– Ar reikia išsigąsti gyventojams išgirdus, kad pirks pasibaigusio galiojimo produktus?

– Visų pirma, tikrai tas pardavimas yra labai apribotas. Leidžiama parduoti tik tuos pasibaigusio tinkamumo vartoti produktus, ant kurių žymimas terminas „geriausias iki“. Tai reiškia, kad tie produktai yra geriausi iki nurodytos gamintojo datos, bet dažnai dar labai geri ir jai pasibaigus. Tad gyventojai tikrai gali nesibaidyti ir nebijoti. Tikrai įsivertinti, jeigu tai yra prieinama kaina, galbūt pabandyti tų produktų įsigyti.

– Suprantu, kad problema tame, jog žmonės iki galo nesuprasdavo, kuo skiriasi užrašai „galioja iki“ ir „geriausias iki“?

– Tikrai taip. Visos šalys narės stengiasi edukuoti savo vartotojus, kad būtų išvengta maisto švaistymo. Vartotojas turi žinoti, jeigu yra tinkamumo vartoti terminas žymimas žyma „tinka vartoti iki“, tie produktai jau nėra skirti tam terminui pasibaigus vartoti. Tačiau jeigu jie žymimi užrašu „geriausias iki“, tuos produktus dažniausiai pasibaigus dar ir namų sąlygomis galima vartoti. Prekybininkui nustatyta daugiau sąlygų, norint prekiauti tais produktais.

– VMVT buvo susėdusi su prekybininkais ir tarėsi, kokios būtų taisyklės, kokia tvarka parduodant produktą, kuris pažymėtas užrašu „geriausias iki“ ir kurio galiojimas pasibaigė. Kokia bus tvarka?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visų pirma, galima parduoti tik fasuotus maisto produktus, įdėtus į gamintojo pakuotę. Antra, produktas turi būti atskiroje paženklintoje vietoje. Trečia, produktas turi papildomai būti pažymėtas lipduku, kad, pavyzdžiui, minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Jeigu išpildys šias sąlygas, taip pat įvertins, kiek konkrečiai produktas dar galėtų būti tinkamas ir saugus vartoti, galės laisvai parduoti tokį produktą galutiniam vartotojui.

Yra apribojimų. Neleidžiama parduoti, pavyzdžiui, maisto papildų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, specialios paskirties maisto produktų, pradinio ir tolesnio maitinimo mišinių. Taip pat neleidžiama produktų parduoti mažmeninės prekybos įmonėms, gamybos sektoriui ir kitiems juridiniams asmenims. Iš esmės prekyba yra skirta tik galutiniam vartotojui, jam tinkamai pristačius, padėjus produktą.

Ką turėtų vartotojas žinoti, o prekybininkas nepamiršti, kad yra nustatyti ir pardavimo terminai, siekiant išvengti maisto švaistymo ir sprendžiant socialines problemas, jog pasibaigus „geriausias iki“, kurį laiką jį galima parduoti, tačiau lieka langas tokius produktus atiduoti ir labdarai.

Kad išvengtume per maistą, vandenį ir aplinką plintančių žarnyno užkrečiamųjų ligų, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria atsižvelgti į tam tikras taisykles.

Karštuosius patiekalus pakankamai apdoroti šiluma. Karšti mėsos patiekalai turi būti gerai iškepti, ištroškinti ar išvirti.

Paruoštus vartojimui patiekalus ir termiškai neapdorotus maisto produktus laikyti saugiai. Vartoti paruoštus produktus ir produktų gamybai skirtas žaliavas būtina laikyti tinkamoje temperatūroje – šaldytuve nuo +2 iki +8 °C temperatūroje, šaldymo kameroje nuo –18 iki –24 °C temperatūroje ir visada pagal gamintojo nurodymus ženklinimo etiketėje. Užšaldytą maistą reikia atitirpinti šaldytuve, o kartą atšildžius – pakartotinai neužšaldyti. Nepalikti ant stalo greitai gendančių maisto produktų ilgiau kaip 2 valandas, o nesuvartotus laikyti šaldytuve. Paruoštus kulinarijos gaminius, mėsos, paukštienos, žuvies ir kiaušinių patiekalus, mišraines, troškinius būtina laikyti šaldytuve ir vartoti ne ilgiau kaip dvi dienas.

