Jis teigė su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte aptaręs universiteto pagal panaudos sutartį valdomos netoli Baisogalos miestelio Radviliškio rajone esančios teritorijos perdavimą kitiems valstybės poreikiams, tačiau nei jie, nei konkrečių įmonių pavadinimai, anot rektoriaus, nebuvo įvardyti, taip pat nebuvo sudaryti jokie susitarimai.

„(Kalbėjome, kad – BNS) valstybei gali reikėti tos žemės. Tas sklypas atitinka tokius reikalavimus, kokių reikia valstybei šiuo metu ir reikia rasti sprendimą kaip išspręsti, kad universiteto procesai nebūtų pažeidžiami, ir kad būtų atspindėtas valstybės interesas“, – BNS pirmadienį sakė R. Benetis.

„Greičiausiai, kad taip“, – teigė jis, paklaustas, ar pokalbis su premjere vyko apie universiteto valdomos žemės perdavimą Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklai.

LSMU rektoriaus teigimu, dėl žemės perdavimo toliau bus sprendžiama techniniu lygiu.

„Svarstėme, kad techniniai žmonės, kurie tuos klausimus išmano, jie spręs, ieškos sprendimų“, – kalbėjo R. Benetis.

„Būtų uždaromas institutas“

Pasak R. Benečio, žemės perdavimas valstybei sustabdytų Baisogaloje veikiančio LSMU padalinio – Gyvulininkystės instituto – darbą, tačiau kiek tai konkrečiai kainuotų aukštajai mokyklai jis neįvardijo.

Jo teigimu, netoli Baisogalos miestelio esančios teritorijos taip pat svarbios Kauno rajone, Giraitėje, esančio LSMU Praktinio mokymo ir bandymo centro bei Veterinarijos akademijos darbui.

„Tai būtų studijų, mokslo proceso sustabdymas. Būtų uždaromas institutas. (...) Iš tų lėšų, kurios yra generuojamos ūkyje, vykdoma ta (instituto – BNS) veikla“, – teigė R. Benetis.

LSMU rektorius teigė, kad tokios alternatyvos, kaip galimybė instituto veiklai skirti kitas žemes arba finansinę valstybės biudžeto kompensaciją, taip pat nebuvo aptartos. 

Universitetas pagal panaudos sutartį Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį valdo kelis stambius daugiau nei 100 hektarų ploto ir dar kelis mažesnius valstybinės žemės sklypus.

Juose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – BNS) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau investicijų vietovė iki šiol nebuvo skelbta.

Apie planus statyti gamyklą Radviliškio rajone BNS patvirtino septyni šaltiniai. Valdžios institucijos informacijos apie būsimąją gamyklos vietą kol kas nekomentuoja.

Kardiochirurgas, LSMU rektorius R. Benetis rektorių konferencijos prezidentu išrinktas pirmąjį kartą, penktadienį pranešė LURK.

R. Benetis poste pakeitė dvi kadencijas šias pareigas ėjusį Vilniaus universiteto rektorių profesorių Rimvydą Petrauską.

Prezidentą rektoriai renka vienų metų kadencijai visuotinio LURK narių susirinkimo metu paprasta balsų dauguma.

Konferencija vadovą įprastai renka iš 12 narių, tas pats žmogus negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas.

LURK sudaro Lietuvos universitetų rektoriai. Konferencija koordinuoja universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios institucijomis, palaiko ryšius su Europos universitetų asociacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, yra ekspertas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

Šiam savivaldybės Apdovanojimų komisijos siūlymui tarybos nariai pritarė bendru sutarimu.

Profesorius garbės piliečiu paskelbtas „už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla sveikatos srityje“.

R. Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-aisiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių, širdies ir plaučių komplekso persodinimo operaciją.

R. Benetis yra paskelbęs beveik 0,5 tūkst. mokslinių straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Šį apdovanojimą, kaip nurodoma sprendimo aiškinamajame rašte, inicijavo Apdovanojimų komisija ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Apdovanojimų komisijai buvo teiktas dar vienas siūlymas dėl kandidatūros į garbės piliečius: siūlyta juo paskelbti Atlantą perplaukusį Aurimą Valujavičių.

