Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti tai numatančių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų. Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 33, o 23 susilaikė.

Jomis buvo siūloma panaikinti daugiau kaip du dešimtmečius galiojančią tvarką, pagal kurią Susisiekimo ministerija nustato automobilių valstybinės techninės apžiūros įmonių skaičių ir jų tankį šalyje.

Siūlymas dėl techninių apžiūrų sistemos pokyčių 50 balsų prieš 47 buvo atmestas. 

Pasak vieno pataisų autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, naujomis pataisomis techninės apžiūros paslaugų rinka būtų išlaisvinta – automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų.

„Lietuvoje veikia griežta ir uždara tvarka, kuri suteikia neproporcingai dideles galias monopolijai. (...) Šiomis pataisomis tikimės pagerinti paslaugų kokybę visiems 1,5 mln. vairuotojų ir pagaliau pareikalauti didesnės atsakomybės ne tik iš automobilių savininkų, bet ir tų, kurie automobilius tikrina“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.

Tuo metui Antanas Matulas sako, kad dabar galiojanti sistema veikia gerai: „Kam ardyti tai, kas veikia labai gerai? 

Konkurencijos taryba 2019 metais ragino Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją atsisakyti „privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo“ ir įmonių išsidėstymo šalies teritorijoje kriterijaus.

Seimas antradienį nepritarė, kad nuo 1,02 iki 1,04 didėtų šios dalies indeksavimo koeficientas. Tokį pakeitimą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Tuo mes prisidėtume prie pensijų kėlimo“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas.

Jo pataisa biudžetui būtų kainavusi 93,8 mln. eurų, o ne 46,9 mln. eurų, kaip numatyta dabar. 

Už jo pataisą balsavo 56 Seimo nariai iš opozicijos ir vienintelė valdančiosios koalicijos atstovė „laisvietė“ Silva Lengvinienė, prieš buvo 30, o 36 susilaikė.

Tokį sprendimą Seimas priėmė svarstydamas 2024 metų „Sodros“ biudžetą ir jam po svarstymo pritarė: už balsavo 66, prieš buvo 11, o susilaikė 45 Seimo nariai.  

Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, kad lėšų didinti socialines išmokas ir pensijas „Sodroje“ pakaktų, nes 2024 metų pajamos viršys išlaidas 577 mln. eurų, o rezervas ir toliau didės: šių metų pabaigoje sieks 2,5 mlrd. eurų, o 2024-ųjų – 3,1 mlrd. eurų.

Tuo tarpu Europos Sąjungos Taryba 2023 metų rekomendacijose nurodė, kad Lietuvoje socialinės išmokos yra gana mažos (...)

 

„Tuo tarpu Europos Sąjungos Taryba 2023 metų rekomendacijose nurodė, kad Lietuvoje socialinės išmokos yra gana mažos ir jų aprėptis siaura, o senatvės pensijos, palyginti su darbo pajamomis, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Taryba rekomenduoja Lietuvai sustiprinti socialinės apsaugos adekvatumą, tačiau svarstomame projekte, išlaidos šiai sričiai didėja nepakankamai“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Pasak jos, nėra reikalo laikyti lėšų pertekliaus Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantiniame fonduose.

„Ilgalaikio darbo išmokų fonde 2024 metų pabaigoje likučiai sieks beveik 200 mln. eurų. Garantiniame fonde 2024 metų pabaigoje – 168 mln. eurų. Nėra aišku, kam tokio dydžio likučiai yra reikalingi, ir ar jie yra pagrįsti atitinkamais poreikiais?“  – svarstė parlamentarė.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurų, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet. „Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų. 

Individualiosios pensijos dalies indeksavimas taikomas nuo 2022 metų. Taip siekiame palaikyti žmones, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokas.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.