Termiškai neapdorotus maisto produktus, žaliavas atskirti nuo jau paruošto vartoti maisto. Termiškai neapdorotai, šviežiai mėsai, paukštienai, žuviai doroti naudoti atskiras lenteles ir peilius. Po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplauti vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinti. Šaldytuve jau vartoti skirti produktai neturi liestis su neapdorotais. Termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, žuvį laikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje sandariai uždarytose plastikinėse dėžutėse ar įpakuotus į foliją, kad skystis ir jame esančios ligas sukeliančios bakterijos nepatektų į kitą maistą.

Užšaldytą maistą reikia atitirpinti šaldytuve, o kartą atšildžius – pakartotinai neužšaldyti.

Rinktis tik šviežius ir nesugedusius produktus. Jau perkant paruoštus maisto produktus svarbu įvertinti jų kokybę, patikrinti jų tinkamumo vartoti laiką. Taip pat labai svarbu perkant šviežią mėsą ir žuvį įvertinti jos spalvą ir kvapą. Maistui gaminti vartoti švarų geriamąjį vandenį. Gerai nuplauti po tekančiu vandeniu daržoves ir vaisius, ypač vartojamus be šiluminio apdorojimo. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti, nes, kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie nukeliauja ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Visada laikytis maisto tvarkymo vietos higienos reikalavimų. Paruošus maistą svarbu gerai nuvalyti (dezinfekuoti) visus virtuvės paviršius ir išplauti maistui ruošti naudotus indus ir įrankius, kadangi per virtuvės inventorių, šluostes patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į maistą. Griežtai laikytis patiekalų ruošimo technologijos, nenaudoti maisto žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę. Greitai gendančius maisto produktus laikyti tik šaldytuve ir saugoti maistą nuo kenkėjų.

Visada laikytis asmens higienos. Ypač svarbu plauti rankas, nes taip nuplaunami mikroorganizmai, kurie patenka ant rankų nuo užterštų paviršių ar aplinkos daiktų, liečiant gyvūnus. Neplautomis rankomis liečiant burną padedama infekcijai patekti į organizmą. Gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas, todėl rankas rekomenduojama plauti prieš pradedant maistą ruošti, ruošiant, prieš jį valgant, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa. Plauti rankas reikia visais atvejais, kai jos yra nešvarios.

Visada stebėti savo sveikatą. Negaminti maisto, jei pasireiškė žarnyno infekcijos simptomų. Pasijustus blogai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

– Metas, kai daug gaminsime ir daug valgysime, jau čia pat. Šįkart ne apie persivalgymą, o kaip teisingai ruošti maistą namuose, kad ne tik skanu būtų, bet ir nesusirgtume. Kokios pagrindinės taisyklės?

– Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad yra penkios pagrindinės taisyklės ir jas labai lengva įsiminti. Pradėti reikėtų nuo elementariausios – rankų higienos. Mes rankas turime plauti ne tik pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą, bet ir jį gaminant. Tai labai svarbu, nes liečiame tiek jau pagamintus produktus, tiek žalią mėsą ar žuvį, kiaušinius. Visais šiais intarpais, jeigu paėmėme kitą produktą, reikia nusiplauti rankas.  

– Ar vienkartinės pirštinės – išeitis?

– Galima ir jas naudoti, bet jei vienu metu aš norėsiu paimti žalią mėsą ir vėliau duonos atpjauti, be abejo, tuomet reikėtų tas pirštines nusiimti, nes bakterijų gali būti  tiek vienų, tiek ant kitų produktų. Jeigu mes sukryžminsime tuos produktus ir vėliau jų termiškai neapdorosime, tos bakterijos gali išlikti maiste ir didėja tikimybė užsikrėsti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia antroji taisyklė?

– Antroji taisyklė – tiek šaldytuve laikomi, tiek gaminimo metu produktai turi būti atskirti. Tad skirtingiems produktams gaminti privalome naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Jeigu aš pjaustau ant jos daržoves, tai neturėtų ant tos pačios lentelės būti pjaustoma žalia mėsa ar žuvis. Duonai taip pat reikėtų turėti atskirą pjaustymo lentelę. Kad būtų paprasčiau ir nesumaišytume jų, geriausia naudoti skirtingų spalvų. Nes netinkamai nuplovus lentelę, jos gali daugintis ir paskui pakliūti ant jos pjaustomų kitų produktų, kurių paskui termiškai neapdorosime. Ne mažiau svarbu atskirai šaldytuve laikyti termiškai apdorotus produktus nuo termiškai neapdorotų. Elementariausia tai būtų juos laikyti dėžutėse. Tarkim, žalios mėsos, žuvies produktus, jūros gėrybes – apatinėse šaldytuvo lentynose, ypač jei dedama į maišelius ir pan. Kad jei netyčia pradėtų varvėti, neužterštų žemiau gulinčių daržovių ar kitų produktų.