„Valstietė“ Audronė Jankuvienė teigė, kad keliautojas tokio titulo nusipelnė „už Kauno vardo garsinimą, už patriotizmo sukeltą bangą, už tai, kad suvienijo lietuvius abipus Atlanto“, tačiau teigė neabejotinai palaikanti ir R. Benečio kandidatūrą.

Pasak komisijos pirmininko Benjamino Želvio, siūlymas nagrinėtas, tačiau kol kas A. Valujavičiui bus suteiktas miesto 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas.

„Ateityje žiūrėsime, kaip viskas toliau klostysis, bet jo, vadinkime, žygis per Atlantą, jis bus atžymėtas“, – sakė komisijos vadovas.

Toks savivaldybės apdovanojimų komisijos sprendimas bus teikiamas miesto tarybai.

Tarp argumentų apdovanoti R. Benetį minima, kad jis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-aisiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją.

R. Benetis yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2016-aisiais R. Benetis atliko širdies operaciją Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

R. Benetis LSMU rektoriumi išrinktas 2020 metų spalį.

Inauguracijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo, Europos parlamento nariai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pranešė universitetas.

Ceremonija vyks jungtinio LSMU tarybos ir senato posėdžio metu akademiko Zigmo Januškevičiaus salėje.

Po oficialiosios dalies vyks koncertas.

R. Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-iasiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją.

Jis yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių  straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Ambasadorę lydėjo patarėjas bendradarbiavimo ir kultūros klausimais, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Thomas Aubert Xavier Buffin‘as.

Svečius priėmė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis bei Prancūzijos garbės konsulas Kaune, LSMU rektorius emeritas, akademikas Remigijus Žaliūnas. Pasak pranešimo, garbiems svečiams buvo pristatyta LSMU veikla.

2015-aisiais tuometis LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas tapo Prancūzijos garbės konsulu Kaune, Pažymėtina, kad nemažai Universiteto studentų mokosi prancūzų kalbos, jaunoji frankofonų karta ugdoma ir LSMU gimnazijoje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo seno atviras prancūzų kultūrai ir jos skleidėjams.

Šių svarių sukakčių proga VA jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Daugiau kaip prieš dešimtmetį įvykęs dviejų stiprių akademijų susijungimas į LSMU paskatino esmines permainas ir pažangą.

Patirtis ir pažanga

„Šiuolaikinė VA yra neatskiriama pažangaus ir puikiai vertinamo LSMU dalis, prioritetą teikianti ir nuosekliai gerinanti studijų kokybę, plėtojanti mokslo tyrimus, siekianti proveržio stiprinant tarptautiškumą“, – kalbėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Šį rudenį viename žymiausių tarptautinių universitetų reitingų – „Times Higher Education“ (THE) – LSMU pateko tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir užėmė aukščiausią vietą iš visų Lietuvos universitetų.

„Tai dar labiau skatina siekti kokybės, tarptautinio pripažinimo ir veterinarijos bei žemės ūkio srityse, ypač akcentuojant mokslinių tyrimų pažangą ir inovacijų kūrimą“, – pridūrė profesorius.

Akademijos veikla, anot jo, neatsiejama nuo pasaulyje šiuo metu aktualių problemų ir iššūkių: kvalifikuotos gyvūnų sveikatos priežiūros, zoonozių tyrimų ir kontrolės, gyvūnų gerovės užtikrinimo ne tik vertinant rengiamų specialistų kvalifikaciją, bet ir šviečiant visuomenę.

„Be abejo, klimato kaitos ir Europos žaliojo kurso iššūkiai taip pat vis labiau atsispindi studijų programų dalykuose ir atliekamuose moksliniuose tyrimuose“, – sakė prof. M. Malakauskas.

Anot jo, pastarųjų metų universiteto investicijos į studijų infrastruktūrą – gyvūnų klinikas ir veterinarijos bei žemės ūkio krypčių bazes (VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centrą bei LSMU VA Gyvulininkystės institutą) atspindi universiteto veterinarinės medicinos ir žemės ūkio krypčių studijų bei mokslinių tyrimų išskirtinumą, kuris dar labiau išryškėja sujungiant per daugelį metų padarytą pažangą ir sukauptą įdirbį.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė papildė, kad veterinarijos studijų kokybe abejoti neleidžia ir pelnyta tarptautinė EAEVE akreditacija, studijų programų populiarumas ir tarp lietuvių, ir tarp užsienio studentų.

