Diplomatai pakeis pareigas baigiančius kolegas.

Į ambasadorius Norvegijoje siūlomas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje teikiama Raimonda Murmokaitė.

Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską. R. Murmokaitė pareigas užimtų nuo rugsėjo 2-osios ir pakeis pareigas baigusį Giedrių Apuoką.

Ambasadoriumi Moldovoje nuo rugpjūčio 22-osios siūloma skirti Tadą Valionį, diplomatas Neilas Tankevičius vadovauti ambasadai Nyderlanduose turėtų pradėti nuo rugsėjo 5-osios, jis kartu būtų skiriamas ir Lietuvos atstovu prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos.

T. Valionis pakeis Kęstutį Kudzmaną, N. Tankevičius – Vidmantą Purlį.

Lietuvos ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Ji teigia, kad Aukšto lygio politinio forumo (HLPF), vykstančio Niujorke liepos 18–20 dienomis, diskusijų centre bus dilema, kaip užtikrinti, kad pažeidžiamos gyventojų grupės susilauktų jiems itin reikalingos pagalbos.

– Kokios šiandieninės globalios problemos skatina pasaulio lyderius susirinkti ir ieškoti naujų darnaus vystymosi sprendimų?

– Pasaulio lyderiai šias problemas įvardijo Darnaus vystymosi darbotvarkės 14 straipsnyje. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad milijardai piliečių gyvena skurde ir neturi galimybės gyventi oriai. Didėja nelygybė tarp šalių ir pačiose šalyse. Didžiulis galimybių, turto ir galios skirtumas. Lyčių lygybė ir pilnavertis moterų dalyvavimas politiniame, ekonominiame, socialiniame visuomenės gyvenime toliau išlieka rimtu iššūkiu. Didelį susirūpinimą kelia nedarbas, ypač jaunimo.

Dėl naujų pandemijų, keliančių grėsmes sveikatai, vis dažnesnių ir intensyvesnių gaivalinių nelaimių, humanitarinių krizių, priverstinio žmonių perkėlimo kyla pavojus, jog prarasime per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą vystymosi srityje. Gamtos išteklių išeikvojimas, neigiamas aplinkos nykimo poveikis, dykumėjimas, sausros, žemės būklės blogėjimas, gėlo vandens stygius, vandenynų užterštumas ir žuvų išteklių nykimas, biologinės įvairovės praradimas – negalime gyventi iliuzijomis, jog tai vyksta kažkur kitur ir mūsų nepalies. Klimato kaita – pasaulinės temperatūros kilimas, jūros lygio kilimas, vandenų rūgštėjimas ir kitoks klimato kaitos poveikis turi didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims, ypač besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms. Rizika kyla daugelio visuomenių ir planetos biologinės gyvybės palaikymo sistemų išgyvenimui.

Tarp valstybių ir valstybių viduje vykstantys konfliktai, augantis smurtinis ekstremizmas ir terorizmas, naujos hibridinės grėsmės, ginkluotų grupuočių, organizuoto nusikalstamumo siautėjimas, žmonių, narkotikų ir ginklų kontrabanda, augančios sąsajos tarp organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ir rizika, jog masinio naikinimo ginklai gali patekti į šių nusikaltėlių rankas – visa tai turi tiesioginę įtaką vystymosi ir gerovės sklaidai. Visi šie klausimai nuolat yra JT, taip pat ir kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų dėmesio centre. Nors puikiai žinoma, kad prevencija yra geriausias vaistas ir kad taika bei saugumas, žmogaus teisės ir vystymasis sudaro nedalomą visumą, šis žinojimas toli gražu ne visada virsta konkrečiais veiksmais. Būtinas nuolatinis valstybių ir vyriausybių vadovų dėmesys, kad pasauliniu mastu sutarti dokumentai ir tarptautinės teisės normos virstų veiksmu.

– Kaip iki šiandienos pasauliui sekėsi siekti iki 2030-ųjų užsibrėžtų darnaus vystymosi tikslų? Kas įgyvendinta, o kur susidurta su nenumatytais sunkumais?

