Atvyko gerokai mažiau

Rukloje (Jonavos r.) įsikūrusiame centre šiuo metu nėra nė vieno siro. Pagal Europos kvotą Lietuvoje turėjo būti apgyvendinti iš Europos Sąjungos valstybių perkelti 1105 pabėgėliai, tačiau viso per šį laiką jų atvyko 486, o po pirminės integracijos etapo gyventi liko tik 189. Iš Lietuvos savo noru išvyko 279, o grąžintas į šalį yra 81 asmuo, kuriems nebuvo atstatyta integracija.

„Kodėl atvyko mažiau? Sunku atsakyti, tačiau jie patys, kai jiems leidžia pasirinkti iš kelių valstybių, kur nori būti perkelti, Lietuvos nesirenka. Tuo tarpu tie, kurie buvo perkelti, dalis jų vėliau išvyko į kitas šalis“, – komentavo R. Mikulėnas.

Į Lietuvą – iš buvusių sovietinių šalių

Šiuo metu PPC kur kas dažniau skamba rusų kalba, mat į Lietuvą važiuoja prieglobsčio prašytojai iš buvusių sovietinių respublikų – tadžikai, uzbekai, kazachai, ukrainiečiai, yra ir viena šeima iš Rusijos, taip pat yra atvykusių iš Irako.

„Anksčiau prieglobsčio prašytojai, kol būdavo sprendžiamas jų likimas, gyveno Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Dabar, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, jie sprendimo dėl leidimo gyventi laukia čia, Rukloje“, – sakė R. Mikulėnas.

Tol, kol tokio leidimo nėra, šie žmonės vadinami prieglobsčio prašytojais. Jei leidimą gyventi Lietuvoje gauna, jiems suteikiamas prieglobsčio gavėjo statusas, leidžiantis ne tik gyventi, tačiau ir dirbti Lietuvoje, čia integruotis ir kurti naują gyvenimą.

Vis tik Migracijos departamentas į šiuos prašymus žvelgia atsargiai, ir procesai užtrunka, juos nagrinėja ir teismai. Ilgiausiai čia gyvenanti šeima sprendimo laukia jau metus, nes visų institucijų teismo sprendimus jie apskundė.

„Teismai, matyt, įvertina, kad savo šalyje jie nepatiria religinio ar kito persekiojimo, ten nėra karo, todėl tokiems prieglobsčio prašytojams leidimo gyventi Lietuvoje nesuteikia. Yra atvejis, kada prieglobsčio prašytojas net po Aukščiausio teismo sprendimo nusprendė grįžti į gimtąją šalį. Šias procedūras atlieka tarptautinė migrantų organizacija“, – kalbėjo R.Mikulėnas.

Gauna nedideles išmokas

Šiuo metu PPC gyvena tik 12 prieglobsčio gavėjų, kurie po tris mėnesius trunkančio integracijos etapo toliau jį tęs jau Lietuvos savivaldybėse.

„Tuo tarpu prieglobsčio prašytojų yra gerokai daugiau – 67. Apie pusė jų dar laukia sprendimo, ar galės gyventi Lietuvoje, kitiems sprendimas yra nepalankus. Pasibaigus teisminiams procesams ir jei teismas paliks galioti Migracijos departamento sprendimą, iš Lietuvos jie bus išsiųsti atgal į savo šalį“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Tačiau skaičiai – ne tik statistika. Už kiekvieno jo yra žmonės su savo likimais, priežastimis ir patirtimis. Nemažai iš jų – vaikai, čia atvykę kartu su savo tėvais.

Nepaisant to, kad šeimos yra negavusios leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, vaikams privaloma užtikrinti ugdymą.

„Vaikai dėl šių situacijų yra nekalti. Todėl jiems suteikiama teisė Lietuvoje mokytis. Mokymosi priemonėmis pasirūpina Pabėgėlių priėmimo centras“, – sakė R. Mikulėnas.

Tiesa, be pajamų nepaliekami ir tėvai – kiekvienam, net ir negavusiam prieglobsčio gavėjo statuso, kas mėnesį išmokama 85,4 eurų išmoka. Už šiuos pinigus žmonės turi pasirūpinti maisto ir kitais būtinais produktais.

„Aišku, atrodo, kad ši suma nėra didelė. Taip ir yra. Tačiau reiktų įvertinti tai, jog jiems nekainuoja būstas, jie gali naudotis mūsų virtuve, patalyne, taip pat gauti būtiną medicinos pagalbą, šiek tiek drabužių“, – pasakojo R. Mikulėnas.