„Dar kitas kriterijus – didelis (per 90 proc.) studijas baigiančiųjų procentas, skaičiuojant nuo įstojusiųjų. Tai rodo, kad mūsų studijas renkasi labai motyvuoti žmonės“, – sakė prof. V. Riškevičienė.

LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius taip pat atkreipė dėmesį į sukauptą didžiulę dėstytojų, mokslo darbuotojų pedagoginę, praktinę ir mokslinę patirtį, puikią praktinių mokymų bei bandymų bazę, glaudų bendradarbiavimą su alumnais ir socialiniais partneriais.

Kur reikalingi?

VA – strategiškai svarbi valstybei, nes tik čia rengiami veterinarijos ir gyvulininkystės specialistai, būtini, be viso kito, valstybės institucijų funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei kt.

Veterinarinės maisto saugos specialistai laukiami ir maisto perdirbimo bei prekybos įmonėse, kur taip pat dirba svarbiose saugos ir kokybės valdymo ar kontrolės srityse, o įgijusiesiems veterinarijos gydytojo profesiją atvertos durys į privatų bei valstybinį veterinarijos tinklą, veterinarijos farmacijos mažmenines bei didmenines įmones, Valstybės pasienio tarnybą ir t. t.

Maisto mokslo absolventų profesinės veiklos yra glaudžiai susijusios su žemės ūkyje gaminamos produkcijos sauga ir kokybe, inovatyviomis produktų gamybos bei vertinimo technologijomis, užtikrinančiomis, kad pagamintas produktas būtų ne tik maistingas, patrauklus, bet ir sveikas.

Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa apima gyvūnų augintinių mitybos ypatumus, auginimo technologijas, priežiūrą, veisimą, dresūrą ir kitas su gyvūnais susijusias veiklas. Ir tai tik kelios iš VA studijų programų.

Jubiliejus: svarių sukakčių proga Veterinarijos akademiją jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis (pirmas iš dešinės). Taip pat nuotraukoje – LSMU VA kancleris prof. M. Malakauskas, VF dekanė prof. V. Riškevičienė.

46 specializacijų

VF klinikose dirba 46 skirtingų specializacijų veterinarijos gydytojai (kardiologai, dermatologai, citologai, neurologai, osteopatai ir kt.).

Visi universiteto veterinarijos gydytojai dirba ir dėstytojais, todėl jų praktinės žinios yra pagrįstos naujausiais moksliniais pasiekimais bei metodikomis. Esant poreikiui, šių klinikų specialistai konsultuoja kitus veterinarijos gydytojus, kurie kreipiasi susidūrę su specifiniais atvejais. Tobulėjant specialistams, auga veterinarijos paslaugų kokybė visoje Lietuvoje.

„Didžiuojamės ir tuo, kad universitetas sudaro galimybių įsigyti moderniausią diagnostikos įrangą, kuri leidžia ne tik suteikti aukštos kokybės diagnostines veterinarines paslaugas pacientams, bet ir sudaroma galimybė būsimiesiems specialistams savo rankomis prisiliesti prie modernios įrangos ir išmokti ją valdyti bei interpretuoti tyrimų rezultatus“, – sakė LSMU VA VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė doc. Birutė Karvelienė ir LSMU VA VF Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas.

Atlikdami praktiką šiose klinikose, studentai išmoksta naudotis magnetinio rezonanso tomografu, ultragarso, skaitmeniniu rentgeno aparatais, endoskopu ir kt., be kurių šiuolaikinis veterinarijos gydytojas negalėtų kokybiškai dirbti.

Stambiųjų gyvūnų klinikoje pernai buvo gydyta daugiau kaip 27 tūkst. keturkojų pacientų, dauguma kurių – galvijai, smulkūs atrajotojai (avys, ožkos, lamos ir alpakos). Jie atvežami iš įvairių Lietuvos kampelių, sunkesniais atvejais – ir naktimis.

Smulkiųjų gyvūnų klinikoje kasmet apsilanko beveik 10 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos, klinikoje atliekama daugiau kaip 400 skirtingų procedūrų, laboratorijoje atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai (kraujo, šlapimo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, skydliaukės hormonų, progesterono koncentracijos tyrimai ir kt.), o būtinų gydymui medikamentų ir racionalių patarimų augintinių savininkai visada gali gauti VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų vaistinėje.

