Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija sujungė Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos ir Sirvėtos regioninių parkų direkcijas. Naujos direkcijos juridinis adresas bus Anykščiuose.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, būsianti Žuvinte (Aleknonių k.), apims Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijų vykdytus darbus.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija jungs Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas. Naujos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos būstinė – buvusiose Varnių regioninio parko direkcijos patalpose Ožtakiuose.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija jungs Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio rezervato direkcijas. Naujos direkcijos juridinis adresas bus Rusnėje, kur buvo Nemuno deltos regioninio parko direkcijos patalpos.

Nacionalinių parkų direkcijos išlieka ir jos vykdys veiklą kaip ir anksčiau – nacionalinių parkų ir priskirtų teritorijų ribose.

Politiką formuoja ir reglamentuoja Aplinkos ministerija, už nacionalinio lygmens funkcijų įgyvendinimą atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o regioninio lygmens funkcijų įgyvendinimas priskirtas saugomų teritorijų direkcijoms.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, kad darbas būtų efektyvesnis, naujose Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijose formuojami specializuoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos skyriai, numatomos kitos geresniam funkcijų vykdymui būtinos pareigybės (architekto, viešųjų pirkimo specialisto, projekto vadovo ir kt.). Dėl direkcijų sujungimo sumažėjus bendrųjų funkcijų pareigybių, numatoma didesnį dėmesį ir daugiau lėšų skirti gamtosaugos specialistams – ekologams bei kraštotvarkininkams.

Bendras darbuotojų skaičius po saugomų teritorijų sistemos pertvarkos naujose direkcijose išliks toks pats, pabrėžia pranešime Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taip pat specialistai ir toliau dirbs tuose regioniniuose parkuose ir rezervatuose kaip dirbo. Keičiasi vadybos principai.

Po pertvarkos sumažinus neracionaliai didelės apimties bendrąsias funkcijas, sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos kokybiškoms saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms, taip kuriant pridėtinę vertę visai visuomenei.

Aukštaitijos direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos-Suvalkijos – Paulius Čeponas, Mažosios Lietuvos – Darius Nicius. Jie paskirti po atrankų.

A. Gasiliauskienė pastaruosius dvejus metus eina Asvejos regioninio parko direktorės pareigas. Ji yra baigusi biologijos bakalauro ir ekologijos bei ekonominio vystymosi magistro studijas.

Ekologijos ir aplinkotyros specialistas P. Čeponas jau beveik metus yra Žuvinto biosferos rezervato vadovas. Prieš tai jis dirbo Marijampolės savivaldybės ekologu.

D. Nicius nuo 2003 metų vadovauja Pajūrio regioniniam parkui. Jis yra baigęs geografijos studijas.

Šiose saugomų teritorijų direkcijose pradėtos atrankos ir į direktoriaus pavaduotojo, finansininko bei paskyrimai į konkrečios saugomos teritorijos patarėjo pareigas.

Artimiausiu metu planuojama vykdyti vadovo atranką ir į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją.

Taip pat yra parengti naujųjų saugomų teritorijų direkcijų pavyzdiniai skyrių nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašymai.

Naujos regioninių parkų direkcijos darbą pradės nuo liepos 1 dienos.

Ministerija primena, kad Vyriausybei pritarus saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkai, regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos reorganizuojamos, sujungiant jas į keturis naujus juridinius asmenis.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai yra efektyvesnis priskirtų funkcijų vykdymas, pasiruošimas ateities iššūkiams, darbuotojų gerovės užtikrinimas bei optimali institucijų struktūra.

Kartu siekiama užtikrinti efektyvų šiai sistemai pavestų funkcijų vykdymą, numatyti sąlygas papildomų Žaliojo kurso tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

Peržiūrimos ir aiškiau atskiriamos skirtingų lygmenų institucijų funkcijos: politikos formavimas ir reglamentavimas – Aplinkos ministerijai, nacionalinio lygmens įgyvendinimas – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, regioninio lygmens įgyvendinimas – saugomų teritorijų direkcijoms.

Aplinkos ministras prognozuoja, kad naujas saugomų teritorijų valdymo modelis nuo kitų metų turėtų pradėti veikti, o jį įteisinsiančios įstatymų pataisos Seimui būtų pateiktos rudenį.
Kęstutis Trečiokas sako, kad jau aiškėja „reformos turinys“, nes yra „noras, kad apjungimas įvyktų greitai“.

