„Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (...). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.

„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (...) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.

Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuva inicijuoja šiuos klausimus Europos institucijose“, – penktadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte kalbėjo D. Šmyhalis.

„Rail Balticos“ iniciatyva taip pat svarbi, kalbame ne tik apie sujungimą Baltijos valstybių su Vakarų Europa, bet ir geresnę prieigą Ukrainai prie Baltijos uostų, tai yra ryšys tarp Baltijos uostų ir Juodosios jūros“, – sakė jis.

D. Šmyhalis taip pat ragino įvesti oro tranzito draudimą į Rusiją ir Baltarusiją tam, kad būtų apribotas agresoriaus ekonominis potencialas.

„Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje. (...) Norėtume taip pat naujų sankcijų, oro tranzito draudimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją tam, kad apriboti agresoriaus ekonominį potencialą ir sustiprinti spaudimą“, – teigė Ukrainos premjeras.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių.

Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje.

 

EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.

ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.

Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.

„Pats agresorius naudoja maistą kaip ginklą, tai būti jo pusėje ir padėti jam, tuo pačiu metu lengviau realizuoti savo produkciją – ar Lietuvos rinkoje, ar padėti išvežti į kitas rinkas – tai čia prasilenkia su tam tikromis vertybėmis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

„Jeigu mes padedame kariaujančiai Ukrainai (...) ir tuo pačiu padėti agresoriui, jo žemės ūkio, maisto sektoriui, jo produkcijos realizavimui, tai tikrai tikriausiai yra nemoralu“, – pridūrė jis.

Pasak V. Tomkaus, nedraudžiant rusiškos žemės ūkio produkcijos importo verslas pats turi įsivertinti galimą poveikį jo reputacijai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau ne kartą teigė, jog į Lietuvą importuojami rusiškų grūdų kiekiai yra nedideli.

Pasak rusiškus grūdus importuojančios Klaipėdos bendrovės „Dognus“ vadovo Arūno Vasiliausko, yra jų paklausa, be to, tai nėra draudžiama. 

„Kai uždraus (...), mes į Lietuvą nebevešime. Bet yra Europos Sąjungoje daug valstybių, kurios tokių draudimų nepriėmė, todėl mes vešime į kitas Europos Sąjungos valstybes“, – LRT radijui sakė A. Vasiliauskas.

Pasakys negalima, bus negalima. O moralė yra toks dalykas: vienam moralė yra nevogti, kiti vagia.

 

„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus. Pasak LRT radijo, per tris pirmas naujos tvarkos dienas atgal į Rusiją buvo nukreipti šeši „Dognus“ kroviniai.

Pasak bendrovės vadovo, dėl tokių ribojimų brangs visa žemės ūkio produkcija – pašarai nuo balandžio jau pabrango 60 proc., o paukštiena nuo gegužės brangs 25 proc.

A. Vasiliauskas atmeta kritiką, kad rusiškų grūdų importas leidžia uždirbti Rusijai – jo teigimu, įmonei mokant mokesčius dėl to uždirba ir Lietuva.

„Pasakys negalima, bus negalima. O moralė yra toks dalykas: vienam moralė yra nevogti, kiti vagia“, – teigė „Dognus“ vadovas.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad bendrovė prekybą su Rusija ir Baltarusija nutraukė prasidėjus karui Ukrainoje.

„Jos pradėjo karą ir tai yra visiškai nepriimtina, tragedija, ir mes nenorime būti su tuo verslu susiję, turėti reikalų“, – LRT radijui sakė M. Šileika.

Jo teigimu, prekyba su Rusija ir Baltarusija groupei generuodavo apie 200 mln. eurų ir daugiau pajamų per metus.

Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus. Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tuomet sakė, kad tokia priemonė faktiškai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Jeigu visa Europa uždraustų

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad priėmus dokumentą Europai būtų parodyta, kokia kryptimi galime ir turime veikti.

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, šiuo metu ES yra suvartota rusiškų maisto produktų už 2 mlrd. eurų. Nors Lietuvoje parduotuvėse jau beveik nėra rusiškų maisto produktų, nes patys juos ignoruojame, bet kuo toliau į Vakarus, tuo tų produktų yra daugiau.

Parengtame dokumente Seimas prašo EK imtis neatidėliotinų veiksmų parengiant atitinkamus teisės aktus dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimo.

Taip pat kviečia EK apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o žemės ūkio produkcijos srautams sureguliuoti naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.

