Kaip pranešė Kauno apylinkės teismas, M. B. buvo kaltinamas į bendrininkų grupę subūręs kaltinamuosius J. G. ir G. V. ir iš nukentėjusiojo, panaudojant fizinę bei psichologinę prievartą, reikalavęs atiduoti pinigus.

Įrodyta, jog M. B., siekdamas iš buvusio verslo partnerio atgauti jo manymu tikrą, tačiau nukentėjusiojo ginčijamą 40 tūkst. eurų dydžio piniginę skolą, 2021 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, su J. G. ir G. V. susitarė, jog jie, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą iš nukentėjusiojo išreikalaus pinigus. M. B. pagalbininkams už šį darbą pažadėjo sumokėti 8 tūkst. eurų atlygį.

Bylos duomenimis, J. G. ir G. V. su nukentėjusiuoju buvo susitikę tris kartus. Susitikimų metu asmenys aiškinosi, kas iš tikrųjų ir kam yra skolingas, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Dėl šios priežasties 2022 metų kovą J. G. ir G. V. pasikvietė nukentėjusįjį į viename parke esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ten nukentėjusį apkaltino melavimu, jam trenkė bei nurodė per du mėnesius grąžinti 40 tūkst. eurų skolą.

Nukentėjusiajam dėl patirtos psichinės ir fizinės prievartos išsigandus ir sutikus su reikalaujama suma, vėliau papildomai buvo nurodyta, jog 15 tūkst. eurų turi būti sumokėti per septynias dienas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog kaltinamųjų M. B, G. V. ir J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl savavaldžiavimo numatytos nusikalstamos veikos padarymo nėra.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, o J. G. ir G. V. – dar ir esant recidyvui (J. G. iki šio nuosprendžio buvo teistas dešimt kartų, o G. V – penkis kartus).

Teismas nusprendė, kad bausmės tikslai šiems asmenims bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Pirmadienį priimtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu G. V. ir J. G. pripažinti kaltais dėl savavaldžiavimo, jiems paskirtos realaus laisvės atėmimo bausmės dvejų metų ir dviejų mėnesių laikotarpiams.

M. B. pripažintas kaltu dėl kurstymo savavaldžiauti, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant metų laikotarpiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas.

Kaunietis M. B. kaltinamas, jog į bendrininkų grupę subūrė kaltinamuosius J. G. ir G. V., kurie iš nukentėjusiojo, panaudodami fizinę bei psichologinę prievartą, galimai reikalavo atiduoti pinigus.

Anot teismo, M. B. kaltinamas, jog siekdamas iš buvusio verslo partnerio atgauti jo manymu tikrą, tačiau nukentėjusiojo ginčijamą 40 tūkst. eurų dydžio piniginę skolą, 2021 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, su kitais bylos kaltinamaisiais J. G. ir G. V.  susitarė, jog jie, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą, iš nukentėjusiojo išreikalaus pinigus.

Bylos duomenimis, J. G. ir G. V. už šį darbą buvo pažadėtas 8 tūkst. eurų atlygis.

Remiantis kaltinamojo akto duomenimis, J. G. ir G. V. su nukentėjusiuoju buvo susitikę tris kartus. Susitikimų metu asmenys aiškinosi, kas iš tikrųjų ir kam yra skolingas, tačiau susitarimo nepasiekė.

Pernai kovą kaltinamieji pasikvietė nukentėjusįjį į viename parke esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ten apkaltino melavimu, vieną kartą jam trenkė bei nurodė per du mėnesius grąžinti 40 tūkst. eurų skolą. Nukentėjusiajam taip pat galimai buvo nurodyta, jog 15 tūkst. eurų turi būti sumokėta per septynias dienas.

