Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino šalies piliečius saugotis tų, kurie nešioja „neapykantą širdyse“, Vokietijos antiislamiškam judėjimui „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) ruošiantis vėliau pirmadienį minėti pirmąsias įkūrimo metines.

„Kanclerė sureagavo į tokias demonstracijas savo Naujųjų metų kalboje 2015 metais, ir pakartosiu dar kartą čia, kad, deja, tai vis dar galioja: Nesekite paskui tuos, kurie nešioja neapykantą savo širdyse“, – sakė A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Pirmadienį Dresdene 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku prasidėsianti PEGIDA demonstracija yra ryškus kontrastas A.Merkel pastangoms. Vokietijos kanclerė savaitgalį surengė svarbią vienos dienos kelionę į Turkiją, kur gyrė pasiektą pažangą, padedant Ankarai įveikti migrantų krizę, ir pažadėjo pastūmėti jos seniai įstrigusį narystės ES siekimo procesą.

Vokietija yra viena populiariausių šalių, kurias renkasi migrantai, daugiausia patenkantys į Europą per Turkiją ir Balkanus. Į didžiausią Europos ekonomiką šiais metais, kaip prognozuojama, turėtų atvykti maždaug milijonas nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių, ir dėl to didžiulį nepasitenkinimą reiškia įvairios prieš užsieniečius nusistačiusios grupės, įskaitant aniislamišką ir antiimigracinį judėjimą PEGIDA.

PEGIDA anksčiau yra pavadinusi A.Merkel „pavojingiausia moterimi Europoje“, o jos lyderė Tatjana Festerling teidia, kad dėl kanclerės politikos atverti šalies duris pabėgėliams Vokietija virto „gigantiška stovykla džiunglėse“.

Vokietijos „antiislamizacijos“ judėjimas PEGIDA buvo įkurtas pernai spalį Dresdene.

Iš pradžių jo rengiamos „Pirmadienio eitynės“ šiame mieste sutraukdavo vos po kelis šimtus žmonių, tačiau ilgainiui protestuotojų skaičius augo, o analogiški judėjimai ėmė kurtis ir kituose Vokietijos miestuose.

Sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, PEGIDA eitynėse Dresdene dalyvavo 25 tūkst. žmonių.

Tačiau PEGIDA siunčiama ksenofobinė žinia išprovokavo gausias atsakomąsias demonstracijas, kurios pagal dalyvių skaičių smarkiai pranoko prieš užsieniečius nukreipto judėjimo ir jo regioninių atšakų šalininkų mitingus.

Izraelyje mirė Eritrėjos pilietis, pašautas saugumo pajėgų ir sumuštas minios, kai buvo klaidingai palaikytas išpuolio dalyviu Beer Ševos mieste, pirmadienį pranešė policija, smurto bangai pakursčius baimę tarp izraeliečių.

Per sekmadienio vakarą įvykdytą ataką autobusų stotyje tame pietiniame mieste užpuolikas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir peilį, nužudė vieną karį, o dar apie 10 žmonių sužeidė.

Užpuolikas buvo nukautas, o vienas saugumo pareigūnas pašovė minėtą eritrėjietį, palaikęs jį antruoju užpuoliku. Tą vyrą taip pat sumušė minia, nurodė Izraelio žiniasklaida.

Izraelio policija nurodė, kad autobusų stoties apsaugininkai per tą ataką pradėjo šaudyti į Eritrėjos pilietį, akivaizdžiai palaikę jį užpuoliku. Apsaugos vaizdo kamerų įraše, paskelbtame Izraelio naujienų portalų, matoma, kaip apsaugininkai šaudo į vyrą, šliaužiantį žeme. Portalų pranešimuose sakoma, kad kai kurie praeiviai taip pat spardė kraujo klane gulėjusį vyrą.

Izraelyje yra apie 34 tūkst. migrantų iš Eritrėjos. Jie sakosi pabėgę nuo persekiojimų ir konfliktų bei siekiantys, kad jiems būtų suteiktas pabėgėlių statusas.

