„Aš manau, ne apie smėlio dėžes mes turėtume Sausio 13-ąją kalbėti“, – minėjimo metu žurnalistams Seime komentavo G. Nausėda.

Taip prezidentas sureagavo į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką politiniams nesutarimams Lietuvoje.

„ (...) mūsų žmonės išeis į gatves ir apgins valstybę. Apgins bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – šeštadienį žurnalistams Seime vykstančiame minėjime teigė D. Grybauskaitė.

Tuo metu G. Nausėda tikina, kad nesutarimai yra demokratijos proceso dalis, tačiau jie nedaro įtakos Lietuvos strateginiams tikslams.

Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai.

„Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai. Strateginiai tikslai Lietuvos visada išliks tie patys, privalome stiprinti, gražinti savo valstybę“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Sausio 13-ąją verčiau reikėtų prisiminti kam buvo skirta ši auka.

„Labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes, tiek daryti prasmingus darbus, tiek ir klysti. Svarbiausia, kad mes niekada nepamestume kompaso, vardan ko buvo ši auka“, – teigė jis.

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Užsienio reikalų ministerijai (URM) sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Šią savaitę situacija tarp Prezidentūros ir URM dar paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda sako, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

„Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis.

R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu. Jis 1991 metų sausį nukentėjo nuo sovietų karių.

„Vėl atmintyje atgyja tankai, sukiojantys pabūklus ir šaudantys virš beginklių žmonių galvų, dūmai, plieskiantys prožektoriai, byrantys ant galvų stiklai iš smūgio banga sudaužytų aplinkinių namų langų, kareiviai, su keista veido išraiška daužantys automatų buožėmis žmonėms per galvas, kraupus balsas iš šarvuočio garsiakalbio raginantis skirstytis“, – Sausio įvykių prisiminimais dalijosi jų dalyvis.

Vėl atmintyje atgyja tankai, sukiojantys pabūklus ir šaudantys virš beginklių žmonių galvų.

Pasak jo, tuomet buvo kova už tai, „kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai ir vaikaičiai, ir jų vaikai“.

Anot R. Olšinsko, nors Lietuvai pavyko išsilaisvinti, ji ir toliau gyvena greta parako statinės, o agresorius niekur nedingo, jis užpuolė gretimą šalį, žudo civilius žmones ir naikina miestus.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė per minėjimą tvirtino, kad tarptautinė teisė suteikė teisinį pagrindą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad po Antrojo pasaulinio karo vykdyta sovietų agresija, taip pat žmogaus teisių pažeidimai okupacijos metais ir 1991 metų sausio įvykiai galėjo būti kvalifikuojami ir baudžiami kaip tarptautiniai nusikaltimai siekiant užtikrinti šių nusikaltimų pripažinimą bei pasmerkimą tarptautiniu lygmeniu, tačiau tarptautinei bendrijai tuomet pritrūko ir dabar trūksta drąsos bei ryžto nuteisti agresorių.

„Nebaudžiamas blogis linkęs augti, todėl tik tarptautinės bendrijos vardu įsteigtas tribunolas galėtų pasmerkti Rusijos imperialistinę ideologiją ir, svarbiausia, nuteisti tiesiogiai už agresiją prieš Ukrainą atsakingus dabartinius Rusijos vadovus“, – sakė viceministrė.

Anot jos, Rusija turi išmokti pralaimėti, o Tarptautinio tribunolo priimtas baudžiamasis nuosprendis dėl įvykdytos agresijos prieš Ukrainą būtų „amžinas ir tarptautine teise grįstas tiesos įrodymas ateičiai“.

Pokario Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Ana Luisa Monse šeštadienį dėkojo visiems civiliams, kariams, partizanams, gynusiems Lietuvos laisvę.

„Žinau, kad šį sprendimą priimti buvo sunkiausia. 2022 metais pajutusi labai tikrą agresoriaus grėsmę išsigandau. Tačiau vėliau apėmė dar didesnė baimė už pirmąją – prarasti laisvę. Laisvę, už kurią mano ir jūsų mamos ir tėčiai, sesės, dėdės ir proseneliai kovojo, atkovojo ir dar kartą kovojo“, – sakė ji.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, net kenksmingai reputacinės žalos prasme ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – šeštadienį  atvykusi į Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Ji nesileido į detalesnius komentarus, ką turi galvoje.

Pastaruoju metu itin išryškėjo nesutarimai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.

Ministro ir prezidento pozicijos ypač išsiskyrė vertinant ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno veiksmus, taip pat – dėl naujų ambasadorių skyrimo. Šią savaitę Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio į susitikimą su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kalbėdama apie Sausio 13-ąją, D. Grybauskaitės teigė, kad nepaisant pasistumdymų „smėlio dėžėje“, žmonės eitų ginti savo valstybę, jeigu reikėtų.

„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – sakė ji.

Šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime ji citavo poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius, pasakytus 1991 metų sausio 16 dieną atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje Vilniuje.

„Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus“, – tuomet kalbėjo J. Marcinkevičius.

Ne keršto šaukiasi mūsų širdys.

„Čia mūsų kelias – nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti. Nepasiduoti aklam kerštui, nepaversti nuoskaudos kriterijumi, nepasisavinti monopolinės teisės teisti. Ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, neatimant žmogiškumo iš kito“, – šeštadienį tvirtino Seimo pirmininkė.

Ji priminė liudytojų pasakojimus, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją griaudėjant tankų pabūklams, žmonės bėgo link šaudančiųjų, o ne nuo jų.

„Pastatus gynę žmonės stengėsi kalbėti su kareiviais, mėgino įtikinėti, žiūrėjo į juos kaip į žmones, turinčius tėvus, brolius, seseris, pagaliau turinčius sąžinę, o ne vien kaip į rekrūtus, laikančius ginklą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, tokiu keliu Lietuva atėjo iki Kovo 11-osios, o šis ją atvedė į Šiaurės Aljansą ir Europos Sąjungą.

„Minėdami Sausio 13-ąją visada prisiminsime, kad laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėme ir dėl tokių tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, ir tokių pasiaukojančių laisvės darbininkų kaip Petras Plumpa pastangų, ir Laisvės gynėjų, ir savo gyvybes sausio 13-ąją paaukojusių dėka“, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimas yra nusprendęs 2023 metų Laisvės premiją skirti Europos Parlamentui ir neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui P. Plumpai.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Už tokį Seimo nutarimo projektą pateikimo stadijoje balsavo 67 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai.

Pasiūlymą pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.

Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

A. Gumuliausko teigimu, dauguma parlamentarų norėtų Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, įtraukti į nedarbo dienų sąrašą, tačiau nesutariama, kurios šventinės dienos mainais reikėtų atsisakyti, mat Lietuvoje jau dabar nedarbo dienų yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Ta diskusija užtruko per ilgai. (...) Kol kas šiandien nematau kito kelio, kaip deramai pažymėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį“, – ketvirtadienį sakė A. Gumuliauskas.

Ta diskusija užtruko per ilgai. (...) Kol kas šiandien nematau kito kelio, kaip deramai pažymėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį.

Jis apgailestavo, kad dėl to nesutarimo ir nuogąstavimų, jog dar viena nedarbo diena padarytų nuostolių ekonomikai, nepavyksta Sausio 13-osios kaip nedarbo dienos įrašyti į Darbo kodeksą.

„Tai mūsų pergalės diena, ir todėl mes turime šiandien nepriklausomą valstybę ir nepriklausomą ekonomiką“, – teigė A. Gumuliauskas.

Jis vylėsi, kad šis Seimo nutarimas duos teigiamą impulsą pakeisti Darbo kodeksą.

Seimo teisininkai iškėlė abejonių, ar galima nedarbo dieną paskelbti Seimo nutarimu, nekeičiant Darbo kodekso. Anot jų, paprastai nedirbama švenčių dienomis, kurių sąrašą nustato Darbo kodeksas. Be to, Laisvės gynėjų diena įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.

„Todėl teikiamas siūlymas Seimo nutarimu paskelbti konkrečią datą – 2021 metų sausio 13 dieną – nedarbo diena neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Projektą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena įrašant ją į Darbo kodeksą yra registravę konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys, tačiau diskusija dėl jo kol kas nevyksta.

Sausio 13-ąją pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sausio 12-ąją, nuo 17 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks pilietiškumo akcija „Būkime kartu!“, kuri 16.30 val. prasidės varpų muzikos koncertu. Bus degami simboliniai laužai, kartu giedosime Lietuvos valstybinį himną, kalbas tars garbingi miesto svečiai. Dalyvaus Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“, aktorius Petras Venslovas.

Laisvės gynėjų dienos renginiai Kaune

Sausio 12 d.

11 val. Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (Žemaičių g. 31A).

12 val. Laisvės gynėjų dienos koncertas. Dalyvaus Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų kolektyvai.

16 val. Pilietinė akcija „Neužmirštuolių pieva“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

16.30 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Kariljonininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta.

17 val. Pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Dalyvaus aktorius Petras Venslovas, Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“ (vad. Giedrė Ramunė Pečiulienė), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai.

Sausio 13 d.

8 val. Visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Visi kartu, visoje Lietuvoje, sausio 13 d. 8 val. dešimčiai minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes.

10 val. Šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

10 val. Tekstilės studijos „Gijų sodai“ kūrybinės dirbtuvės „Tapiserijos mozaika: „Lietuva – mano veidas“ Kauno kultūros centre (Kęstučio g. 1). Registracija tel. 8 612 15828 arba el. paštu a.vitkuniene@kaunokulturoscentras.lt.

14 val. Tarptautinio projekto „25 milijonai dygsnių Kaunui ir pasauliui“ parodos atidarymas Kauno kultūros centre (Kęstučio g. 1).