„Šiandien toliau buvo vykdomos apklausos, parodymus davė vienas liudytojas ir paskutiniai iš kaltinamųjų“, – BNS sakė ji.

Pasak J. Gudelienės, kitas bylos posėdis yra numatytas spalio 2 dieną, jame bus sakomos baigiamosios kalbos.

Buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai R. Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas bei pati partija „Tvarka ir teisingumas“ šioje byloje yra kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Teisėsaugos tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Prokurorai teigia, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

R. A. Ručys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Prokurorai be to įtaria, kad „Tvarka ir teisingumas“ per atstovą taip pat pažadėjo ir susitarė priimti kyšį iš verslininkų P. Kačerginskio ir G. Rakausko.

Už tai partija kaltinama pažadėjusi paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Anot teisėsaugos, galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais buvo priimtas maždaug 151 tūkst. eurų kyšis.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad veikdama per R. A. Ručį partija sukurstė verslininką V. Banį panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į J. Garliausko vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

To galimai siekta apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas ir iššvaistyti bendrovės 140 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaltinamieji teismui perduotoje „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje neigia darę nusikaltimus ir stebisi teisėsaugos veiksmais.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė, posėdžio pradžioje apklausus finansinį tyrimą byloje atlikusią ekspertę, pradėta kaltinamųjų apklausa.

„Šiandien kaltinamieji pradėjo duoti parodymus“, – BNS sakė ji.

Teismui penktadienį baigus R. A. Ručio apklausą, kitame posėdyje birželio 29 dieną numatyta pradėti apklausti verslininką Rolandą Skaisgirį.

Buvęs „tvarkietis“ Seimo narys R. A. Ručys, verslininkai R. Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas bei pati partija „Tvarka ir teisingumas“ šioje byloje yra kaltinami korupciniais nusikaltimais.

Teisėsaugos tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Prokurorai teigia, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

R. A. Ručys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Prokurorai be to įtaria, kad „Tvarka ir teisingumas“ per atstovą taip pat pažadėjo ir susitarė priimti kyšį iš verslininkų P. Kačerginskio ir G. Rakausko.

Už tai partija kaltinama pažadėjusi paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Anot teisėsaugos, galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais buvo priimtas maždaug 151 tūkst. eurų kyšis.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad veikdama per R. A. Ručį partija sukurstė verslininką V. Banį panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į J. Garliausko vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

To galimai siekta apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas ir iššvaistyti bendrovės 140 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaltinamieji teismui perduotoje „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje neigia darę nusikaltimus ir stebisi teisėsaugos veiksmais.

Ketvirtadienį Seimas baigė darbą, į parlamentą Seimo nariai dabar rinksis tik rudens sesijai. Spalį vyks nauji rinkimai į Seimą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad parlamentas iš naujo spręs dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo tada, jeigu bus vėl gautas generalinio prokuroro prašymas tą daryti.

„Šiuo metu tokio sprendimo (kreiptis į Seimą – BNS) dar nėra, jis bus priimtas vėliau. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, sprendimas dėl pakartotinio kreipimosi nėra priimtas. Jeigu bus, tai bus tik rudenį“,– BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Prekyba poveikiu įtartam Seimo nariui „tvarkiečiui“ R.A.Ručiui grįžo specialiojo liudytojo statusas, Konstituciniam Teismui paskelbus, kad parlamentaro neliečiamybė buvo panaikinta pažeidžiant pagrindinį šalies įstatymą.

R.A.Ručys iš pradžių žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nes nori įrodyti savo nekaltumą, tačiau vėliau pareikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu.

Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad teisėsauga turi duomenų apie asmens padarytą nusikaltimą, bet įtarimams pareikšti nėra pagrindo.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas, panaikindamas R.A.Ručio neliečiamybę, pažeidė procedūras, o kadangi pažeidimai buvo esminiai, sprendimas priimtas pažeidžiant Konstituciją.

Teismas konstatavo, kad naikinant neliečiamybę parlamentarui nesudaryta galimybė pasisakyti. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A. Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą.

Kartu teismas nutarime pabrėžė, kad iki jo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje išleistas.

R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Vėliau įtarimai šiame tyrime dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.

„Teisiškai jo statusas dabar yra specialiojo liudytojo statusas“, - BNS antradienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Po praėjusią savaitę paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo pats R.A.Ručys iš pradžių žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nes nori įrodyti savo nekaltumą, tačiau vėliau pareikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Pasak E.Martinonienės, prokurorai šiuo metu nagrinėja parlamentaro prašymą.

Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad teisėsauga turi duomenų apie asmens padarytą nusikaltimą, bet įtarimams pareikšti nėra pagrindo.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad parlamentas iš naujo spręs dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo tada, jeigu bus vėl gautas generalinio prokuroro prašymas tą daryti.

Konstitucinis Teismas praėjusį trečiadienį paskelbė, kad Seimas, panaikindamas R.A.Ručio neliečiamybę, pažeidė procedūras, o kadangi pažeidimai buvo esminiai, sprendimas priimtas pažeidžiant Konstituciją.

Teismas konstatavo, kad naikinant neliečiamybę parlamentarui nesudaryta galimybė pasisakyti. Taip pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A.Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą.

Kartu teismas nutarime pabrėžė, kad iki jo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje išleistas.

R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Vėliau įtarimai šiame tyrime dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.

Seimo narys su tokiu prašymu kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, taip pat jis kartu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjams, sakydamas, kad dar iki neliečiamybės panaikinimo jie „galimai piktnaudžiavo tarnyba, vykdė baudžiamąjį persekiojimą, t.y. klausėsi telefoninių pokalbių, vykdė sekimą, naudojo neteisėtai įrengtą įrangą“.

Prašyme taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpiu „iš Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant pažeminti ir paniekinti R.A.Ručį bei pakirsti pasitikėjimą juo kaip Seimo nariu“.

Prokurorui „tvarkietis“ skundžiasi ir dėl jo neliečiamybės panaikinimo Seime, sakydamas, kad „galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika“, t.y. piktnaudžiavimas, nes Seimo nariai, „darydami psichologinį poveikį, reikalavo priimti sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo“,nors jis pats buvo išgabentas į ligoninę ir negalėjo dalyvauti.

KT trečiadienį paskelbė, kad parlamentaro R.A.Ručio neliečiamybę panaikinanti rezoliucija pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Bet kartu KT konstatavo, kad po neliečiamybės panaikinimo iki šio Teismonutarimo teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes iki KT sprendimo nebuvo galima abejoti Seimo rezoliucijos konstitucingumu.

Iš karto po KT nutarimo paskelbimo R.A.Ručys BNS sakė ketinantis ir toliau bendradarbiauti su teisėsauga, nes nori įrodyti esąs nekaltas.

„Seimas pasielgė neteisingai – Teismas viską išaiškino. Net neįsivaizduoju, kokios bus pasekmės toliau, dirbsime Seime ir žiūrėsime. Aš ir toliau dalyvausiu toje apklausoje, kiek kvies, aiškinsiu. Kaip kitaip, aš neįsivaizduoju: aš niekur nebėgu, kadangi žinau, kad esu nekaltas, nėra ko dangstytis. Kiek kvies, tiek duosiu parodymus (...), nes turiu savo teisybę įrodyti, kad esu teisus“, – BNS komentuodamas KT sprendimą trečiadienį sakė R.A.Ručys.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad R.A.Ručio neliečiamybė Seime panaikinta pažeidžiant Konstituciją. Pagal įstatymus, nuo šios akimirkos pažeidžiant Konstituciją priimtas aktas nustoja galios, tačiau Teismas nutarime kartu pasisakė, kad iki šios dienos teisėsaugos veiksmai parlamentaro atžvilgiu yra teisėti.

KT pažymėjo, kad Seimo statutas aiškiai nustato rezoliucijos dėl neliečiamybės panaikinimo priėmimo tvarką, ir jos nebuvo laikytasi, nes R.A.Ručiui nebuvo leista pasisakyti. Pasak Teismo, šis Seimo padarytas pažeidimas yra esminis.

Taip pat KT pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A.Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą. Taip pat KT byloje įrašyta, kad posėdžio dieną R.A.Ručys po apsilankymo Seimo medicinos kabinete greitosios medicinos pagalbos automobilių buvo išvežtas į Santariškių klinikas.

Kartu KT nutarime pažymėjo, kad iki nutarimo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.

„Tai, be kita ko, reiškia, kad visų kompetetingų institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys)“, – teigia Konstitucinis Teismas.

Seimo statutas numato, kad diskusijoje dėl rezoliucijos sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dalyvauja, be kitų, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje paleistas.

R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys  iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Vėliau įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.

