„Seimo nario reikėtų paprašyti nuomos sutarčių ir tų dokumentų, kaip jis pateikė ataskaitas. Ir, man atrodo, matysime, kokia tai nuoma ir kiek lėšų yra skiriama“, – posėdžio metu sakė komisijos narė Rita Tamašunienė.

„Reikia išsamesnio paaiškinimo iš pačio Seimo nario, o ne tokio lakoniško ir labai trumpo (paaiškinimo – ELTA), iš kurio nelabai gali pradėti tyrimą ir aiškintis“, – taip pat akcentavo komisijos narė Irena Haase.

Komisija tyrimą nutarė pradėti bendru sutarimu.

Į Seimo etikos sargus dėl išaiškinimo kreipėsi pats J. Džiugelis.

„Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

„Taip pat prašau informuoti, ar turėtų būti pateikti papildomi dokumentai, jei taip, prašyčiau nurodyti kokius dokumentus turėčiau pateikti“, – pažymi jis.

KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Parlamento vicepirmininkai atkreipė dėmesį ir į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Generalinė prokuratūra kreipimesi į parlamento etikos sargus nurodė, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis.

„Prokurorė kreipėsi į mus, prašo įvertinti, ar Seimo laikinoji tyrimų komisija nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra ir atskleisdama pranešėjo asmens duomenis, reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą nepažeidė Konstitucijos, įstatymų ir Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos“, – kreipimąsi pristatė komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai priklausanti parlamentarė Dovilė Šakalienė teigė, kad tai vienas rimčiausių kreipimųsi, kurios yra gavusi komisija.

„Iš esmės šis prašymas yra prašymas inicijuoti interpeliaciją Seimo nariams, kurie sudarė laikinąją tyrimo komisiją. Nes jeigu vis tik mūsų prašoma, ar jie nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prašoma mūsų įvertinti komisijos tyrimą vykdančių Seimo narių teisėtumą. Tai tokiu atveju, mes nelabai turime kito pasirinkimo kaip tik pradėti tyrimą“, – posėdžio metu sakė D. Šakalienė.

„Nes negalima kalbėti apie laikinosios komisijos išvadas ir jų turinį, jeigu yra keliamas klausimas apie dėl pačios komisijos veiksmų teisėtumo“, – akcentavo ji.

Jai antrino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

„Iš tiesų tai yra pakankamai rimtas kreipimasis į mūsų komisiją. Ir, aš manau, kad mes tyrimą turėtume pradėti, nes klausimai yra keliami labai rimti. Ir jeigu viena ar kita kryptimi pakryptų šis tyrimas, tai galimos būtų ir tam tikros pasekmės“, – pabrėžė A. Bagdonas.

Savo ruožtu konservatorius Antanas Matulas siūlė kol kas tyrimo nepradėti. Pasak jo, reikėtų pirma įsivertinti, ar toks tyrimas yra Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijos rėmuose.

Visgi komisija nutarė tyrimą pradėti bendru sutarimu.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Pasak Laisvės frakcijos parlamente seniūno Vytauto Mitalo, visų pirma norima sulaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados.

„Jis pasakė, kad kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galės įvertinti, ar buvo atitikimų, ar jų nebuvo. Tai, manau, kad logiški tie žingsniai ir tik jis pats, kartu su komisijos sprendimu, galės atsakyti, kaip ten ta įranga buvo naudojama, kam ji buvo naudojama ir kiek jis jos turėjo“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Tai aš manau, kad būtų tikslinga sulaukti komisijos išvadų, nes aš pats į kolegų išlaidų suvestines nėjau, tai nežinau nieko daugiau negu perskaičiau viešojoje erdvėje. Tai tegu Etikos komisija ir pažiūri“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad būtent nuo Seimo etikos sargų išvados ir priklausys, ar prireiks imtis kokių nors kitų žingsnių M. Matijošaičio atžvilgiu.

„Tai priklausys nuo to, kokios bus išvados ir priklausys nuo to, ką pats M. Matijošaitis ketins su tuo daryti. Tai palauksime ir pamatysime“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Visgi pats M. Matijošaitis teigia, kad pirkta įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins.