J. Kerry ragina baigti smurtą

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pirmadienį paragino sustabdyti pražūtingo smurto tarp izraeliečių ir v bangą, tačiau pabrėžė, kad „Izraelis turi visas teises pasaulyje gintis“.

„Norime pamatyti sugrąžintą ramybę ir norime, kad smurtas liautųsi“, – J.Kerry sakė Madride.

Jis patvirtino, kad artimiausiomis dienomis susitiks su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).

J.Kerry pranešimas buvo paskelbtas jau ilgiau negu dvi savaites nesiliaujant smurtui, nusinešusiam mažiausiai 41 palestiniečio – tarp jų aštuonių numanomų užpuolikų – ir aštuonių izraeliečių gyvybes.

„Toliau raginame visus elgtis santūriai“, – J.Kerry sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Garcia Margallo (Chosė Manueliu Garsija Margalju).

Izraelio vidaus saugumo ministras trečiadienį pareiškė, kad žuvusių palestiniečių užpuolikų kūnai nebus sugrąžinti palaidoti jų šeimoms.

Giladas Erdanas sakė, kad izraeliečius užpuolusių palestiniečių laidotuvės dažnai virsta „terorizmo ir kurstymo žudyti demonstravimu“.

Pasak ministro, Izraelis neturėtų leisti jiems po mirties „mėgautis tokia pagarba ir (laidotuvių) ceremonijomis“.

Jis siūlo laidoti palestiniečių užpuolikus atokiose kapinėse, kuriose ir anksčiau buvo laidojami palestiniečiai žudikai, be jokių iškilmių.

Per palestiniečių laidotuves dažnai kyla susirėmimų ir pasigirsta raginimų keršyti už jų mirtį.

Danijos žiniasklaida mini pranašo Muhammado karikatūrų pasirodymo dešimtmetį. Jos, prasidėjusios kaip žaismingas iššūkis cenzūrai, tapo viena didžiausiu šalies politinių krizių.

Kaip specialiai LRT RADIJUI teigia Danijoje gyvenanti Aistė Hofbeck, laikraštyje „Jyllands Posten“ tuomet pasirodžiusio projekto tikslas buvo pademonstruoti jog danų žiniasklaida ir menininkai nebijo cenzūros ir Islamui nedaro jokiu išimčių – jis gali buti diskutuojamas ir kritikuojamas lygiai taip pat kaip ir kitos religijos ar politines pažiūros.

Musulmonų bendruomenė atsakė protestais ir reikalavo atsiprašymo. Situacija greitai atgarsio sulaukė Egipte, Sirijoje bei Libijoje kur daniški produktai buvo boikotuojami, o vėliavos viešai deginamos.

Karikatūrų autoriai sulaukė daug grasinimų, į vieno jų namus buvo įsilaužta, tačiau niekas nenukentėjo.

Šiuo metu Danijos policija tvirtina, jog net praėjus dešimčiai metų, vis dar yra reali grėsmė, jog karikatūrų istorija gali paskatinti kai kuriuos fanatikus imtis teroro veiksmų, todėl tiek jų autoriai, tiek pats laikraštis vis dar tebesaugomi sustiprintų režimu.

Nauji susirėmimai kilo pirmadienį tarp palestiniečių ir Izraelio policijos, kuri surengė reidą į Jeruzalės Al Aksos mečetės kompleksą tvyrant nerimui, kad per Sukotą - judėjų Palapinių šventę - padidėjęs žydų lankytojų srautas gali paaštrinti įtampą šioje šventovėje.

Policija leido ašarines dujas ir mėtė kurtinančias granatas, o jauni protestuotojai, kurie dieną anksčiau prisiekė „ginti“ Al Aksą, mėtė akmenis prieš užsibarikuodami mečetės viduje, sakė AFP žurnalistas.

