Prezidento pažadai

Į rinkimus G. Nausėda ėjo kaip nepriklausomas kandidatas, priešingai nei konservatorių remiama Ingrida Šimonytė.

„Rinkėjai galbūt instinktyviai ir balsuoja už tokį žmogų“, – svarstė MRU dėstytojas Saulius Spurga.

Ekspertai sakė, kad tik šiandien, prabėgus 2,5 metų, po truputį pradeda aiškėti, koks G. Nausėda yra iš tikrųjų.

„Jis vis dėlto yra konservatyvių, kartais ir ultrakonservatyvių pažiūrų. Jis flirtuoja su kiekvienu rinkėju ir tai lemia jo pozicijos nepastovumą“, – komentavo S. Spurga.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prezidentavimo laikotarpį G. Nausėda pradėjo žadėdamas sutarimą.

„Su visomis valdžios institucijomis stengsiuosi bendradarbiauti, siekdamas maksimalios naudos savo šaliai. O tai yra įmanoma padaryti ne konfliktuojant, ne konfrontuojant, o ieškant bendrų sprendimų tikrai nelengvoms problemoms išspręsti“, – 2019 m. liepą šnekėjo G. Nausėda.

Jis flirtuoja su kiekvienu rinkėju ir tai lemia jo pozicijos nepastovumą.

Sutarimą G. Nausėda žadėjo ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoje.

„Tikiuosi, kad mes turėsime daugybę galimybių bendrauti su Kinijos Vyriausybe. Tikiuosi, kad mūsų ryšiai išliks draugiški ir stabilūs“, – tąkart sakė jis.

Ir būtent konfliktas dėl santykių su Kinija su valdančiaisiais žymi pusę G. Nausėdos prezidentavimo kadencijos.

„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – šių metų sausio pradžioje tikino prezidentas.

Tokius G. Nausėdos pareiškimus anonsavo didžiausi pasaulio leidiniai.

„Mes gavome tokį atgarsį, kokio Lietuva seniai negavo. Anksčiau, matyt, būdavo pozityvių žinių apie Lietuvą, o šiuo atveju Lietuva atrodo labai prastai“, – įvertino S. Spurga.

Tačiau dar praėjusiųjų metų rugpjūtį amerikiečiai siuntė laišką G. Nausėdai, kuriame dėkojo už Taivaniečių atstovybę Vilniuje.

„Gerbiamas prezidente G. Nausėda, vertinu Jūsų sprendimą leisti Taivanui pavadinti savo atstovybę Taivaniečių atstovybe Lietuvoje“, – buvo rašoma laiške.

Gitanas Nausėda. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Prezidento nesusikalbėjimą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas vadino didžiausia Lietuvos užsienio politikos nesėkme.

„Koks bebūtų ministras, koks bebūtų sudėtingas, mylimas ar nemylimas, aukštas ar žemas, bet, mano supratimu, racionalaus politiko sprendimas turėtų būti rasti kažkokiu būdu tą santykį su užsienio reikalų ministru“, – teigė R. Barysas.

O ministras G. Lansbergis savo santykius su prezidentu apibūdino štai taip:

„Puikūs. Mano, asmeniškai, tikrai“.

Kritika dėl pandemijos valdymo

Ne mažiau kritikos – prezidento ir Vyriausybės nesutarimams dėl pandemijos valdymo. Jau vien dėl to, kad tiek Vyriausybė, tiek prezidentūra turėjo po atskirą ekspertų tarybą.

„Tai neprideda tokio bendro situacijos valdymo. Tai įneša daugiau nesusipratimų ir chaoso“, – įvertino R. Barysas.

G. Nausėda kėlė aukštus tikslus iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Vėliau dėl raginimų skiepytis piktinosi Vyriausybės pastangomis.

„Štai šitokio karštligiško, gal net šiek tiek forsuoto skiepijimosi buvo galima išvengti, jeigu mes savo pastangas būtume paskirstę tolygiau, per visą vasarą“, – 2021 m. spalį sakė G. Nausėda.

Visur turi būti laimėjimai, jeigu jau prezidentas pasakė. Panašiai, kaip būdavo sovietiniais laikais.

O tikslo neįgyvendinus, G. Nausėda šnekėjo:

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmąją vasaros pusę, kuomet dėl nežinau kokių sumetimų buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio“.

„Tai – kažkoks vaikiškas noras visur pasiekti pergalių. Visur turi būti laimėjimai, jeigu jau prezidentas pasakė. Panašiai, kaip būdavo sovietiniais laikais“, – šnekėjo R. Barysas.

Gitanas Nausėda. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Kad po konfliktų ir komunikacijos krizių G. Nausėdos komandą palieka patarėjai, ekspertų jau nestebina. Per pusę kadencijos G. Nausėda pakeitė tris komunikacijos vadovus.

