Kvies į dirbtuves

Visi renginiai vyks šeštadienį ir prasidės nuo pat ryto.

10 val. Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) vyks Švyturių metams skirta spaudinių paroda „Kad negestų švyturiai“.

10 ir 11 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) vyks edukacija „Koncertų salės lobiai“. Būtina išankstinė registracija.

11 ir 14 val. I. Kanto bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje (Danės g. 7) vyks atviros švyturių gamybos kūrybinės dirbtuvėlės vaikams ir tėveliams.

11 ir 13 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) taip pat vyks dirbtuvės „Švyturys“, skirtos vaikams nuo 9 metų. Būtina išankstinė registracija.

11 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) klaipėdiečiai bus kviečiami į edukacinį užsiėmimą „Švyturys, naktis ir jūra“.

11 ir 14 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) vyks ekskursija ir modeliavimo dirbtuvės „Klaipėdos švyturių istorijos“.

Šiemet sukanka 140 metų, kai ant Šiaurinio molo buvo įžiebtas Baltasis švyturys.

Konstruos iš kartoninių dėžių

Nuo 11 iki 22 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų lange (Bažnyčių g. 4) veiks šviesos instaliacija.

Nuo 11 iki 14.30 val. Tautinių kultūrų centre (K. Donelaičio g. 6A) vyks edukacinis užsiėmimas „Kurkime savo Švyturį“. Taip pat šiame centre nuo 11 iki 14 val. vyks ir kūrybinės dirbtuvės – karpinių užsiėmimas „Kerpu savo švyturį“. Priemonės suteikiamos. Būtina išankstinė registracija.

11–14 val. minėto centro kiemelyje vyks vaikų švyturio statyba, statybinės medžiagos – naudotos kartoninės dėžutės, o 14.30 val. čia vyks „Švyturio įžiebimo“ renginys.

11, 13 ir 15 val. I. Kanto bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks I. Kanto kambario ekspozicijos pristatymas.

12 val. Prano Domšaičio galerijoje visi laukiami ekskursijoje su gidu po P. Domšaičio kūrybos parodą „Visada kelyje“.

12 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) bus edukacinė ekskursija „Pietinis kultūros švyturys. Atrask neatrasta“. Reikalinga registracija.

12 val. Etnokultūros centre vyks švyturio figūrėlės dekoravimas vaikams nuo 3 m. 12 val. čia vyks ir kitas užsiėmimas vaikams – jūrinių simbolių piešimas ant akmenukų. Į abu užsiėmimus reikalinga registracija.

Kulminacija – prie Šiaurinio molo

14 val. I. Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) vyks filmo „Jūra. Lietuvos pakrančių švyturiai“ peržiūra.

Nuo 14 iki 17 val. I. Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) vyks šachmatų partijos žaidimas „Išminties švyturių turnyras“.

14 val. Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12) vyks ekskursija po muziejų ir originalaus laikrodžio „Švyturys“ pristatymas.

15 val. I. Kanto bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) vyks jubiliejinis 20-asis koncertas „Baltų kultūros banga“.

19.30 val. Melnragėje, prie Šiaurinio molo, vyks pagrindinis Švyturių metų atidarymo renginys. Susirinkusiųjų laukia teatralizuota muzikos ir šviesų instaliacija „Baltojo švyturio pasaka“. Programoje: simbolinė „Švyturio ugnies“ uždegimo ceremonija, muzikinis-poetinis pasakojimas „Baltojo švyturio pasaka“, šviesų ir muzikos šou .

Šiemet sukanka 140 metų, kai ant Šiaurinio molo buvo įžiebtas Baltasis švyturys.

Kelias link šiaurinio molo dar prieš valandą iki himno giedojimo buvo judrus, o automobilių aikštelė prisipildė sausakimšai. Mašinos suko link išvažiavimo iš aikštelės ir stojo šalikelėje.

Žmonės nešini vėliavomis ir vedini vaikais traukė ant molo.

Čia jau laukė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus. Prieš 21 val. orkestras pradėjo groti lietuviškas melodijas. Karių virtinė išvyniojo kelias dešimtis metrų siekiančią Lietuvos trispalvę.

Didžiule Lietuvos vėliava buvo padabintas ir keltas „Nida“.

Prieš 21 valandą jis susilygino su ant molo stovinčia minia. Žmonės sveikino vieni kitus mojuodami.