Pasak policijos, jauni protestuotojai, kurie naktį praleido mečetėje, į saugumo pajėgas taip pat mėtė padegamuosius užtaisus, nuo kurių prie įėjimo į pastatą buvo kilęs mažas gaisras.

Šaltiniai Vakfe, Jordanijos kuruojamoje organizacijoje, kuri administruoja šią šventąją vietą, sakė, kad dėl policijos leistų kurtinamųjų granatų buvo kilę keturi gaisrai pastato viduje, kurios pavyko numalšinti.

Musulmonų maldininkai, kurie buvo komplekse po rytinių pamaldų, kai prasidėjo policijos reidas, buvo priversti pasišalinti, o visi vartai, per kuriuos musulmonai patenka į kompleksą buvo uždaryti. Kai kurie maldininkai liko prie vartų ir giedojo protestuodami.

Susirėmimai komplekse nesiliauja jau kelias pastarąsias savaites, versdami tarptautinę bendruomenę raginti laikytis ramybės.

Al Aksa yra trečioji pagal svarbą islamo šventovė, tačiau ją gerbia ir žydai, kuriems ji yra Šventyklos kalnas, švenčiausia judaizmo vieta.

Musulmonai, kuriems kelia nerimą padažnėję žydų apsilankymai, baiminasi, kad šiam kompleksui taikomos taisyklės bus pakeistos. Žydams yra leidžiama čia lankytis, bet neleidžiama melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa.

Jeruzalėje esančiame neramiame Al Aksos mečetės komplekse pirmadienį tęsėsi susirėmimai tarp musulmonų ir Izraelio policijos, prasidėję ankstesnę dieną, pranešė policija ir nurodė, kad mažiausiai trys žmonės buvo suimti.

„Kai policija įžengė į kompleksą, kaukėti jaunuoliai pabėgo į mečetės vidų ir masiškai svaidė akmenis“, – sakoma policijos pranešime.

Policija pareiškė, kad į tą ant kalvos esantį kompleksą pareigūnai įžengė siekdami užtikrinti, kad ten besibūriuojantys musulmonai jaunuoliai nesikabinėtų prie žydų ir turistų rytinėmis lankymo valandomis.

Tą vietą šventa laiko tiek žydai, tiek musulmonai.

Karas, prievarta ir teroras nėra susiję su islamo tikėjimu, pabrėžia Islamo kultūros ir švietimo centro vadovas Aleksandras Beganskas. Jis atkreipia dėmesį, kad Ukraina nėra musulmoniška valstybė, bet karas joje vis tiek vyksta. A. Beganskas priduria, kad Lietuvoje jau gyvena keli tūkstančiai musulmonų ir konfliktų niekada nekilo.

„Per pastaruosius trejus–ketverius metus į Lietuvą atvyko apie tūkstantis musulmonų. Jie nesukelia nesklandumų, nedaro blogų dalykų, negresia pavojus. Tai yra pabėgėliai arba žmonės, kurie čia atvažiuoja kurti įmones, vystyti savo verslą, kurti šeimas. Taip pat yra nemažai studentų ir kitų žmonių. [...] Jeigu jie iki šiol gerai gyveno, nekėlė pavojų, kodėl turime bijoti, kad atvažiuos dar 300 žmonių ir būtent jie padarys ką nors blogo?“ – LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ svarsto A. Beganskas.

– Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad reikia pradėti diskusijas apie tai, kaip reikėtų reglamentuoti burkų dėvėjimą viešose vietose. Islamo ekspertas Egdūnas Račius sakė, kad, matyt, kalbama apie nikabus, o ne burkas, bet tai – sąvokų klausimas. Kaip Jūs į tai reaguojate?

– Žmogaus vertinimas pagal išvaizdą yra neteisingas. Manyti, kad kiekvienas, nešiojantis nikabą arba burką, kelia pavojų, yra negerai. Tačiau Korane, chadisuose parašyta, kad moteris turi uždengti savo kūną, išskyrus delnus ir veidą – burkų ar kitų apdarų nešiojimas susijęs su šalies tradicijomis ir papročiais.

