Senos sąjungininkės stiprina ryšius tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas per kovo 25–27 dienomis vykusį vizitą susitiko su Šiaurės Korėjos valstybės saugumo ministru Ri Chang Dae (Ri Čang Tae).

Pareigūnai aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą, „kad būtų galima dorotis su nuolat augančiais priešiškų jėgų šnipinėjimo ir sąmokslų veiksmais“, sakoma KCNA pranešime.

Rusijai ir Šiaurės Korėjai taikomos pasaulinės sankcijos: Maskvai dėl trečius metus tęsiamos invazijos į Ukrainą, o Pchenjanui – dėl branduolinių ginklų bandymų.

Pernai rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) susitiko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Per tą susitikimą Kim Jong Unas pareiškė, kad ryšiai su Maskva yra jo šalies „prioritetas numeris vienas“.

JAV vėliau ėmė tvirtinti, kad Pchenjanas pradėjo tiekti Maskvai ginklus.

Pietų Korėja anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad maždaug nuo praėjusių metų liepos Šiaurės Korėja nusiuntė maždaug 7 tūkst. konteinerių su ginklais Rusijai – jos karui prieš Ukrainą.

Vašingtonas ir ekspertai sako, kad Pchenjanas mainais siekia įvairios karinės pagalbos, pavyzdžiui, palydovų technologijų ir sovietinių laikų karinės įrangos atnaujinimo.

„Abi šalys pasiekė visišką nuomonių konsensusą dėl svarstytų klausimų“, – pranešime apie šios savaitės susitikimą rašė KCNA. Pranešime priduriama, kad derybos vyko tvyrant „draugiškai atmosferai“.

Sostinės Karoliniškių rajone – požeminė perėja, kuri ne tik požeminė perėja, bet ir priedanga. Požeminės perėjos sienas pagyvinę menininkai tikėjosi sukurti iliuziją, kad, išėję iš šios priedangos, žmonės atsidurs alternatyvioje, geresnėje tikrovėje. Tiesa, Karoliniškių gyventojai geresne tikrove netiki ir teigia, kad, jei tektų slėptis, prieglobsčio ieškotų kitur.

Jei ekstremali situacija prasidėtų šiandien, balkonai, rūsiai ir kitos visiškai atsitiktinės vietos taptų didžiosios daugumos lietuvių prieglobsčiu, mat iš 60 savivaldybių kol kas reikiamą priedangų skaičių turi tik dvylika. Dar 21 savivaldybė reikiamą prieglobsčių skaičių žada turėti greitai. Likusios – su priedangų paieška ir įkūrimu užstrigo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekviena savivaldybė, jeigu paklausite, turi savo įvairių argumentų. Dažniausias, kaip sakiau, argumentas – viešosios nuosavybės pastatų limitas išnaudotas. Tada kyla klausimas, kaip joms pavyksta susitarti su privačios nuosavybės savininkais“, – svarstė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

„Nenorime daryti to vien dėl paukščiuko. (Norime) iš tiesų turėti tokias priedangas, kurios, esant reikalui, galėtų išgelbėti žmonių gyvybes. Jos turi būti padarytos atsakingai“, – tikino Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis.

Šiuo metu laikiną apsaugą galėtų gauti kiek daugiau nei 900 tūkst., arba 31 proc., šalies gyventojų. O tikslas – kad priedangose galėtų slėptis bent pusė visų gyventojų.

Didžiausia atsakomybė – savivaldybėms, nes, pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, „jos geriausiai žino savo teritoriją, žino, kokie objektai yra jų teritorijoje, kurie galėtų atitikti priedangos statusą“.

Tačiau kai kuriuos savivaldybės tikina, kad valdžia jas paliko likimo valiai. „Nėra bendros informacijos, kokios priedangos turėtų būti, kaip jos turėtų būti įrengtos. Jeigu nemaža dalis tų priedangų yra padaryta daugiabučių namų rūsiuose, tai, saugumo požiūriu, turbūt nėra pats geriausias variantas“, – savivaldybių poziciją įvardijo A. Klišonis.

Didesnėse savivaldybėse yra keli parengties pareigūnai, mažesnėse – vienas.