– Šiandien dar toli gražu per anksti vertinti, kaip pasauliui sekasi įgyvendinti 2030-ųjų darbotvarkę. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų buvo priimta labai neseniai, 2015 m. rugsėjo 25 dieną. Susitarime, dėl kurio derybos vyko daugiau nei dvejus metus, numatyti 17 naujų darnaus vystymosi tikslų ir 169 konkretūs uždaviniai, kurie pakeitė nuo 2000 m. galiojusius Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tokios plačios darbotvarkės per kelis mėnesius neįmanoma realizuoti. Šiandien svarbiausia, kad visos be išimties valstybės šią išties plačią tarptautinę darnaus vystymosi darbotvarkę paverstų savo nacionaline darbotvarke.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai daug prisidėjo prie skurdo mažinimo pasaulyje, tačiau jie buvo skirti visų pirma besivystančioms šalims ir nenumatė bendros įgyvendinimo strategijos. Rengiant 2030-ųjų darbotvarkę, iš šių klaidų buvo pasimokyta. Naujoji darnaus vystymosi darbotvarkė yra gerokai platesnė ir ambicingesnė. Ji numato konkrečius veiksmus ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims. Veiksmų spektras taip pat yra gerokai platesnis ir apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas: aplinkosaugos, socialinę ir ekonominę.

Dalis tikslų tęsia Tūkstantmečio darbotvarkę. Pvz., 2030-ųjų darbotvarkė ragina kovoti su skurdu, skatinti darnų vystymąsi ir vartojimą, pažaboti klimato kaitą, gerinti infrastruktūrą. Kartu ji apima ir naujus elementus, tokius kaip geras valdymas, teisės viršenybė, demokratinių institucijų stiprinimas, moterų ir jaunimo įgalinimas, taikių visuomenių kūrimas, konfliktų suvaldymas, be kurių vystymas neįmanomas. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nė vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.

Stebėti, kaip šalims pavyksta įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, pačioje Darbotvarkėje yra numatytas pažangos stebėsenos ir tikslų įgyvendinimo peržiūros mechanizmas. Stebėsena bus vykdoma trimis lygiais: nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija bus JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriame šalys savanoriškai pristatys pasiektą pažangą. Tam, kad pažanga būtų visapusiškai įvertinta, yra numatyti 230 visuotinių rodiklių, patvirtintų JT Statistikos komisijos 2016-ųjų kovo 11 d. Jie bus tas apčiuopiamas matas, padėsiantis įvertinti, ar darnaus vystymosi tikslai yra pasiekti.

– Kodėl būtent dabar, liepos 18–20 d., Niujorke vyksta aukšto lygio politinis forumas? Ar jį skatina šiandien aštrėjantys pasauliniai politiniai neramumai, terorizmo apraiškos, aplinkosaugos ir kitų sričių probleminiai klausimai?

– Aukšto lygio politinis forumas (HLPF) formaliai buvo įsteigtas 2013-aisiais, vykstant JT Ekonominės ir socialinės tarybos reformai. Būtent tos reformos metu sutarta, kada ir kaip vyks jo susitikimai. Forumas veikia kaip pagrindinė JT politinė platforma, kurioje valstybių lyderiai aptaria vystymosi politikos problemas, pasiekimus ir siūlymus ateičiai. Tačiau tiesa ir tai, kad 2015 m. patvirtinus Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030, šis forumas įgavo didesnius svertus ir tapo pagrindine institucija, kuri teiks politines gaires ir rekomendacijas dėl 2030-ųjų Darbotvarkės įgyvendinimo ir tolimesnių veiksmų nustatymo.

2016 m. yra ypatingi tik tuo, kad tai – pirmasis aukšto lygio politinio forumo susitikimas po Darbotvarkės patvirtinimo. Net 22 valstybės jame savanoriškai pristatys darnaus vystymosi pažangos raportus: Kinija, Kolumbija, Egiptas, Estija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija, Madagaskaras, Meksika, Juodkalnija, Marokas, Norvegija, Filipinai, Pietų Korėja, Samoa, Siera Leonė, Šveicarija, Togas, Turkija, Uganda ir Venesuela. Svarbu pažymėti, kad forume turėtų dalyvauti ne tik valstybių, bet ir pilietinės visuomenės atstovai.

– Kokios svarbiausios diskusijos bus vedamos aukšto lygio politiniame forume Niujorke?

– Pagrindinė šių metų forumo tema – „nė vienas nebus paliktas nuošalyje“. Diskusijos vyks apie tai, kaip užtikrinti, kad pažeidžiamos gyventojų grupės susilauktų jiems itin reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu žmonėms, paveiktiems sudėtingos humanitarinės padėties, masinės migracijos, terorizmo ir kraštutinio ekstremizmo grėsmių. Pažeidžiamų žmonių grupei taip pat yra priskiriami vaikai, jaunimas, negalią turintys asmenys, žmonės, sergantys ŽIV/AIDS, seni žmonės, čiabuviai gyventojai, pabėgėliai, priverstinai perkeltieji asmenys ir migrantai. Forumo metu bus aptartos galimos įgyvendinimo priemonės ir partnerystės tarp valstybių, valstybių viduje arba su privačiu sektoriumi. Numatoma, kad forumas priims Ministrų lygio politinę deklaraciją, kuri pristatys ministrų diskusijų apibendrinimą ir tolimesnes politines gaires įtraukimui užtikrinti.