– Jeigu Koranas nereikalauja dengti veido, kodėl kai kuriose šalyse yra tradicija tai daryti?

– Mūsų centro pagrindinis tikslas – suteikti tikslią informaciją apie Koraną ir chadisus. Turime vadovautis tik jais. Jeigu kažkokioje šalyje atsiranda Korano ar chadisų pakraipa, tai yra susiję tik su tos šalies papročiais ar kultūra.

– Iš ko kyla musulmoniškas ekstremizmas – teroristiniai aktai Europos ir islamo šalyse?

– Turime suprasti, kad tie teroro aktai niekaip nesusiję su islamu. Netiesa, kad tie žmonės tai daro vardan islamo. Islamas yra religija, kuri netoleruoja prievartos, teroro, smurto. [...] Reikia atkreipti dėmesį, kad islame raginama, gyvenant kituose kraštuose, laikytis normų, įstatymų, kurie galioja tose valstybėse. Smurtas islamo religijoje netoleruojamas, nebent yra išimtis Korane arba chadisuose, kuri nurodo kitaip.

– Islamu prisidengiantys asmenys jau ne tik vykdo teroristinius aktus, bet ir kuria savo valstybę. Ji ir vadinama „Islamo valstybe“, bet veikia teroristiniais metodais. Kaip tai vertinate?

– Turime vadovautis Koranu ir chadisais. Jeigu juose nerasime priežasčių, kodėl kažkas panašaus turi būti daroma, tai ta veikla yra neteisėta. Tai, ką daro vadinamoji „Islamo valstybė“ ar kai kurie kiti žmonės, tikrai nesusiję su Alachu ar islamu.

– LRT RADIJO klausytojas prašo paaiškinti, kokia yra žodžio „islamas“ reikšmė?

– Islamas yra tikėjimas vieninteliu Dievu. Tai tikėjimas, kad Dievas egzistuoja, visada egzistavo ir visada egzistuos. Tikima, kad jis sukūrė visatą. Jis sukūrė tikėjimo formą, kurią vadiname islamu. Tai – normų, kanonų visuma, kuri visiems žmonėms padeda gyventi. Pagal Lietuvos istoriją, musulmonai čia gyvena jau 600 metų. Jokių konfliktų, problemų nekilo. Kodėl dabar jų turėtų kilti? Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. musulmonų.

– Ar jaučiate, kad atvyksta daugiau musulmonų iš kitų šalių?

– Be abejo, paskutiniu metu padaugėjo žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą studijuoti, turi savo verslą, atvyksta dėl sukurtos šeimos.

– Kaip islamo religija vertina savižudybę?

– Savižudybė yra žingsnis, kuris islamo religijoje toleruojamas tik tada, kai gresia pavojus šeimai, artimiesiems, šaliai. Tik tada galima aukoti savo gyvybę. Tai, kas dabar neretai vyksta pasaulyje, nesusiję su tikėjimu, islamu. Tie žmonės šiuos veiksmus daro, manau, dėl savo materialinės gerovės.

– Kai nusižudai, matyt, materialinė gerovė nelabai rūpi, bet yra įsivaizdavimas, kad už tai pateksi į rojų.

– Pabėgėliai į Europą bėga ne nuo gero gyvenimo – jų šalyse gausu konfliktų, bado, problemų. Kai kurie žmonės naudojasi tikėjimu ir tais pabėgusiais žmonėmis kaip savo įrankiais. Jie tai daro, norėdami pasiekti savo tikslų, kurie dažniausiai – materialūs.

Pabėgėliams tokie žmonės sako – papasakojau apie Dievą, islamą, rojų, pragarą. Jie pamiršta pasakyti, kad kelias į rojų yra sunkus ir ilgas. Jie tiems žmonėms neteisingai pasakoja apie pranašą, islamą. [...] Toks žmogus aiškina – jeigu nusižudysi, iš karto pakliūsi į rojų. Islame tikrai nėra lengvo kelio į rojų. Nėra taip, kad kas nors, kas nori nusižudyti, tai padaro ir ten pakliūna.