Pasak įstaigos vadovo, didesnę finansinę paramą gauna tie, kuriems suteikiamas prieglobsčio gavėjo statusas.

Lietuva – kitataučių užuovėja

Žmonėms, negavusiems leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir tik laukiantiems sprendimo, centre taip pat organizuojamos įvairios veiklos.

Pavyzdžiui, jie mokosi lietuvių kalbos, gali lankyti kompiuterių klases, susitinka su įvairių tarnybų specialistais. Šią savaitę PPC gyventojai bendravo su Jonavos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais.

Taip pat laukiantiems sprendimo dėl prieglobsčio gavėjo statuso būtina išklausyti privalomuosius kursus, kurių metu atvykėliai supažindinami su pagrindiniais šalies įstatymais, sužino savo teises, supažindinami su Pabėgėlių priėmimo centro taisyklėmis.

Atvykusieji žmonės priimami ir apgyvendinami pagal projektą „Lietuva – kitataučių užuovėja“.

Projekto tikslas – prisidėti prie atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių siekiant padėti ES valstybėms narėms geriau spręsti dėl išimtinio spaudimo jų prieglobsčio ir migracijos sistemoms, kurį sudaro staigus ir didelis trečiųjų šalių piliečių antplūdis į jų teritorijas, kylančias problemas bei užtikrinti kompleksinį svarbių paslaugų teikimą tikslinės grupės asmenims, siekiant pagerinti jų integracijos sąlygas Lietuvoje.

Procesas – ilgas su sudėtingas

Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sako, kad kilęs pirminis visuomenės pasipiktinimas ir baimės gerokai nuslūgo, ir lietuviai tolerantiškiau žvelgia į atvykusius pabėgėlius.

„Juolab, kad per tą laiką nebuvo jokių didelių incidentų. Nors baiminantis galimų nesklandumų Ruklos mietelyje buvo atkurta policijos nuovada, tačiau akivaizdu, kad gyvenamame ramiai“, – sakė R.Mikulėnas.

Tačiau tik 87 žmonės liko gyventi Lietuvoje, kiti išvyko į Vokietiją bei kitas Šengeno zonai priklausančias šalis. Kaip sakė R.Mikulėnas, dalis jų sugrįžo atgal į Lietuvą ir bando įsitvirtinti čia.

„Gavę leidimą gyventi Lietuvoje jie be suvaržymų gali keliauti į kitas Šengeno zonos erdves. Tačiau kai kurie, išvykę į Vokietiją, grįžo atgal“, – kalbėjo R.Mikulėnas.

Perkeltų asmenų integracijos procesas – ilgas ir sudėtingas, o jį labiausiai sunkina neigiamas gyventojų požiūris ieškant išsinuomoti gyvenamąjį būstą, menkos užsieniečių lietuvių kalbos žinios, kartais – pabėgėlių patirtos psichologinės traumos.

Pasak R.Mikulėno, nors pagal integracijos proceso tvarką būsto ir darbo turi ieškoti patys pabėgėliai, tačiau realybė – kiek kitokia.

„Jie vieni to padaryti negali, todėl reikia mūsų pagalbos. Tiek ieškant darbo, tiek išsinuomojant būstą. Keletas užsieniečių, Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojų pagalba, įdarbinti į Jonavos įmones „Baldai Jums“ ir audimo fabrike „A grupė“, darbdaviai jų darbu patenkinti“, – sakė R.Mikulėnas.

Dėmesys įvykiams Sirijoje

Tiesa, Pabėgėlių priėmimo centro vadovas įsitikinęs, kad jei žmogus nori – jis Lietuvoje ras darbo, ir įsitvirtins, tačiau tam reikia kantrybės ir laiko.

R.Mikulėnas pasakoja, kad yra ir daugiau gerųjų pavyzdžių – vienas Lietuvoje likęs siras, turėjęs tinkamą išsilavinimą, įsitvirtino ir dirba vienoje didelėje Lietuvos įmonėje, o jo žinios darbdavių – vertinamos.

Atvykusieji į Lietuvą – dažniausiai šeimos su vaikais, kuriuos bėgo nuo karo savo šalyje.

Žinias apie įvykius Sirijoje jie seka ir būdami Lietuvoje, juolab, kad šalyje likę nemažai jų artimųjų.

Neseniai pabėgėlių dėmesį prikaustė ir galimai įvykdyta cheminė ataka, o po jos – JAV ginkluotas atsakas.

Nors ne viena Lietuvoje gyvenanti pabėgėlių šeima sako, jog jų noras – grįžti gyventi į saugią tėvynę, šie žmonės puikiai supranta, kad artimiausiu laiku to padaryti nepavyks.