ELTA primena, kad pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Dėl viešai partiją šmeižiančių politiko pasisakymų, trečiadienį jos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Partija pateiktame skunde neigia, kad ją savivaldos rinkimuose finansavo G. Žiemelis ar su juo susijusios įmonės ir asmenys. Nurodoma, kad politinė kampanija buvo finansuota iš mokesčių mokėtojų skirtos GPM paramos, partijos narių mokamų nario mokesčių ir aukų.

Partija akcentuoja, kad visus detalius duomenis apie jos savivaldos rinkimų finansavimą turi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kuri šiuos duomenis skelbia viešai, todėl tokie politiko pasisakymai viešojoje erdvėje neatitinka tikrovės. Savo ruožtu Seimo nario referencijas į fašizmą Nacionalinio susivienijimo pirmininkas vadina žeminančiu išpuoliu prieš politinę organizaciją.

Komisijos posėdis bus gruodžio 20 dieną, trečiadienį, ir tada jį nagrinėsime.

„Maldeikio teiginiai, kad Nacionalinis susivienijimas yra fašistinė ar išpažįstanti fašistinę ideologiją organizacija, yra tiesiog nemokšiški ir melagingi (...) Todėl galima drąsiai konstatuoti, kad partijos kaltinimas fašizmu yra akivaizdžiai žeminantis ir šmeižikiškas išpuolis“, – teigė partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas.

Tai, kad Etikos ir procedūrų komisija gavo Nacionalinio susivienijo kreipimąsi dėl M. Maldeikio, Eltai patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pirmininkė Aušrinė Norkienė. Anot jos, šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę.

„Komisijos posėdis bus gruodžio 20 dieną, trečiadienį, ir tada jį nagrinėsime“, – sakė A. Norkienė.

Gruodžio 7 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė M. Maldeikio įrašas, kuriame parlamentaras negailėjo aštrių žodžių Nacionaliniam susivienijimui. Tokią politiko reakciją iššaukė Vilniaus tarybos ir Nacionalinio susivienijimo nario Aleksandro Nemunaičio nepritarimas naujos arenos statybai sostinėje.

„Panašu, kad fašizmo ideologija baigiasi prie kasos, nes fašistai istoriškai stebėtinai liberaliai žiūrėjo į pas juos plaukiančius net svetimų šalių ar pramoninkų pinigus. Nacionalinis susivienijimas, panašu, ne išimtis. Per savivaldos rinkimus matydamas didelį kiekį jų užpirktos reklamos, vis galvojau iš kur lėšos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikas.

Tačiau Seimo etikos sargai rekomendavo Seimo narei A. Širinskienei ir kitiems parlamentarams vengti elgesio, keliančio abejonių dėl jų veiksmų sąžiningumo.

Trečiadienį tokį sprendimą priėmę etikos sargai nerado požymių, kad toks A. Širinskienės elgesys būtų fiktyvus. Seimo narė Aušra Papirtienė tvirtino, kad negalima švaistytis tokiu kaltinimu. Taip pat mano ir buvusios „tvarkiečių“ frakcijos narė Ona Valiukevičiūtė. „Galiu paliudyti, kad A. Širinskienė dalyvavo du kartus frakcijos posėdyje. Frakcija nepasinaudojo valstybės lėšomis, nes visi patarėjai, referentai  buvo atleisti“, – sakė ji.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas priekaištavo A. Širinskienei, kad ji būdama „tvarkiečių“ frakcijoje, pasinaudojo „valstiečių“ frakcijos kvota seniūnų sueigoje, taip pat ir vadovaudama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. „Tas perėjimas, mano manymu, buvo fiktyvus“, – sakė A. Matulas. 

Tuo tarpu „valstietė“ Aušrinė Norkienė tokius kaltinimus pavadino nepagrįstais, nes, anot jos, buvo per trumpas laikas ir buvo neįmanoma taip greitai pakeisti frakcijų atstovavimą pagal kvotas.

Beje, A. Širinskienė paliko „tvarkiečių“ frakciją, o vėliau ir pačios frakcijos nebeliko.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Socialdemokratų partijos frakcija, prašydama įvertinti Seimo narės A. Širinskienės elgesį dėl galimo Seimo nario priesaikos nesilaikymo – „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai – kai nesąžiningai siekdama išlaikyti politinę galią, būdama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare bei priklausydama šios partijos frakcijai, perėjo į Tvarkos ir teisingumo partijos frakciją“, primena ELTA.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nurodoma, kad Seimo narės perėjimas į kitą frakciją dėl valdžios išlaikymo yra fiktyvus.