Integruos į kitą įstatymą

Parlamentas siūlo EK apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą pertekliniams grūdams supirkti Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą, užtikrinant augintojų pajamas ir prisidedant prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.

Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija.

 

Galiausiai raginama Europos Parlamentą ir ES Tarybą, Europos Vadovų Tarybą remti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per ES teritoriją uždraudimą ir bendrą ES poziciją šioje srityje.

Seime praėjusią savaitę buvo išbrauktas siūlymas uždrausti į Lietuvą įvežti, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Klausimą išbraukti iš darbotvarkės paprašęs V. Pranckietis sakė, kad yra gauta Teisės departamento išvada ir Vyriausybės siūlymas integruoti idėją į kitą įstatymą.

Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.

Lietuvai svarbiau tranzitas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pritaria tokios rezoliucijos priėmimui, tačiau vadina ją politiškai saugia. Mat politikai tarsi ir atsižvelgia į ūkininkų norus, tačiau įstatymo nepriima, nes nori, kad tai būtų padaryta ES lygiu. Tarsi norima parodyti, kad politikai ūkininkus išgirdo, deja, nieko negali padaryti. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad ES iš karto pritartų tokioms iniciatyvoms, kai kalbame apie maistą.

„Žinoma, yra dalis produktų, kuriems jau paskelbtas embargas. Tačiau kai kalbame apie grūdus, maistą, tai jau kita situacija. ES yra Jungtinių Tautų (JT) organizacija, o JT skatina spręsti bado problemą pasaulyje. Nuolat yra apie 800 mln. badaujančių žmonių, kuriuos reikia pamaitinti. Tad būtų neteisinga trukdyti maisto transportavimą. Vis dėlto yra tokių, kurie prisidengia kilniais tikslais“, – sakė R. Juknevičius. – Lietuvai yra svarbesnis ne rusiškų grūdų importo, o tranzito klausimas. Vakarams – importo, nes jie patys geresnės kokybės grūdus eksportuoja, o pašarams atsiveža prastesnių, iš trečiųjų šalių. Taip pat jie importuoja rusiškus grikius, nes Europoje jų auginama mažiau.“

R. Juknevičius primena, kad dėl pigesnių grūdų iš trečiųjų šalių įvežimo nėra bendros ir pačių ūkininkų nuomonės dėl to, kad gyvulininkystės, ypač paukštininkystės, ūkiams labai aktualu pigesni grūdai pašarams. Jis juos supranta.

„Lietuvoje apie 70 proc. žemės ūkio pajamų gaunama iš augalininkystės ūkių, – sakė LŪS pirmininkas. – Tad didžioji dauguma augalininkystės atstovų būtų už draudimą įvežti ir tranzitu gabenti grūdus. Paukštininkai nelinkę pritarti, jiems aktualu pigesni pašarai, ypač dabar, kai pabrango energijos ištekliai. Jiems būtų sunku rinkoje konkuruoti su kokiu kitu pasaulio paukštynu. Visi žinome, kad pašarai yra pagrindinė galutinio produkto savikainos dalis. Neatmetu tikimybės, kad paukštininkystės ūkiai daro įtaką ir politikams. Paukštininkai aiškina, kad po kai kurių sprendimų jie iš viso turės bankrutuoti. Tad suprantu, kad dėl to politikai ir neskuba su įstatymais.“

Kai kurie ūkininkai mišriuose ūkiuose taip pat užsiaugina grūdų pašarams, jie taip pat pritaria importo draudimams.

R. Juknevičius nesiima spręsti, ar ES yra linkusi priimti kardinalius sprendimus.

„Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES. Bet aš norėčiau, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų ir naujų ekonominių sankcijų iniciatorės, bet kartu siūlytų ir priimtų nacionalines sankcijas, kurios gali būti nemažiau veiksmingos darant poveikį agresoriui“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė G. Bartkus.

„Ekonominiai santykiai yra pakankamai sudėtingi ir kai ko išvengti negalime. Dėl to nesakyčiau, kad tai būtinai Europinio lygmens sankcijos. Nes aišku, kad dėl Europinio lygmens susitarimas yra būtinas ir kartais jis yra sudėtingas. Tai reikia galvoti ir apie nacionalines sankcijas. Nes yra daug sričių, kur būtų galima įvesti apribojimus“, – aiškino jis.

Teisininkas paminėjo, kad dėl tokių prekybos apribojimo instrumentų Lietuva galėtų tartis ir su kitomis Baltijos bei Centro ir Rytų Europos valstybėmis.

