Pasak įmonės, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame name klientai už gruodį vidutiniškai mokės apie 68 eurus, o nerenovuotame – 114 eurų. Už 2021 metų gruodį sąskaitos siekė atitinkamai 75 ir 125 eurus.

Vis dėlto VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad objektyviai palyginti 2021 ir 2022 metų šilumos kainų negalima, nes per metus pasikeitė jų skaičiavimo metodika, o dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo dujų ir kito kuro kainos.

„2022 ir 2021 metų gruodžio mėnesio sąskaitos panašios, o dažnu atveju netgi mažesnės. Tai lėmė ne tik beveik laipsniu šiltesnis gruodis, bet ir laiku priimti sprendimai dėl kuro rūšių naudojimo šilumos gamybai Vilniuje (įmonė pradėjo deginti mažasierį mazutą – BNS)“, – pranešime sakė L. Jakubauskas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje gruodį buvo 9,5 cento už kWh (be PVM), o Vilniuje ji buvo mažiausia tarp didžiųjų miestų ir siekė 8,47 cento.

Ši tendencija išlieka ir sausio mėnesį – šiluma vilniečiams kainuos dar mažiau – 7,87 cento, teigia VŠT.

Pasak VŠT, sąskaita už šildymą priklauso nuo šilumos kainos, kurią kas mėnesį tvirtina VERT ir kuri keičiasi,  priklausomai nuo šilumos gamybai naudojamo kuro kainos rinkoje, taip pat nuo oro temperatūros, būsto energetinio  efektyvumo, šilumos vartojimo įpročių.

„Renovuotų namų gyventojai moka apie 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą“, – sakė L. Jakubauskas.

Pastarasis gruodis buvo šiltesnis nei 2021 metais metais – vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo minus trys laipsniai, o 2021 metų gruodį – minus 3,7 laipsnio.  

Prognozuojama, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną gali išaugti apie 40 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Tai reiškia, kad už šildymą gyventojai mokės gerokai daugiau nei pernai ar užpernai.

Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kokios būklės daugiabučiuose gyvenama. Senuose ir nerenovuotuose pastatuose šilumos bus suvartojama daugiau, naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose – mažiau. Šilumos suvartojimo rodikliai priklausys ir nuo to, kaip tinkamai namai yra paruošti artėjančiam šildymo sezonui.

Roges ruošė vasarą

Nuo vasaros pradžios daugiabučius prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ ėmėsi pasiruošimo šildymo sezonui darbų visuose įmonės administruojamuose namuose. Bendrovės specialistai vykdė šildymo sistemų hidraulinius ban-dymus, atliko sistemų praplovimo bei kitus reikiamus darbus, keitė įvairias sklendes, balansinius ventilius, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, tvarkė vamzdynus ir atliko daugybę kitų darbų, kad gyventojams būtų užtikrintas sklandus bei efektyvus šilumos tiekimas.

Kreiptis į specialistus reikėtų tik tada, kai radiatoriai bute nešyla ilgiau nei 3 paras nuo šildymo sezono pradžios.

„Nors vasara daugeliui yra atostogų metas, mūsų tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad visi prižiūrimi daugiabučiai namai per šiltąjį sezoną būtų laiku parengti šildymo pradžiai. Minėtu laikotarpiu įmonės specialistai atliko 3 827 įvairaus pobūdžio remonto darbus, kad prasidėjus šildymo sezonui butų savininkai galėtų mėgautis šiluma ir komfortu, o sistemos funkcionuotų be trikdžių“, – akcentavo „Mano BŪSTO“ atstovas Julius Žilinskas.

Pigūs būdai šilumai taupyti

Tačiau ar yra būdų, kaip daugiabučių gyventojams savo pastangomis ir be didelių investicijų bent šiek tiek sumažinti šilumos suvartojimą ir kartu – sąskaitas už šildymą? J.Žilinskas sako, kad šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti, mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai. Taigi žinant, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose, galima tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą.

„Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas, – nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios. Užsandarinę plyšius tarp stiklo ir lango rėmo, taip pat tarp lango rėmo ir sienos, pasieksime geriausią efektą“, – sakė „Mano BŪSTO“ atstovas.

Prie šilumos taupymo prisideda ir įstiklinti balkonai, nes žymiai sumažėja šalto oro skverbimasis į butą, ypač senos statybos daugiabučiuose namuose.

Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas – tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti užtrauktos. Tiesa, užuolaidas reikėtų rinktis nedengiančias radiatorių, priešingu atveju šiluma sunkiau sklis po patalpas.

Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas – už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Anot J.Žilinsko, tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus. Dėl sumontuoto ekrano atsiranda savotiškas barjeras, kuris padeda kuo didesniam šilumos kiekiui pasklisti po kambarius, o ne būti iššvaistytai pro sienas.

Reguliavimas ir vėdinimas

Bene efektyviausias šilumos energijos taupymo būdas – naudotis radiatorių temperatūros reguliavimo galimybe, jeigu tokia, žinoma, yra.

„Išvykstant iš namų ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad, sumažinus patalpų temperatūrą vienu laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. šildymo išlaidų“, – dėstė J.Žilinskas.

Daugiabučių gyventojus jis taip pat paragino nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis. „Mano BŪSTO“ atstovas pataria vėdinti patalpas sudarant trumpalaikį skersvėjį, kadangi intensyvus, tačiau trumpas vėdinimas daug efektyvesnis nei ilgalaikis.

Šaltuoju metų laiku nederėtų laikyti pravirų laukujų ir rūsių durų, laiptinės langų, stogo liukų, nes taip didinami viso namo šilumos nuostoliai.

Trijų parų taisyklė

Miestui oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią, daugiabučių gyventojai neturėtų nustebti, kad po paskelbimo butuose radiatoriai vis tiek nepradeda šilti. Mat visame mieste daugiabučiai pradedami šildyti etapais ir ne visi iš karto. Tradiciškai šildymas visiems namams turi būti įjungtas per 3 paras nuo oficialios šildymo sezono pradžios.

„Pirmąją šildymo pradžios dieną tradiciškai sulaukiame daugiausia gyventojų skambučių su klausimu, kodėl jų namai šąla. Noriu iš anksto nuraminti ir paraginti gyventojus turėti kantrybės, nepulti pirmosiomis dienomis ieškoti pagalbos ir skambinti namą administruojančiai įmonei. Kreiptis į specialistus reikėtų tada, kai radiatoriai bute, esant žemesnei nei 12 laipsnių lauko oro temperatūrai, nešyla ilgiau nei 3 paras nuo šildymo sezono pradžios“, – patarimais dalijosi J.Žilinskas.

Neretai pasitaiko, kad net ir po 3 parų radiatoriai butuose nešyla todėl, jog viršutiniuose namo aukštuose esančiose patalpose nebuvo nuorinti šildymo prietaisai. J.Žilinskas sako, kad siekiant išvengti nesklandumų viršutinių aukštų gyventojai, prasidėjus šildymo sezonui, turėtų patys prevenciškai nuorinti radiatorius. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol oras visiškai pasišalins iš sistemos.

„Nuorinti šildymo prietaisus išties nesudėtinga. Jei patiems to padaryti nepavyksta, patariu paprašyti pagalbos kaimynų ar pažįstamų, galiausiai paieškoti informacijos internete. Jeigu ir tai negelbsti, tuomet reikėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę“, – kalbėjo „Mano BŪSTO“ atstovas.

Todėl Lietuvoje ir toliau nebus reikalaujama, kad visi šilumos vartotojai privalomai įsirengtų individualius apskaitos prietaisus.

Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva numato, kad iki 2017-ųjų galutiniams vartotojams privaloma įsirengti centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitos prietaisus (daliklius arba skaitiklius), jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui. Todėl Energetikos ministerijos užsakymu LEI tyrėjai turėjo įvertinti, ar privalomas šilumos apskaitos prietaisų įrengimas Lietuvoje būtų ekonomiškai veiksmingas.

Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos daugiabučiuose namuose, statytuose 1961-1996 metais, vyrauja vienvamzdės stovinės šildymo sistemos. Todėl praktiškai nėra techninių galimybių individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu, jei tokiuose namuose nėra atnaujintos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

„Iki šiol buvo prieštaringų nuomonių dėl skaitiklių naudos. Norintieji kuo skubiau diegti skaitiklius teigė, kad tai padės sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau būta nemažai abejonių, kad išlaidos skaitikliams viršys gaunamą naudą. Dabar gavome objektyvias išvadas, kad senesniuose daugiabučiuose išlaidos skaitikliams įrengti ir šildymo sistemai perdaryti būtų pernelyg didelės, o daliai vartotojų – paprasčiausiai nepakeliamos. Todėl, kaip ir iki šiol, reikalavimo visiems šilumos vartotojams privalomai įsirengti individualius apskaitos prietaisus nebus“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Tam, kad būtų galima skaičiuoti kiekviename bute sunaudotą šilumą, reikėtų perdaryti daugiabučio stovinę šildymo sistemą į kolektorinę. Remiantis studijoje atliktais skaičiavimais, 60 kv. m ploto buto savininkui tai kainuotų apie 3000 eurų. Įvertinus sutaupomos energijos kiekius, tokia investicija atsipirktų tik per 76 metus.