Prireikus tariamasi, konsultuojamasi su geriausiais Europos veterinarijos specialistais (neurologais, dermatologais, ortopedais ir kt.), todėl pacientai turi geriausias galimybes gydytis, studentai – mokytis, o gydytojai – tobulėti.

Lyderystė tarptautiniu mastu

VA kancleris prof. M. Malakauskas įsitikinęs, kad akademijos ilgalaikiai prioritetai leidžia tikėtis lyderystės ne tik Lietuvoje, bet ir regione ar tarptautiniu mastu.

Artimoje ateityje – narystė Europos veterinarijos koledže, kuri leis dar labiau praplėsti ir sustiprinti veterinarijos gydytojų specializacijos galimybes.

„VF numato ir toliau tęsti mokslo tarptautiškumo plėtrą – tai tikimės įgyvendinti plėtodami bioinformatikos specializacijas, mikrobiomo ir rezistomo tyrimus gyvūnų populiacijose ir intensyvaus ūkininkavimo aplinkoje bei gilinantis į kitas aktualias veterinarijos mokslo sritis. Tai padės bendradarbiauti su pirmaujančiais moksliniais centrais Europoje ir garantuoti nenutrūkstamą mokslo sklaidą bei mokslo žiniomis grįstas studijas bei praktiką“, – sakė prof. V.Riškevičienė.

Prof. R. Stankevičius apibendrino, kad akademijos stiprybė – moderni praktinių mokymų ir mokslinių tyrimų bazė bei didelę praktinę patirtį sukaupę dėstytojai, kurie pasiektus mokslo rezultatus integruoja į gamybą, o kartu – ir į studijų procesą.

– Nesate vadovas, atėjęs „iš šalies“, nuo pat savo studijų Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitete) pabaigos kopėte karjeros laiptais Kauno klinikose, 2005-aisiais tapote LSMU senato nariu, iki tapdamas rektoriumi 4 metus buvote Senato pirmininkas. Tad Universitetą išanalizavote, perpratote, vaizdingai tariant, įvairiais pjūviais. Ar daug taisytinų dalykų matėte?

– Nepasakyčiau, kad tokių dalykų buvo daug, nes iki tol visą esmę, procesą mačiau iš arti ir drauge su buvusiu rektoriumi profesoriumi Remigijumi Žaliūnu bei visa universiteto bendruomene sprendėme (gana sėkmingai) įvairias problemas. Buvau ir Senato pirmininkas, ir LSMU tarybos narys. Be abejo, būna dalykų, kuriuos galima geriau pamatyti jau iš kitos pozicijos – rektoriaus. Rektoriumi tapau pokyčių valstybėje metu, – rinkimai į šalies parlamentą, naujos Vyriausybės formavimas, daug kas keitėsi, ir žmonės – taip pat. Laikmečio keitimasis yra natūralus procesas, o kartu su juo neabejotinai kyla naujų iššūkių, formuojami nauji uždaviniai. Metai gali atrodyti trumpas laikas, tačiau vis didėjantys reikalavimai sparčiai koreguoja planus.

Ateinančiais metais bus tvirtinama nauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto strategija. Kol kas Universiteto 2022–2026 metų strateginės plėtros gairės ir jų įgyvendinimo planas kuriamas, apie strategiją diskutuojama įvairiais lygmenimis, Universiteto padaliniuose. Tai – viso mūsų Universiteto veiklos, plėtros planas, atspindintis ir studijas, ir LSMU finansų, ūkinę dalį. Jame yra numatytos ir naujų objektų statybos – tai visai bendruomenei labai aktualu, dar labiau keliant studijų bei mokslo kokybę.

– Ar atsitiktinis sutapimas, kad Jūs rektoriaus poste pakeitėte kolegą – akademiką, prof. Remigijų Žaliūną, ar tiesiog dėsninga, kad širdį gydantys profesionalai – svarbiausi, o kardiologija, širdies chirurgija, jos mokykla Universitete – stipriausia ne tik Lietuvoje, bet ir toli nuo jos, todėl ryškiems lyderiams augti terpė čia – pati geriausia?