Taip pat, anot jo, priimant naujus apribojimus reikia prisiminti, kad net oficialiai nepriklausomas verslas Rusijoje prisideda prie jos agresijos prieš Ukrainą vykdymo.

„Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės. Tikrai taip nėra, tai yra viso mechanizmo dalis ir mes būtent tais principais remiantis turėtume konstruoti mūsų atsakomąsias priemones“, – aiškino jis.

„Aišku, tą verslą galbūt vykdo ne valstybinės įmonės, bet jos yra vienareikšmiškai susijusios su valstybe agresore“, – pabrėžė jis.

Šaliai agresorei vykdant karą, viskas sutelkta tam tikslui pasiekti. Tai neturėtume vertinti, kad kažkokie nepriklausomi verslininkai Rusijoje vykdo veiklą nepriklausomai nuo valstybės.

 

„Dognus“ – didžiausias rusiškų grūdų importuotojas

Kaip ketvirtadienį pranešė portalas LRT, bendrovė „Dognus“, tai didžiausia rusiškų grūdų ir pašarų importuotoja į Lietuvą. Bendrovės vadovas Arūnas Vasiliauskas teigia, kad kol grūdai nepatenka į sankcijų sąrašą, jis turi teisę prekiauti.

„Todėl, kad yra paklausa. Nebūtų paklausos, nedirbtume. Aš nežudau, nevagiu. Tai čia irgi moralė“, – LRT teigė jis.

„Dognus“ vadovas taip pat atmetė kritiką, kad uždirba pelną Rusijai. Anot jo, sumokėdamas mokesčius jis sukuria pelno ir Lietuvai, kuris sustabdžius prekybą pradings.

Rusijos oligarchai Aleksandras ir Dmitrijus Dolgovai įmonę Lietuvoje įkūrė dar 2012 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad A. Dolgovas buvo jos direktorius nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per paskutines dvi dienas į Kaliningradą grąžintos šešios siuntos geležinkeliu, kurios gabentos į įmonę „Dognus“. Gražinti 65 tūkstančiai tonų rapsų išspaudų, skirtų pašarams.

Kovo mėn. Žemės ūkio ministerija sugriežtinto rusiškų ir baltarusiškų grūdų įvežimo tvarką, dėl ko visi įvežami kroviniai yra tikrinami. Taip pat ministerija kreipėsi į Europos Komisiją su siūlymų apriboti tokios žemės ūkio produkcijos įvežimą.

ELTA primena, kad EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, kovo pabaigoje, po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.

ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.

Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.

„Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Taip ministras kalbėjo Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES). Iki šiol muitai jiems nebuvo taikomi.

„Tai yra ilgai laukta priemonė, svarbi priemonė. Muito įvedimas turi stipriai pakeisti prekybos tvarką su Rusija būtent ta linkme, kad rusiškų grūdų, aliejinių kultūrų ES būtų kuo mažiau“, – teigė K. Navickas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais anksčiau šią savaitę pasiūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

„Jei dėl sprendimo sustoja prekyba, importas rusiškų grūdų, rusiškų kitų kultūrų į ES, tai ir yra siekis, kurio siekiame bendrai“, – teigė ministras, paklaustas, ar jį tenkina siūlymas neuždrausti importo.

EK siūlo maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pristatydamas siūlymą sakė, kad muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navicko teigimu, tokie tarifai turėtų didelį poveikį žemės ūkio produkcijos importuotojams iš Bendrijai nedraugiškų šalių.

„Siūlymas, kur vakar buvo pateiktas, 95 eurai už kviečių toną, yra tikrai ženkli suma, turint mintyje, kad ES rinkoje ta kaina bus apie 200 (eurų – BNS). 50 proc. kainos yra daug“, – tikino jis.

Toliau sieks tranzito ribojimų

K. Navickas taip pat sakė, kad Lietuva sieks, jog ES uždraustų ir rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitą per Bendrijos teritoriją.

„Kas būtų tikrai palanku ir sutampa su Lietuvos  interesais, tai pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl grūdų tranzito į trečiąsias šalis per ES valstybių uostus. Nereikia (...) sustoti, reikia toliau dirbti. Tikrai nuosekliai sieksime tranzito ribojimų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, be kita ko, Bendrija galėtų svarstyti panašias ribojančias priemones rusiškai mėsai, paukštienai.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras sako, jog ES atšaukia Rusijai taikytas „palankiausios šalies lengvatas“, be to, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ES gali taikyti didesnius importo tarifus.