Maža to, net ir įdiegus individualius šilumos apskaitos prietaisus, šie gali parodyti tik apie pusę daugiabutyje sunaudojamos šilumos. Karštam vandeniui paruošti ir jo cirkuliacijai užtikrinti bei pastato bendrosioms patalpoms šildyti reikalinga energija yra apskaitomos atskirai. Apskaitos prietaisais neįmanoma išmatuoti ir tarp vidinių pastato sienų sklindančių šilumos srautų, kurie gali sudaryti iki pusės visos butui šildyti reikalingos šilumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad patys šilumos skaitikliai savaime šilumos netaupo – jie tik suteikia vartotojui tikslesnę informaciją apie sunaudotą šilumos energiją. Visgi studijoje teigiama, kad ir dabartinės daugiabučių šilumos punktuose įrengtos apskaitos sistemos yra pakankamai tikslios bei suteikia visus reikalingus duomenis tiek išsamioms sąskaitoms parengti, tiek informacijai apie pastato energinę būklę gauti.

Žinoma, vartotojams pageidaujant ir jei tam yra techninės galimybės, šilumos tiekėjai gali įrengti vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus. Tačiau svarbu pažymėti, kad kai šilumos skaitiklių ar daliklių diegimas yra neprivalomas, jų tiekėjai yra priversti siūlyti konkurencingesnę kainą.

Tyrimas rodo, kad daug didesnį šilumos sutaupymą garantuoja kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas – pastatų apšiltinimas, ventiliavimo sistemos atnaujinimas bei šildymo sistemos pertvarkymas. Tokiam modernizavimui skiriama ir parama. Tuo tarpu individualioms apskaitos sistemoms diegti valstybės parama nenumatyta.

Europos miestų sąjunga EUROCITIES pranešė, kad Vilniaus projektas „Interaktyvus pastatų faktinio šilumos energijos suvartojimo žemėlapis“  šiais metais pripažintas geriausiu ir laimėjo apdovanojimą inovacijos kategorijoje.

Savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento  ir Gedimino technikos universiteto specialistų bendras projektas varžėsi kartu su Oslo ir Edinburgo miestų projektais. Nugalėtojas paaiškėjo tarptautinėje „Eurocities“ asamblėjoje, vykusioje lapkrčio 5-7 dienomis Miunchene.

Vilniaus interaktyvaus žemėlapio projektas - tai bendras miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija” darbas. Interaktyviame pastatų šilumos suvartojimo žemėlapyje galima rasti pastatų šilumos suvartojimo analizės rezultatus ir rekomendacijas gyventojams dėl energiją taupančių priemonių diegimo. Taip pat šis interaktyvus žemėlapis leidžia nustatyti, kiek šilumos suvartoja namas skirtingais šildymo sezonais, bei palyginti duomenis su kaimynystėje esančiais daugiabučiais.

Žemėlapyje pateikiami 4799 šilumos punktai pagal faktinį energijos suvartojimą gyvenamajame pastate ir kokiai klasei daugiabutis pagal šiuos duomenis priklauso.

„Eurocities“ asamblėjos metu atskleidžiamos ir įvertinamos geriausios vietinės iniciatyvos ar praktikos, kurių dėka miestai tampa laisvesni, modernesni ir, svarbiausia, tai nesukelia jokių ekonominių ir socialinių problemų.

https://www.youtube.com/watch?v=KiVII7hqsl0&feature=youtu.be

Daugiabučių namų gyventojams pats metas pagalvoti apie šildymo sezoną. Neišgalintiems renovuoti pastatų specialistai pataria atnaujinti bent dalį šildymo sistemos. Taip pavyks ne tik sutaupyti, bet ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Susidomėjimas renovacija auga

Sąskaitos ateinantį šildymo sezoną tradiciškai negąsdins renovuotų namų gyventojų. Pasitaiko atvejų, kai jie už šią paslaugą moka mažiau nei naujos statybos pastatuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Įmonės "SOBO" SISTEMOS, prižiūrinčios namų šildymo ir karšto vandens sistemas, direktorius Zigmas Šlepetis tvirtino, kad gyventojų, kurie ryžtasi renovuoti namus, uostamiestyje daugėja.

Tą daryti skatina ir realūs pavyzdžiai. Šilumos sutaupymas renovuotuose namuose yra akivaizdus.
2011–2012 ir 2013–2014 metų šildymo sezonų metu vyravo panaši vidutinė oro temperatūra – 2,44 ir 2,47 laipsnio šilumos.