– Dar grįžkime prie pjaustymo lentelių. Ar tiesa, kad medinės yra higieniškiau ir geriau nei plastikinės?

Yra pavojaus zonų – nuo 5 iki 60 laipsnių. Tokia temperatūra yra palankiausia bakterijoms daugintis.

– Teorijų tokių įvairių yra, tačiau esminis dalykas, kokia lentelė būtų, jas visas reikia gerai nuplauti po panaudojimo. Nes į tuos peilių įbrėžimų tarpelius, bet kokius plyšelius gali pakliūti bakterijų, kurios blogai nuplovus ima daugintis. Tad saugiausia naudoti, kaip minėjau, atskiras lenteles. Vieną turėti vaisiams ir daržovėms, antrą – duonai, trečią – žaliems produktams (mėsai, žuviai). Bet, tarkim, supjausčius mėsą, jei paskui norime pjaustyti žuvį, kiekvieną kartą po panaudojimo lentelę būtina nuplauti, nusausinti ir tada vėl naudoti.

– Kokia trečioji taisyklė?

– Trečioji – teisingai termiškai apdoroti. Pirmiausiai – žinome, kad yra pavojaus zonų – nuo 5 iki 60 laipsnių. Tokia temperatūra yra palankiausia bakterijoms daugintis. Norint to išvengti, reikia taip termiškai apdoroti produktą, kad jo vidaus temperatūra pasiektų bent 75 laipsnius. Pavyzdžiui, jei kepame mėsą, galime naudoti specialius maisto termometrus. Jeigu tiekiame karštą patiekalą, jo temperatūra turėtų būti bent 65 laipsnių karščio. Dar labai svarbu nelaikyti jau paruoštų mėsos, žuvies patiekalų ar mišrainių ant stalo ilgiau kaip dvi valandas. Paskui reikėtų pernešti į vėsią patalpą ar šaldytuvą.

– Kokia ketvirta taisyklė?

–  Laikyti produktus ir patiekalus tinkamoje temperatūroje. Visus, kurie greitai genda, – šaldytuve. Vėl jei grįžtume prie temperatūros, 37 laipsniai, ta vadinama kambario temperatūra, yra palankiausia daugintis bakterijoms.

– Na, o penktoji taisyklė gal bus apie valgymą?

– Penktoji taisyklė byloja, kad visiems reikėtų gerti daug švaraus vandens. Lietuvoje mes turime gerą geriamąjį vandenį iš čiaupo. Ir naudoti tinkamas žaliavas. Kitaip tariant, vartoti tik sveikus, nuplautus vaisius, daržoves, vengti produktų iš pažeistų, deformuotų pakuočių. Jeigu konservas, jo dangtelis neturi būti išsipūtęs ir pan. Ir svarbu atkreipti dėmesį į produkto galiojimo terminą. Jeigu produktas turi terminą „Geriausias iki…“, kitaip tariant, yra greitai gendantis, tai ir turime jį suvartoti iki nurodytos datos. Patartina nevalgyti tų produktų, kurių galiojimo laikas gal ir geras, bet jau įtartinas jo kvapas, konsistencija.

„EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą, nors vis dar girdisi kritika ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais. Net 94,9 proc. ES maisto ėminių neviršijo leistinų augalų apsaugos produktų likučių normų, tuo tarpu Lietuvos rezultatas tais pačiais metais dar geresnis – net 97,9 proc. ėminių atitinka normas“, – sako Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.

Pasak ekspertės, Daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai dar reikšmingesni, nes juose pasirenkamos prekių kategorijos, kuriose labiausiai tikėtini pažeidimai arba anksčiau buvo aptikta pažeidimų. Šiemet iš daugiau nei 12 tūkst. augalinės ir gyvulinės kilmės ėminių vos 1,8 proc. viršijo ES nustatytas likučių normas.

„Iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra prastesni – ataskaitos duomenys rodo, kad dvigubai daugiau įvežtinių produktų viršijo leistinas normas, o maisto saugumo reikalavimų neatitiko tris kartus daugiau. Todėl, kalbėdami apie pesticidais užterštą maistą, turėtume pasitikrinti ir kilmės šalį, kad trečiųjų šalių klaidų nenurašytume savo ūkininkams“, – sako Z. Varanavičienė.

Vykdant importuojamos į ES produkcijos kontrolę, EFSA ištyrė daugiau nei 9 tūkst. ėminių ir net 16,5 proc. jų neatitiko ES maisto saugumo reikalavimų. Dažniausiai pažeidimai nustatyti turkiškose vynuogėse ir čili pipiruose iš Vietnamo, atitinkamai reikalavimų neatitiko 55,6 proc. ir 50 proc. produkcijos. Taip pat, didesnė nei 10 proc. reikalavimų neatitikusios produkcijos dalis aptikta turkiškuose mandarinuose, granatuose, saldžiosiose paprikose, citrinose, pupose iš Dominikos Respublikos, čili pipiruose iš Ugandos ir sezamo sėklose iš Indijos.

Ekspertė pažymi, kad ataskaitoje pateikiami ir ekologiško maisto tyrimų rezultatai – net kas penktas maisto produktas paženklintas kaip ekologinis, turėjo pesticidų ar kitų teršalų likučių.

„Leistinas likučių normas viršijo 1,5 proc., o 18,4 proc. – turėjo likučių normos ribose, tačiau problema čia yra ta, kad šie produktai pristatomi visuomenei, kaip užauginti be jokių augalų apsaugos produktų ar trąšų, tad apskritai jokių pašalinių medžiagų juose būti neturėtų“, – sako Z. Varanavičienė.

EFSA ataskaita rengiama kasmet, tačiau užtrunka apibendrinti rezultatus, todėl 2020 m. rezultatų ataskaita paskelbta tik 2022 m.

Šiemet pagal Daugiametį ES kontrolės planą ištirti šie maisto produktai: morkos, svogūnai, žiediniai kopūstai, kiviai, apelsinai, kriaušės, bulvės, džiovintos pupos, rudieji ryžiai, rugiai, galvijų kepenys ir vištienos riebalai. Tas pats pirkinių krepšelis kartojasi kas trejus metus tam, kad būtų stebimas pokytis ir tendencijos.

EFSA ataskaita patvirtina, kad dauguma ūkininkų aprūpinančių mus maistu – atsakingi, laikosi augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, kurie ES yra patys griežčiausi visame pasaulyje.

„Joks ūkininkas nėra suinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia taip pat, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubų normų vaistų. Europos ūkiai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, grįstu mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad iš akies augalų apsaugos produktų nepurškia“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, Europos ūkiuose investuojama į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes žemdirbystė visų pirma yra verslas ir kiekvienas ūkininkas yra suinteresuotas užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.

„Augalų apsaugos produktai yra brangus malonumas, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Tvarus ūkininkavimas yra ne vien gamtosauginė sąvoka, bet apima ir pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų“, – sako Z. Varanavičienė.

Bet išeitis yra: pasitelkus kūrybiškumą, šventinių patiekalų likučius nesunku „prikelti naujam gyvenimui“ – panaudoti naujų patiekalų gamybai, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir itin didelį dėmesį kreipti į patiekalų galiojimą, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Aido Polenino, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktoriaus, lietuviams įprasta šventinį stalą skirtingais patiekalais nukloti taip gausiai, kad suvalgyti viską tampa kone neįmanoma misija.

Mėsa – omletui ar sriubai

A. Poleninas pastebi, kad dažnai ant šventinio stalo užsilieka skirtingų sūrių, mėsos gaminių. Jų, pasak maisto gamybos eksperto, nereikėtų skubėti išmesti.

„Šiuo atveju, nebijokite improvizuoti. Nuvilnijus šventėms, pietums ar vakarienei pasimėgaukite šiupinine sriuba, kurios ingredientais gali tapti dažno kalėdinio patiekalo likutis. Tuo tarpu pusryčiams visad tiks paskanauti omleto, kuris po švenčių gali būti paruoštas originaliau – su ant stalo taip ir likusiu sūriu, kumpiu, vyniotiniu ar daržovėmis“, – siūlo specialistas.