Sutartą valandą pasigirdo kelto signalas ir orkestras pradėjo groti Tautišką giesmę. Žmonių balsai nuvilnijo per marias ir siaurą taką į jūrą. Vieningumo jausmas, apėmęs kelias minutes, kol visi drauge traukė „Lietuva, Tėvyne mūsų“, nenutrūko ir nuskambėjus paskutiniam himno akordui.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr. 

Keltas netrukus apsisuko ir patraukė į Klaipėdą.

Nuo molo žmonės neskubėjo skirstytis – šiltas romantiškas vakaras ir orkestro koncertas vertė daugelį mėgautis reginiu.

Klaipėdiečiai giedojo himną ir Teatro aikštėje, kur iki 21 valandos koncertavo Martynas Kavaliauskas, o po giedojimo ant scenos lipo jaunimo pamėgta grupė „FC Baseball“.

Dar viena grupė traukė Tautišką giesmę prie Dangės krantinės, kur ant Lietuvos jūrų muziejaus eksponato – laivo „Sūduvis“ susirinko ir prijaučiančius kvietė muziejaus darbuotojai.

Atsižvelgė į skundus

Ekonominės plėtros grupės vadovė Jūratė Sokolova teigė, kad šiuo projektu yra siekiama padidinti miesto žinomumą ir pasiekiamumą.

Uostamiesčio savivaldybės administracija yra gavusi Melnragės gyventojų skundų dėl automobilių ir motociklų, važiuojančių Molo ir Vėtros gatvėmis, keliamo triukšmo nakties metu. Taip pat skųstasi ir dėl taršos.

Siekdama pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę, Eismo saugumo komisija pritarė eismo auditorių pasiūlymui apriboti eismą Molo g. naktį, tačiau neapriboti miestiečių galimybės privažiuoti prie molo.

„Įrengus kelio ženklą Audros g. ir Girulių pl. žiedinėje sankryžoje, gyventojai, atvažiavę automobiliais, bus nukreipti važiuoti link Klaipėdos molo Girulių plentu, o tai sumažins automobilių srautus, triukšmą, taršą Molo g. Esant poreikiui, šie ženklai galės būti įrengti ir kitose vietose“, – paaiškino J. Sokolova.

Tai sustiprins prestižą ir pakvies svečius aplankyti tiek turistinius, tiek kultūrinius objektus.

Sustiprins prestižą?

Savivaldybės administracija taip pat inicijuoja kreipimąsi į Klaipėdos tarybą dėl teisės įrengti informacinius ženklus į Klaipėdos senamiestį.

„Jis yra labai svarbus reprezentacinis objektas turistiniu ir kultūriniu aspektu miesto bendruomenei ir svečiams. Informaciniai kelio ženklai, kviečiantys aplankyti mūsų Klaipėdos senamiestį, būtų pastatyti prie pagrindinių įvažiavimų į Klaipėdos miestą – Liepų, Liepojos gatvėse ties Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto riba, prie įvažos į Klaipėdą nuo Nidos pusės, asmenims, atplaukiantiems keltu, bei prie Centrinio keleivių terminalo įvažos į Klaipėdą nuo Rimkų pusės“, – vardijo J. Sokolova.

Šie ženklai esą palengvintų senamiesčio pasiekiamumą, taip pat pavyktų išvengti papildomų automobilių srautų, didesnės taršos mieste.

„Tai sustiprins prestižą ir pakvies svečius aplankyti tiek turistinius, tiek kultūrinius objektus“, – pažymėjo Ekonominės plėtros grupės vadovė.

Esant poreikiui, tokie ženklai galės būti įrengti ir kitose vietose.

Kaina – apie 600 eurų

Komisijos nariams kilo klausimų, kur tiksliai stovės minėti kelio ženklai ir kaip jie iš tikrųjų padės sumažinti automobilių srautus ir jų keliamą taršą.

„Eismo schemas deriname savo darbo grupėje, o dėl spūsčių sumažinimo – gal čia ne ta tema. Tiesiog žmonės bus nukreipti, kad be reikalo nesisukinėtų pirmyn atgal. Krypties rodyklė nurodys, kaip greičiau pasiekti senamiestį. O kai gausime tarybos sprendimą, kad senamiestis ir molas – lankytini objektai, tada, pasitvirtinę vidinę tvarką, parengsime schemas, suderinsime ir ženklus įrengsime“, – paaiškino Transporto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žemaitytė.