Pirmuoju laikotarpiu Kretingos gatvės 29, Panevėžio gatvės 13 ir 17 namai dar nebuvo modernizuoti. Pirmajame 1 kv. m šildymui vidutiniškai reikėjo 19,07, antrajame – 16,23, trečiajame – 15,01 kWh energijos. Prieš 2013–2014 metų šildymo sezoną minėtuose namuose buvo baigta renovacija.
Buvo apšiltintos pastatų sienos, pamatai, suremontuotas stogas, pakeisti langai.

Atnaujinti šilumos mazgai – vietoje senų elevatorinių mazgų įrengti nepriklausomo prijungimo automatizuoti šilumos mazgai. Pasak Z.Šlepečio, pastarasis automatiškai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, kas yra aktualu Klaipėdoje. Tokios sistemos ypač efektyvios pavasarį ir rudenį, kada vyrauja nepastovūs orai.

Sulaukė mažesnių sąskaitų

Minėtuose namuose taip pat buvo pakeista šildymo sistema iš vienvamzdės į dvivamzdę ir sumontuoti nauji radiatoriai. Z.Šlepečio teigimu, pastaroji užtikrina, kad kiekvieną radiatorių pasiektų vienodos temperatūros šilumnešis ir butas gautų jam reikalingą šilumos kiekį.
Ant radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai. Tad gyventojai patys gali reguliuoti temperatūrą savo bute, net kiekviename kambaryje atskirai – šildytis tiek, kiek jiems reikia.

Tad 2013–2014 metų šildymo sezono metu šilumos suvartojimas minėtuose namuose sumažėjo 3–4 kartus. Kretingos gatvės 29 name vidutiniškai 1 kv. m ploto šildymui sunaudota 6,61, Panevėžio gatvės 13 – 4,19, Panevėžio gatvės 17 – 5,19 kWh energijos.

Z.Šlepetis aiškino, kad taupyti šilumą leidžia namo apšiltinimas, o šildymo sistemos renovacija – sunaudoti jos tiek, kiek reikia. Žmonės patys gali reguliuoti šilumą savo butuose.

"Iš šių namų nebesulaukėme skundų, kad yra per karšta ar per šalta. Norint pasiekti tokių akivaizdžių rezultatų, svarbu atlikti kompleksinę renovaciją", – teigė vadovas.

Direktorius pabrėžė, kad investicijos atsiperka: "Tarkime, anksčiau gyventojai už šildymą mokėjo 500 litų. Po renovacijos sąskaita yra 125 litai. Iš likusių pinigų sumokėsi už darbus ir net sutaupyti pavyks. Jei nieko nedarysi, mokėsi kaip mokėjęs 500 litų. Laikui bėgant, sąskaitos už šildymą tik didės".

Rūpintis namu būtina

Tačiau Z.Šlepetis atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie tikrai neturi finansinių galimybių renovuotis namų. Direktorius tokiais atvejais patarė atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti sistemą.

Anot Z.Šlepečio, balansiniai ventiliai reikalingi tam, kad per kiekvieną stovą pratekėtų reikalingas šilumnešio kiekis ir namas šiltų tolygiai. Jei sistema nėra subalansuota, tada vienuose butuose būna per karšta, kituose – per šalta. Tai akivaizdžiai matyti tuose namuose, kuriuose tebėra seni elevatoriniai šilumos mazgai ir šildymo sistemos nesubalansuotos.

Nepertvarkius šilumos punkto ir neįrengus balansinių ventilių siekti šilumos suvartojimo mažinimo ir užtikrinti tolygų viso pastato šildymą yra neįmanoma.

Šie darbai buvo atlikti Statybininkų gatvės 22 ir Naujakiemio gatvės 19 daugiabučiuose namuose.
2011–2012 metų šildymo sezono metu 1 kv. m ploto šildymui pirmajame name vidutiniškai buvo sunaudojama 14,30, antrajame – 13,99 kWh energijos.

Prieš 2013–2014 metų šildymo sezoną pastatuose jau buvo įrengti nepriklausomo prijungimo automatizuoti šilumos mazgai ir stovuose sumontuoti balansiniai ventiliai.

Statybininkų gatvės 22 name vidutinis šilumos, reikalingos apšildyti 1 kv. m plotą, kiekis sumažėjo iki 11,84 kWh, Naujakiemio gatvės 19 – 11,22 kWh. Šilumos sutaupymas pirmame name siekė 20, antrame – 25 proc.

"Gal šie skaičiai ir nėra labai dideli, bet rezultatas yra", – pabrėžė direktorius.