– Tai galima pavadinti atsitiktinumu. Taip, mes su prof. R. Žaliūnu abu esame plungiškiai (ir abu – Plungės garbės piliečiai, primena ELTA). Jis medicinos mokslus studijuoti pradėjo Vilniuje, aš – Kaune. Žinoma, kardiologija ir kardiochirurgija – tikrai giminingos sritys, todėl ir su prof. R. Žaliūnu esame pažįstami daugybę metų. Greta dirbant nesunku persiimti, dalytis tomis pačiomis idėjomis, į jas gilintis, kurti, tobulėti. Kas daug dirba, sutikite, yra matomi. O rektorių slaptu balsavimu renka tarybos nariai.

Keistai atrodytų, jei būsimasis sveikatos specialistas arba seniai tokiu tapęs, ligoninėje dirbantis žmogus atsisakytų skiepytis. Tai koks tuomet būtų jo požiūris į mokslą ir į rezultatą, kurio siekia studijomis, darbu?

– Debiutuodamas kaip rektorius pabrėžėte, kad Universitetui reikalinga energinga, veikli, inovatyvi ir susiklausiusi bendruomenė, vienijanti studentus, absolventus, akademinį, taip pat neakademinį personalą, nebijanti pokyčių, atvirą naujoms idėjoms bei pasaulinei konkurencijai. Šiandien galite patvirtinti, kad iš daugybės tūkstančių darbuotojų susidaranti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenė yra ta, su kuria įmanoma nemažai sunkių iššūkių įveikti ir gražių planų įgyvendinti?

– Puiki mūsų bendruomenė įrodė, kad gali daug pasiekti. Šį rugsėjį buvo gautas patvirtinimas, kad naujausiame prestižiniame „Times Higher Education“ (THE) pasaulio universitetų reitinge Lietuvos sveikatos mokslų universitetas užėmė aukštą vietą ir įvertintas tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Šių metų reitinge – tai aukščiausias iš visų Lietuvos universitetų įvertinimas. Esame tarptautiški, laikomės aukščiausių standartų, o šiandien matome ilgo, nuoseklaus ir kruopštaus darbo, paremto studijų, mokslo, klinikinės praktikos vienovės principu, rezultatus. Matome rezultatus, prie kurių prisidėjo visa universiteto bendruomenė. Ją šiandien sudaro jau daugiau kaip 28 tūkstančiai žmonių, vienaip ar kitaip su universitetu susijusių. LSMU – tai ir viena didžiausių tokių įstaigų Baltijos šalyse – Kauno klinikos ir Kauno ligoninė, kurios steigėju neseniai mūsų Universitetas tapo. 

– LSMU visas kitas aukštąsias mokyklas pranokusi vakcinacijos aktyvumu (pasiskiepijusiųjų – netoli 100 procentų).

– Keistai atrodytų, jei būsimasis sveikatos specialistas arba seniai tokiu tapęs, ligoninėje dirbantis žmogus atsisakytų skiepytis. Tai koks tuomet būtų jo požiūris į mokslą ir į rezultatą, kurio siekia studijomis, darbu? Universiteto darbuotojai supranta, dėl ko kovoja, – už tai, kas brangiausia, – už gyvybę. Todėl privalo viską padaryti ją saugodami. Norėčiau pabrėžti, kad daug priklauso ir nuo vadovų, bendradarbių, kokį pavyzdį jie rodo.

– Rektoriaus pareigas pradėjote eiti ypač sudėtingu, pandeminiu, laikotarpiu, ir kol kas nematyti viltingų jo pabaigos ženklų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, jo ligoninei Kauno klinikoms tenka ypač didelė atsakomybė, visiems drauge bandant Lietuvoje įveikti COVID-19 infekciją. Kai kyla viešos diskusijos, kad medikai privalo intensyviau aiškinti apie vakcinacijos naudą skiepų priešininkams, esą tuomet besiskiepijančiųjų padaugės, Jūs tikite, kad tai pakeis iš principo besipriešinančiųjų nuomones?

– Kai pandemija prasidėjo, nebuvo geros komunikacijos ir visuomenė nesutelkta bendram su sveikatos specialistais, mokslininkais tikslui – įveikti virusą, patiriant kuo mažiau praradimų. Daug funkcijų perėmė ministerija, ir tai natūralu, bet iš pradžių buvo visko – nesusišnekėjimo, nepasitikėjimo specialistais, mokslu, nepasidalijimo, kas ir už ką atsako. Nemaža dalis žiniasklaidos pasitarnavo  neigiamam proceso vertinimui, akcentuodama, kad ir nedidelį skiepų nuo COVID-19 infekcijos komplikacijų procentą, bet dažnai nutylėdama, nepabrėždama, kokią milžinišką naudą jie duoda, saugodami milijonus gyvybių. Tokias neigiamas kalbas girdėdamas individas gali pagalvoti, kad būtent jis pateks į tą negausų komplikacijų patyrusių žmonių būrį.