Tad tarybai patvirtinus lankytinas vietas „Šiaurinis molas“ ir „Klaipėdos senamiestis“, Transporto skyrius įrengs lankytinas vietas žyminčius kelio ženklus, kurie savivaldybei kainuos apie 600 eurų.

Šiaurinis molas buvo uždarytas liepos pradžioje, remonto metu atnaujinta jo danga bei sienutė, sutvarkytos komunikacijos.

„Po suplanuotų rekonstrukcijos darbų, kuriuos tikrai skubėjome užbaigti numatytu laiku, šiaurinis bangolaužis vėl atviras visuomenei“, – pranešime sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Vėliau visuomenei bus atvertas ir pietinis molas Smiltynėje, kur bus specialiai įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Rekonstrukcijos metu yra sustiprinami abu bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Jie bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.

Pagrindinė bangolaužių funkcija – saugoti uosto įplaukos kanalą nuo išorinių jūros veiksnių.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.

Klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta pasivaikščiojimo vieta – Šiaurinis molas – dėl rekonstrukcijos yra uždarytas jau tris mėnesius.

Viešai skelbiama, kad po atnaujinimo darbų, po spalio 31 d., bangolaužis vėl bus prieinamas visuomenei.

"Planuojama, kad Šiaurinis molas visuomenei bus atvertas spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Dangos ant Šiaurinio molo yra įrengtos pagal projektą. Projektas buvo rengiamas vertinant tai, kad molas bus pritaikytas vaikščioti lankytojams", – informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Bangolaužiai skirti uosto įplaukos kanalui nuo išorinių jūros veiksnių saugoti.

Tačiau per daugybę metų jie įgijo ir socialinę funkciją – tapo klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektais.

Maža to, ant Šiaurinio molo atsirado ir mažosios architektūros objektų – skulptūra "Pasivaikščiojimas su žuvimi", inkaras, skirtas žuvusios jachtų įgulos nariams – jūrų skautams pagerbti bei mažiausiai šešios savavališkai pritvirtintos atminimo lentelės negrįžusiesiems iš jūros.

Uosto direkcijos atstovams rangovai dar prieš remontą pažadėjo, kad neplanuoja demontuoti nei skulptūros, nei atminimo lentų.

Darbus pažadėta vykdyti taip, kad būtų apsaugota ir minėta skulptūra, ir kiti objektai.

Rekonstrukcijos metu, nekeičiant jų konfigūracijos, turėjo būti sustiprinami bangolaužiai – pietinis Smiltynėje ir šiaurinis Melnragėje.

Pagal atnaujinimo projektą, abu bangolaužiai turėtų būti paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių įrengtos atraminės sienutės.

Po rekonstrukcijos gyventojų patogumui ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos ir Belgijos bendrovių konsorciumas.

Pradžioje buvo pranešta, kad nuo šio penktadienio klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta pasivaikščiojimo vieta – Šiaurinis molas – dėl rekonstrukcijos bus uždarytas maždaug trims mėnesiams.

Planuota po atnaujinimo darbų, nuo spalio, bangolaužį vėl atverti visuomenei.

Pradžioje Uosto direkcija pranešė, kad bangolaužius rekonstruojantys rangovai pradeda molo dangų bei komunikacijų tvarkymo darbus.

Tad dėl poilsiautojų saugumo Šiaurinis molas Melnragėje esą laikinai uždaromas.

Vis dėlto penktadienį informuota, kad patekimas ant bangolaužio Melnragėje kol kas nebus laikinai ribojamas, nes vyksta parengiamieji rekonstrukcijos darbai.

Nuo kada bus apribotas patekimas ant bangolaužio, ketinama pranešti artimiausiu metu.

Bangolaužiai skirti uosto įplaukos kanalui nuo išorinių jūros veiksnių saugoti.

Tačiau per daugybę metų jie įgijo ir socialinę funkciją – tapo klaipėdiečių bei miesto svečių traukos objektais.

Maža to, ant Šiaurinio molo atsirado ir mažosios architektūros objektų – skulptūra "Pasivaikščiojimas su žuvimi", inkaras, skirtas žuvusios jachtų įgulos nariams – jūrų skautams pagerbti bei mažiausiai šešios savavališkai pritvirtintos atminimo lentelės negrįžusiesiems iš jūros.