Daug žmonių vartoja žodį „džihadas“, bet nežino šio žodžio reikšmės. Pirmiausia tai reiškia karą su savimi. Džihadas reiškia, kad reikia auklėti savo instinktus, poreikius. Reikia auginti ir vystyti save, kad kuo daugiau padėtum kitiems, nepriklausytum nuo materialių šio pasaulio dalykų. Turime kuo daugiau laiko praleisti, padėdami kitiems. Savęs auklėjimas ir yra vadinamas džihadu. Islame džihadas [nužudant kitą žmogų – LRT.lt] leidžiamas tik tada, kai kyla grėsmė šeimai ar šaliai. Gali kilti klausimas – ar „Islamo valstybės“ paskelbtas džihadas atitinka islamo normas? Galiu pasakyti, kad neatitinka.

– LRT RADIJO klausytoja tvirtina, kad musulmonų šalyse žmonės žudo vieni kitus, todėl, atvykę čia, jie nevertins ir kitų tikėjimų žmonių. Jos nuomone, arabų valstybėse vyksta pilietinis karas. Kaip tai vertinate?

– Noriu pabrėžti, kad karas, prievarta, teroras nėra susiję su tikėjimu. Dažnai kalbame apie karus Sirijoje, arabų kraštuose, bet, pavyzdžiui, karas vyksta ir Ukrainoje. Juk joje nėra musulmonų, bet vis tiek vyksta karas. Noriu dar kartą pabrėžti, kad karas, blogis, teroro aktai nėra susiję su islamu. Tai susiję tik su tais žmonėmis, kurie šiuos aktus atlieka.

Per pastaruosius trejus ketverius metus į Lietuvą atvyko apie tūkstantis musulmonų. Jie nesukelia nesklandumų, nedaro blogų dalykų, negresia pavojus. Tai yra pabėgėliai arba žmonės, kurie čia atvažiuoja kurti įmones, vystyti savo verslą, kurti šeimas. Taip pat yra nemažai studentų ir kitų žmonių. [...] Jeigu jie iki šiol gerai gyveno, nekėlė pavojų, kodėl turime bijoti, kad atvažiuos dar 300 žmonių ir būtent jie padarys ką nors blogo?

– LRT RADIJO klausytojas atkreipia dėmesį, kad islamo religijos lyderiai nėra viešai pasmerkę terorizmo išpuolių, neskelbia informacijos, kad tai prieštarauja islamo religijai, o savižudybė – didelė nuodėmė. Kokia vis dėlto yra islamo lyderių pozicija?

– Mes, Lietuvos musulmonų atstovai, tikrai raginame ir sakome, kad savižudybė ir teroro aktai neturi nieko bendro su tikėjimu, Alachu. Priešingai – tai yra nuodėmė. Esu girdėjęs daug pasisakymų – yra daug musulmonų, kurie sako tą patį. Kitas dalykas – apie tai rašoma Korane. [...] Deja, teisingai pastebėta, kad kai kurie žmonės turėtų aktyviau dalyvauti diskusijoje, galėtų drąsiau ir atviriau kalbėti apie tokias problemas. Reikėtų kalbėti apie tai, kad Koranas netoleruoja terorizmo ir prievartos.

– Kas gali skaityti ir interpretuoti Koraną? Ar tai yra tik dvasinių lyderių prerogatyva, ar kiekvienas musulmonas irgi gali tai daryti?

– Nėra taip, kad tik lyderiai gali skaityti Koraną ir daryti išvadas. Tai gali daryti kiekvienas iš mūsų. Dievas sako, kad kiekvienas žmogus turi spręsti, ką jam daryti ar ko nedaryti. Kad būtų lengviau pasirinkti savo kelią, buvo atsiųstas tikėjimas ir šventas Koranas.