Laikant patiekalą šaldytuve ir jį šildant 2–3 dienas – nieko bloga nenutiks, bet kuo dažniau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė.

Kita vertus, A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad maisto produktai saugūs išlieka tik tam tikrą laiką, todėl prieš imantis eksperimentų virtuvėje visų pirma reikia atsakingai įvertinti patiekalo šviežumą. Paprasčiausia tai daryti pasikliaunant pagrindinėmis juslėmis: išvaizda, kvapu bei skoniu. Jei kyla bent menkiausias įtarimas – nepanaudotą maistą vis dėlto geriau išmesti ir nerizikuoti.

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuomonė, kad namuose gamintus patiekalus geriausia laikyti ne ilgiau kaip 72 val. Nors laikant patiekalą šaldytuve ir jį šildant 2–3 dienas – nieko bloga nenutiks, bet kuo dažniau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė. Iš patiekalo dingsta vitaminai, fermentai, kitos organizmui naudingos medžiagos. Beje, kiek ilgiau pastovėjusius patiekalus, ypač jei jie buvo laikomi kambario temperatūroje, rekomenduojama šildyti maždaug 70 laipsnių temperatūroje 5–10 minučių.

Vaisiai ir kūčiukai – desertams

Pasak A. Polenino, tikriausiai, paprasčiausia po švenčių atrasti kaip panaudoti likusius vaisius bei kūčiukus. Juk skanūs namų gamybos desertai niekada nepaliks abejingų.

„Pavyzdžiui, jei ant kalėdinio stalo liko kūčiukų, dėl jų perdėm jaudintis nereikia. Tai ne tik ilgai galiojantis skanėstas, bet ir lėtai senstantis, todėl pakramsnoti tradicinio kalėdinio užkandžio galima ir prabėgus kelioms dienoms po švenčių. Vis dėlto jei jaučiate, kad kūčiukai pradeda įkyrėti, juos galite panaudoti mėgstamo deserto gamybai. Antai ruošdami tinginį kūčiukais pakeiskite įprastus sausainius“, – pataria A. Poleninas.

Tuo tarpu skirtingi vaisiai – mandarinai, obuoliai, bananai, kriaušės, vynuogės ir kiti – puikiai pasitarnaus gaminant šį tą gaivesnio. „Juos galite panaudoti ruošdami, pavyzdžiui, spalvingą žėlė. Užsilikę vaisiai gali pasitarnauti ir verdant žiemą taip mėgstamą gėrimą – kompotą“, – idėjomis dalijasi A. Poleninas.

Svarbu – tinkamai saugoti

Anot A. Polenino, skubėti suvartoti vertėtų tuos šventėms paruoštus patiekalus, kurių galiojimo laikas trumpas. Dažniausiai tai – skirtingos mišrainės su majonezu, žuvies, silkės gaminiai. Štai, pavyzdžiui, atidarytus žuvies konservus bei kitus žuvies gaminius geriausia saugoti vos 1 dieną. Be to, juos būtina perdėti iš skardinės į stiklinį indą bei sandariai uždaryti. Rūkytą žuvį šaldytuve galima laikyti kiek ilgiau, bet ją rekomenduojama įvynioti į foliją.

Kiek ilgiau šviežias išlieka sūris bei sūrio gaminiai. Šviežią sūrį šaldytuve galite laikyti 4–6 paras, o kietą ar pelėsinius sūrius – apie 7 dienas. Lietuviai vis dažniau Kalėdoms renkasi keptas antis ar žąsis, vištieną. Tinkamai laikant paukštienos patiekalus – jie gali būti vartojami ir 3–5 paras. Kepta mėsa – ne ilgiau kaip 3–6 paras.

Stengiantis išlaikyti produktus kuo ilgesnį laiką – svarbu ir tai, kaip jie yra saugomi. Kiekvieną maisto produktą reikėtų laikyti atskirai uždarame inde, kad maisto produktai ir iš jų pagaminti patiekalai nesiliestų. Jei norite, kad maisto produktai šaldytuve išsilaikytų dar ilgiau, naudokite vakuuminį įpakavimą. Beje, prieš dedant į šaldytuvą šviežią žuvį ar mėsą – jų neplaukite, taip šie produktai išliks švieži ilgiau.