Uosto direkcijos atstovus rangovai patikino, kad neplanuoja demontuoti nei skulptūros, nei atminimo lentų.

Esą numatyta darbus vykdyti taip, kad būtų apsaugota ir minėta skulptūra, ir kiti objektai.

Rekonstrukcijos metu, nekeičiant jų konfigūracijos, bus sustiprinami bangolaužiai – pietinis Smiltynėje ir šiaurinis Melnragėje.

Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės.

Po rekonstrukcijos gyventojų patogumui ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.

Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos ir Belgijos bendrovių konsorciumas.

Netikėtas sprendimas

Dėl tokio netikėto sprendimo vykdyti darbus būtent vasarą, kai žmonių pajūryje daugiausia, sunerimo tiek Melnragės gyventojai, tiek banglentininkų bendruomenė, nuo birželio pradžios prie Šiaurinio molo krantinės Melnragėje organizuojanti vasaros vaikų stovyklas.

Šią savaitę vyko susitikimas su Pirmosios Melnragės bendruomene.

Per jį Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovai pristatė būsimus krantotvarkos planus, aptarė bangolaužių rekonstrukcijos eigą.

Teigiama, kad, pasikonsultavus su specialistais, prie Pirmosios Melnragės paplūdimio, jūroje, 100 metrų nuo kranto, bus pilamas ištirtas švarus smėlis, iškastas iš uosto prieigų.

Darbai bus atliekami žemsiurbei purškiant jūrinį smėlį.

Apribos prieigą prie molo

Nuo liepos vidurio iki galbūt spalio dėl vykdomos bangolaužių rekonstrukcijos bus apribota prieiga prie Šiaurinio molo Melnragėje.

Socialiniuose tinkluose esančioje grupėje "Melnragės bendruomenė" Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė rašė, kad darbų metu paplūdimyje vanduo gali būti drumzlinas, tad maudytis nebus galima.

"Nuo šių metų liepos 15-osios iki spalio mėnesio bus užtverta prieiga prie Šiaurinio molo. Darbus planuojama vykdyti tris savaites, nuo liepos 18 d. iki rugpjūčio 11 d. Darbo metu dėl nesaugumo nebus leidžiama naudotis jūra nuo Šiaurinio molo iki centrinio įėjimo. Bet paplūdimiu bus galima naudotis. KVJUD žadėjo pasidalyti poveikio aplinkai analize", – naujienas  gyventojams papasakojo M.Kalendė.

Visi kiti krantotvarkos darbai esą turėtų būti užbaigti iki 2023 m. vidurio.

Nuomonė apie tai, kas vyksta – labai bloga.

Sulaukė neigiamos reakcijos

Tačiau gyventojai į naujieną reagavo neigiamai.

Daugeliui kilo klausimas, kodėl apie tai nebuvo tariamasi su klaipėdiečiais prieš priimant sprendimą, o susitikimas su Uosto direkcijos atstovais labiau priminė informavimą apie neišvengiamą padėtį, o ne kompromisų paieškas.

Viešosios įstaigos "Banglentė" įkūrėjas Tomas Ūksas nurodė, kad Uosto direkcija galėjo atsižvelgti į poilsiautojus bei banglentininkus ir darbus nukelti bent į rugsėjo mėnesį.

"Nuomonė apie tai, kas vyksta, labai bloga. Visą vasaros sezoną bus atliekami darbai ir dar pagrindinėje vietoje, kurioje visi banglentininkai treniruojasi, todėl ten nei plaukioti niekas negalės, nei apskritai treniruotis. Jau geriau darbus būtų pradėję pavasarį ar rudenį, kai sportininkų būtų mažiau. O dabar vanduo pats geriausias, be to, – sezono pikas. Nusprendė kažką daryti net nepasitarę su gyventojais. Šiais laikais tai atrodo labai negražiai. Iš tiesų norėtume, kad darbus pradėtų bent rugsėjį, tačiau esame labai liūdnai nusiteikę, nes manome, jog susitikimas jau nieko nepakeis", – apgailestavo T.Ūksas.

Ką daryti žmonėms?

Kalbant apie smėlį, įstaigos "Banglentė" įkūrėjas teigė, kad per daugelį darbo jūroje metų matė, kaip atliekami tokio pobūdžio darbai, tad smėlis toli gražu nebūna pats švariausias.

