Kultūros ministerija pranešė, kad pateikė ieškinį dėl apdovanojimų pelniusio „Radio Azattyk“, vienos pagrindinių šios Centrinės Azijos šalies žiniasklaidos priemonių, uždarymo.

Buvusioje sovietinėje respublikoje, palyginti su kitomis regiono šalimis, galioja santykinė žodžio laisvė, tačiau teisių gynimo grupės ne kartą pasmerkė didėjantį spaudimą žiniasklaidai.

Kultūros ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad ieškinys buvo pateiktas.

Anksčiau tą pačią dieną „Radio Azattyk“ sakė, kad tokių veiksmų valdžia ėmėsi dėl to, kad atsisakė pašalinti vaizdo įrašą apie praėjusių metų rugsėjį vykusius kruvinus Kirgizijos ir Tadžikistano susirėmimus, per kuriuos žuvo apie 100 žmonių.

„Radio Azattyk“ „YouTube“ kanalas turi beveik 2 mln. prenumeratorių. Jame reguliariai skelbiami reportažai apie politinę opoziciją ir įtariamos korupcijos tyrimai.

Radijo stotį siekiama uždaryti praėjus trims mėnesiams po to, kai valdžios institucijos užblokavo „Radio Azattyk“ interneto svetainę ir banko sąskaitą.

Pareigūnai kaltina radijo stotį skleidžiant „neapykantos kalbą ir nepatvirtintą informaciją apie tariamą Kirgizijos išpuolį prieš Tadžikistaną“.

Praėjusią savaitę JAV senatoriai Bobas Menendezas (Bobas Menendesas) ir Jimas Rischas (Džimas Rišas) raštu kreipėsi į Kirgizijos prezidentą Sadyrą Žaparovą, reikšdami susirūpinimą dėl „susidorojimo su nepriklausoma žiniasklaida“.

„Esame susirūpinę, kad sprendimai neribotam laikui užblokuoti „Radio Azattyk“ interneto svetaines ir įšaldyti tarnybos banko sąskaitą kelia pavojų jūsų šalies, kaip laisvo žodžio švyturio Centrinėje Azijoje, tarptautinei reputacijai“, – sakoma laiške, kurio kopija buvo paskelbta penktadienį.

S. Žaparovo atstovas spaudai sekmadienį pareiškė, kad visos žiniasklaidos priemonės privalo laikytis vietos teisės aktų.

„Kirgizija yra laisva, demokratinė šalis, kurioje yra visos sąlygos visapusiškai nepriklausomai žiniasklaidai veikti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė Erbolas Sultanbajevas.

„Mūsų prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir paprašė Rusijos pagalbos“, – per valstybinį radiją sakė Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Maratas Imankulovas, paaiškinęs, kad „abiem šalims yra sunku pasiekti susitarimą“.

Buvusias sovietines Kirgizijos ir Tadžikijos respublikas skiriančios 970 km ilgio sienos dalis yra ginčijama nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, todėl nuolat vyksta susirėmimai.

Praėjusį mėnesį per kovas pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Batkeno regione, besiribojančiame su Tadžikija, abiejų šalių valdžios duomenimis, žuvo apie šimtas žmonių.

„Ši problema iškilo dėl to, kad (žlugus Sovietų Sąjungai) nebuvo laiku išspręsti delimitacijos ir demarkacijos klausimai“, – sakė M. Imankulovas.

„Rusija yra SSRS įpėdinė, todėl archyviniai dokumentai ir žemėlapiai yra Maskvoje“, – pridūrė jis.

Ir Tadžikija, ir Kirgizija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės.

V. Putinas, S. Žaparovas ir jų Tadžikijos kolega Emomali Rahmonas buvo susitikę spalio 13 dieną Astanoje vykusio regioninio viršūnių susitikimo metu.

Tada V. Putinas sakė, kad Rusija „nepretenduoja į tarpininkės vaidmenį“, bet „peržiūrės dokumentus ir žemėlapius, ieškodama sprendimo“.

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ praėjusį mėnesį paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija, pagal KSSO turinti karinių bazių abiejose šalyse, paprastai užima neutralią poziciją jų konflikto atžvilgiu.

Kariniu požiūriu įsitraukusi į karą su Ukraina ir susidūrusi su Armėnijos ir Azerbaidžano kova Kaukaze, Rusija gali būti nepajėgi tarpininkauti, kaip ji paprastai daro regione, rašo „Coface“.