„Per dvi savaites turėsime galutinį variantą, koks atrodytų variantas, pagal kurį jau galėtume rengti teisės aktus. Jau priėjome iki dviejų alternatyvų: viena - visas saugomų teritorijų direkcijas sujungti į aštuonias (direkcijas), o kita - nacionalinius parkus palikti atskirai, o kitus parkus sujungti į dar devynis regioninius parkus. Aš linkęs prie pastarojo varianto“, - antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje pareiškė ministras.

Jo teigimu, siūlomas saugomų teritorijų valdymo modelis Vyriausybei svarstyti bus pateiktas iki vasaros.

„Tuoj tuoj bus apsispręsta, kuris variantas. Tada einame į Vyriausybę ir patvirtiname, lygiagrečiai rengsime teisės aktus ir rudens sesijai jie ateitų į Seimą - prasmė yra padaryti greitai... Kitų metų valstybės biudžeto rengime turi matytis, ką mes ketiname daryti“, - aiškino K.Trečiokas. 

Pasak jo, reforma siekiama „ne finansinio efekto, o geresnio valdymo“.  

Ministro teigimu apie 34 proc. darbo laiko dabar kai kuriose saugomų teritorijų direkcijose skiriama bendrosioms reikmėms: „Savęs aptarnavimui, o ne tiesioginėms funkcijoms vykdyti, kam tos institucijos sutvertos“.  

Dabar Lietuvoje veikia 34 saugomų teritorijų direkcijos, jose įsteigta 450 pareigybių.

Aplinkos ministerija rengia saugomų teritorijų sistemos pertvarką - vienas iš pagrindinių siūlomų variantų yra vietoj šiuo metu atskirai veikiančių direkcijų sukurti šešis arba aštuonis regioninius centrus.

Šie planai trečiadienį pristatyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete, bet paramos nesulaukė.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjo Algirdo Kimavičiaus teigimu, Lietuvoje šiuo metu veikia 34 saugomų teritorijų direkcijos, jose įsteigtos 442 pareigybės.

„Įstaigos yra labai mažos, didžioji dalis jų patenka į kategoriją iki 20-ies pareigybių. Įstaigų gausa apsunkina valdymą, chroniškai trūksta finansų funkcijoms vykdyti“, - permainų būtinybę argumentavo A.Klimavičius.

Be to, atskiros įstaigos atlieka daug bendrų funkcijų: veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, viešųjų pirkimų ir pan.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Lapinskienė informavo, kad šiemet darbuotojų atlyginimams trūksta 1,5 mln. litų, toks pat finansavimas paliktas ir kitąmet.

„Mes matome galimybę tą problemą spręsti surenkant daugiau lėšų į specialiąją programą teikiant įvairesnes paslaugas (...). Jeigu būtų priimtas politinis sprendimas išsilaikyti tam tikrą kiekį žmonių iš surenkamų specialiosios programos lėšų, mes matytime tą galimybę pasidengti (trūkumą - BNS) surenkant papildomas lėšas“, - sakė R.Lapinskienė.

Aplinkos ministerija, vykdydama Vyriausybės nurodymą optimizuoti įstaigų tinklą, parengė keletą variantų, kaip būtų galima pertvarkyti saugomų teritorijų direkcijas, kad būtų pagerintą jų finansinė padėtis.

Prioritetiniu laikomas siūlymas 34 direkcijas sujungti į šešis arba aštuonis regionų centrus. Tuomet būtų atleista apie 18 finansininkų.

„Jeigu pavyks susitarti, sustambinant į šešias ar aštuonias regionų direkcijas, įstaigose būtų po 50-60 darbuotojų, vienas vadovas, mažiau finansininkų. Būtų galima mokėti didesnius atlyginimus“, - pertvarkos privalumus dėstė A.Klimavičius.

Anot jo, dabar mažose įstaigose mokomi žemiausiai kategorijai priskiriami atlyginimai, tuo metu sustambinus įstaigas, atsiras galimybė juos padidinti. Būtų galima priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė kritikavo Aplinkos ministerijos projektą, teigdama, kad sujungti įstaigoms taip pat reikės lėšų - išeitinėms kompensacijoms, nepanaudotoms atostogoms, turtui perregistruoti ir pan.

„Ar jūs neturite ministerijoje, ką veikti? Padarėte sąmyšį“, - siūlymais piktinosi ir Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.