„Todėl šiems produktams iš Rusijos ir Baltarusijos siūlome taikyti vadinamąsias PPO tarifų lubas. Šie tarifai yra draudimo lygyje, efektyviai užtikrinant, kad į ES nebūtų importuojami rusiški ir baltarusiški grūdai“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams sakė V. Dombrovskis.

„Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką, kadangi tai daryti taps komerciškai neperspektyvu“, – pridūrė EK atstovas. 

Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką.

Komisija penktadienį pasiūlė padidinti importo tarifus į ES iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinėms augalų sėklos ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

EK vicepirmininko teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

„Bet iš esmės visais atvejais tarifai, kuriuos turėtume pasiūlyti, turės draudimo poveikį šių prekių patekimui į ES rinką“, – kalbėjo EK vicepirmininkas.

Komisijos pasiūlymas pateiktas po to, kai trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Apie tai, kad Briuselis siūlo padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, ketvirtadienį pasibaigus pirmajai Europos Vadovų Tarybos (EVT) dienai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti šių produktų ES rinkos. Tai neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto. Galiausiai tai užtikrins, kad į ES rinką nepatektų nelegalus Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų eksportas“, – kalbėjo EK pirmininkė.

Jos pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė ES vadovams, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.

Savo ruožtu, V. Dombrovskis tikisi, kad nauji apribojimai panaikins įtampą, kylančią dėl iš Ukrainos į ES patenkančių grūdų.

„Sunku pasakyti, kaip tiksliai į šiuos ribojimus reaguos rinka, bet mes taip pat manome, kad jie sumažins su importu iš Ukrainos kylančią įtampą“, – teigė EK vicepirmininkas.

Vis dėlto Komisija nesiūlo taikyti ribojimų per ES į kitas šalis tranzitu gabenamiems rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams.

„Dėl rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzito klausimo taip pat buvo diskutuojama, tačiau didžioji dauguma šalių narių nepritaria šiems ribojimams (tranzitui – BNS), kad tai nepakenktų apsirūpinimo maistu saugumui kitose šalyse, taip pat nemaitintų Rusijos naratyvų, kad tai yra Vakarų sankcijos, kaltos dėl maisto kainų kilimo, kurį ypač matėme 2022-aisiais“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų. V. Dombrovskio teigimu, tarp ES šalių yra politinė valia apriboti rusiškų žemės ūkio produktų importą į Bendriją. 

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje – Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.

Trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Šalių iniciatyvą kovo 26 dieną nagrinės ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Kovo pradžioje Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlė parlamentui priimti rezoliuciją dėl kreipimosi į EK, raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.

Tuo metu beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų yra pasiūlę laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą.

„Rusijos patekimas į Europos žemės ūkio rinką vis dar neribojamas“, – nuotoliniu būdu nurodė V. Zelenskis. 

„Ir kai ukrainietiški grūdai išmetami keliuose ar ant geležinkelio bėgių, į Europą vis dar vežami rusiški produktai, taip pat prekės iš (Vladimiro) Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nėra sąžininga“, – pridūrė Ukrainos prezidentas. 

ES valstybės narės ir europarlamentarai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti kai kurių ukrainietiškų grūdų rūšių neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos importuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

Po to, kai 2022-ųjų vasarį V. Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą, ES įvedė eilę sankcijų Rusijai. Tačiau jos nepalietė žemės ūkio ir trąšų sektorių, baiminantis, kad tai destabilizuos pasaulinę grūdų rinką ir pakenks apsirūpinimo maistu saugumui Azijoje ir Afrikoje.

Tačiau praėjusią savaitę Europos Komisija nurodė, kad šiuo metu svarstomi Rusijos žemės ūkio produktų importo apribojimai. Pasak diplomatų, šis pasiūlymas gali būti teikiamas dar šią savaitę. 

Penkios ES šalys – Lenkija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija – trečiadienį paragino bloką visiškai uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos.

„Esame ES nariai, todėl manome, kad privalome vykdyti savo moralinę pareigą ir sustabdyti bet kokią prekybos veiklą, kuri galėtų paskatinti Rusiją ir Baltarusiją“, – bendrame laiške nurodė šių valstybių žemės ūkio ministrai. 

27 valstybių blokas muitų tarifus Ukrainos eksportui panaikino siekdamas padėti išlaikyti šalies ekonomiką prasidėjus Rusijos invazijai.