Vis dėlto Maskva galėtų pasinaudoti tuo, kad Rusijoje gyvena daugybė kirgizų ir tadžikų emigrantų, kurių piniginės perlaidos sudaro daugiau kaip 20 proc. jų šalių BVP, ir pritraukti abi konfliktuojančias šalis prie derybų stalo.

Apžvalgoje pastebima, kad net jei Rusija ir kitos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kinija, kurios įtaka regione smarkiai išaugo, ypač ekonomikos srityje, artimiausiu metu galėtų nuraminti situaciją, ilgalaikiam konflikto sprendimui trukdo prastas abiejų šalių valdymas.

Abiejose šalyse vyrauja politinis ir socialinis nestabilumas, daugiausia dėl plačiai paplitusio skurdo, silpnų institucijų ir korupcijos, taip pat vidinių etninių ir kalbinių nesutarimų.

Tadžikijos prezidento E. Rahmono, valdančio nuo 1992 metų, autoritarinis režimas griežtai riboja politines teises ir pilietines laisves. Kirgizijos prezidentas S. Žaparovas atėjo į valdžią, vadovaudamasis nacionalinio populizmo programa.

Valstybės vadovas pasirašė atitinkamą dekretą, sakoma antradienį paskelbtame prezidentūros pareiškime.

52-ejų S. Žaparovas balandį referendumu grąžino šalį iš parlamentinės į prezidentinę respubliką.

Priėmus konstitucijos pataisas, buvo išplėsti ir S. Žaparovo įgaliojimai. Jis dabar, pavyzdžiui, gali spręsti dėl vyriausybės sudėties. Prieš tai jos narius skyrė parlamentas. Žmogaus teisių aktyvistai jau prieš referendumą įspėjo, kad krizės krečiamoje Kirgizijoje stiprėja autoritarinės struktūros.

Nuskurdusi Kirgizija po kelių revoliucijų prieš dešimt metų tapo respublika su stipriu parlamentu. S. Žaparovas, kuris buvo nuteistas dėl įkaitų pagrobimo, prieš metus buvo išlaisvintas iš kalėjimo, perėmė premjero pareigas, išstūmė iš posto valstybės vadovą Sooronbajų Žeenbekovą ir po ginčytinų rinkimų sausį buvo paskirtas prezidentu.

Kirgizijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad suskaičiavus balsus iš 90 proc. balsavimo apylinkių, pirmalaikių prezidento rinkimų pirmajame ture su 79,15 proc. balsų pirmauja S. Žaparovas.

Antroje vietoje liko Adachanas Madumarovas, surinkęs viso labo 6,56 proc. balsų.

Be to, tą pačią dieną vyko ir referendumas dėl prezidentinės ar parlamentinės valdymo formos.

Suskaičiavus balsus iš 74 proc. balsavimo apylinkių paaiškėjo, kad 81,1 proc. balsavusiųjų žmonių pasisakė už prezidentinę valdymo formą, suteiksiančią daugiau galių S. Žaparovui.

Už parlamentinę valdymo formą pasisakė 10 proc. referendumo dalyvių, o 4,3 proc. balsavo prieš visas.

Po spalio 4-osios ginčijamų rinkimų Kirgiziją apėmė gili politinė krizė. Įsiplieskus neramumams protestuotojai iš kalėjimo išvadavo opozicinės partijos „Mekenčil“ („Patriotas“) įkūrėją – 51 metų nacionalistinių pažiūrų Sadyrą Žaparovą, kuris greitai tapo premjeru, o vėliau, atsistatydinus prezidentui, perėmė ir valstybės vadovo įgaliojimus.

Ankstesnis prezidentas Sooronbay Jeenbekovas (Soronbajus Žejenbekovas) tapo trečiu Kirgizijos lyderiu, atsistatydinusiu kilus politiniam chaosui šioje Centrinės Azijos šalyje nuo jos Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

Siekiant nuraminti protestus, rinkimų rezultatai buvo panaikinti, o pareigūnai šią savaitę sakė, kad pakartotinis balsavimas vyks gruodžio 20-ąją.

Tačiau ketvirtadienį parlamentas atmetė šį sprendimą, įšaldęs konstitucijos straipsnį, kuriuo remiantis turėjo būti surengti nauji rinkimai, naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamento atstovas.

S. Žaparovas pasirašė įstatymą, kuriuo remiantis parlamento rinkimai gali būti atidėti iki ateinančių metų birželio.

„Sadyras Žaparovas pasirašė konstitucinį įstatymą dėl kai kurių Kirgizijos prezidento ir parlamento deputatų rinkimo įstatymo normų“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Nurodoma, kad parlamento rinkimų data bus paskirta įvykdžius konstitucijos reformą, bet ne vėliau kaip 2021 metų birželio 1 dieną.

S. Žaparovas ragino pakeisti šalies konstituciją, kad būtų sumažintas parlamento narių skaičius, pakeista rinkimų sistema ir būtų įkurta lygiagreti liaudies taryba, turinti įgaliojimus inicijuoti naujus rinkimus, jeigu jos netenkintų parlamento darbas.

Laikinasis prezidentas taip pat sakė, kad piliečiams reikėtų sudaryti galimybę balsuoti referendume dėl sugrįžimo prie prezidentinės respublikos. Šiuo metu Kirgizijoje galioja mišri sistema.

S. Žaparovas piktai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad jo staigų iškilimą į valdžią parėmė organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Kitą dieną po rinkimų jis buvo protestuotojų išlaisvintas iš kalėjimo, kur atlikinėjo 11,5 metų bausmę už įkaito paėmimą per protestą dėl vienos aukso kasyklos nacionalizacijos ir kitus nusikaltimus. Kartu su S. Žaparovu buvo išlaisvintas buvęs prezidentas Almazbekas Atambajevas ir keletas jo sąjungininkų.

Apie 6,5 mln. gyventojų turinti Kirgizija laikoma demokratiškiausia šalimi posovietinėje Centrinėje Azijoje, tačiau ji taip pat yra pati nestabiliausia.

Kelios valandos prieš tai atsistatydino prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas, kuris po ginčytinų parlamento rinkimų spalio 4 dieną sulaukė protestuotojų reikalavimų trauktis.

„Nesikabinu į valdžią. Nenoriu įeiti į Kirgizijos istoriją kaip prezidentas, kuris leido lieti kraują ir šaudyti į savo žmones. Priėmiau sprendimą atsistatydinti“, – teigiama S. Žeenbekovo pareiškime.

Kirgizijoje po spalio 4 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo S. Žeenbekovui lojalios partijos, kilo smurtiniai protestai. Oponentai teigė, kad per rinkimus buvo perkami balsai. Stebėtojai taip pat tvirtino, kad rinkimai buvo nesąžiningi. Netrukus parlamento rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, bet tai nepadėjo nuslopinti Kirgizijoje kilusios įtampos.

Per šalyje įsiplieskusius protestus kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai, sužalota daugiau kaip 1 200 žmonių, vienas žmogus žuvo.

S. Žeenbekovas anksčiau teigė, kad atsistatydins po to, kai bus surengti nauji parlamento rinkimai, bet naujasis premjeras Sadyras Žaparovas ir jo šalininkai ragino atsistatydinti nedelsiant.

S. Žaparpovas prieš savaitę buvo išlaisvintas iš kalėjimo, kur atliko kalinimo bausmę dėl įkaitų grobimo ir kitų nusikaltimų.

Parlamentas pradžioje S. Žaparovą premjeru išrinko praėjusį penktadienį. Tačiau prezidentas su tuo nesutiko ir pareikalavo naujų rinkimų. Trečiadienį parlamentarai vėl balsavo už S. Žaparovą, ir tada S. Žeenbekovas galiausiai nusileido. Tačiau S. Žaparovas ir toliau reikalavo šalies vadovo atsistatydinimo.

Prezidentas, žadantis atsistatydinti kai padėtis šalyje stabilizuosis, susitiko su S. Žaparovu ir pasakė, kad nepritars jo paskyrimui. Valstybės vadovas kaip priežastį nurodė abejones, ar per parlamentarų balsavimą buvo laikomasi taisyklių, sakoma prezidento administracijos pareiškime.

Tokį žingsnį S. Žejenbekovas žengė netrukus po to, kai Kirgizijoje apsilankė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukšto rango padėjėjas, kuris derėjosi dėl šios politinės krizės sprendimo.

S. Žaparovas kalėjo už įkaitų paėmimą ir kitus nusikaltimus, bet per politinį praėjusios savaitės chaosą buvo išvaduotas drauge su kitais kalintais politikais.

Šeštadienį parlamentas nubalsavo už jo paskyrimą laikinuoju premjeru. Vis dėlto keli deputatai reiškė susirūpinimą dėl sesijos, per kurią buvo pareikšta parama S. Žaparovui ir jo ministrų kabinetui – anot jų, tąsyk nebuvo pasiektas kvorumas.

„Kad būtų palaikomas ir stiprinamas stabilumas šalyje, visi mūsų sprendimai privalo būti teisėti ir neabejotini“, – pareiškime sako S. Žejenbekovas.

Per smurtinius protestus, kilusius šalyje po spalio 4-osios parlamento rinkimų, buvo sužeista daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, vienas žmogus žuvo.

Opozicija ir stebėtojai pranešė apie daug atvejų, kai S. Žejenbekovui artimos partijos pirko balsus.

Kilus protestams rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, o S. Žejenbekovas sostinėje Biškeke paskelbė nepaprastąją padėtį.

Penktadienį jis pasisiūlė atsistatydinti iš prezidento posto, kai tik bus atkurta tvarka ir suformuota nauja vyriausybė.

S. Žaparovas yra sakęs, jog tikisi S. Žejenbekovo atsistatydinimo.

Kol kas neaišku, kada parlamentas balsuos dėl naujo premjero.

V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas Kirgizijoje lankėsi pirmadienį. Jis susitiko su S. Žejenbekovu ir S. Žaparovu, pranešama Kirgizijos prezidento interneto svetainėje.

D. Kozakas atvyko „Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu“, sakoma pranešime, kuriame nenurodoma, kas buvo aptarta.

Šis vizitas yra pirmas matomas Maskvos įsikišimas į Kirgizijos krizę, paralyžiavusią centrinę vyriausybę konkuruojančioms grupėms varžantis dėl valdžios.

Neramumai Kirgizijoje, prasidėję protestams po rinkimų krečiant Baltarusiją ir tęsiantis kovoms dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono, kėlė Biškeko sąjungininkės Maskvos susirūpinimą.

Išėjimo prie jūros neturinti Kirgizija, kurioje gyvena 6,5 mln. žmonių, tapo nepriklausoma 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Kirgizija, anksčiau laikyta „demokratijos sala“ posovietinėje Centrinėje Azijoje, 2005 ir 2010 metais išgyveno dvi revoliucijas, per kurias buvo nušalinti du prezidentai.

„Sadyras Žaparovas buvo išrinktas Kirgizijos Respublikos laikinuoju premjeru. Šis sprendimas buvo priimtas per [parlamento] nepaprastąjį posėdį“, – sakoma pranešime. Taip pat nurodoma, kad šis balsavimas įvyko viename viešbutyje, nes parlamento pastatą užėmė protestuotojai.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo parlamento spaudos tarnybos pranešimą, kuriame sakoma, kad „artimiausiomis dienomis, rytoj arba poryt, Žaparovas turi pateikti naujos respublikos vyriausybės sudėtį ir struktūrą“.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad ankstesnis Kirgizijos ministrų kabinetas eis pareigas kol bus suformuota nauja vyriausybė.

S. Žaparovas yra opozicinės partijos opozicinės partijos „Mekenčil“ („Patriotas“) įkūrėjas. Ši partija kartu su keliomis kitomis opozicijos grupėmis paskelbė nepripažįstanti praeitą sekmadienį įvykusių parlamento rinkimų rezultatų, o centrinė rinkimų komisija paskelbė juos anuliuojanti.

Kai 2016 metais per vieną protesto demonstraciją Karakolo mieste buvo pagrobtas vienas aukšto rango pareigūnas, kaltinimai dėl šio incidento buvo iškelti S. Žaparovui. Opozicijos veikėjas kelerius metus gyveno užsienyje, bet grįžo į Kirgiziją 2017-aisiais ir buvo sulaikytas.

2017 metų rugpjūtį S. Žaparovas buvo nuteistas kalėti 11,5 metų dėl įkaito paėmimo.

Naktį iš pirmadienio į antradienį protestuotojai užėmė parlamento ir vyriausybės rūmus, be to, išlaisvino kalintą S. Žaparovą, taip pat buvusį prezidentą Almazbeką Atambajevą ir ekspremjerą Saparą Isakovą.

Vykstant protestams Biškeko meras paskelbė atsistatydinantis.

Šešios Kirgizijos opozicinės partijos antradienį įsteigė Koordinacinę tarybą.

Prezidentas Sooronbajus Žejenbekovas savo ruožtu pareiškė, kad Kirgizijoje kai kurios politinės jėgos bando neteisėtai užgrobti valdžią, ir paragino protestų lyderius laikytis įstatymų, o šalies gyventojus – nepasiduoti provokacijoms.