Tiesa, tarp šių problemų – ir dar viena – civilinės saugos specialistų trūkumas. Pasak vidaus reikalų ministrės, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo apie 1 tūkst. civilinės apsaugos specialistų, o šiuo metu – dešimt kartų mažiau. „Visoje šalyje jų iš viso yra 74. Žinoma, tai priklauso nuo savivaldybės dydžio – didesnėse savivaldybėse yra keli parengties pareigūnai, mažesnėse – vienas“, – skaičiavo A. Bilotaitė.

Tad dabar žadami vos savaitės trukmės ir itin platūs mokymai pareigūnams visose savivaldybėse.

„Nuo krizių valdymo ir civilinės saugos sistemų, kad turėtų bendrą suvokimą, taip pat perduodant žinias apie kolektyvinės saugos statinius, apie priedangas, apie tam tikras skirtingas ekstremalias situacijas“, – mokymų temas vardijo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovas Kęstutis Agintas.

Priedangų skaičiumi šiuo metu tarp gerųjų pavyzdžių – Kauno ir Kėdainių rajonai, o viena prasčiausių situacijų – Vilniaus rajone, kur jų užtektų vos 6 proc. gyventojų.

Tai pirmasis istorijoje Lietuvos ministro pirmininko vizitas į Armėniją, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

I. Šimonytė ketina susitikti su Armėnijos prezidentu Vahagnu Chačaturianu, premjeru Nikolu Pašinianu, dalyvaus kituose susitikimuose.

„Premjerės darbo vizitu siekiama išreikšti Lietuvos paramą demokratinei Armėnijai, susiduriančiai su saugumo ir humanitariniais iššūkiais bei siekiančiai glaudesnio bendradarbiavimo su Vakarų šalimis, taip pat – dialogui siekiant normalizacijos bei tvarios ir ilgalaikės taikos Pietų Kaukaze“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Su Armėnijos vadovais I. Šimonytė aptars saugumo situaciją regione ir pasaulyje, humanitarinę padėtį į šalį pasitraukus daugiau nei 100 tūkst. etninių armėnų iš Kalnų Karabacho, galimybes stiprinti dvišalį Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimą bei Armėnijos ir Europos Sąjungos (ES) santykius.

Per susitikimus taip pat bus akcentuojamas Lietuvos pasirengimas tęsti ir plėsti pagalbą Armėnijai įgyvendinant demokratines reformas bei ES-Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą (CEPA).

Penktadienį Lietuvos premjerė lankysis šiemet įsteigtos ES civilinės misijos Armėnijoje (EUMA) būstinėje Jeghegnadzore, susitiks su misijos vadovu.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais Armėnija, kur gyventojų daugumą sudaro krikščionys, ir musulmoniškas Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kruvinus karus.

Šių metų rugsėjį Baku surengtas žaibiškas puolimas užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache.

Didžioji dalis iš 120 tūkst. teritorijoje gyvenusių etninių armėnų pabėgo į Armėniją.

Spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybė skyrė 350 tūkst. eurų humanitarinės paramos Armėnijai priimti iš Kalnų Karabacho plūstančius pabėgėlius.

Susitikimuose bus aptariamos diplomatinės pastangos, siekiant deeskalacijos, NATO rytinio flango stiprinimo priemonės, pagalbos Ukrainai bei sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimai.

Lietuvos ir JK premjerai taip pat kalbėsis apie dvišalių prekybinių ir ekonominių ryšių gilinimą ir Lietuvos bei JK partnerystės visais lygiais stiprinimą.

Vizito Londone metu premjerė sakys kalbą Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics) kasmetiniame renginyje „German Symposium“, dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su tyrimų instituto „Chatham House“ ekspertais, susitiks su JK lietuvių bendruomene.

Kaip Eltai sakė prezidento patarėjas Ridas Jasulionis, taip pats bus aptariama Nacionalinio saugumo strategija, Visuotinis valstybės gynybos planas, Pilietinio pasipriešinimo ir pilietinio ugdymo koncepcija, taip pat Korupcijos prevencijos įstatymas ir kitos korupcijos užkardymo sistemai būtinos teisėkūrinės iniciatyvos bei Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcija.

Pasak R. Jasiulionio, prezidento darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su senjorų ir jiems talkinančių organizacijų atstovais, siekiant aptarti pagrindines kliūtis spartesniam senjorų skiepijimuisi.Tuo metu su Moldovos prezidente Maia Sandu G. Nausėda aptars politinę situaciją Moldovoje ir Rytų partnerystės programos įgyvendinimą.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 2 d. susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu, kuomet aptarė Nacionalinės saugumo strategijos atnaujinimo kryptis.