Pradedant 2017 metus forumo susitikimuose politiniai lyderiai aptars ne tik 2030 darbotvarkės horizontalius klausimus, bet ir diskutuos dėl konkrečių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Numatoma, kad per ketverių metų ciklą bus peržiūrėti visi 17 darnaus vystymosi tikslai.

Lietuvos narystei Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje einant į pabaigą, šalies ambasadorė JT Raimonda Murmokaitė sako, kad po narystės Lietuvai svarbu išlaikyti šalies aktyvumą ir matomumą tarptautinėje erdvėje.

„Svarbu, kad pasibaigus narystei JT Saugumo Taryboje išlaikytume šalies aktyvumą, matomumą tarptautinėje erdvėje, neleistume visam šiam dideliam įdirbiui ištirpti kasdienybėje, o toliau siektume nuosekliai ir sistemingai išnaudoti plačias tarptautinių organizacijų auditorijas šalies prioritetiniams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti“, -antradienį paskelbtame interviu „Lietuvos žinioms“ sakė ambasadorė.

Ji nurodė, kad Lietuvos narystė Saugumo Taryboje „neišvengiamai tapo rimtu išbandymu Lietuvos diplomatijai“, o šių išbandymų akivaizdoje Lietuva įrodė esanti pajėgi imtis sudėtingiausių uždavinių.

„Globalioje erdvėje (Lietuva) pasirodė kaip nuosekli demokratinių vertybių ir tarptautinės teisės principų advokatė bei gynėja. JT Saugumo Tarybos narystės laikotarpį baigiame visapusiškai išbandyti, sustiprėję, įgiję naujos patirties ir kokybiškai naują globalių procesų ir krizių suvokimą“, - sakė diplomatė.

Šie metai yra paskutiniai iš dviejų Lietuvos narystės JT Saugumo Taryboje metų.

Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Raimonda Murmokaitė penktadienį JT Saugumo Taryboje Niujorke pabrėžė Lietuvos pasiryžimą toliau vienareikšmiškai remti kovą prieš terorizmą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dar kartą pabrėžė, jog esame prieš ISIL nukreiptos koalicijos nariai ir vienareikšmiškai remiame ir remsime kovą prieš ISIL. Lietuva solidarizuojasi su Prancūzija, kurios žmonės tragedijos akivaizdoje kartojo: „Mūsų neįbauginsi“. Mes suprantame skausmą visų, kuriuos paveikė ISIL, „Boko Haram“ ir kitų teroristinių grupuočių smurtas ir skerdynės“, – sakė R. Murmokaitė.

JT Saugumo Taryba posėdyje vienbalsiai priėmė rezoliuciją 2249 dėl kovos su terorizmu. Lietuvos nuolatinė atstovė JT ragino kritiškai įvertinti kovos su terorizmu efektyvumą. Pasak jos, būtina užtikrinti visos JT sistemos sklandžią ir efektyvią veiklą kovojant su terorizmu, kad atskiri padaliniai ne dubliuotų, o papildytų vienas kito veiklą teikiant pagalbą šalims ir ugdant kovai su terorizmu skirtus pajėgumus.

Būtina ardyti teroristų finansavimo šaltinius ir efektyviau siekti užkirsti kelią galimai asmenų radikalizacijai.

Priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“ (ISIL) įvardija precedento neturinčia ir globalią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui keliančia organizacija. Rezoliucijoje Saugumo Tarybos narės pasmerkė šiais metais ISIL įvykdytus išpuolius Suse, Ankaroje, Sinajuje, Beirute ir Paryžiuje.

JT Saugumo Taryba paragino visas JT nares imtis visų būtinų priemonių, atitinkančių tarptautinę teisę, siekiant sustiprinti ir koordinuoti pastangas tam, kad būtų užkirstas kelias ISIS ir kitų su Al-Qaida susijusių grupuočių bei individų teroristiniams išpuoliams.

2014–2015 metais Lietuvos nuolatinė atstovė JT Raimonda Murmokaitė pirmininkauja JT Saugumo Tarybos kovos su terorizmu komitetui.

Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Raimonda Murmokaitė ragina pasmerkti prieš Bosnijos ir Hercegovinos vientisumą nukreiptus veiksmus ir „sutelkti vienybę“ šalies euroatlantinės integracijos.

„Šiuo Bosnijai ir Hercegovinai svarbiu momentu Saugumo Taryba privalo vieningai pasmerkti veiksmus, pakertančius Deitono taikos susitarimus, ir tvirtai remti Bosniją ir Hercegoviną kaip suverenią ir vieningą valstybę ir jos pasirinktą euroatlantinės integracijos kelią", - JT Saugumo Taryboje Niujorke antradienį pasisakė R.Murmokaitė.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, Lietuvos atstovė JT reiškė susirūpinimą  dėl Bosnijos ir Hercegovinos sudėtyje veikiančios Serbų Respublikos rengiamo referendumo „dėl valstybinio lygmens jurisdikcijos Republika Sprska“, kuris prieštarauja Deitono susitarimų dvasiai bei kelia grėsmę šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Kaip skelbia ministerija, Bosnija ir Hercegovina  pastaraisiais metais žengė svarbius žingsnius europinės perspektyvos įgyvendinimo link: birželio 1 dieną įsigaliojo Stabilizacijos ir Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga, patvirtinta reformų darbotvarkė.

„Atėjo lemiamas momentas įgyvendinti reikalingas reformas siekiant pagerinti socialinę ir ekonominę situaciją, sustiprinti teisės viršenybę ir administracinius gebėjimus" – pažymėjo Lietuvos atstovė.

Lietuva kartu su kitomis Saugumo Tarybos narėmis taip pat parėmė tolesnį EUFOR Althea misijos šalyje mandato pratęsimą. EUFOR Althea misija įkurta 2004 metais siekiant užtikrinti saugumą regione, apmokyti Bosnijos ir Hercegovinos karines pajėgas.

Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Raimonda Murmokaitė pabrėžia, kad kiekvienos šalies nacionalinėje teisėje reikia įtvirtinti nuostatas dėl nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimų.

Tai ji pareiškė ekspertų diskusijoje, skirtoje paminėti tarptautinę nebaudžiamumo už nusikaltimus prieš žurnalistus dieną. Diskusiją pirmadienį surengė Lietuvos ir Graikijos nuolatinės misijos JT, bendradarbiaudamos su JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

„Žurnalistai, kiti žiniasklaidos atstovai, tinklaraštininkai nuolat rizikuoja gyvybėmis, kad patenkintų mūsų teisę žinoti. Tironai ir teroristai ypač bijo informacijos, žodžio ir išraiškos laisvės. UNESCO duomenimis, statistiškai kas savaitę žūva vienas žurnalistas. Net 95 procentai kaltųjų už šiuos nusikaltimus lieka nenubausti“, – renginyje sakė R.Murmokaitė.

Lietuvos nuolatinė atstovė pažymėjo, kad JT pastarąjį dešimtmetį reikšmingai prisidėjo, kurdamos teisinę žurnalistų apsaugos bazę, tačiau rimčiausia problema išlieka šių teisės normų įgyvendinimas, teigiama Užsienio reikalų ministerijo spranešime spaudai.

„Gegužės mėnesį JT Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos parengtą rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose. Ši rezoliucija įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu. Svarbu, kad tokios nuostatos būtų kiekvienos šalies nacionalinėje teisėje“, – diskusijos dalyviams sakė Lietuvos ambasadorė.

Lietuvos atstovė teigė, jog tais atvejais, kai valstybės pačios negali užtikrinti atsakomybės už nusikaltimus prieš žurnalistus, gali būti pasitelkti tarptautiniai mechanizmai, pavyzdžiui, Tarptautinis baudžiamasis teismas.

Žurnalistų apsauga konfliktuose yra vienas Lietuvos narystės JT Saugumo Taryboje prioritetų.

Lietuva JT Saugumo Tarybos nare yra 2014–2015 metais.

Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje yra geriau ginkluoti nei nemaža dalis NATO šalių pajėgų, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje penktadienį sakė Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Pasisakydama dėl Ukrainos situacijos Lietuvos iniciatyva surengtame posėdyje ji dar kartą ragino Rusiją atšaukti savo karius iš Rytų Ukrainos. „Mes sakėme ir sakome - laikas Rusijai atšaukti karius ir baigti šį kruviną konfliktą, kuris prasidėjo Krymo okupacija prieš daugiau kaip metus“, - kalbėjo ambasadorė.

Ji tai pat pabrėžė, kad Ukraina iš paskutiniųjų laikosi susitarimo dėl ugnies nutraukimo. „Ukraina padarė viską ir daro viską, ką gali, bandydama išlaikyti trapų susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Bet kaip bet kokia puolama šalis, Ukraina turi teisę ir pareigą prieš savo piliečius gintis agresijos akivaizdoje. Niekas negali šios teisės atimti“, - kalbėjo R.Murmokaitė.

Ji sakė, kad visi 13 Minsko susitarimų punktų arba ignoruojami, arba šiurkščiai pažeidžiami Rusijos siųstų karių. „Nuolatiniai kovotojų ir ginklų srautai iš Ukrainos ir toliau kursto šį konfliktą. Per Ukrainos rytinę siena ateina ginklai ir sunkioji ginkluotė. Dėl šios ginkluotės separatistai yra geriau ginkluoti ir aprūpinti nei nemažas skaičiaus Europos ir NATO šalių, ir turbūt turi didžiausią kada egzistavusią nelegalią armiją“, - kalbėjo ambasadorė.

Sirijos sostinėje Damaske prie Rusijos ambasados kritę du minosvaidžio sviediniai sprogdami mirtinai sužeidė vieną žmogų, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija apie antrą tokį išpuolį šią savaitę.

Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pranešė, kad nenustatytas asmuo žuvo, kai „du minosvaidžio sviediniai sprogo prie Rusijos ambasados Mazros rajone“, Damaske.

Cituodama aukšto rango policijos pareigūną Sirijos naujienų agentūra SANA pranešė, kad „teroristai paleido du minosvaidžio sviedinius į Mazros gyvenamąjį rajoną, nuo kurių vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti“.

Pasak pranešimo, pastatai ir automobiliai per šią ataką nenukentėjo.

Panašus išpuolis prie Rusijos ambasados antradienį padarė žalos turtui, tačiau žmonės nenukentėjo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad antradienį, „sviediniai, kaip manoma, atskriejo iš Džobaro rajono, kurį kontroliuoja nelegalios ginkluotosios grupuotės“.

Maskva yra viena pagrindinių Sirijos prezidento Bacharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkų.

JT Saugumo Taryba pasmerkė antradienio išpuolį, per, kurį, kaip pranešė Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė, buvo padaryta „didelė žala“ pastatams.

Jungtinės Valstijos pakartojo raginimą ieškoti politinio sprendimo Sirijoje, kurią jau ketverius metus drasko daugiau nei 220 tūkst. gyvybių nusinešęs karas.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos (ST) nare tapusi Lietuva nepraleidžia progos pasisakyti klausimais, kurie gali būti nepatogūs daugiau galių turintiems Tarybos nariams. Ar verta tampyti liūtus už ūsų? Ar Lietuvos balsą kas nors girdi?

JT ST – pasaulinė tribūna, kokios Lietuva tikriausiai neturės bent artimiausią dvidešimtmetį. Teigiama, kad dalyvavimas jos veikloje – unikali proga skelbti ir ginti demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms principus ir drauge – kelti mūsų regiono saugumui svarbius klausimus. JT ST yra svarbiausias pasaulio taikos užtikrinimo organas, kuriam antrą kartą Lietuva vadovaus jau gegužę.

Iš JT ST tribūnos Lietuvos vardu pasisakanti ambasadorė Raimonda Murmokaitė įsitikinusi, kad kalbėti reikia drąsiai, nenutylint, nes kitoms tautoms gyvybiškai svarbių klausimų aptarimas pasitarnauja ir Lietuvos saugumui.

– Neretai juokaujama, kad JT ST mažai kas sprendžiama, tik reiškiamas "gilus susirūpinimas". Kokia išties yra Lietuvos dalyvavimo JT ST reikšmė? – paklausėme R.Murmokaitės.

– ST nariais esame, kaip reta, sudėtingu metu. Gausios krizės įvairiuose pasaulio regionuose, deja, neaplenkė ir Europos. Per visą mūsų atkurtos valstybės gyvavimo 25-metį atviri konfliktai dar nebuvo taip priartėję prie mūsų pačių sienų, kaip dabar. Pamynusi tarptautinės teisės principus ir JT Chartiją, Rusija gviešiasi perbraižyti šiuolaikinės Europos žemėlapį. Šioje situacijoje ukrainiečiams, gruzinams, moldavams, kitiems mūsų draugams ir partneriams nekyla klausimų dėl Lietuvos dalyvavimo JT ST darbe reikšmės. Jie tai puikiai supranta, mato ir vertina.

Turime unikalią progą drauge su euroatlantiniais partneriais iš aukščiausios JT tribūnos skelbti ir ginti mus vienijančius demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms principus. Gindami Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą JT ir kitose tarptautinėse organizacijose, mes giname ir mūsų pačių valstybės ir tautos gyvastį ir likimą. Sutapimas, kad būtent mes esame ST tokiu ypač sudėtingu metu, tačiau tai labai svarbus sutapimas. Niekas kitas geriau neatstovaus mūsų interesams, esant išorinei grėsmei, nei mes patys.

ST – tai tribūna, nuolat sulaukianti pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos atstovų pasisakymai Taryboje yra ne kartą patekę į BBC, CNN, Reuters, AP, kitų žiniasklaidos šaltinių akiratį. Narystė ST, be visa ko, suteikia Lietuvai naujas galimybes plėtoti bendradarbiavimą su pagrindinėmis mūsų partnerėmis ir bendramintėmis – euroatlantinės erdvės valstybėmis.

– Ar nenuolatinės šalys narės, tokios kaip Lietuva, turi lygiavertes teises Taryboje?

– Pagal Chartiją nuolatinės JT ST narės turi išskirtinę veto teisę, leidžiančią joms užkirsti kelią bet kokiam ST sprendimui. Pavyzdžiui, Rusija vetavo net keturias JT ST rezoliucijas dėl konflikto Sirijoje, kuris šiuo metu yra tapęs didžiausia pasaulyje humanitarine katastrofa.

Tačiau nenuolatinių narių balsas ST irgi yra svarbus. Bet kuriai ST rezoliucijai priimti reikia mažiausiai 9 Tarybos narių balsų. Kiti dokumentai – Tarybos pirmininko pareiškimai, Tarybos pareiškimai spaudai ir panašiai – derinami ir priimami vienbalsiai.

Nenuolatinės narės turi teisę šaukti JT ST posėdžius, siūlyti rezoliucijų, ST pirmininko pareiškimų, pranešimų spaudai projektus, teikti pasiūlymus dėl Tarybos darbotvarkės. Būtent Lietuvos iniciatyva kiek daugiau nei prieš metus Ukrainos klausimas atsirado JT ST darbotvarkėje. Būtent mes sušaukėme apie trečdalį visų Ukrainai skirtų Saugumo Tarybos posėdžių ir konsultacijų, surengėme du neformalius ST posėdžius (pagal vadinamąją Arria formulę), skirtus okupuotam Krymui.

Pirmininkavimas JT ST vyksta rotaciniu principu, kas mėnesį pirmininkavimą perima kita šalis. Pirmininkaujanti valstybė sudaro mėnesio darbotvarkę, šaukia ir veda posėdžius, turi iniciatyvą sušaukti atvirus debatus savo pasiūlytomis temomis, vadovauja deryboms ir panašiai.

Visos šalys taip pat gali teikti pasiūlymus, pataisas rezoliucijų ir kitų JT ST dokumentų tekstams derybų metu, tai Lietuvos atstovai yra ne kartą darę. Aktyviai siekiame svarstomus dokumentus įtraukti, paremti nuostatas dėl žmogaus teisių, civilių gyventojų ir žurnalistų apsaugos konfliktuose, teisės viršenybės ir panašiai.

Pagal JT Chartiją ST patikėta pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tai išskirtinis JT organas, kurio priimami dokumentai – rezoliucijos – yra privalomi visoms JT narėms.

– Daugybės mums svarbių klausimų svarstymas neatneša rezultatų, nes juos vetuoja Rusija. Kokia prasmė tuos klausimus kelti, jei sprendimai vis tiek nepriimami?

– Ar geriau būtų, jei problemos išvis nebūtų išsakomos? Jei neturėtume progos iš žinomiausios pasaulio tribūnos įvardyti grėsmes mūsų regiono ir mūsų pačių saugumui? Jei leistume tik kitai pusei brukti pasauliui jos pageidaujamą pasaulio sąrangos viziją? Jei garsiai ir nuolat nekalbėtume apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą? Ar tikrai galima manyti, jog geriau nedalyvauti ir palikti kitiems už mus spręsti mūsų likimus ir kalbėti mūsų vardu? Esu tikra, kad mūsų draugai Ukrainoje ir kitur tikrai taip nemano.

Atvirkščiai, jie mūsų veiklą JT vertina ir laiko labai svarbia parama kovojant už šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Ukrainiečiai nuolat gyvai seka ST darbą, gerai žino valstybių pozicijas ir pasisakymus. Neseniai iš Niujorke esančių ukrainiečių teko girdėti, kad visuomenės apklausos rodo, jog JT ST šiuo metu yra populiaresnė nei futbolas! Nuolatinis dėmesys krizei Rytų Ukrainoje padeda išlaikyti tarptautinių veikėjų dėmesį ir paramą Ukrainai, yra naudingas JT pastangoms užtikrinti krizės monitoringą ir ieškoti galimų šios krizės sprendimų, kad ir kaip tai sunku būtų, primena tarptautinei bendruomenei apie įvykdytus nusikaltimus ir skatina siekti atsakomybės už juos, užtikrina, kad Krymo aneksijos klausimas nebūtų ištrintas iš tarptautinės darbotvarkės. Mūsų ir bendraminčių šaukiami vieši ST posėdžiai suteikia galimybę ir pačiai Ukrainai pateikti alternatyvų naratyvą Rusijos skleidžiamai dezinformacijai.

2014 m. liepos 16 d. JT ST priėmė rezoliuciją, įpareigojančią ištirti Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą, JT Generalinį Sekretorių raportuoti ST apie tyrimą, užtikrinti, kad šios katastrofos kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 2015 m. vasario 17 d. priimta rezoliucija JT ST pasveikino vasario 12 d. Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos deklaraciją dėl priemonių paketo 2014 m. rugsėjo mėnesį priimtiems Minsko susitarimams įgyvendinti. Nors ir ne tokia, kokią būtume norėję matyti, ši rezoliucija vis dėlto patvirtina pagarbos Ukrainos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui principą.

– Ar nesvarstoma apie tai, kad Taryboje nebeliktų veto teisės?

– Nors JT reformos klausimas nuolat svarstomas, kertinis klausimas – JT ST reforma – išlieka nepajudinamas. Šalys sutinka, jog JT ST reikia reformuoti, tačiau nesutaria dėl detalių, ką ir kaip reformuoti. Prancūzija yra pateikusi iniciatyvą dėl nuolatinių JT ST narių veto teisės apribojimo. Siūloma, kad nuolatinės ST narės nesinaudotų veto teise nusikaltimų prieš žmoniškumą, karo nusikaltimų, genocido, masinių žudynių atvejais. Ši iniciatyva sulaukia vis daugiau paramos. Ją palaiko ir Lietuva.

– Lietuva pirmininkaus Tarybai gegužės mėnesį. Kokie bus pagrindiniai darbai ir iššūkiai?

– Pirmininkavimo mėnuo yra ypač intensyvus ir įtemptas, nes visa Tarybos veikla ir tos veiklos rezultatai priklauso nuo pirmininkaujančios šalies efektyvumo, situacijos ir laiko valdymo. Misijos darbuotojai nuolat dirba itin ilgas valandas, o tą mėnesį privalome budėti 24 valandas, nes neaišku, kada gali kilti kokia papildoma krizė, kada gali tekti skubiai reaguoti, šaukti nenumatytus posėdžius, derinti pareiškimus ir panašiai. Pirmininkaujanti šalis taip pat rengia atvirus teminius debatus pasirinktomis temomis. Gegužės pirmininkavimui esame numatę bent porą atvirų debatų, vieni iš jų –  žurnalistų apsauga konfliktinėse zonose.

– Ar Lietuvai aktualu pirmininkauti Kovos su terorizmu komitetui?

– Pastaruoju metu teroristų kovotojų iš užsienio fenomenas verčia iš naujo susimąstyti, kaip toli gali siekti terorizmo grėsmė: vien ISIL gretose, kai kuriais duomenimis, kovoja apie 20 tūkst. tokių kovotojų, atvykusių beveik iš 100 valstybių, didelė dalis – iš Europos šalių. Dalis tų kovotojų gali grįžti į kilmės šalis ir pradėti skleisti smurtą, radikalųjį ekstremizmą pačioje Europoje, kuri yra ir mūsų pačių namai.

Lietuviai mėgsta keliauti ir toji kelionių geografija nuolat plečiasi. Daugelis lietuvaičių gyvena kitose Europos valstybėse, kituose kontinentuose. Svarbu suvokti, kad plintant radikaliajam ekstremizmui ir dažnėjant teroristiniams aktams tikimybė, jog tautiečiai gali tapti teroristinių išpuolių aukomis, didėja. Po neseniai įvykusio išpuolio garsiame Bardo muziejuje Tunise, žengiant į šį muziejų, manau, apima visai kitoks jausmas nei iki atakos. Tik atsitiktinumas lėmė, kad tarp turistų tąsyk nebuvo lietuvių. Pamesti, pavogti ar padirbti piliečių kelionės dokumentai – o to pasitaiko visiems, taip pat ir lietuviams – gali būti naudojami neteisėtai sienoms kirsti, įlipti į lėktuvą ir panašiai. Tik pagalvokime, kokių bus pasekmių, jei tai padarys nusikaltimą įvykdyti pasiryžęs radikalus asmuo. Privalome būti budrūs, kad užkirstume kelią sienoms kirsti, turint su tokius suklastotus dokumentus, ir įvažiuojant į Lietuvą, ir per Lietuvą vykstant į kitas šalis.