Bylos duomenimis, po kurio laiko tą patį mėnesį asmenys susitiko iš anksto sutartoje vietoje, o nukentėjusiajam perdavus 5 tūkst. eurų sumą, kaltinamieji J. G. ir G. V. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

M. B. šioje byloje kaltinamas dėl organizavimo savavaldžiauti, o J. G. ir G. V. kaltinami dėl savavaldžiavimo.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno gaujų atstovais teisiama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė,  įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į šios bylos posėdžius teisme iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M.Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas ir Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D.Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą ir šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote. Visiems jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Viktoras Vilkauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V.Vilkauskas 2018 m. rugpjūčio 24 d. prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E.Jurkynu ir G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Ši solidi pinigų suma buvo susijusi su D.Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į daugiau kaip prieš pusantrų metų Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V.Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų.

Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, D.Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V.Vilkauskas. Jis pasiūlė jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliojo ryšio telefonus, bet galiausiai pasiuntė pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D.Fedotovą, kaltinamuoju aktu, praėjus metams po jos apiplėšimo, nuvežę pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai jį spardė, daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko vardinę rankinę, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas ir orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plente esantį garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Vėliau atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kur prie pagrobėjų prisijungė dar ir M.Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šio įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio atėmimą. Kaltinamajame akte ši transporto priemonė įkainota 17 tūkst. eurų. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas Islandijos plente esančiame garaže, kur buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Apsistota prie versijos, kad šis „Volkswagen Phaeton“ buvo suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš ketverto, kaltinamo savavaldžiavimu, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. D.Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M.Žemaičio pokalbių.

Aukštyn kojomis

V.Vilkauskas į šios bylos posėdžius buvo vežiojamas surakintas antrankiais, nes iš pradžių buvo suimtas ir laukė Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D.Fedotovos apiplėšimas: šiuo metu jis atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš D.Fedotovos ir jos bendrininkų bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V.Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavu. Davęs parodymus, jis prašė leisti daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau šis V.Vilkausko prašymas buvo atmestas.

Gana neįprastą nukentėjusiojo statusą turintis V.Vilkauskas jokio ieškinio teisiamiesiems nepareiškė. Be to, pranešė policijai apie šį įvykį tik po kurio laiko.

Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo ir D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ėjimas: D.Fedotova pati pasikvietė žiniasklaidą į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą jos bylą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kas meluoja?

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D.Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu (surašyta apie 20 lapų). Tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylos įvykių priešistore, t. y.  santykiais su V.Vilkausku, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikštus kaltinimus savavaldžiavimu D.Fedotova neigė. Esą ji nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie išmuštų iš V.Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją, siekdama ją atgauti.

D.Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimti skolą. Ji net nebuvo Kleboniškio miške, kai, V.Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė, kad D.Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus, kai jai paskambino pats V.Vilkauskas, esą inscenizavęs visą šį spektaklį. To jis ėmėsi, neapsikentęs D.Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V.Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų –  aptarti galimos cigarečių kontrabandos. Šiam reikalui nepavykus, V.Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti: už spektaklio D.Fedotovai surengimą žadėjo po 2 tūkst. eurų.

Kai V.Vilkauskas jai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D.Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V.Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, B.Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E.Jurkynu, kad šis praskels V.Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Atrodo, tai, ką išvydo atvykusi D.Fedotova, padarė įspūdį, nes po 15 min. ji išvažiavo: tik pakalbėjo su V.Vilkausku apie savo skolą ir neprašė užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi tikino, kad M.Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Jie susiję tik tiek, kad supažindino E.Jurkyną su D.Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Prisiėmė kaltę ir dingo

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M.Žemaitis, jis taip pat neigė turintis ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M.Žemaitis tikino, kad sudaužė V.Vilkausko automobilį, atsitrenkęs į kelkraštį. Nors svetimo turto sugadinimu, už tai papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E.Jurkynas.

Ketvirtadienį šioje jau daugiau kaip trejus metus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ne pirmą kartą bandyta pradėti baigiamąsias kalbas. Tačiau posėdyje nepasirodė M.Žemaitis: jo advokatas teigė, kad jo ginamajam neįmanoma prisiskambinti nuo trečiadienio, nes telefonas išjungtas.