Diskusiją apie Nacionalinio saugumo strategiją dar gruodį inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio organizuotame ekspertiniame seminare buvo aptartos strategijos peržiūros kryptys.

Darbo grupei pavesta parengti atnaujintą Strategijos projektą iki 2021 m. birželio 30 d. Nacionalinio saugumo strategiją tvirtina Seimas.

Turkijoje susitikę Lietuvos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Briuselyje.

„Abi šalys esame Aljanso nariai ir siekiame stiprinti bendradarbiavimą NATO, kartu spręsti aktualius gynybos ir saugumo iššūkius – kovą su terorizmu ir Baltijos regiono oro gynybą“, – sakė ministras L. Linkevičius.

Susitikime aptarti Lietuvos ir Turkijos dvišaliai santykiai, ekonominio bendradarbiavimo apimtys. Lietuvos užsienio reikalų ministras išreiškė paramą Turkijos suartėjimo su ES procesams, akcentavo galimybę pasidalinti Lietuvos institucijų patirtimi ir žiniomis su Turkijos institucijomis, padedant šaliai įgyvendinti svarbias reformas.

Susitikime taip pat aptarta situacija Sirijoje, Irano ir kiti saugumo klausimai. L. Linkevičius pabrėžė svarų Turkijos vaidmenį migracijos klausimu, ypač sprendžiant Sirijos pabėgėlių prieglobsčio šalyje problemas ir šalies pastangas koalicijos kovoje su ISIL.

Susitikimas Vašingtone įgyvendina rugpjūčio mėnesį Rygoje priimtą bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinę deklaraciją dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse. Susitikimo Vašingtone tikslas – įgyvendinti glaudesnį Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą saugumo srityse ir struktūrizuoti JAV paramą Baltijos valstybių sausumos ir oro gynybos bei sienos apsaugos srityse, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Konsultacijų metu akcentuota JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžtas siekis investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas. Pažymėta, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.

Susitikimo metu, kuriame Lietuvos delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas, buvo sutarta įsteigti plenarinę valdybą ir tris darbo grupes atskiroms gynybos sritims, kurios susitikinėtų reguliariai. Pažymėta, kad tokio dialogo pagalba bus galima geriau apibrėžti regioninio bendradarbiavimo sritis, įgyvendinti bendrus projektus, užtikrinti reikiamą atsakingų JAV ir Baltijos šalių institucijų įsitraukimą.

Šis Baltijos šalių ir JAV dialogas saugumo srityje skatins didesnį veiklos koordinavimą, taip pat bus kaip patariamoji struktūra sprendimų priėmėjams politiniame lygyje. Lietuvos atstovai pažymėjo, kad labai svarbu orientuotis į labai aiškų gynybinių ir atgrasymo pajėgumų sustiprinimą Lietuvoje ir Baltijos regione, paremtą tiek resursais iš JAV pusės, tiek nacionalinėmis gynybai skirtomis lėšomis.

Susitikime Vašingtone dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnai. Baltijos šalių ir JAV saugumo konsultacijos surengtos po tomis pačiomis dienomis Vašingtone surengtų Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyvos (e-PINE) politikos direktorių susitikimo.

Baltijos šalių parlamentarai penktadienį Vilniuje susirinkę į Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį aptars regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą.

„Pagrindinės temos bus susijusios su geopolitine situacija, su kibernetinėmis atakomis, su teisine baze ir ką mes bendro Baltijos valstybės galėtume padaryti. Apie tai ir šnekėsime, ekspertai pristatys aktualijas šiais klausimais, manau, priimsime sprendimus, ką siūlysime savo Vyriausybėms“, - posėdžio išvakarėse BNS sakė BA Teisės ir saugumo reikalų komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė.

Darbotvarkėje numatyta aptarti bendradarbiavimo stiprinimą Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikos srityse išorės grėsmių akivaizdoje, bendradarbiavimą gynybos srityje, bendrus Baltijos valstybių mokymus, karinės įrangos pirkimą, taip pat koordinuotus veiksmus prieš propagandą.