Valstybės, neskiriančios pakankamo dėmesio terorizmo problemoms, gali, pačios to nežinodamos, tapti teroristinėms organizacijoms finansuoti skirtų pinigų tranzito punktu. Ryšiai tarp terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo pasaulyje stiprėja, atitinkamai stiprėja ir nelegalių finansų srautai tarp jų. Siekiant apsaugoti save ir kitus nuo terorizmo grėsmių, būtina puikiai suvokti tokių nelegalių arba dažnai ir legaliais tikslais pridengtų finansų, asmenų judėjimo ypatumus, imtis visų būtinų priemonių jiems užkardyti. Kartais net ir kelionėse įsigyti egzotiški suvenyrai nėra nekaltas dalykas. Nelegali prekyba dramblio kaulu, antikvariniais dirbiniais (iš Sirijoje, Irake išgrobstytų muziejų, išplėštų archeologinių paminklų), retų gyvūnų kontrabanda, – visa tai neretai panaudojama ir terorizmui finansuoti. Ką jau kalbėti apie prekybą žmonėmis ir narkotikais.
Kovos su terorizmo komiteto paskirtis kaip tik ir yra skatinti valstybių pasirengimą užkirsti kelią įvairioms terorizmo grėsmėms, įvertinti valstybių turimą teisinę ir praktinę kovos su terorizmu bazę, įvardyti esamas spragas ir patarti, kaip jas įveikti.

– 2015 m. pabaigoje Lietuvos narystė JT ST baigsis. Kada po to ji vėl galės tapti nare?

– Paprastai kandidatūros į JT ST planuojamos labai iš anksto. Šiuo metu Rytų Europos šalių grupėje, kuriai rinkimų požiūriu priklauso ir Lietuva, kandidatūrų į JT ST sąrašas jau užpildytas iki 2034–2035 m. Tai labiausiai geidžiama, itin prestižinė renkama pozicija, kurios siekdamos kai kurios šalys rinkiminėms kampanijoms išleidžia milijonus. Kada Lietuva vėl galėtų kandidatuoti? Pirmiausia sėkmingai užbaikime šį dvejų metų laikotarpį, įvertinkime pasiekimus.

– Ar darbas Taryboje buvo toks, kokio tikėjotės: daugiau ar mažiau politizuotas, labiau ar mažiau įtemptas?

– Kiekviena organizacija turi savo veiklos ypatumų, ir vargu ar galima daryti lengvus palyginimus. Daugiašaliam bendradarbiavimui būdingas konsensuso siekis, neretai ilgos ir sunkios derybos, galų gale nė viena valstybė negauna visko, ko siekia, tačiau privalo tenkintis kompromisiniais sprendimais. Tai šių organizacijų silpnybė, bet kartu  ir apsauga nuo vienų ar kitų kraštutinių pozicijų diktato.

Jungtinės Tautos

Jungtinės Tautos (JT) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiuo metu JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės – 193 šalys. Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – JT Chartija. Vadovaujantis JT Chartija yra įsteigti šeši pagrindiniai JT organai: Generalinė Asamblėja, ST, Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC) ir Sekretoriatas – yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – Nyderlandų mieste Hagoje.

Lietuva JT nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d. (kartu su Estija ir Latvija).

Lietuvos narystė JT ST

JT ST yra vienas svarbiausių JT organų. Lietuva 2013 m. spalio 17 d., kartu su Čadu, Čile, Jordanija ir Nigerija, buvo išrinkta į JT ST kaip nenuolatinė narė dvejų metų kadencijai, kuri prasidėjo 2014 m. sausio 1 d.

Naryste JT ST Lietuva siekia pademonstruoti brandžią ir aktyvią užsienio politiką, prisidėti svarstant tarptautinei taikai ir saugumui iškylančius klausimus, didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, įtvirtinti Lietuvą kaip matomą ir įtakingą regioninę valstybę.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

Trečiadienį Lietuvos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose surengė ekspertų diskusiją apie valstybių tarpusavio pasitikėjimo skatinimą kibernetinėje erdvėje.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, per diskusiją daugiausia dėmesio skirta regioninių organizacijų ir Jungtinių Tautų praktikai aptarti.

Pasak diskusijai pirmininkavusios Lietuvos nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose ambasadorės Raimondos Murmokaitės, informacinėms technologijoms tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, kibernetinės atakos, interneto pasitelkimas propagandai ir neapykantai kurstyti, išpuoliai prieš svarbiausius strateginius infrastruktūros objektus, tapo labai realia grėsme, su kuria būtina kovoti.

„Nors požiūriai, kaip kovoti su šio pobūdžio grėsmėmis skiriasi, dažnai nesutariama, kas už tai turėtų būti atsakingas, vis dėlto yra bendras supratimas, kad reikia tam tikro lygio stabilumo, saugumo ir pasitikėjimo. Pasitikėjimo skatinimo priemonės gali tapti pirmu žingsniu į skaidrumo didinimą, bendradarbiavimo skatinimą, užkirsti kelią konflikto tarp valstybių eskalavimui“, – sakė Lietuvos nuolatinė atstovė.

Regionines perspektyvas dėl pasitikėjimo kūrimo priemonių pristatė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Amerikos valstybių organizacijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos atstovai. Diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 80 Jungtinių Tautų diplomatų, sekretoriato ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.