– Pernai pristatydamas Universiteto veiklos penkerių metų (tiek trunka rektoriaus kadencija) programos koncepciją, pabrėžėte tikslą puoselėti LSMU tarptautiškumą ir atvirumą kaitai ir naujovėms. Jūs skaitote pranešimus tarptautinėse konferencijose, sėkmingai dalyvaujate įvairiuose projektuose. Ką tik, prieš Rugsėjo 1-ąją, džiaugėtės pirmakursių iš užsienio valstybių priėmę keliasdešimt procentų daugiau nei pernai. Ką dar reikėtų LSMU bendruomenei nuveikti dėl tarptautiškumo?

– Jau daugiau kaip 30 metų, kai Universitetas (tuomet – Kauno medicinos institutas) pradėjo garsėti užsienyje. Tam įtakos turėjo pirmiausia vieno iš jo vadovų, garsaus šalies kardiologo prof. Viliaus Grabausko, kuris devintą praėjusio amžiaus dešimtmetį buvo mūsų aukštosios mokyklos rektorius, patirtis, jo tarptautinis žinomumas. Manyčiau, ir mano asmeninė patirtis prie to prisidėjo. Dirbome, mokėmės garsiuose mokslo, gydymo centruose, patys Kaune sulaukdavome nemažai kolegų iš tolimų kraštų, – Kubos, Čekoslovakijos, Vakarų Vokietijos. Sėmėmės patirties, ja dalijomės su kitais. Iš pradžių neturėjome strategijos, kaip megzti, stiprinti ryšius su užsieniu, – labiau remtasi asmeniniu bendradarbiavimu. Pamažu situacija keitėsi.

Tokias neigiamas kalbas girdėdamas individas gali pagalvoti, kad būtent jis pateks į tą negausų komplikacijų patyrusių žmonių būrį.

Lietuvoje dvi aukštosios mokyklos rengia medicinos specialistus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas. Gal ir konkuruojame dėl būsimų studentų, bet nepaneigsime, kad Kaunui konkuruoti su Vilniumi, kaip fenomenu, sostinės faktoriumi, nėra priemonių. Tačiau matome, kad LSMU daugėja užsienio studentų, sėkmingai pritraukiami  jauni mokslininkai, dėstytojai. Pastaraisiais metais užsienio šalių jaunimo susidomėjimas studijomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete vis stiprėja. Šįmet priėmėme daugiau kaip 300 užsieniečių, 21 proc. visų pirmakursių. Jau turime sėkmingai mūsų Universitete studijas baigusių absolventų, kurie liko dirbti Lietuvoje. Tai – svarbus ir motyvuojantis procesas.

Tarptautinio bendradarbiavimo laukas – labai platus. Iš Ukrainos, kuri Lietuvai (ir ES) yra svarbi, ką tik grįžo mūsų mokslininkų grupė. Mokome, dalyvaujame projektuose, bendradarbiaujame, patys mokomės. Yra projektų, kuriuos finansuoja Pasaulio bankas arba Pasaulio sveikatos organizacija. Turime ir specialistų, kurie vyksta į Skandinavijos ar kitas šalis, – operuoja, skaito pranešimus konferencijose, kongresuose. Mūsų specialistai gerai žinomi net Arabų Emyratuose ar dar tolesniuose kraštuose. Aišku, dabar pandemija pristabdo kai kuriuos ryšius, bet mažesni renginiai, susitikimai – vyksta ir pas mus.

– Tarp visuomenę kamuojančių problemų neretai minimas kyšininkavimas, – reiškinys, kurio lipdukais ant medikų kabinetų durų kažkaip Lietuvai nesiseka išgyvendinti, – į tai pastaruoju metu dėmesį atkreipė ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras. Jūsų nuomone, ar sumažėtų korupcija, jei mūsų šalies medikai oficialiai, nelakstydami per tris ar daugiau darboviečių, galėtų uždirbti tiek, kiek jų kolegos Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, kur teko ir Jums padirbėti, arba Kazachstane – šalyje, kurios apdovanojimą esate už darbą ten pelnęs? O gal viskas liktų po senovei kaip tame posakyje: „neimančių nėra, – yra neduodančių“?

