-
Įkurtuvių džiaugsmus gesina įtartini statytojai 16
Plaukia skundai
Pavyzdžių, kai naujakuriai su staiga išlindusiais būsto trūkumais ar kitomis bėdomis lieka vieni patys, toli ir ilgai ieškoti nereikia.
"Kauno diena" yra rašiusi apie bėdas Kauno rajone, Giraitėje, kur kartu su naujai statomais gyvenamųjų namų, kotedžų ir daugiabučių kvartalais kyla vis daugiau chaoso. Savivaldybė kartu su vietos bendruomene bando suvaldyti daug nepatogumų keliančią plėtrą, kurią, pavyzdžiui, lydi drenažo, kanalizacijos, nuotekų sistemų problemos. To padarinys nuolat apsemiamos gatvės. Tvarkai įvesti dažnai nerandama ne tik statytojų, rangovų geranoriškumo, bet ir teisinių svertų.
Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių. Pernai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sulaukė kiek daugiau nei 3 tūkst. pranešimų, skundų. 702 atvejais jie pripažinti pagrįstais. Užpernai – 2,6 tūkst. pranešimų, 661 pagrįstas.
VTPSI Strategijos ir analizės skyriaus specialistė (atstovė viešiesiems ryšiams) Ligita Luščiauskaitė aiškino, kad inspekcija nevertina, kaip turto savininkas jį reklamuoja, pardavinėja ar naudoja įvykdžius statybos baigimo procedūras.
VTPSI atlieka statomų statinių valstybinę priežiūrą, t.y. objekto statybos metu, vykdydami patikrinimus, vertina, ar darbai atliekami pagal numatytą projektą. Surinkus visus privalomuosius dokumentus, vertina, ar statybos dalyviai tinkamai vykdo savo pareigas.
Tai reiškia, kad realiai bėdų, susijusių su nesąžiningais statytojais, yra dar daugiau.
Stebuklingas virsmas
Skunduose iš Kauno regiono, pasak VTPSI atstovės, dažniausiai akcentuojama automobilių parkavimo vietų problema, tačiau netrūksta ir atvejų, kai dokumentuose nurodytas vienbutis, realybėje virsta dvibučiu ar daugiabučiu. Tai naujakuriams sukelia daugybę nuostolių.
Nekilnojamojo turto vystytojai dažniausiai nesiima sukčiauti dėl statinių paskirties. Jų atžvilgiu pasitaiko atvejų, kai skundžiamasi dėl nekokybiškai atliktų darbų ar infrastruktūros tvarkymų.
"Gavus pranešimą apie galbūt statomą daugiabutį, inspektorius nuvykęs į vietą, patikrina projekto sprendinius ir faktines aplinkybes, tuomet nustatoma, ar statomi blokuoti gyvenamieji namai. Jie išsiskiria dideliu užstatymo tankiu, todėl atkreipia gretimų sklypų gyventojų dėmesį. Skundus dažniausiai teikia gretimų sklypų savininkai. Asmenys, nusipirkę tokio tipo butus, skundus teikia itin retais atvejais", – teigė L.Luščiauskaitė.
Anot jos, vykstant statyboms nustatyti, ar užbaigus pastatas bus naudojamas kaip daugiabutis, sudėtinga, nes projekte numatyti sprendiniai dažniausiai tenkina vienbučiui ar dvibučiui keliamus reikalavimus. Dažnai statytojai pakeitimus (durų angų užmūrijimus ir pan.) atlieka po statybų baigimo procedūrų.
"2017 m. Kauno departamentas du kartus buvo fiksavęs, kai statybos darbų metu buvo užmūrytos durų angos, skiriančios butą į dalis, vienu atveju statytojui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir administracinio nusižengimo protokolas. Kitu atveju atvykus į patikrinimą durų anga jau buvo išardyta, kad atitiktų projekto sprendinius", – teigė L.Luščiauskaitė ir pridūrė, jog atlikus statybos baigimo procedūras, pastatų naudojimo priežiūrą, kad jie būtų naudojami pagal paskirtį, vykdo savivaldybių administracijos.
L.Luščiauskaitė pastebėjo, kad dažniau skundžiamasi pavieniais, nedaug namų statančiais statytojais. "Nekilnojamojo turto vystytojai dažniausiai nesiima sukčiauti dėl statinių paskirties. Jų atžvilgiu pasitaiko atvejų, kai skundžiamasi dėl nekokybiškai atliktų darbų ar infrastruktūros tvarkymų", – teigė atstovė.
Vienas iš tokių atvejų, kai buvo statoma be statybos leidimo – Mosėdžio g. 53, Kaune. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų šioje teritorijoje statytojai VTPSI atliekant patikrinimą paaiškinime teigė, kad statomi du dvibučiai gyvenamieji namai. Suinteresuotų asmenų skunde buvo teikiama informacija su nuorodomis internete, kad toje vietoje jau pardavinėjami butai, o įrengtame name bus 6–9 butai.
Dėl šių statinių surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius bei paskirta 400 eurų administracinio nusižengimo nuobauda.
Įtartini vienadieniai vystytojai
Bendrovės "YIT Kausta" vadovas Kęstutis Vanagas ieškantiesiems būsto pataria atsižvelgti ne tik į jo vietą, sukurtą infrastruktūrą ar energijos sunaudojimo kaštus, bet ir į statybų vystytojo patirtį bei reputaciją.