Teisėjai pasiteiravus prokuroro, ką jis siūlo daryti toliau, šis teigė, kad nepagarbą teismui parodęs M.Žemaitis į kitą posėdį turėtų būti atvesdintas prievarta. Prokurorui pritarė ir V.Vilkauskui, kuris kategoriškai atsisakė dalyvauti šios bylos baigiamosiose kalbose, skirta valstybės advokatė. Ji piktinosi, kad jos planus, kad kuo greičiau baigtųsi ši byla, žludo ir M.Žemaitis, ir D.Fedotova, pastaruoju metu dalyvaujanti teismo posėdžiuose tik nuotoliniu būdu.

Istorija: anksčiau M.Žemaitis buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, iš jų paleistas anksčiau laiko. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tačiau teisiamųjų advokatai ragino teisėją nepriimti sprendimų, kol nepaaiškės, kas atsitiko M.Žemaičiui. Tačiau nuo prievartinio atvesdinimo į kitą posėdį bent laikinai jį išgelbėjo E.Jurkynas: jis  pareiškė, kad kol kas niekam nereikia nieko daryti, nes jis pats per kelias artimiausias dienas susiras M.Žemaitį ir kitame posėdyje jau bus galima sakyti baigiamąsias kalbas.

Po tokio E.Jurkyno pareiškimo teisėja priėmė sprendimą artimiausias kelias dienas dar pabandyti susisiekti su M.Žemaičiu byloje esančiu jo mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu. Jeigu tai nepavyks –  spręsti dėl prievartinio jo atvesdinimo į kitą posėdį.

Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Klaipėdos rajone gyvenančio nukentėjusiojo asmens pareiškimą dėl iš jo reikalaujamų pinigų.

2020 metų lapkričio viduryje Klaipėdoje, Dubysos gatvėje, policijos pareigūnai sulaikė šio nusikaltimo padarymu įtariamus penkis asmenis, vienas iš jų – Latvijos pilietis. Pastarojo asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas.

Įtariama, kad minėti keturi (18-os, 20-ties, 22-ejų bei 39 metų) bendrininkai, grasindami susidorojimu bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, reikalavo iš nukentėjusiojo pakankamai didelės sumos už neva neatliktus ir nekokybiškai atliktus automobilių remonto darbus bei negrąžintas automobilių detales.

Du įtariamieji teisėsaugai jau buvo žinomi. 39 metų Klaipėdos rajono gyventojas, šiuo metu nedirbantis, anksčiau teistas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. 2020 metais jam taip pat buvo pateiktas įtarimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

Kitam – 18 metų niekur nedirbančiam Mažeikių gyventojui 2019 metais buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Visi įtariamieji buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę, vėliau dviem iš jų (20-ties ir 22-ejų metų) skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Kitiems įtariamiesiems skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Už savavaldžiavimą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Buvo gerai nusiteikę

Kartu su 29-erių G.Mikuliu teisiamas jo bendraamžis draugas Vytautas Adomaitis – vienos Kauno uždarosios akcinės bendrovės projektų vadovas.

Teismo sprendimo abu teisiamieji, turintys aukštąjį išsilavinimą, laukia laisvėje ir atvyko į jį neblogai nusiteikę. Policijoje dirbęs G.Mikulis – kardinaliai pakeitęs išvaizdą.

Kaip jau rašyta, sulaikytas su įkalčiais kolegų iš Imuniteto skyriaus, jis ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų nedavė.

V.Adomaitis parodymus davė, tačiau jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo nepripažįsta, nors neneigė, kad nukentėjęs per įmonės vakarėlį nuo bendradarbio Artūro Andriukaičio, jis pasiguodė apie tai policijoje dirbančiam savo draugui. Nors, kai pas jį, atvežtą į Kauno klinikas, atvyko tądien budėję pastarojo kolegos, rašyti šiems pareiškimą atsisakė. Esą tai tebuvo buitinė trauma.

Sučiupus G.Mikulį su įkalčiais – ką tik iš A.Andriukaičio išsireikalautais 1 tūkst. eurų, V.Adomaitis neneigė, kad sulaikytasis buvo pažadėjęs išspręsti jo problemą. Tačiau kaip, jis esą nežinojo.