„Turbūt sunku patarti žmogui, kuris šitaip keičia poziciją“, – svarstė S. Spurga.

Gerovės valstybė

G. Nausėdos kartojama gerovės valstybės idėja, anot apžvalgininkų, graži, bet abstrakti. Aiškaus turinio G. Nausėda nesugebėjo jai suteikti ir iki šiol.

„Tikėtis rezultato labai sunku, o laikas bėga. Ir mes, piliečiai, tampame nekantrūs, mes norime šiandien gyventi toje gerovės valstybėje, o ne sužinoti po penkerių metų, kad tai buvo mitas, ir vėl tikėtis kitų metų“, – kalbėjo R. Barysas.

Parlamentarai G. Nausėdos pusiaukelę vertino nevienodai.

„Kažkaip vėliau, stebėdamas jo veiksmus, nesupratau, kur ta gerovės valstybė prasideda ir baigiasi“, – komentavo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

„Sunkiausias laikotarpis, kaip ir buvo galima prognozuoti, įvyko po Seimo rinkimų, kai susiformavo nauja Seimo dauguma, kuri bandė ir tebebando žaisti žaidimus, kas yra svarbesnis, kas galingesnis šalyje“, – mintis dėstė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Gitanas Nausėda. / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Per šį laikotarpį buvo nemažai iniciatyvų dėl gerovės kūrimo. Kai kurios jų buvo realizuotos“, – šnekėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Didelių pokyčių apžvalgininkai nesitiki ir antrą G. Nausėdos kadencijos pusę. Esą tik jiems įvykus būtų galima kalbėti ir apie antrąją kadenciją.

„Bent jau jeigu jis susitvarkytų su tuo, ko nepadarė per 2,5 metų, tai penkeri metai neatrodys visiškai beprasmiai“, – tvirtino R. Barysas.

Ką galvoja piliečiai?

Ką Lietuvos gyventojai mano apie prezidentą G. Nausėdą, aiškinosi LNK.

„Aukštas, tikrai aukštas. Bet ne mano tipo, man jis šiaip sau. Bet nesvarbu, jam netrukdo. Tegul dirba, tegul dėl Lietuvos dirba ir kad norėtų tos gerovės valstybės, o ne susipriešinimo“, – juokėsi viena pensininkė.

„Nieko ypatingo, daug susiskaldymo, daug neaiškumų, daug pozicijos kaitaliojimo“, – vertino kita moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tikėjausi, kad bus geriau, kad jis bus panašesnis į ponią D. Grybauskaitę. Jis nerodo tiek iniciatyvos“, – pripažino vilnietis.

„Normalus žmogus. O ką mes geresnio išsirinksim?“ – retoriškai klausė kalbinta moteris.

„Ir klaipėdietis, ir mandagus. Tik papuolė su ta labai bloga valdžia“, – kalbėjo pensininkė iš Klaipėdos.

„Per minkštas, galėtų būti griežtesnis“, – savo nuomonę turėjo dar viena moteris.

Prezidentas yra žmogus, bet mūsų didžiausias priešas – I. Šimonytė.

„Ne savo vietoje žmogus, mano nuomone. Buvo banko veidas, be politinės patirties, o dabar – į aukščiausią postą. Čia – mano nuomonė. Reikėjo eiti į Seimo narius, dar kažkur“, – šnekėjo gyventojas.

„Labai gražus vyras. Manau, kad yra ir protingas, pakankamai protingas, tik sunki situacija dabar. Kažkas su G. Landsbergiu darosi“, – kalbėjo moteris iš Panevėžio.

„Neturi tvirto žodžio nė kiek. Skaitau, toks barbė – gražus vyras, tik nieko negali padaryti. Manau, kad jis per silpnas prezidentas, lyginant su D. Grybauskaite“, – manė kalbintas gyventojas.

„Turėtų tvirtesnę ranką turėti prezidentas. Laukiu to tvirtumo. Dabar jis kažkur visada pasislėpęs, išlenda jau post factum“, – kritikavo prezidentą viena gyventoja.

„Gerai tvarkosi užsienio politikoje, vidaus politikoje. Būna visko. Galėtų būti geriau, bet mes nepakeisime, nes yra nelengvas darbas, ypač šiuo metu“, – manė kitas.

„Darbo matosi labai mažai. Nėra, kad pasakytų konkrečiai“, – kalbėjo vyras iš Šiaulių.

„Truputėlį reikėtų labiau laikytis Konstitucijos, kad labiau gintų žmonių interesus“, – antrino kita šiaulietė.

„Tikimės, kad būtų taika, kad nekariautų“, – komentavo pensininkė.

„Prezidentas yra žmogus, bet mūsų didžiausias priešas – I. Šimonytė“, – rėžė dar vienas kalbintas Šiaulių gyventojas.