"Prie jūros dirbu jau gal aštuntus metus, ištisas vasaras ten praleidžiu. 2018-aisiais mačiau, kaip atliko tuos gilinimo darbus ir koks smėlis ten buvo pilamas. Jie sakė, kad bus pirmos klasės smėlis, bet 2018 m. filmavau bei fotografavau tą smėlį iš žemsiurbės, jis buvo juodas lyg mazutas. Tąkart visi poilsiautojai buvo pasibaisėję. O dabar neįsivaizduoju, kaip bus. Juk daugelis Pirmojoje Melnragėje išsinuomoję būstus vasaros poilsiui. Tad man protu nesuvokiama, kaip galima taip elgtis", – piktinosi T.Ūksas.

Banglentininkams teks sukti galvas, ką daryti su vaikų vasaros stovykla.

Pasak T.Ūkso, reikės ieškoti kitos vietos ir papildomų lėšų, kad vaikai treniruotųsi kažkur kitur.

Direktorius bando nuraminti

KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad smėlis yra ištirtas ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistų pripažintas tinkamu naudoti povandeninio pylimo formavimui.

"Vykdant uosto laivybos kanalo gilinimo darbus, jūrinį smėlį panaudos paplūdimiams atkurti. Vykdant šią aplinkosauginę priemonę, po vandeniu, ruože tarp Šiaurinio molo ir Pirmosios Melnragės paplūdimio, bus formuojamas pylimas. Šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai", – pabrėžė A.Latakas.

Darbus vykdys tarptautinį konkursą laimėjusi Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija "Jan de Nul N.V.".

Planuojama, kad gilinimo darbai prasidės liepą. Gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. eurų.

Tai, pasak Uosto direkcijos, yra vienas iš trijų Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 15,5–16 m gylio etapų, kurie iš dalies finansuojami ES lėšomis.

Tam bendrai yra skirta apie 28 mln. eurų ES lėšų.

Tačiau kodėl šie darbai pradėti pačiame vasaros sezono įkarštyje, Uosto direkcijos atstovai taip ir nepaaiškino.

Atrado įamžinimo vietą

Išorinėje Šiaurinio molo pusėje, kur, esant ramiam orui, betono briauna įmanoma prieiti, buvo pritvirtintos dvi lentos, vienos jų buvusią vietą liudija tik likę klijai, veikiausiai pačią lentą nuplovė bangos, o kita – gelsvai rusvo marmuro – dar kabo.

Ji skirta turbūt ne kokiam nors konkrečiam žmogui, bet galbūt visoms stichijos aukoms.

Ant lentos yra išraižytas prasmingas lotyniškas užrašas "Aeterna Memoria".

Be to, vidinėje molo pusėje atsirado dar dvi naujos metalinės lentelės (dabar jų jau iš viso yra šešios).

Naujosios skirtos prieš beveik 20 metų prie molo nuskendusio jauno vaikino atminimui bei jūroje prieš penkerius metus per žvejybą pradingusiam aistringam žvejui iš Kauno.

Dienraščio žiniomis, atminimo ženklus visai netrukus gali tekti pašalinti, nes oficialiai dėl jų pritvirtinimo į Uosto direkciją nebuvo kreiptasi ir nederinta.

O bangolaužiai yra Valstybinio jūrų uosto direkcijos turtas.

Kol kas renovuojamas tik Pietinis molas, tačiau netrukus ateis ir Šiaurinio eilė. Jį atnaujinant teks nuimti ne tik čia esančią skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", bet ir inkarą bei atminimo lenteles, kurių vien per pastaruosius metus radosi ne viena.

Kario kūno nesurado

Viena naujausių lentelių, kurioje dar išraižyta "Tragiškai žuvusiam Andriui Simonaičiui (1982 12 26 – 2002 02 17) atminti", atsirado visai neseniai. Ant jos yra ir kryžius.

19-mečio vaikino žūtis susijusi su beveik prieš 24 metus prie Šiaurinio molo nuskendusiu ir pusiau nugrimzdusiu krovininiu laivu "Rudolf Breitscheid".

Nuo betoninių luitų iki griuvenos ilgą laiką tįsojo du lynai, kuriais jaunuoliai neretai ropšdavosi į laivo liekanas ir taip rizikavo gyvybėmis.

