo Kuršlaukio gatvės. Tai yra neasfaltuota gatvė. Važiuosime su policijos palyda. Suksime Kretingos gatve, po to – į Užuovėjos gatvę, važiuosime Kvietinių ir toliau Klaipėdos gatvėmis", – pasakojo V.Buivydas.

Gali būti, jog triks eismas, bet mes atsiprašėme iš anksto visų miestiečių dėl nepatogumų.

Ūkininkams savivaldybė nurodė laikytis tam tikrų taisyklių – technika privalo būti švari, be priekabų ir mėšlo kratytuvų.

Tačiau, jei akcijos rengėjai vis tik užterš gatves, jiems būtina bus nuplauti ir jas.

"Aš esu atsakingas už tai", – pripažino V.Buivydas.

Akcijos metu per garsiakalbius bus transliuojami ūkininkų reikalavimai ir siekiai.

Technika pajudės 11 val. Traktoriai suks penkis ratus, o akcija truks dvi valandas.

"Jei bus 50 traktorių, žiedas turėtų užsidaryti. Gali būti, jog triks eismas, bet mes atsiprašėme iš anksto visų miestiečių dėl nepatogumų", – patikino V.Buivydas.

Pakelėse – 50 kryžių

Tai jau antras ūkininkų protesto ženklas, – per kelias savaites Klaipėdos rajone pakelėse ūkininkai pastatė apie pusšimtį žalių kryžių.

"Tie, kurie neturi žemės sklypų prie pagrindinių kelių, kooperavosi kartu ir statė kryžius matomose vietose kitų ūkininkų sklypuose. Kryžiai pastatyti autostrados pakelėse, kelyje į Plungę, Skuodą, Šilutę, Kretingą, Palangą", – tikino ūkininkas.

V.Buivydas aiškino, jog ūkininkai tokiais būdais mėgina atkreipti valdžios dėmesį į jų pečius užgulusias problemas.

"Žaliasis kryžius statomas prieš visuomenės ir žemdirbių susipriešinimą, nepakeliamą biurokratinę naštą, kainas, žemesnes už savikainą, nuolat didėjančius ir nebepakeliamus mokesčius. Ūkininkai šiuo metu išgyvena itin sunkius laikus. Aš pats tepardaviau 15 procentų grūdų derliaus. Supirkimo kainos tokios mažos, jog net nežinau, ko griebtis. Vieni nuostoliai", – tikino V.Buivydas.

Didins mokesčius

V.Buivydas aiškino, jog mokesčių didinimas ūkininkams ateityje lems jų pasitraukimą iš verslo.

"Mūsų kraštas turi išskirtines sąlygas, juk drėgmės perteklius atsiliepia derliui. Rudenį, kai tiek drėgmės, mes tapome visiškai priklausomi nuo gamtos. Negalėjome jokių rudeninių darbų padaryti. Ūkininkams yra skaudu, jiems sunku. O sankcijos ūkininkams ateina iš visų pusių", – skundėsi V.Buivydas.

Ūkininkų nepasitenkinimas kilo po to, kai atsirado siūlymų ūkininkams kelti dyzelino akcizą nuo 56 iki 81 euro už toną.

Taip pat svarstoma didinti mokesčius už žemę, gali tekti daugiau mokėti gyventojų pajamų mokesčio bei "Sodrai".

Taip numatyta Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte, pateiktame Seimui.

Protesto akcija prasidėjo 9 val., bet spūstys gatvėse formavosi jau anksčiau, traktoriams keturiais maršrutais – iš Berlyno šiaurės, pietų, rytų ir vakarų – važiuojant miesto centre esančio Didžiosios Žvaigždės transporto žiedo link.

Kaip pranešė laikraštis „Berliner Morgenpost“, protesto vietoje budi daugiau kaip 600 policijos pareigūnų. Panašių akcijų Berlyne būta ir anksčiau; šį kartą ūkininkai taip sureagavo į rugsėjo mėnesį pristatytą vyriausybės žemės ūkio paketą.

Ūkininkų nuomone, vyriausybės planuojamos priemonės, sudarys jiems papildomų sunkumų. Be kitų dalykų, vyriausybė planuoja griežtinti trąšų vartojimo normas.

Analogiškos akcijos antradienį vyksta Bonoje, Viurcburge, Miunchene, Bairoite, Štutgarte, Freiburge, Magdeburge ir Hanoveryje.