Pirmadienio posėdyje nepasirodė tik nukentėjusiojo statusą šioje byloje turintis A.Andriukaitis, nors šaukimas į teismą jam buvo įteiktas asmeniškai. Nesiaiškindamas, kas galėjo jam nutikti, teisėjas Giedrius Endriukaitis paskyrė neatvykusiam nukentėjusiajam beveik 113 eurų baudą ir paskelbė teismo procese pertrauką. Esą būtina užtikrinti nukentėjusiojo teisę pareikšti teisiamiesiems ieškinį, ko jis dar nėra padaręs.   

Įkliuvo su įkalčiais

Kaip jau rašyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje dirbęs G.Mikulis buvo sulaikytas balandžio 5-osios popietę automatinėje degalinėje „Statoil 1-2-3“, esančioje prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ prieigose.

Pasiimti iš A.Andriukaičio išsireikalautos sumos, kuri, remiantis pastarojo pasakojimu, turėjo būti tik pradžia – iš pradžių iš jo reikalauta 15 tūkst. eurų, bet pavyko nusiderėti iki 9500, G.Mikulis atvyko tarnybiniu automobiliu ir dėvėdamas policininko uniformą. Beje, kaip ir visais ankstesniais kartais, kai kviesdavosi jį pokalbiams, dažniausiai – į tą pačią degalinę. Tik šį kartą joje G.Mikulio laukė jau kolegų iš Imuniteto skyriaus, įdavusių reketuojamajam iš anksto sužymėtus pinigus, pasala.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, G.Mikulis reketavo savo auką apie porą mėnesių. Nuo to laiko, kai po vasario mėnesį vykusio kažkokio proginio bendrovės, kurioje dirbo ir V.Adomaitis, ir A.Andriukaitis, vakarėlio viename Kauno restorane pastarasis kitą rytą sulaukė G.Mikulio skambučio.

Neatsilaikė prieš spaudimą

Anot A.Andriukaičio, iš pradžių, kur dirba, G.Mikulis jam nesakė. Prisistatė, kad skambina nuo jo bendradarbio V.Adomaičio.

„Prisidarei reikalų – reikia pasikalbėti“, – teigė G.Mikulis, kviesdamas atvykti į jau minėtą degalinę.

Su kuo turi reikalą, A.Andriukaitis teigė sužinojęs jau pirmo pasimatymo su G.Mikuliu metu. Tačiau šio dėvima policijos uniforma bei tarnybinis automobilis su skiriamaisiais ženklais, iš kurio G.Mikulis išlipo, tebuvo dalis spaudimo, kurį turėjo atlaikyti A.Andriukaitis. Savo pasakojimą, kaip pastarasis, būdamas išgėręs, vakarėlio metu sumušė bei numetė nuo laiptų V.Adomaitį, kuris esą dabar guli ligoninėje be sąmonės, G.Mikulis iliustravo ir nukentėjusiojo nuotraukomis, darytomis mobiliuoju telefonu.

Po tokios atakos A.Andriukaičiui ir buvo įvardinta jau minėta 15 tūkst. eurų suma – kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašomą sumą jam vėliau pavyko trečdaliu nusiderėti. Tačiau tada jis buvo priverstas pasirašyti, kad šiuos 9500 eurų yra G.Mikuliui skolingas.

Teisiami visi trys

A.Andriukaitis prisipažino vakarėlio pabaigos neprisimenantis. Tačiau jo bendradarbiai, dalyvavę vakarėlyje, pasakojo apie jo konfliktą su V.Adomaičiu. Pastarojo teigimu, jiedu sukonfliktavo dėl vienos kolegės – jam pasirodė, kad A.Andriukaitis įžūliai prie šios kabinėjosi. Po apsistumdymo jis jau ketino eiti savo keliais, bet apsisukęs pajuto stiprų smūgį į galvą ir parkrito.