Vidurio Vokietijoje mažiausiai 10 žmonių buvo sužeista per riaušes pabėgėlių prieglaudoje dėl suplėšyto Korano, ketvirtadienį pranešė policija apie kylančią įtampą šalyje, kuri šiemet ruošiasi priimti 800 tūkstančių prieglobsčio prašytojų.

Smurtas kilo trečiadienį vakare, kai maždaug 20 pabėgėlių perpildytoje prieglaudoje ėmė vaikytis kitą pabėgėlį, kurį apkaltino išplėšus Korano lapus, informavo vietos policija.

Vyrą išgelbėjo prieglaudos apsaugininkai ir policija, tačiau pabėgėlių pyktis atsisuko prieš juos.

Maždaug 50 plieniniais strypais ginkluotų vyrų pradėjus mėtyti akmenis į pareigūnus, buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, tarp jų trys policininkai.

Tiuringijos Zūlio mieste esančioje prieglaudoje pabėgėliai kelias valandas daužė langus, pro juos mėtė baldus ir net griovė sienas.

Vokietija iš kailio neriasi, kad susidorotų su pabėgėlių banga iš tokių karo zonų kaip Sirija, tačiau į šalį veržiasi ir migrantai iš tokių šalių kaip Albanija ar Kosovas, čia atvykstantys dėl ekonominių priežasčių.

Kol kas nepranešama, iš kurių šalių yra aukos ir jų užpuolikai.

Staigus pabėgėlių antplūdis šiais metais verčia valdžią stengtis apgyvendinti migrantus, laikinoms prieglaudomis panaudojant mokyklas ar palapines lauke.

Vietiniai pareigūnai vis skundžiasi dėl perpildymo ir sako negalintys susidoroti su didėjančių patalpų poreikiu.

Pabėgėlių stovyklos Ziūlyje apskaičiuotos 1200 žmonių, o jų dabar yra 1700.

Tiuringijos žemės premjeras Bodo Ramelowas (Bodo Ramelovas) sakė visuomeniniam transliuotojui MDR, kad pabėgėlių stovyklose skirtingas etnines grupes reikėtų atskirti vienas nuo kitų, kad būtų išvengta tokių smurto protrūkių.

Tačiau,pridūrė jis, valdžios rankos supančiotos, nes trūksta pastatų pabėgėlių prieglaudai.

„Reikia nedelsiant išplėsti mūsų pajėgumus“, – pabrėžė B.Ramelowas.

Į stipriausia ekonomika garsėjančią šalį galiausiai suplūsta daugybė nuo karo ir persekiojimų bėgančių žmonių.

Šiais metais Berlynas prognozuoja priimti iki 800 tūkst. pabėgėlių – keturis kartus daugiau negu pernai, nes naujausi skaičiai nepaprastai sparčiai didėja.

Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) vėliau ketvirtadienį Berlyne susitiks su savo kolega iš Prancūzijos, Bernard'u Cazeneuve'u (Bernaru Kazenevu), kad aptartų didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo migrantų krizę Europoje.

Vienos žydų ekstremistų grupuotės lyderis buvo suimtas pirmadienį, po anksčiau Vakarų Krante įvykdyto padegimo, nusinešusio palestiniečių kūdikio gyvybę.

Vidaus žvalgybos tarnyba nurodė, kad suimtasis yra Meiras Ettingeris (Meiras Etingeris), kurio senelis rabinas Meiras Kahane (Meiras Kahanė) įkūrė rasistinį antiarabišką judėjimą „Kach“ ir 1990 metais buvo nužudytas Niujorke.

Vyras, policijai tiriant internete paskelbtus grasinimus Izraelio prezidentui, pasmerkusiam „žydų terorizmą“, buvo suimtas Cfato mieste Izraelio šiaurėje „dėl jo veiklos žydų ekstremistų organizacijoje“, žvalgybos tarnybos „Shin Bet“ atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak policijos, apie 20 metų M.Ettingeris įtariamas įvykdęs „nacionalistinių nusikaltimų“, bet jis nekaltinamas tiesiogiai dalyvavęs penktadienį įvykdytame palestiniečių namo padegime.