Praėjus daugiau nei dvejiems plataus masto karo metams ES šalių ūkininkai skundžiasi, kad pigus importas iš Ukrainos gamintojų, kuriems netaikomos griežtesnės bloke galiojančios taisyklės, pavyzdžiui, dėl gyvūnų gerovės, numuša jų kainas. Šis klausimas daugybėje bloko šalių išprovokavo didelius ūkininkų protestus.

Ketvirtadienį V. Zelenskis įspėjo ES vadovus, kad prekybos su Ukraina apribojimai kenkia Kyjivo gebėjimui pasipriešinti plataus masto Maskvos invazijai. 

„Bet kokie prekybos nuostoliai – tai išteklių, kurie stabdo Rusiją, praradimas“, – sakė jis.

„Šiai dienai neturime kažkokių nustatytų pažeidimų, tiesiog pastebėjome sumažėjusį vežančiųjų grūdus kiekį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

„Kol kas nėra toks intensyvus, kaip planuota ir galvota, bus mėginių atrinkimas. Kol kas mes jo nematome“, – pridūrė jis.

Kol kas institucijos tikrina tik geležinkeliu ir vilkikais vežamus pašarinius grūdus. Pasak G. Gvazdaičio, ketvirtadienį turėtų būti pasirašytas tarnybos vadovo įsakymas tikrinti ir maistinius grūdus.

„Jei jis yra, pradėsime tą daryti“, – teigė VMVT atstovas.

Muitinės departamento Procedūrų skyriaus vadovė Neringa Motiejūnaitė sakė, kad remiantis muitinės deklaracijų statistika iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kiekiai „tikrai mažėja“. Anot jos, pernai į Lietuvą rusiškos kilmės kviečių, rugių neimportuota visai, o importuota tik apie 30 tūkst. tonų kukurūzų.

„Manau, kad situacija nesikeičia lyginant su 2023 metų duomenimis“, – LRT radijui sakė N. Motiejūnaitė.

G. Gvazdaičio teigimu, sugriežtinus grūdų įvežimo kontrolę tikrinami kiekvienos siuntos mėginiai, o ne kas dvidešimtos, kaip buvo anksčiau.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad dabar importuotojams pabrango vežamų grūdų mėginių tyrimai, todėl griežtesnės patikros procedūros yra veiksmingos.

Anot jo, panaši kontrolė turėtų būti įvesta ir tranzitu iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą vežamiems grūdams.

„Tada galbūt ir tranzitas per mūsų šalį nevažiuotų“, – LRT radijui sakė K. Šimas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad tranzito sustabdymas būtų efektyvus, jei tam pritartų visa Europos Sąjunga.

„Tada šalyse įstatymai neprieštarautų europinei teisei“, – LRT radijui sakė V. Pranckietis.

Pirmadienį pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą. Artimiausiu metu numatoma dar sugriežtinti kontrolę ir tikrinti per Lietuvą vežamų grūdų kilmę.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją ragindami uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į Europos Sąjungą.

Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva, trečiadienį skelbia Žemės ūkio ministerija.

„Prašome EK išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į ES. Bendru (...) kreipimusi siekiame išspręsti neatidėliotiną problemą, kuri mus vienija. Kol Rusija kariauja žiaurų, neteisėtą karą prieš Ukrainą, jos grūdai ir toliau patenka į ES rinką“, – pranešime sakė ministras Kęstutis Navickas.

Pasak kreipimosi, kad draudimas būtų efektyvus, ES šalys turėtų bendradarbiauti. Be to, Bendrijai svarbu apsaugoti ES rinką nuo galimai iš Rusijos okupuotų Ukrainoje teritorijų pavogtų grūdų.

Ministrai rašte EK pabrėžia, kad pelnu iš grūdų eksporto į ES Kremlius finansuoja karą Ukrainoje. Jame teigiama, jog, be kita ko, rusiški grūdai daro spaudimą ES vidaus rinkai bei tiesiogiai konkuruoja su ES ūkininkų produkcija.

Anot K. Navicko, 2023 metais ES importavo 1,53 mln. tonų rusiškų grūdų už 437,5 mln. eurų.

Šalių iniciatyvą kovo 26 dieną nagrinės ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Kovo pradžioje Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlė parlamentui priimti rezoliuciją dėl kreipimosi į EK, raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.

Tuo metu beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų yra pasiūlę laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą.