„Dabar geografija yra kitokia. Kalbame ne tik apie DNR ir LNR, bet ir apie Chersono regioną, Zaporižios regioną ir daugelį kitų teritorijų“, – interviu valstybinei žiniasklaidai sakė S. Lavrovas. – Šis procesas tęsiasi, nuosekliai ir atkakliai“.

Rusijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad jo šalies tikslai dar labiau išsiplės, jei Vakarai pristatys į Kyjivą tolimojo nuotolio ginklus.

„Tai reiškia, kad geografinės užduotys tęsis dar toliau nuo dabartinės linijos“, – pabrėžė S. Lavrovas.

Kaip rašo „Reuters“, užsienio reikalų ministro teigimu, Rusija negali leisti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „ar kas jį pakeistų“ grasinti jos arba DPR ir LPR teritorijai didesnio nuotolio sistemomis.

Taikos derybos su Ukraina dabar „neturi prasmės“

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė S. Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio.

Pasak S. Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) siekia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.

Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.

Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos.

Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.

„Nepaisant  plačios Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų spaudimo Rusijai, mes tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įgyvendinti visi uždaviniai“, – antradienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė daugybės Vakarų sankcijų. Maskva karą vadina „specialiąja karine operacija“.

S. Šoigu pakartojo, kad Rusija buvo priversta imtis puolimo – „kad nuo genocido būtų apsaugoti mūsų žmonės ir kad Ukraina būtų demilitarizuota ir denacifikuota“.

Nacionalinės Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas pareiškė: „ Visi prezidento nustatyti tikslai bus pasiekti. Kitaip ir negali būti, nes tiesa, įskaitant ir istorinę, yra mūsų pusėje“. Buvęs žvalgybos vadas, kuris laikomas vienu artimų Vladimiro Putino bendražygių, kartu savo tautiečius nuteikė ilgesniems mūšiams. „Mes nesilaikome kokių nors terminų“, - sakė jis laikraščiui „Argumenty i Fakty“.

„Bus įgyvendinti visi prezidento nustatyti tikslai. Kitaip ir būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – interviu Rusijos laikraščiui „Argumenty i Fakty“ aiškino N. Patruševas.

„Nesilaikome tam tikro termino“, – pridūrė jis.

„Galutinis Rusijos vadovybės tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją, bet ir suskaldyti visą Europos centrą bei rytus ir suduoti pasaulinį smūgį demokratijai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, vėlų antradienį paskelbtoje „Telegram“ kanale. „Pasaulinis smūgis demokratijai“ taip pat yra vienas iš Maskvos tikslų, kaltino V. Zelenskis.

„Laisvame pasaulyje“ iš esmės visi suprato, kad invazija į Ukrainą yra tik pradžia, pridūrė prezidentas. Jo teigimu, besitęsiančios atakos Ukrainoje, pavyzdžiui, Odesos regione šalies pietuose arba Donbase rytuose, atneš Rusijai tik „naujų nuostolių“.

Tai lems naują Europos Sąjungos sankcijų paketą arba daugiau prekybos apribojimų. V. Zelenskis tvirtino, kad už agresyvią Maskvos vyriausybės politiką dauguma rusų turės sumokėti skurdu.

„Kalbant apie Rusijos karo tikslus, Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tikslą“, – sakė jis Lenkijoje po ankstesnę dieną tris valandas trukusio vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

A. Blinkenas sakė, kad Rusijos tikslas yra atimti iš Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau pažymėjo, kad jai nepavyko to padaryti, nepaisant daugiau nei du mėnesius trunkančių varginančių atakų. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nepateisina lūkesčių ir kad šalies ekonomiką veikia Vakarų sankcijos.

„Nežinome, kaip toliau klostysis šis karas, bet žinome, kad suvereni nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiro Putino valdymas“.

Rusija perspėja JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų

Rusija perspėjo JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir pareiškė, kad tokios siuntos kursto besitęsiantį konfliktą ir dėl to tik žus daugiau žmonių, praneša agentūra „Reuters“.

Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Anatolijaus Antonovo, ginkluotės tiekimu siekiama nusilpninti Rusiją, tačiau tai esą eskaluoja konfliktą ir kenkia galimybei pasiekti taikos susitarimą. „Amerikiečiai pila žibalą į ugnį“, – kanalui „Rossiya 24“ pareiškė jis. Ambasadorius pridūrė, kad dėl to Vašingtonui buvo pateikta oficiali diplomatinė nota, tačiau į ją atsako dar nesulaukta.