– Ar mes turime tikrą šio reiškinio statistiką, ar vien medicina turi būti linksniuojama tokiu kontekstu? Visuomenėje dar gajus stereotipas: „nesumokėsiu – nepagydys“. Nesakau, kad kyšiai sveikatos apsaugoje neegzistuoja, bet tai – ne masinis reiškinys. Kai Lietuvoje oficialiai bus mokamas pagarbus atlyginimas už žinias, už darbą, tai korupcijos reiškinių mažės. Tačiau keisti tokią sistemą – ne Lietuvos sveikatos mokslų universiteto uždavinys ir tai – ne jo jėgoms.

– Kas per tuos pirmuosius rektoriaus metus Jums buvo sunkiausia ir gal jau mintyse apgailestavote „įsėdęs į tą galerą“?

– Tokie žingsniai nedaromi neapgalvojus, todėl ilgokai mąsčiau prieš nuspręsdamas siekti rektoriaus posto. Kaip visur, taip ir čia yra įvairių klausimų – ir lengvesnių, ir sudėtingesnių. Eidamas šias pareigas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, stengsiuosi nuveikti kuo daugiau gerų darbų.

"Būtent Kaune įkurta visoje Lietuvoje veikianti Koronaviruso karštoji linija 1808. Tai, kad iniciatyva ją kurti kilo Kaune, nėra nieko stebinančio. Peržiūrėjus buvusią Prezidento ekspertų komisiją, dabartinės ekspertų komisijos prie Vyriausybės sudėtį, anksčiau buvusį ekspertų, talkinusių sveikatos apsaugos ministrui būrį, – tai yra mūsų universiteto žmonės. Kaune dirba tie profesionalai, kurie supranta situaciją, žino, kaip ją kontroliuoti, valdyti", – pastebi profesorius.

Studijų procesas universitete buvo labai paveiktas tiek per pirmąją, tiek per antrąją koronaviruso bangą – mes perėjome į nuotolines studijas.

Spalį tapęs LSMU rektoriumi, prof. R.Benetis įsitikinęs, kad būtent šis universitetas yra didžiulis Kauno koziris. "Tai yra be galo diversifikuotas universitetas, kurį sudaro labai daug padalinių, labai daug žmonių – 25 tūkst. Tai yra milžiniška bendruomenė, susidedanti iš studentų, dėstytojų, darbuotojų, LSMU Kauno ligoninės ir LSMU Kauno klinikų, jų padalinių darbuotojų. Universiteto absolventai – pagrindinis ligoninėse dirbantis personalas. Tai yra labai sąmoningi, paruošti žmonės. Mes esame didžiausia universitetinė institucija Lietuvoje, ruošianti ir medikus, ir veterinarijos specialistus, ir veiklos susijusios – nuo sienų apsaugos iki maisto kontrolės", – privalumus ir išskirtinumus vardija naujasis universiteto rektorius, įsitikinęs, kad būtent universiteto pastangomis miestas turtingas sveikatos priežiūros profesionalų.

"Todėl nekeista, kad pandemijos akivaizdoje ir Karščiavimo klinika Kaune buvo įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje. Ten taip pat dirba mūsų alumnai, labai džiaugiuosi jų darbu. Be to, savivaldybė priima konstruktyvius sprendimus, išgirsta medikus. Ta simbiozė duoda rezultatų", – tikina pašnekovas.

Pasak R.Benečio, LSMU 2020-ieji taip pat buvo didelių iššūkių metai. Universitetas jungia dvi akademijas – medicinos ir veterinarijos. Ir egzistuoja didžiulis spektras veiklų, kuriomis užsiima universitetas. "Studijų procesas universitete buvo labai paveiktas tiek per pirmąją, tiek per antrąją koronaviruso bangą – mes perėjome į nuotolines studijas. Tai buvo iššūkis ne tik IT platformoms, bet ir dėstytojams, profesoriams, studentams, – pripažįsta LSMU rektorius. – Tačiau tiek universitetas, tiek visas Kauno miestas su iššūkiais puikiai susitvarkė. Galvoju, kad Kaune problemos buvo išspręstos pavyzdingai. Kai kitos Lietuvos ligoninės dejavo, kad kažkurių priemonių ar personalo nebeturi, čia, Kauno gydymo įstaigose, toks klausimas kilo mažiausiai. Pagrindinis krūvis – didžiausias COVID-19 liga sergančiųjų skaičius – 200 ir daugiau – nuolatos gydomas būtent LSMU Kauno ligoninėje."