Buvusiai įtakingai politikų Ručių šeimai šie metai įsimins kaip nuopuolio. Į Kauno mero postą nusitaikiusi Aušra Ručienė per rinkimus patyrė visišką fiasko ir liko už miesto tarybos borto. Negana to, jos sutuoktiniui, Seimo nariui, pareikšti įtarimai.

Grėsmingi šešėliai

Prieš metus partiją "Tvarka ir teisingumas" sukrėtė korupcijos skandalas. Dabar vienas pagrindinių jo veikėjų Seimo narys Rimas Antanas Ručys atsiribojo tylos siena.

Tuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba krėtė ne tik partijos "Tvarka ir teisingumas" būstinę. Pirmosios viešumą pasiekė "Tvarkos ir teisingumo" narių Algimanto Juocevičiaus (dabar jau miręs – red. past.) ir Ervino Raistenskio pavardės.

Netrukus sąrašą papuošė ir partijos pirmininko pavaduotojo R.A.Ručio pavardė. Į dienos šviesą ėmė lįsti ir kitos ne mažiau žinomos pavardės, įtarimai kyšininkavimu, krėstos ministerijos, prodiuserinės televizijos kompanijos.

Galiausiai viskas nutilo po to, kai Seimas leido panaikinti R.A.Ručio neliečiamybę, o grupė pasipiktinusių Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).

Kokia situacija šiandien?

"Apklausta per 200 liudytojų ir apklausos dar tęsiamos, paimta daugybė dokumentų, kompiuterių. Vyksta tyrimas, atliekami procesiniai veiksmai. Jų atliekama labai daug, nes byla yra pakankamai didelės apimties", – teigė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

Pasak prokuroro, atliekamas ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, kuriam reikalinga specialisto išvada. "Tiriamas didelis laikotarpis ir toli gražu ne vienos bendrovės veikla. Kol neturime specialistų atsakymų į esminius klausimus, sunku apsispręsti, kiek informacijos galima būtų paviešinti. Tik po specialistų išvadų bus aiškios ribos", – aiškino R.Stankevičius.

Tokia dabar oficiali situacija. "Kauno dienos" pastangos pasikalbėti su vienu pagrindinių skaldalingosios istorijos herojų buvo bevaisės. Viešai skelbiamais telefonų numeriais R.A.Ručys yra nepagaunamas. Oficialiame Seimo puslapyje nurodytu numeriu taip pat niekas neatsiliepia, nors tuo pačiu numeriu turėtų būti pasiekiami dar trys Seimo nario R.A.Ručio padėjėjai.

Paaiškėjo, kad net ir partijos "Tvarka ir teisingumas" tinklalapyje nurodytu mobiliuoju telefonu su R.A.Ručiu susisiekti neįmanoma.

"Jis jau seniai nesinaudoja tuo numeriu", – patvirtino partijos pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir pasiūlė paskambinti į Seimą. Tačiau net ir rinkėjams, norintiems artėjančių Kalėdų proga pasveikinti Seimo narį, vargu ar tai pavyktų. Nurodytu numeriu niekas neatsako.

"Šiandien komitetų diena, tai kabinete jo turbūt nėra. Be to, jo sveikata nekokia, jis prastai atrodo", – kolegą užstojo K.Komskis.

Pasirodymas prieš rinkimus

Kad parlamentaras turi rūpesčių dėl sveikatos, patvirtino ir jo sutuoktinė, Kauno advokatė, taip pat "Tvarkos ir teisingumo" narė A.Ručienė. "Nelabai aš turiu tų telefonų. O kas atsitiko? – susidomėjo A.Ručienė. – Mano vyro bloga sveikata." Priminus apie partiją ir jos sutuoktinį sukrėtusį korupcijos skandalą, A.Ručienė tapo kategoriška.

"Nieko nėra. Nieko ir negali būti. Buvo rinkimai – buvo skandalas, bus rinkimai – bus kitas skandalas. Jei kažkas būtų buvę, tai jau būtų buvęs ir teismas", – situaciją vertino ji. Pasak A.Ručienės, pakako vienos pažymos, pasirašytos vieno darbuotojo, kad būtų sukurpta skandalinga istorija.

A.Ručienė pylė kritiką Seimo narių, pakėlusių rankas už jos sutuoktinio neliečiamybės panaikinimą, atžvilgiu. "Niekas net nepagalvojo apie žmogų, apie jo sveikatą. Žmogus reanimacijoje, o jie kelia rankas, kad gerai atrodytų prieš rinkėjus. Jeigu galėtų, tai ir ant kapo polką sušoktų", – emocijas liejo A.Ručienė.