„Pabrėžėme šios situacijos nepriimtinumą (...) ir pareikalavome nutraukti šią praktiką“, – tvirtino A. Antonovas.

Didžiausi dirbamos žemės plotai pasaulyje yra Rusijoje, tačiau jai tenka konkuruoti ne tik su Ukraina, bet ir su ES, Kanada, JAV, Australija, Kazachstanu. Siekdama eliminuoti Ukrainos įtaką, Maskva dar 2007 m. pasiūlė kitoms kviečių rinkos dalyvėms – Kazachstanui ir Ukrainai – susivienyti į savotišką grūdų OPEC – Juodosios jūros baseino grūdų organizaciją. Kazachstanas neturi tiesioginės prieigos prie pasaulio uostų, todėl yra priverstas siųsti savo kviečius į Juodosios jūros uostus Rusijos geležinkeliais. Tačiau Ukraina, turinti idealias sąlygas – milžiniškus juodžemio plotus, laisvą priėjimą prie Juodosios jūros ir išvystytą uostų infrastruktūrą – nuo pat pradžių buvo prieš tokio ekonominio kartelio kūrimą.

„Rusijos prezidento ir Rusijos oligarchų akimis, Ukraina kaip konkurentė kelia grėsmę Rusijos ekonomikai, – teigia O.Perechožukas. – Todėl Rusijos prezidentas ir Rusijos oligarchai bando užimti Ukrainos pietus ir tikisi eliminuoti Ukrainą iš konkurencinės kovos ir kontroliuoti kviečių eksportą į Juodosios jūros regioną. Jei Rusijai pavyktų įgyvendinti Novorosijos planą, Ukraina ne tik prarastų savo žemes šalies pietuose, bet ir netektų tiesioginės prieigos prie pasaulinės rinkos."

O.Perechožukas neatmeta tikimybės, kad tapusi monopolininke Rusija įvairiose pasaulio vietose išprovokuotų dirbtinę pasaulinę maisto krizę ar net dirbtinį badą.

Jei Rusija šiandien galėtų kontroliuoti visą prekybą kviečiais Juodosios jūros regione, ji, anot O.Perechožuko, galėtų naudoti kviečius kaip ginklą. „Dėl to įspėju ES ir JAV, taip pat Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos politikus", – sako ekspertas. Jo manymu, ryžtis Rusijos dujų, naftos embargui būtų mažiau rizikinga: kylant energijos kainoms lengviau rasti alternatyvų.

Maisto produktų, ypač duonos, paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra menkas, o skurdžiausiuose pasaulio regionuose jo visai nėra. Pirma, todėl, kad sunku rasti alternatyvą kviečiams. Antra, pažvelgus į trijų Juodosios jūros šalių – Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano – kviečių eksporto geografiją, tampa aišku, kad šios trys šalys eksportuoja į tankiausiai apgyvendintus pasaulio regionus: Afriką, Artimuosius Rytus ir Aziją.

Barbariški sprogdinimai ir raketų atakos prieš civilius Ukrainoje rodo, kad Rusija neišvengiamai pasinaudos savo monopoline padėtimi pasaulinėje kviečių rinkoje ir naudos kviečius kaip ginklą, todėl, anot O.Perechožuko, įkandin rusiškų dujų ir naftos kainų, kiltų ir eksportuojamų kviečių kaina. „Antra, reguliuodama ir kontroliuodama kviečių eksportą Juodosios jūros regione, Rusija gali naudoti kviečius kaip „maisto ginklą“ ir kontroliuoti daugelį Afrikos, Artimųjų Rytų ar Azijos vyriausybių ar net diktuoti joms sąlygas ", – įspėja ekspertas.

O.Perechožukas neatmeta tikimybės, kad tapusi monopolininke Rusija įvairiose pasaulio vietose išprovokuotų dirbtinę pasaulinę maisto krizę ar net dirbtinį badą. „Tai gali turėti įtakos maisto saugumui daugelyje Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalių ir sukelti masinę žmonių migraciją iš skurdesnių pasaulio dalių į kitas pasaulio dalis“, – atkreipia dėmesį ekspertas.