"Norėdami sutaupyti žmonės neretai renkasi pigesnius ar smulkesnių rinkos žaidėjų projektus, tačiau neįvertina, kad tokie pasiūlymai ateityje gali slėpti įvairių problemų", – teigė K.Vanagas.
Norint išvengti nesąžiningų statytojų verta atlikti namų darbus – pasidomėti tiek vystytojo patirtimi (iki tol vykdytais projektais), finansiniais rodikliais, kreditingumu, kituose vystytojo objektuose gyvenančių žmonių atsiliepimais ar paieškoti komentarų populiariuose socialinės medijos kanaluose.
Jis patvirtino VTPSI atstovės žodžius, kad nemalonių situacijų dažniau pasitaiko įsigijus būstą iš vienadienių statytojų, kurie pastato baigimo įforminimo procedūras permeta gyventojams.
"Ne kartą esame girdėję istorijų, kai žmonėms tenka gyventi statybos baigimo dokumentų neturinčiuose namuose, naudotis "statybine elektra", praėjus porai mėnesių po būsto įsigijimo prieš langus pamatyti kylančią naujo pastato, apie kurį nebuvo informuoti, sieną ar net įsigyti butą be įrengtos kanalizacijos", – vardijo K.Vanagas.
"YIT Kausta" vadovas patarė, kad pirkdami tik pradėtus statyti objektus, žmonės turėtų įsitikinti, ar visi su projektu susiję leidimai yra išduoti ir patvirtinti. Priešingu atveju rizikuojama įsigyti būstą, kurio vystymas gali būti sustabdytas.
Jau pasirinkus būstą taip pat svarbu nepasiduoti užplūstančioms emocijoms ir gerai perskaityti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Jei kyla nors menkiausių neaiškumų dėl jų punktų, paaiškinimo verta prašyti ne tik statytojo, bet ir specialistų iš šalies.
Dažniausi triukai
"Dažnas nesąžiningų vystytojų triukas – pastatą įteisinti kitokios nei gyvenamosios paskirties ir apie tai neįspėti klientų. Tokiais atvejais žmonės, kurie neįsigilina į teisės aktus ar būsto paskirtį laiko tik laukeliu sutartyje, gali likti apgauti. Komercinės paskirties projektuose leidžiama nesilaikyti gyvenamiesiems pastatams taikomų ploto užstatymo ar garso izoliacijos reglamentų. Juose taip pat skiriasi automobilių statymo vietų, vaikų žaidimų aikštelių ar net teritorijos apželdinimo reikalavimai", – dėstė K.Vanagas.
Dažnas nesąžiningų vystytojų triukas – pastatą įteisinti kitokios nei gyvenamosios paskirties ir apie tai neįspėti klientų.
Nesąžiningų vystytojų išvengti galima, patarė pašnekovas, ir įsigilinus į jų teikiamas garantinės pastato priežiūros sąlygas. Pastatas, kaip ir bet koks kitas ilgalaikis turtas, turi būti parduodamas su garantija. Ji turi būti taikoma per garantinį terminą pastate atsiradusiems pastato trūkumams šalinti.
K.Vanagas priminė, kad būste atsiradusiems defektams garantija galioja penkerius metus, paslėptų statinio konstrukcijų kokybei – dešimt metų. Įrodžius, kad apie pažeidimus buvo žinoma ir jie padaryti dėl vystytojo kaltės, jis garantinę priežiūrą turi užtikrinti iki 20 metų ir ištaisyti klaidas.
"Nors įmonių praktika garantinės priežiūros klausimais skiriasi, "YIT Kausta" dar nuo 2002 m. yra įsteigusi Garantinės būsto priežiūros tarnybą, kuri nuolat rūpinasi pastatų priežiūra. Skubiais atvejais, kai defektas gali sukelti materialinius nuostolius, reaguojame nedelsiant, kitais – per 1–2 dienas", – pasakojo "YIT Kausta" vadovas.
Jeigu statybų įmonė nutrauks veiklą, užtikrinti garantinę priežiūrą gali būti keblu. Šiai grėsmei sumažinti Suomijoje rastas racionalus sprendimas. Šioje šalyje vystyti būsto projektus leidžia tik tuomet, jei statytojas turi tam tikrą įstatinį kapitalą. Šis kapitalas yra įšaldomas ir vėliau virsta garantinės priežiūros fondu.
"Manau, kad griežtesnių reikalavimų reikėtų ir Lietuvoje", – siūlė K.Vanagas.
Bus visiems prieinama
Siekiant didinti teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesų viešumą, sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę teikiant administracines paslaugas teritorijų planavimo ir statybos srityse, skatinti aktyvesnį visuomenės įsitraukimą į teritorijų planavimo ir statybos procesus taip užtikrinant efektyvesnę viešojo intereso apsaugą, nuo 2018 m. vasario 1 d. inspekcija taip pat atvers informacinės sistemos "Infostatyba" kaupiamus duomenis apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą – kiekvienas asmuo, prisijungęs per el. bankininkystę ar naudodamasis elektroniniu parašu, turės galimybę peržiūrėti dominančio objekto duomenis, SLD išdavimo procese dalyvavusių, projektus tikrinančių institucijų vertinimus ir išvadas. Didesnis viešumas ir procesų atvirumas visuomenei taip pat prevenciškai prisidės prie šios problemos sprendimo.
VTPSI inf.