Prasti metai

Partijos "Tvarka ir teisingumas" koordinatorės Kaune A.Ručienės politinė karjera taip pat ne pačiame aukščiausiame taške.

Prieš keletą metų advokatė buvo rimtai užsimojusi užimti Kauno mero postą, tačiau tuomet nepasisekė. Dalyvavo ji ir tiesioginiuose Kauno mero rinkimuose, tačiau išskrito jau po pirmojo turo. Tai nebuvo vienintelis smūgis – A.Ručienės vestas partijos "Tvarka ir teisingumas" politikų būrys neiškovojo nė vienos vietos Kauno miesto taryboje.

Kovojant dėl rinkėjų balsų nepadėjo net ir spalvingas kandidatų sąrašas. "Kauno diena" aprašė policijai gerai žinomą partijos kandidatą. Kaip įtariama, pirmasis susidūrimas su narkotikų platinimu įtariamu Vytautu Katasanovu, teisinis atstovavimas jam padėjo tvirtus pagrindus A.Ručienės ateities projektams. V.Katasanovo brolis dvynys Vidmantas papuošė partijos kandidatų sąrašą savivaldos rinkimuose.

Sąrašo perlai

Kauno vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2008 m. buvo sulaikyti Vidmantas ir Vytautas Katasanovai. Broliai įkliuvo dėl įtarimų narkotikų platinimu. Vėliau Vytautui buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Vidmantas areštinę paliko aukštai iškelta galva – jo atžvilgiu byla buvo nutraukta. Neoficialiai buvo juokaujama, esą, kam sėsti abiem, jei gali vienas. O štai broliui Vytautui atstovauti teismuose ėmėsi partijos "Tvarka ir teisingumas" Kauno skyriaus lyderė advokatė A.Ručienė.

"Aš visus pažįstu", – apie asmenis Kauno skyriaus sąraše prieš šiemečius rinkimus į savivaldą rėžė A.Ručienė. Tačiau advokatė ir politikė tikino absoliučiai nesidominti savo partijos narių asmeniniu gyvenimu. Suprask, jei vienas brolis su narkotikų platinimo šešėliu, tai nereiškia, kad šešėlis krenta ir ant kito brolio.

"Yra pateiktos žmonių biografijos ir programos", – tada bandė aiškinti A.Ručienė. Tiesa, paklausta, kiek partijos kandidatų sąraše yra jos, kaip advokatės, klientų, neatsakė. "Negaliu atsakyti. Nežinau", – teištarė. A.Ručienė tvirtino neprisimenanti ir partijos nario V.Katasanovo brolio Vytauto.

Vis dėlto atrodo, kad broliai Katasanovai gali būti gerokai artimesni advokatei. A.Ručienės dukros puikuojasi brolių dvynių Katasanovų draugija. Tokia nuotrauka dar šią vasarą pasidalijo viena iš merginų. Tiesa, ne ta, kuri į Briuselį lydėjo partijos lyderį Rolandą Paksą. Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" sekretoriate referente dirbusi Dovilė Ručytė 2013 m. buvo viena iš septynių R.Pakso padėjėjų.

"Tvarkos ir teisingumo" skandalas

Pirmosios kratos partijos "Tvarka ir teisingumas skyriuose, kai kurių asmenų namuose buvo atliktos 2014 m. spalio pabaigoje. Šių metų balandį pareikšti įtarimai R.A.Ručiui. Parlamentarui mesti kaltinimai skamba itin grėsmingai: R.A.Ručys, veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais A.Juocevičiumi ir E.Raistenskiu, 2013 m. spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.

Prokurorų duomenimis, "Tvarkos ir teisingumo" narių nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) kyšį daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie, organizuodami viešuosius pirkimus, diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Iš viso minėti keturi viešieji pirkimai. Mainais už tai prodiuseris esą turėjo suorganizuoti renginį "Pirk dramblį", kuris, pasak pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partijai "Tvarka ir teisingumas" bei jos pirmininkui R.Paksui populiarinti.

Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo. Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs R.A.Ručys buvo išvežtas į Santariškių klinikas. Vėliau Seimo narį pervežė į Kauno klinikas.

Grupė Seimo narių kreipėsi į KT, kad būtų išaiškinta, ar parlamentaro neliečiamybė buvo panaikinta teisėtai. Pareiškime motyvuojama, kad Seimo statute nurodoma, jog sprendžiant neliečiamybės panaikinimą, be kitų Seimo narių, turi dalyvauti ir tas, kuriam ketinama naikinti neliečiamybę.