Mokosi vieni kitų kultūros

Skirtingi papročiai ir tradicijos – dar vienas pabėgėlių integracijos aspektas, o mokytis vieni kitų kultūros tenka tiek lietuviams, tiek sirams.

Todėl Pabėgėlių priėmimo centre nuolat minimos ir įvairios Lietuvoje švenčiamos šventės ar atmintinos dienos.

Svetimšaliai supažindinami ir su religinėmis šventėmis – Velykomis, Kalėdomis, taip pat Užgavėnėmis ir kitomis šventėmis.

Savo papročių jie nepamiršta ir būdami Lietuvoje. R.Mikulėnas pasakoja, kad kartą, neseniai į darbą priimtas centro budėtojas jam skambino net naktį, nesuprasdamas, kas vyksta centre.

„Jis sakė, kad naktį žmonės ėmė ruošti maistą ir centre – sujudimas. Tačiau tada kaip tik buvo Ramadano – musulmonų pasninko mėnesio pradžia. Taip, vieni kitų kultūros ir papročių turime mokytis visi“, – sakė Pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Suteikia būtiną pagalbą

Į Lietuvą perkėlus pabėgėlius, pirmąja jų stotele tampa Pabėgėlių priėmimo centras. Čia jiems sutvarkomi visi prieglobsčio dokumentai, patikrinama sveikata, jei reikia – teikiamos psichologo konsultacijos.

Centre atvykėliai pradeda mokytis ir lietuvių kalbos, o jų vaikai – lankyti vietos darželį ir mokyklą.

Po trijų pirmųjų integracijos mėnesių jie turi susirasti gyvenamąjį būstą ir apsigyventi savivaldybėse, tai – antrasis integracijos etapas.

Prieš prasidedant tolimesniam integracijos etapui savivaldybių teritorijose Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai deda dideles pastangas užsieniečius konsultuojant ir jiems tarpininkaujant būsto nuomos ir darbo paieškos klausimais. Į šį procesą yra įtraukiami ir Pabėgėlių priėmimo centro vykdomų projektų partneriai, kurie buvo atrinkti konkurso tvarka: Lietuvos raudonojo Kryžiaus draugija, Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir Klaipėdos m. socialinės paramos centras.

Iš visų į Ruklą (Jonavos r.) atvykstančių pabėgėlių – nemažai vaikų, kurie čia atvažiuoja su savo tėvais.

Pasak R.Mikulėno, neteisinga manyti, jog netrukus Lietuva taps „pabėgėlių rojumi“. Anaiptol. Gavę leidimus gyventi Lietuvoje ir susitvarkę dokumentus nemažai šių žmonių išvyksta į kitas Vakarų šalis, nes tokią teisę jie turi.

Kiek seniau, kol nebuvo vykdoma Europos Sąjungos programa, pirminis pabėgėlių integracijos procesas truko aštuonis mėnesius, dabar pirmoji jo dalis sutrumpinta iki trijų mėnesių. Per šį laiką svetimšaliams sutvarkomi dokumentai, jie mokosi lietuvių kalbos, o vaikai lanko Ruklos mokyklą ar darželį – su šiomis ugdymo įstaigomis centras yra pasirašęs sutartį.

Antroji integracijos dalis savivaldybėse trunka 12 mėnesių, ją vykdo projekto partneriai Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“. Antruoju integracijos periodu pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, toliau mokosi lietuvių kalbos, gauna pašalpas, jiems suteikiamos vertėjo, teisininko paslaugos, vaikai lanko mokyklas ar darželius, suaugusieji - ieškosi darbo ir taip integruojasi į visuomenę.

„Kol jie būna centre, vienam žmogui mokama 72 eurų išmoka. Viena vertus, tai nėra daug, tačiau antra vertus, jiems nekainuoja pragyvenimas, nereikia mokėti komunalinių patarnavimų, suteikiamos medicinos paslaugos“, - sakė R. Mikulėnas.

Pabėgėlių priėmimo centre dirba ir psichologas, kurio paslaugomis į Lietuvą atvykę žmonės taip pat naudojasi.

„Dauguma šių žmonių – karo pabėgėliai, kurie bėgo nuo sunkių gyvenimo sąlygų, nesaugumo. Galbūt tarp jų yra ir ekonominių, tačiau jie patys to neįvardija.