Pasak profesoriaus, Kauno klinikas, kaip didžiausią Baltijos šalių specializuotą, trečio lygio ligoninę, buvo stengtasi maksimaliai apsaugoti nuo kovidinių pacientų, nes ligoniai serga ir kitomis ligomis, ne tik COVID-19, ir jiems taip pat reikalinga trečio lygio pagalba. "Kauno klinikos, sakyčiau, su problemomis šioje srityje taip pat susitvarkė pavyzdingai. Dabar čia gydomi ir sergantieji COVID-19, bet čia atliekamos ir skubios, ir planinės operacijos, visose klinikose, visuose padaliniuose specializuota trečio lygio pagalba ligoniams yra teikiama", – pabrėžia R.Benetis.

Dabar svarbiausia – susitvarkyti su pandemija ir jos padariniais. Šis iššūkis išlieka ir kitiems metams.

Kokios bus ligoninės?

Pandemijos fone įvyko dviejų didelių Kauno ligoninių – Kauno klinikinės ir respublikinės – susijungimas į LSMU Kauno ligoninę. LSMU, šalia Sveikatos apsaugos ministerijos, yra vienas iš šios ligoninės steigėjų.

"Mane kaip rektorių džiugina, kad susijungimo procesas praėjo gana sklandžiai. Pirmasis etapas jau įvyko. Nepaisant to, kad šiandien visi užimti praktiniu darbu – COVID-19, mes svarstome LSMU Kauno ligoninės, jos padalinių ateitį, perspektyvas. Šiuo metu darbuotojai yra perkrauti fiziniu ir praktiniu darbu, kovojant su koronavirusu, tačiau mes žiūrime į priekį – kuriame strategiją 5–10 metų laikotarpiui. Vėliau pateiksime strateginius planus, galėsime svarstyti su visuomene – kokią ligoninę norime matyti, kokias paslaugas norime išgryninti, kokį personalą norime turėti, kokius ligonių srautus, ir panašiai", – apie Kauno ligoninių ateitį kalba medicinos profesorius.

"Šie metai svarbūs ir tuo, kad buvo išrinktas naujas parlamentas, ministrai. Ir universitete visų trijų administracinių vadovaujančių struktūrų – senato, tarybos ir rektoriaus – rinkimai įvyko. Džiaugiuosi, kad senato rinkimai buvo aktyvūs – daugiau kaip trys ketvirtadaliai akademinės bendruomenės balsavo, dalyvavo renkant senato narius, daugiau kaip pusė senato narių pasikeitė – išrinkti nauji žmonės, kurie racionaliais sprendimais padės universitetui eiti į priekį. Tačiau dabar svarbiausia – susitvarkyti su pandemija ir jos padariniais. Šis iššūkis išlieka ir kitiems metams", – įsitikinęs LSMU rektorius prof. R.Benetis.

Jis buvo vienintelis pateikęs kandidatūrą konkurse ir nuo lapkričio 4-osios pakeis ilgametį rektorių Remigijų Žaliūną.

LSMU atstovai BNS informavo, kad Taryba R. Benetį patvirtino vienbalsiai.

Išrinktojo rektoriaus pristatytoje Universiteto veiklos penkerių metų programos koncepcijoje numatoma puoselėti LSMU tarptautiškumą ir atvirumą kaitai bei naujovėms.

„Šiandien Universitetą matau kaip lyderiaujantį Europoje sveikatos mokslų universitetą visuomenės klestėjimui, kurio misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, sveiką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką bei išsilavinusią visuomenę“, – teigia išrinktasis LSMU rektorius.

Rimantas Benetis (M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.)

R. Benetis yra ilgametis  Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-iasiais – pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją. Jis yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių  straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

LSMU R. Žaliūnas vadovavo dvi kadencijas nuo 2010-ųjų, prieš tai jis dvi kadencijas vadovavo ir Kauno medicinos universitetui, kuris po susijungimo su Lietuvos veterinarijos akademija ir tapo LSMU.