V.Adomaitis buvo sulaikytas savo darbo vietoje. Po nakties, praleistos areštinėje, jis taip pat parašė pareiškimą policijai, kad buvo A.Andriukaičio sumuštas. Pastarojo byla dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų perduota Kauno apylinkės teismui. Ji dar neatversta. A.Andriukaičiui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tiek pat, kiek ir V.Adomaičiui – už savavaldžiavimą.

Už piktnaudžiavimą tarnyba, kuo be savavaldžiavimo dar kaltinamas G.Mikulis, numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tai priskiriama sunkiems nusikaltimams – dėl to jis su V.Adomaičiu jau stojo prieš Kauno apygardos teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien pakeitė 2014 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir pripažino Ričardą Pocių bei jo kolegą Gediminą Ainą kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o G. Ainą – dar ir dėl savavaldžiavimo.

Subendrinus paskirtas bausmes G. Aina turės atlikti 45 parų arešto bausmę (anksčiau jam už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą buvo skirtas pusės metų laisvės apribojimas), o R. Pociui apeliacinės instancijos teismas paskyrė per vienerius metus sumokėti 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio baudą (R. Pocius pirmosios instancijos teisme buvo išteisintas).

Teisėjų kolegija nusprendė, kad abu vyrai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei viršijo įgaliojimus ir tokiais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, iškraipė Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, skaidrumo, teisingumo, lojalumo, teisėtumo principus ir taip padarė didelę žalą valstybei ir nukentėjusiajam vyrui.

Teismas perkvalifikavo G. Ainos anksčiau kaip fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą kvalifikuotus veiksmus į savavaldžiavimą. Teisėjų kolegijos nuomone, G. Ainos neteisėti veiksmai, t. y. psichinės ir fizinės prievartos prieš nukentėjusįjį panaudojimas, reikalavimas nukentėjusiajam ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje atliktus kamino įdėklo montavimo darbus ir šiuos darbus atlikti iki konkretaus termino bei sumokėti savo nuožiūra už jo (G. Ainos) sugaištą laiką, atsisakymas už atliktus darbus sumokėti, neteisėtos kratos atlikimas, nukentėjusiajam priklausančių daiktų paėmimas ir negrąžinimas, atitinka savavaldžiavimo požymius. Teismas pripažino, kad nukentėjusiajam suduodant kelis smūgius bei panaudojant psichinę prievartą, nukentėjusiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala.

Teisėjų kolegija šiandien taip pat nusprendė, kad G. Aina nekaltas dėl dokumento suklastojimo, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas. G. Aina išteisintas ir dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, kadangi pastarieji veiksmai buvo atliekami G. Ainai realizuojant tyčią piktnaudžiauti tarnyba – pareigūnas tai darė suvokdamas, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir viršija įgaliojimus, o ne renka informaciją apie privatų asmenų gyvenimą.

Policijos pareigūnas G. Aina iš nukentėjusio vyro užsakė į kaminą įdėti skardinį įdėklą. Paslauga jam kainavo 1000 Lt. Po darbų atlikimo G. Aina pastebėjo, kad įdėklas nėra tokios kokybės, kokį jis buvo užsakęs, tačiau nukentėjusysis tvirtino, kad viskas buvo atlikta, kaip sutarta. Vėliau G. Aina su kolega R. Pociumi į policijos komisariatą atvykusį nukentėjusįjį pasikvietė į kabinetą, liepė iškraustyti kišenes. G. Aina keletą kartų smogė nukentėjusiajam. Po to kartu su nukentėjusiuoju važiavo į jo namus, kur apieškojo jo namus, neteisėtai pasiėmė jo kompiuterį ir kitus daiktus. G. Aina nukentėjusiajam sakė, kad daiktai bus grąžinti, kai jis ištaisys savo darbo broką.

Nuosprendį skundęs Šiaulių prokuroras prašė pripažinti G. Ainą ir R. Pocių kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o G. Ainą dar ir dėl savavaldžiavimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir dokumento suklastojimo. Kaip minėta, teismas iš dalies tenkino šį prokuroro skundą.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.