Lipdamas jais esą "atsisveikinti su jūra" 2002 m. vasarį žuvo ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje bebaigiąs vilnietis A.Simonaitis. Jo kūno Baltija taip ir neatidavė.

2002 m. vasario 18 d. tuometis dienraščio "Klaipėda" žurnalistas Romualdas Pauliukevičius rašė: "Į Melnragėje esantį karinių jūrų pajėgų jūros stebėjimo postą grįžo karys ir pranešė, kad nuskendo jo draugas. Dvidešimtmečiai vilniečiai R.R. bei A.Simonaitis baigė privalomąją tarnybą ir šiandien turėjo grįžti namo. Abu šauktiniai gyveno ten pat Melnragėje, netoli Šiaurinio molo esančiose kareivinėse. Apie 15 val. jie savavališkai išėjo ant molo, nes Andrius norėjo "atsisveikinti su jūra". Kaip vėliau pasakojo R.R., jo draugas lipo lynais į seniai nuskendusio vokiečių laivo korpusą, kvietė įkandin lipti ir jį, bet R.R. atsisakė, nes nemoka plaukti. Tuo metu buvo vėjuota, į krantą ritosi didelės bangos. Viena jų uždengė laivo nuolaužas ir ant molo likęs karys pamatė, jog A.Simonaičio ant jų nebėra. Grįžęs karys buvo ištiktas šoko, iki tyrimo pabaigos paliktas tarnyboje, yra stebimas medikų. Apie nelaimę buvo informuota policija bei prokuratūra. Kariškių narai ieškojo dingusiojo kūno, bet nesėkmingai. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, jog tai nelaimingas atsitikimas, nes abu kariai gyveno draugiškai, abu ruošėsi išvykti į namus."

Kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, net ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo.

Žvejį pasiglemžė stichija

Dar viena neseniai atsiradusi lentelė su išraižytu žvejybiniu kateriu ir užrašu "Almantas Izokaitis (1970–2017). Žmogus bejėgis, gamta – visagalė!" primena kadaise tragiškai pasibaigusią žūklę.

Prieš penkerius metus, vasario 8 d., Baltijos jūros bangose pražuvusį kaunietį A.Izokaitį bičiuliai apibūdino, kaip vieną geriausių šalies žvejų.

A.Izokaitis su draugu žvejoti iš Klaipėdos į atvirą jūrą išplaukė ankstų šeštadienio rytą ir planavo grįžti temstant.

Kai artimiesiems nepavyko užmegzti su vyrais ryšio, jie paprašė pasieniečių pagalbos.

Su žvejais nepavyko susisiekti ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojams.

Tik vėliau paryčiais jūroje, apie 20 kilometrų nuo kranto, pastebėtas apvirtęs septynių metrų ilgio plastikinis kateris su ant jo esančiu žmogumi – Almanto bičiuliu, pačiam A.Izokaičiui likimas nebuvo toks gailestingas.

Žvejys dingo bangose apvirtus kateriui, jam veikiausiai pristigo jėgų grumtis su jūra, nes vandens temperatūra siekė vos kelis laipsnius šilumos.

Praėjus maždaug 18 val. nuo paieškos pradžios, ją nuspręsta nutraukti. Vyro kūnas irgi nerastas.

Perspektyva: jau visai greitai, kai bus atnaujinamas Šiaurinis molas, teks nukelti ir skulptūrą "Pasivaikščiojimas su žuvimi", taip pat – inkarą bei atminimo lenteles, kurių per pastaruosius metus čia radosi ne viena. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Marato mirtis jūroje

Kiek anksčiau, prieš dvejus metus, šalia simbolinio inkaro, skirto burlaivio "Budys" žūčiai atminti, atsirado metalinė lentelė su užrašu "Maratas 1932–1989, DŽTŠ "Vytautas Putna", menantis prieš daugiau nei tris dešimtmečius įvykusią kraupią žvejybinio tralerio tragediją.

"Vytautą Putną" – didįjį žvejybinį tralerį šaldytuvą 1989-ųjų gruodį Biskajos įlankoje ištiko baisi nelaimė.

Per gaisrą, kuris apėmė visą laivą, žuvo du žmonės – virėja Galina Misniakova ir pirmasis kapitono padėjėjas Maratas Vitas. Jam, šokant į gelbėjimosi valtį, sustojo širdis, o virėja sudegė gyva.