R.A.Ručio atveju nedalyvavo nei jis, nei jo įgaliotas kitas Seimo narys. KT šiuo klausimu dar nepasisakė. Tačiau korupcijos bylos tyrimui tai esą neturi jokios įtakos. Vis dėlto beveik neabejojama, kad Naujuosius metus dar sutiksime be atsakymų apie partijos "Tvarka ir teisingumas" korupcijos bylą.

Seimo nariui „tvarkiečiui“ Rimui Antanui Ručiui pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pateikti papildomi įtarimai - politikas įtariamas ne tik dėl prekybos poveikiu, bet ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

„Jam buvo pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir prekybos poveikiu, jis pasirašė po įtarimais ir po to buvo apklaustas“, - BNS sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Į apklausą parlamentaras buvo atvykęs su žmona advokate Aušra Ručiene.

Išėjęs iš STT Seimo narys neatsakė nė į vieną žurnalistų klausimą.

„Negaliu kalbėti, vyksta ikiteisminis tyrimas“, - žurnalistams sakė R.A.Ručys.

Seimas kovo mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę. Iki šiol parlamentaras kaip įtariamasis nebuvo apklaustas nė karto.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

R.A.Ručys savo kaltę kategoriškai neigia.

Penktadienį neįvyko planuota korupcija įtariamo Seimo nario Rimo Antano Ručio apklausa, BNS pranešė bylą kuruojantis prokuroras Rolandas Stankevičius.

„Šiandien neįvyko apklausa, nes vienas gynėjas negalėjo dalyvauti procese. Buvo atidėta kitai savaitei“, - sakė R.Stankevičius.

Apklausti Seimo narį ketinta Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

R.A.Ručiui balandžio mėnesį buvo pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Prieš tai Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę. Iki šiol parlamentaras kaip įtariamasis nebuvo apklaustas nė karto.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

R.A.Ručys savo kaltę kategoriškai neigia.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar Seimo leidimas parlamentarą „tvarkietį“ Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn jam nedalyvaujant neprieštarauja Konstitucijai. Tai išsiaškinti KT paprašė ketvirtadalis Seimo narių.

Parlamentarai nurodo, kad šių metų kovo 24 dieną priimta Seimo rezoliucija, leidžianti suvaržyti R.A.Ručio laisvę, priimta pažeidžiant Seimo statute nustatytą tvarką. Ši rezoliucija, Seimo narių teigimu, priimta nedalyvaujant nei pačiam R.A.Ručiui, nei jo įgaliotam asmeniui. Taip esą buvo pažeista politiko „teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam“, nesuteikta galimybė „apsiginti nuo galimai jam formuojamos politinės bylos“, o tai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimo nariai taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijos nuostatai, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, neprieštarauja ir pati rezoliucija, tačiau, KT nuomone, pastarasis prašymas nebuvo pagrįstas teisiniais argumentais, todėl atmestas.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas. Vėliau Seimo narį pervežė į Kauno klinikas, iš kurių jis išleistas balandžio 3 dieną.

R.A.Ručys balandžio pradžioje yra paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Seimo narys Rimas Antanas Ručys paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu, penktadienį patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Anot STT atstovo Ruslano Golubovo, parlamentaras iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos įtariamuoju tapo dar balandžio pirmą dieną.

„Jam buvo surašyti ir išsiųsti įtarimai. Nuo balandžio pirmosios jo statusas byloje yra įtariamasis“, - sakė jis.

Pasak R.Golubovo, kitų procesinių veiksmų R.A.Ručio atžvilgiu ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikta.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs R.A.Ručys buvo išvežtas į Santariškių klinikas. Vėliau Seimo narį pervežė į Kauno klinikas, iš kurių jis išleistas balandžio 3 dieną.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

Prokurorai buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui R.A.Ručiui anksčiau teigė norintys pateikti įtarimus dėl kyšio paėmimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo organizavimo.

Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.

Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) kyšį daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Iš viso minėti keturi viešieji pirkimai.

Mainais už tai prodiuseris esą turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį“, kuris, pasak pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.

R.A.Ručys savo kaltę kategoriškai neigia. Su parlamentaru penktadienį BNS nepavyko susisiekti.

R. A. Ručys yra garsios Kauno advokatės Aušros Ručienės sutuoktinis.