Kaip sako patys svetimšaliai – sprendimą palikti savo šalį jie priėmė dėl vaikų ateities. Tėvai nori, kad jų vaikai gyventų ir saugiau, ir sočiau, jie nori sukurti jiems gražesnę ateitį“, - pasakojo įstaigos vadovas.

R.Mikulėnas pasakoja, kad pabėgėlių šeimos, plaustais persikeldamos per jūrą, kartu prie savęs prisiriša ir vaikus.

„Tam, kad jei skęstų – skęstų visi kartu. Sunkus ir pavojingas jų kelias iki geresnio gyvenimo. Žmonės taip rizikuoja ne šiaip sau – savo tėvynėje jie jaučiasi nesaugūs“, - sakė R.Mikulėnas.

Dalis pabėgėlių atsiveža ir pinigų – mat būna išsipardavę turėtą turtą Sirijoje. Pasak jų pačių, namai, žemės sklypai parduodami kone pusvelčiui, o šio verslo aukso gyslą yra užčiuopę turtingi arabai.

„Jie išplaukia, matyt, be jokio bagažo – taip, kaip stovi. Pabėgėlių kelias yra pavojingas – jie rizikuoja savo gyvybe.

Vėliau, sėkmingai pasiekę kitą krantą ir gyvendami pabėgėlių stovyklose, įsigyja vieną ar kitą daiktą, drabužį. Dalį drabužių jie gauna atvykę ir į Ruklą“, - sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Pabėgėlių stovyklose žmonės išskirstomi į šalis, kurios juos priima. Lietuva – viena iš tokių.

„Taip, mes – skirtingų kultūrų žmonės. Tačiau jie čia apsipranta – rengiame ir bendrus renginius su vietos bendruomene, pabėgėliai išvyksta ir į ekskursijas – tokia būna jų trumpa pirmoji pažintis su Lietuva.

Beje, Lietuvoje savo ateitį mato tie žmonės, kurie turi išsilavinimus. Štai neseniai vienas žmogus įsidarbino Dotnuvos akademijoje, kur dirba mokslinį darbą.

Lietuva per dvejus metus, nuo 2016 metų, yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, o šiuo metu jų perkelta apie 260. 

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Dauguma jų – iš Sirijos ir Irako. 

Estija planuoja priimti įstatymo pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos. Tuo metu Lietuvos Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai privalo baigti 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursus. Jei kursai nelankomi – asmenys šalinami iš centro.

Šiuo metu pabėgėliai Estijoje neprivalo lankyti šios kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką. „Esame suinteresuoti, kad pabėgėliai kiek įmanoma greičiau integruotųsi ir susirastų pajamų šaltinį“, – teigė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna.

Kaip skelbė BNS, ministras nurodė, jog pabėgėliams, kol jie susiras darbą, bet ne ilgiau nei dvejus metus, bus skiriamos išmokos būsto nuomai padengti, taip pat bus finansuojami jų kalbų kursai ir vertimų paslaugos.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas portalą LRT.lt informavo, jog centre gyvenantys asmenys privalo baigti 190 valandų trukmės lietuvių kalbos mokymo kursus, o jei kursai nelankomi – pabėgėliai šalinami iš centro. „Jie pas mus gyventi gali iki 8 mėnesių, o per šį laikotarpį privalo išklausyti 190 valandų kursus. Dažniausiai mokoma šnekamosios kalbos, taip pat skaitymo, rašymo ir pan.“ – sakė R. Mikulėnas.

„Čia – kaip mokykloje: vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Bet pabėgėliai yra imlūs kalboms, pramoksta. Gal tik su linksniais jiems sunku „susidoroti“, – kalbėjo R. Mikulėnas. Anot jo, esama tvarka galios ir į centrą atvykstantiems pabėgėliams.

LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis tikina, kad pagal latvių planuojamą tvarką, kuri bus taikoma priimant pabėgėlius, šie patys taip pat turės integruotis į Latvijos visuomenę, vadinasi, turės mokytis ir kalbos.

„Latvijos premjerė Laimduota Straujuma yra sakiusi, kad jie būtinai turės išmokti kalbos, kad galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Seimo pirmininkė Ināra Mūrniece taip pat yra pareiškusi, kad jie tiesiog privalės rodyti norą ir patys integruotis į šalies visuomenę. Dabar kalbama, kad jie nebūtų apgyvendinami tokiose vietose, kur gyvena daugiau rusakalbių, nes tokiu atveju pabėgėliai gali nesimokyti latvių kalbos, o kalbėti rusiškai“, – LRT.lt sakė A. Vaikutis.

Kaip skelbė BNS, Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių. Dauguma iš jų greičiausiai bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje. Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.