1932 m. gimusio Marato vardas neįprastas šalia lietuviškos pavardės, nes tarpukario Lietuvoje vargiai būtume radę bent vieną Maratą.

Su klaipėdiečiais kalbantis apie M.Vitą, vienas jūrų kapitonas prasitarė, kad jis buvo garsaus revoliucionieriaus ir antinacisto, SSRS didvyrio Juozo Vito-Valūno (1899–1943) sūnus.

Dingusieji be žinios

Dar viena kukli atminimo lentelė ant Šiaurinio molo atsirado beveik prieš septynerius metus.

Ji skirta 2014-ųjų vėlyvą rudenį iš jūros negrįžusiems žvejams Gintarui ir Igoriui. Nelaimė įvyko spalio 24-osios pavakarę.

7 m ilgio žvejybinis laivas išplaukė žvejoti. Jame buvo kapitonas ir dar vienas žvejys. Vienam – 45-eri, kitam – 48 metai.

Vyrai gavo signalą, jog artėja štormas, todėl pasuko Klaipėdos uosto link. Plaukdami dar pamojavo kitų laivų įguloms.

Kai iki uosto vartų liko maždaug dvi jūrmylės (beveik 4 km), laivas ir jame buvę vyrai mįslingai dingo.

Paieška rezultatų nedavė, o vyriškiai buvo pripažinti dingusiais be žinios.

Daugiau nei po metų ant molo atsirado juos įamžinusi lentelė.

Lakūną prarijo bangos

Prieš septynerius metus Baltijoje žuvo nedideliu lėktuvu AN-2 skridę lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.

Iš Švedijos į Klaipėdą skridęs lėktuvas iki šiol nežinomomis aplinkybėmis nukrito į Baltiją.

AN-2 pavyko surasti jūros dugne, jo viduje aptiktas ir A.Mačiulio kūnas, kuris buvo iškeltas ir palaidotas.

A.Selmistraitis nerastas iki šiol. Nors jo likimas nežinomas, tarptautinė šio piloto paieška po kurio laiko buvo nutraukta, o jis pripažintas mirusiu.

Praėjus metams po tragedijos, ant Šiaurinio molo atsirado mažytė metalinė plokštelė, skirta pilotui A.Selmistraičiui atminti.

Joje išraižytas lėktuvo AN-2 siluetas, užrašyta "Alvydui" ir žūties data "2015 05 16".

Dramą mena inkaras

Viena dramatiškiausių nelaimių, kurią primena simbolinis inkaras ir marmuro lentelė ant šio molo, yra prieš 86 metus įvykusi burlaivio "Budys" tragedija.

1933 m. liepos 15 d. Baltijoje siautė audra. "Budys" ruošėsi į Liepoją. Apie 50 m iki Šiaurinio molo galo didelė banga apsuko laivą priekigaliu į vėją, ir staiga nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link Šiaurinio molo.

Grąžinti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti nepavyko, kapitonas B.Krištopaitis įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir nuleisti inkarą.

Inkaras neužsikabino, vilkosi dugnu. V.Amulevičius, E.Jasiukevičius ir V.Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje.

Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų, ir jis su garsiu braškesiu lūžo. "Budžio" ir trijų įgulos narių žūtis buvo labai skausminga visai buriuotojų bendruomenei.

Laivo žuvimo vietoje ant molo pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

Kuria savo memorialą?

Per pastarąjį šimtą metų nuskendo beveik 30 Lietuvos laivų ir jūros bangos pražudė beveik 400 žmonių.

Tokių tragedijų nutinka kone kasmet, būtent todėl kiekvienos Jūros šventės metu į Baltijos bangas nuleidžiami atminimo vainikai. Taip klaipėdiečiai prisimena tuos, kurių kapu tapo jūra.

Prieš dešimt metų netoli Jūrų muziejaus pastatytas 12 m aukščio paminklas "Albatrosas" irgi skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Granitinėse plokštėse iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių šalies jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.

Vis dėlto kai kurių jūroje žuvusiųjų artimieji linkę savarankiškai, kad ir nelegaliai, įamžinti nuskendusiųjų atminimą ne oficialiame memoriale, o ant molo, virstančio savotiška, ne visai legalia atminties siena, kuri dėl renovacijos greitu metu gali būti panaikinta.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Ignė Rotautaitė-Pukenė patikino, kad uosto direkcija piešinių ant bangolaužių neinicijavo, tai yra miestiečių sumanymas.