Tokį sprendimą trečiadienį keturiais balsais „už“, dviem „prieš“ ir vienai narei susilaikius priėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), išnagrinėjusi „valstiečio“ A. Kirkučio skundą.

Parlamentaras kreipėsi į etikos sargus, prašydamas įvertinti frakcijos kolegos A. Verygos elgesį.

„Ministras viešųjų ir privačių interesų konflikto nepatyrė, bet iš anksto viešai pareiškęs nuomonę apie A. Kirkučio sprendimą dalyvauti konkurse galėjo visuomenei sukelti abejonių dėl savo nešališkumo ir galimos įtakos atrankos komisijos narių sprendimams“, – išvadą pristatė viena jos rengėjų liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak komisijos narės, sveikatos apsaugos ministras prieš prasidedant konkursui pareiškė nuomonę, kad Seimo nario dalyvavimas konkurse gali reikšti akivaizdų interesų konfliktą, tačiau nevertino jo dalykinių gebėjimų ar asmeninių savybių.

A. Kirkutis Seimo komisijai skundėsi, kad A. Verygos „vieši šališki pareiškimai galėjo pakenkti jo organizuojamo konkurso skaidrumui ir paveikti iš jo pavaldinių sudarytos atrankos komisijos narių sprendimą“.

Tas buvo sakyta, bet žmogus yra laisvas ir dalyvauti, ir skųsti. Gaila, aišku, kad taip vyksta su frakcijos kolegomis, bet žmogus yra laisvas priimti sprendimus.

A. Veryga jau vykstant konkursui stebėjosi A. Kirkučio sprendimu ir teigė, kad partiečio dalyvavimas konkurse jam pačiam gali sukelti interesų konfliktą.

Seimo komisijos posėdžio išvakarėse A. Veryga BNS teigė, kad kolegos skundas yra neadekvatus.

„Kad man kiltų interesų konfliktas, tai net klausimo nėra. Mes gi esame vienoje frakcijoje. (...) Aš būčiau turėjęs nusišalinti, tokio mechanizmo net nebuvo numatyta vadovų atrankos tvarkoje“, – sakė ministras.

„Tas buvo sakyta, bet žmogus yra laisvas ir dalyvauti, ir skųsti. Gaila, aišku, kad taip vyksta su frakcijos kolegomis, bet žmogus yra laisvas priimti sprendimus“, – pridūrė jis.

Iš vienuolikos buvusių pretendentų į ligoninės vadovus birželį vykusiame konkurse A. Kirkutis liko trečias.

Prieš patekdamas į Seimą A. Kirkutis buvo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijos diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas.

Centrinis bankas paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti ekonominės krizės Lietuvoje priežasčių tyrimą inicijavusio ir kritikos centrinio banko atžvilgiu pažėrusio S. Jakeliūno elgesį. Komisija liepos 10 dieną nusprendė to nedaryti, nes liepos 2 dieną jo kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko, pradėjus dirbti Europos Parlamente, rašoma LB pranešime.

Lietuvos bankas teigia, kad į komisiją buvo kreiptasi tuo metu, kai S. Jakeliūnas buvo Seimo narys.

Komisija, be to, paragino parlamentarus Ramūną Karbauskį ir Mindaugą Puidoką pasisakymuose apie LB būti mažiau kategoriškus, remtis tik patikrintais faktais, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami dviprasmiškai, klaidinti aplinkinius.

Lietuvos bankas kreipėsi į komisiją, prašydamas įvertinti politikų veiksmus, kuriais, jo nuomone, jie pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Pasak LB, buvo iškraipomi faktai, daroma žala LB ir jo vadovų reputacijai, priešinama visuomenė dar nepasibaigus 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežasčių tyrimui.

LB prašė komisijos įvertinti R. Karbauskio teiginius gegužės 8 dieną Seimo valdančiosios frakcijos posėdyje ir M. Puidoko teiginius gegužės 14 dienos Seimo posėdyje, kai buvo svarstomas rezoliucijos dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku projektas.