Po posėdžio kartu su BA Biudžeto ir kontrolės komiteto nariais parlamentarai vyks į Ruklą Jonavos rajone, kur susitiks su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuoto pėstininkų bataliono atstovais, dalyvaus ginkluotės ir technikos apžiūroje.

Lietuva nuo sausio 1-osios pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai, 1991 metais įkurtai Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinei organizacijai. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

Nuolatinis valdžios kartojimas, kad esame bet kam pasirengę ir saugūs, kelia nerimą, sako politologas Tomas Janeliūnas. Anot jo, tai rodo, kad šalies saugumo reikalai tampa antraeiliai. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šiandieninis Lietuvos saugumo prioritetas yra Ukrainos saugumas.

Pasak A. Kubiliaus, Rusijos veiksmai kelia grėsmę visam pasauliui, o Lietuva yra jo dalis. „Iš tikrųjų gerai, kad prezidentė pasikvietė, aptarėme visą situaciją. Buvome informuoti ir apie karinius pasirengimus. Nors biudžetas ir mažas, bet yra pasirengta tinkamai“, – sako A. Kubilius.

Tačiau politologui T. Janeliūnui valdžios kartojimas neva esame pasirengę ir saugūs, kelia nerimą ir nuostabą. „Tai truputėlį stebina, nes atitinka tą pačią ilgalaikę tendenciją, kad saugumo reikalai pastaruoju metu iš tikrųjų tampa antraeiliai. Būtent tai lėmė, kad mes iki šiol niekaip negalime didinti išlaidų gynybai. Ir atrodo, kad toks raminimas truputėlį yra savęs apgaudinėjimas“, – mano politologas.

A. Kubilius tikina, kad šalies saugumas tikrai nėra antroje vietoje, tačiau susiklosčiusioje situacijoje Lietuva esą turi susidėlioti prioritetus. Visų pirma, A. Kubiliaus įsitikinimu, turime formuoti aiškią Europos Sąjungos (ES) poziciją Rusijos atžvilgiu – tokią pat ryžtingą, kokia yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), skelbiančių embargą santykiams su Rusija.

Opozicijos lyderio nuomone, reikia siekti, kad situaciją Ukrainoje stebėtų Jungtinių Tautų (JT) ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, taip pat kalbėti apie greitesnį asociacijos sutarties pasirašymą ir sankcijas Rusijos režimui, jei šis nesilaikys tarptautinių standartų. Tai esą Lietuvos pirmaeilė užduotis.

„Antra užduotis yra žiūrėti į savo saugumą ir tartis dėl kai kurių finansavimo permainų, matant, kad tie, kurie čia, Lietuvoje, nuogąstavome dėl Rusijos potencialių grėsmių, buvome teisūs, ir kad į tai reikia rimtai atsižvelgti. Bet tai nėra tokia šios dienos aktualija, į kurią būtina sukoncentruoti visas jėgas, galbūt užmirštant Ukrainos reikalus. Ukrainos reikalai šiandien yra pagrindinis mūsų saugumo iššūkis“, – įsitikinęs A. Kubilius.

Pranešama, kad didelės rusų pratybos vyksta Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje, Baltijos jūroje. T. Janeliūnas sako, kad Lietuvos reakcija į jas yra pakankamai rami, tačiau panikos kelti ir nereikėtų. Šias pratybas politologas vadina Rusijos reakcijos į padėtį regione simboliu.

„Tai yra papildomas emocinis spaudimas mums ir lygiai taip pat NATO organizacijai, nes tokiu būdu demonstruojama, kad iš tikrųjų Rusija yra galbūt netgi pasiruošusi rimtesniems dalykams, rimtesniems konfliktams. Klausimas, ar NATO pasiruošusi reaguoti į tokius rimtesnius konfliktus“, – svarsto T. Janeliūnas.

A. Kubilius mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį lemia jo pažeista savimeilė. Opozicijos lyderio žodžiais, Maidano aikštėje jis patyrė milžinišką geopolitinį pralaimėjimą, todėl dabar elgiasi kaip sužeistas žvėris.

„Tenka konstatuoti, kad V. Putino elgesys darosi panašus į Šiaurės Korėjos diktatorių elgesį, kurie taip pat turi ginklų, branduolinių raketų, ir pasauliui labai sunku suvokti, kokia logika remiasi jų veiksmai. Iš šiandieninės Kremliaus vadovybės galima tikėtis visko“, – teigia A. Kubilius.