Piešiniai ant bangolaužio atsirado belaukiant Šiaurinio molo rekonstrukcijos.

KVJUD daugiau nei prieš metus paskelbė apie ketinimus rekonstruoti Šiaurinį ir Pietinį molus.

Nuo bangų uostą saugantys objektai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų ir per visą laiką remontuoti tik kosmetiškai.

Esą jei ir toliau būtų eksploatuojami kasmet vis prastėjančios būklės bangolaužiai, augant didžiųjų laivų skaičiui, tektų riboti laivų eismą, didėtų laivų ir krovinių prastovos.

Bangolaužius planuojama rekonstruoti trejus metus. Įgyvendinus projektą, turėtų padidėti laivybos saugumas uoste ir logistinės grandinės efektyvumas.

Darbų vertė – apie 40 mln. eurų (be PVM). Dabartinis Pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o Šiaurinio – 733 m.

Rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamus Pietinį ir Šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos.

Abu bangolaužiai kai kuriose vietose bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių ketinama įrengti atramines sienutes. Ant Pietinio bangolaužio bus įrengtos ir apžvalgos aikštelės lankytojams.

Dabar intensyviai vyksta Pietinio molo remonto darbai.

"Rekonstruojamas bus ir Šiaurinis molas. Kai kurie akmenys bus šveičiami, kai kurie keičiami. Kol kas miestiečiai dar gali pasidžiaugti nuspalvintais bangolaužiais. Tik mes prašome žmonių nelipti ant tų akmenų piešti ar ant jų žvejoti, nes tai yra pavojinga. Juk ne vienas yra susižalojęs ir žuvęs toje vietoje", – kalbėjo I.Rotautaitė-Pukenė.

Šiaurinio molo rekonstrukcija bus pradėta kitais metais, tačiau esą molas bus tik trumpam uždarytas.

Teigiama, kad suprantant, kokią socialinę funkciją turi Šiaurinis molas, lankymąsi ant jo bus stengiamasi apriboti kaip galima trumpesniam laikui.

„Ten yra toks ypatingo tikslumo pozicionavimo prietaisas. Šiais laikais turbūt visi žinome, kas yra GPS. Bet ši sistema turi tam tikrą paklaidą. Pavyzdžiui, telefone – kokių dviejų metrų. Labai tiksliu GPS’u galima pamatuoti plius minus dešimt – dvidešimt centimetrų tikslumu“, – aiškino uosto gilinimo rangovo atstovas Algirdas Žukauskas.

Šis prietaisas gerokai tikslesnis, jo paklaida – vos vienas centimetras.

„Veikia šiek tiek kitokiu principu nei įprasti GPS, kurio gal ir aš nesugebėčiau labai tiksliai paaiškinti“, – juokėsi A.Žukauskas.

Prietaisas padeda nustatyti tikslią vietą, kur turi būti statomi atraminės sienos vamzdžiai.

„Atraminė sienutė susideda iš vamzdžių ir vadinamojo špunto – tokio lakštinio plieninio įlaido. Kas tris metrus išdėstome vamzdžius. Tarp jų įleidžiame tą plieninę „lentą“. Be galo svarbu tiksliai pozicionuoti vamzdį, kad jis „atsistotų“ į koordinatę, kuri nurodyta projekte“, – pasakojo rangovo atstovas.

Prietaisą iš Vokietijos atsigabeno viena uosto gilinimo darbus atliekančių įmonių.

„Sienutę įgramzdinsime, ir tada bus galima gilinti uosto kanalą. Sienelė bus puslankiu apie šiaurinį ir pietinį bangolaužius“, – paaiškino A.Žukauskas.

Baigus darbus šiauriniame mole, įrenginys bus perkeltas į pietinį.

Uosto gilinimo darbams naudojami ir kitokie prietaisai – povandeniniai zondai, taip pat skraidyklės.

„Dronais skraido belgų įmonė, kuri dėlioja tuos akmenis tetrapodus ir paskui matuoja, kiek padeda, kiek trūksta“, – sakė A.Žukauskas.

Šiuo metu vykdomi laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų gylio darbai.

Iki 2023-iųjų planuojama kanalą pagilinti dar – iki 15,5–16 metrų.

Dar po metų tikimasi pratęsti darbus, kad būtų pasiektas 17–17,5 metro gylis.