Kaip praneša Izraelio žiniasklaida, jaunuolis buvo birželio 18 dieną įvykdyto padegimo vienoje šventovėje sumanytojas. Tas išpuolis buvo surengtos toje vietoje, kur, kaip tiki krikščionys, Jėzus atliko duonos ir žuvies padauginimo stebuklą.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad M.Ettingeriui gali būti skirtas vienerių metų „administracinis areštas“, vyriausybei nustačius griežtą liniją prieš „žydų teroristus“.

Tokią kardomąją priemonę, kurios istorija siekia dar Britanijos mandato Palestinoje laikus, Izraelis paprastai taiko palestiniečiams. Ji leidžia laikyti suimtus asmenis be teismo šešis mėnesius ir pratęsti tokio arešto laikotarpius.

Tačiau dabar toks areštas gali būti taikomas ir suimtiems žydams, jeigu nepakanka įrodymų bylą perduoti teismui arba įtariamasis atsisako duoti parodymus.

Pastarosiomis M.Ettingeris dienomis savo tinklaraštyje neigė, kad veikia kokia nors pogrindinė žydų organizacija, bet teisino atakas, kurių tikslas – duoti atkirti „nusikaltimams“, tokiems kaip „pagonių maldos namų“ – bažnyčių ir mečečių – egzistavimas.

Motociklais važiavę ginkluoti užpuolikai trečiadienį nužudė 43 žmones, atakavę autobusą Pakistano pietiniame Karačio uostamiestyje, pranešė policija.

Grupuotė „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį autobuse Pakistano pietiniame Karačio mieste trečiadienį, per šią kruviną ataką žuvo mažiausiai 43 žmonės.

„Dėkui Dievui, 43 atskalūnai žuvo ir dar bemaž 30 buvo sužeisti „Islamo valstybės“ kariams Karačyje atakavus keleivinį autobusą, kuriuo važiavo žmonės iš šiitų ismailitų atšakos...“, – nurodoma pranešime, kurį tinkle „Twitter“ išplatino islamistų šalininkai.

Ši ataka tapo naujausiu, prieš religines mažumas įvykdytu smurto išpuoliu šiais metais Pakistane.

Televizija parodė nuotraukų, kuriose matomas kulkų suvarpytas rausvos spalvos autobusas ir prie jo laukiantys išsirikiavę greitosios pagalbos automobiliai.

Policijos vyresnysis inspektorius Najibas Khanas (Nadžibas Chanas) duodamas interviu sakė, kad per tą kruviną incidentą 43 žmonės žuvo, o dar 13 buvo sužeisti.

„Užpuolikai buvo šešiese. Jie sustabdė autobusą ir iš pradžių šaudė iš išorės, – nurodė jis. – Tuomet jie įžengė į autobuso vidų ir pradėjo šaudyti nesirinkdami. Po to jie patikrino, ar kas nors liko nesužeistas.“

Pasak N.Khano, visi autobuso keleiviai priklausė ismailitų bendruomenei, priklausančiai daugiausia sunitiško Pakistano šiitų mažumai.

Dėl šios atakos kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės, bet su Talibanu susijusios grupuotės šiais metais surengė sprogdinimų keliuose religinių mažumų maldos namuose.

Kovą mirtininkai, susisprogdinę prie dviejų bažnyčių Lahoro mieste, užmušė 14 žmonių, o dar beveik 80 sužeidė. Praėjus kelioms dienoms vadinamosios borų bendruomenės mečetėje Karačyje per penktadienines pamaldas sprogusi bomba sužeidė 12 žmonių.

Vasarį 20 žmonių žuvo per ataką prieš šiitų mečetę šiaurės rytiniame Pešavaro mieste, o dar 60 žmonių gyvybių nusinešė sausį įvykdytas išpuolis prieš vieną šiitų mečetę pietinėje Sindho provincijoje.