Portalas 15min.lt gegužės 8 dieną skelbė, kad tądien R. Karbauskis, be kita ko, sakė, kad „yra kažkokia grupė žmonių, kurie veikia kaip organizuota gauja, kurie atlieka sprendimus, kurie daro nuostolius Lietuvos žmonėms, Lietuvos valstybei, ir tie žmonės mano, kad už nieką atsakyt nereikės. (…) Mes galime nepasitikėjimą juo (LB valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku – BNS) išreikšti“.

M. Puidokas gegužės 14 dieną Seimo posėdyje taip pat kritikavo V. Vasiliauską.

„Kalbant apie poną V. Vasiliauską, kuris buvo prezidentės rinkimų kampanijos vadovas, ir jo žalinga veikla mūsų valstybei atnešė daugybę nuostolių, tai yra akivaizdu, kad, jeigu būtume teisinė valstybė, tai V. Vasiliauskas šiai dienai būtų ne Lietuvos banko valdybos pirmininkas, bet būtų teisiamųjų suole (...)“, – kalbėjo M. Puidokas.

S. Jakeliūnas ir V. Vasiliauskas buvo įsivėlę į polemiką dėl buvusios finansų krizės. Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas, be kita ko, kaltino centrinį banką nebendradarbiaujant tiriant krizę. V. Vasiliauskas kritiką kategoriškai atmetė.

BFK, atliekantis prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių tyrimą, birželio pabaigoje iš esmės pritarė jo išvadoms. Jose nurodoma, kad krizę sukėlė bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Galutines išvadas komitetas turėtų tvirtinti vėliau, o Seimui jos turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Tarnyba prašo etikos sargų įvertinti, ar Seimo nario pareiškimai neprieštarauja etikos reikalavimams.

STT atkreipia dėmesį, kad R. Žemaitaičio viešai išsakyti teiginiai, jog penktadienį paskelbtą įrašą paviešino STT pareigūnai, „nes jų vadovybė nereagavo, neatitinka tikrovės“.

„Minėtas garso įrašas nėra užfiksuotas STT pareigūnų, taip pat jis nėra paviešintas STT ar STT pareigūnų iniciatyva ar pastangomis“, – rašoma STT pranešime.

Pasak tarnybos, parlamentaro pasisakymai „nepagrįstai menkina STT dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija, o tai gali turėti neigiamos įtakos STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimui“.

Naujienų portalas tv3.lt penktadienį paviešino žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, viceministro Artūro Bogdanovo pokalbio įrašą su tuometiniu Nacionalinės žemės tarnybos vadovu Danieliumi Kupriu, kuriame pastarasis įkalbinėjamas savo valia trauktis iš pareigų.

R. Žemaitaitis Žinių radijui penktadienį teigė, kad „įrašas buvo ne vieną kartą ant įstaigos vadovų stalo“, o įstaigos vadovai „dengdami, ar nenorėdami eiti į konfliktą su Vyriausybe, įrašą uždengė“.

Jis taip pat kėlė abejonių, ar ministras po paviešinto spaudimo gali eiti pareigas.

Išsiaiškinti, ar V. Juozapaitis nepažeidė įstatymų, VTEK prašė Kultūros ministerija.

Atsiųstame pranešime Kultūros ministerija teigia, kad politikas galbūt pažeidžia Politikų elgesio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Nurodyta, kad Seimo narys galbūt nenusišalina įstatymo nustatyta tvarka, daro įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms priklauso, daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovą, tinkamai nedeklaruoja privačių interesų.

VTEK nurodė, kad teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti, ar Seimo narių elgesys atitinka Politikų elgesio kodeksą, Seimo statutą ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Tarnyba paaiškina, kad pastarasis įstatymas numato išimtį tirti Seimo narių elgesį tik tai aspektais, „kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai“.

V. Juozapaitis viešai kritikavo LNOBT atranką tvirtindamas, kad ministerija proteguoja be konkurso paskirtą dabartinį teatro vadovą Sigitą Žutautą. Ministerija taip pat buvo nukėlusi atranką prašydama V. Juozapaičio paaiškinti teiginius, jog jis turi konfidencialios informacijos apie konkurso dalyvius. Iš viso atrankoje dalyvavo aštuoni asmenys, tačiau, anot ministerijos, nė vienas jų neatitiko keliamų minimalių reikalavimų, todėl nuspręsta rengti naują konkursą.