Z.Šlepetis tvirtino, kad svarbiausia nestovėti vietoje ir rūpintis savo namu. Laiko įsirengti naują automatizuotą šilumos mazgą ir subalansuoti šildymo sistemą dar yra pakankamai.

Konsultuoja nemokamai

Šiltuoju metų laiku dalis gyventojų savo butuose keičia radiatorius. Z.Šlepetis žmonėms, kurie nežino, kaip tai padaryti, patarė pasikonsultuoti su įmonėmis, kurios prižiūri daugiabučio namo šildymo sistemą.

"Tikrai pakonsultuosime, viską paaiškinsime. Konsultacija nieko nekainuoja. Netinkamai atlikus darbus, gali kilti problemų – nauji radiatoriai gali blogai šilti, taip pat gali sutrikti šildymas kaimyniniuose butuose", – įspėjo direktorius.

Nustačius tokius atvejus, kai šildymo prietaisai pakeisti be projekto, būstų savininkų reikalaujama išspręsti problemą. Kartais tenka ir sumontuotus įrenginius pakeisti naujais, tinkamais butui. Tad, anot Z.Šlepečio, žmonės sumoka du kartus.

"Todėl geriau yra pasikonsultuoti iš anksto. Nukreipsime, kas gali tinkamai atlikti darbus, suteikti garantiją", – patarė direktorius.

Šiltuoju metų laiku atliekami ir šildymo sistemų praplovimai. Šiuos darbus reikia atlikti kas ketverius metus. Priešingu atveju dėl vamzdžiuose ir radiatoriuose susikaupusių nuosėdų sutrinka šilumnešio cirkuliacija ir suprastėja šildymas.
 

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pristatytas bendras savivaldybės ir bendrovės „Vilniaus energija“ projektas – pastatų faktinio šilumos suvartojimo analizė ir rekomendacijos gyventojams.

„Analizė parodė, kad daugiau kaip 3 tūkst. daugiabučių patenka į kategorijas bloga, labai bloga, ypač bloga. Tai reiškia, kad norint sumažinti sąskaitas už šildymą, daugiabučius būtina renovuoti“, - teigė sostinės meras Artūras Zuokas.

Visa analizė pateikiama savivaldybės interaktyviame žemėlapyje, kuris, mero tvirtinimu, yra puikus įrankis palyginti, kiek faktiškai šilumos suvartojo namais skirtingais šildymo sezonais, palyginti su analogiško projekto tipo pastatų vartojimu ar su kaimynystėje esančiais daugiabučiais.

„Ši informacija neabejotinai paskatins gyventojus atsakingiau vertinti aplinką, kurioje jie gyvena. Gyventojai galės geriau kontroliuoti pastatų administratorius ir šilumos punkto prižiūrėtojus, ar jie dirba gerai, profesionaliai. Mano manymu, šis projektas vartotojų sąmoningumą pakels į aukštesnį lygį“, - teigė A. Zuokas.

Jis taip pat pabrėžė, kad ši duomenų bazė bus naudinga planuojantiems pirkti butą.

„Iki šiol žmonės vartojo šilumą ir jiems sunku buvo įvertinti, daug ar mažai jos suvartoja. Pagal šią metodiką galime matyti kiekvieno pastato faktiškai suvartojamą šilumos kiekį. Kiekvieną sezoną tas kiekis skiriasi“, - sakė Energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras ir šio projekto autorius Romanas Savickas ir pridūrė, kad visiems aktualus turėtų būti mažesnių sąskaitų už šildymą klausimas.

Analizė pateikiama savivaldybės interaktyviame žemėlapyje, pažymėjus varnele, kad būtų rodomas „faktinis energijos suvartojimas gyvenamuosiuose pastatuose“. Žemėlapis atsidaro ir paspaudus savivaldybės svetainėje adresu www.vilnius.lt kairėje pusėje esančią nuorodą arba tiesiogiai nuorodą http://www.vilnius.lt/index.php?1929927852.

Interaktyviame žemėlapyje pateikiami 4799 šilumos punktai pagal faktinį energijos suvartojimą gyvenamajame pastate ir kokiai klasei daugiabutis pagal šiuos duomenis priklauso. Iš viso yra 15 faktinio energijos suvartojimo klasių, kurios žemėlapyje sugrupuotos į šešias kategorijas pagal skirtingas spalvas: gera, vidutinė, bloga, ypač bloga ir renovuotini namai.

Į gerą klasę patenka 349 (iš jų renovuoti – 93), vidutinę – 1104, blogą – 2715, labai blogą – 512, ypač blogą – 119 daugiaubučių Vilniaus mieste.

Gyventojai savo daugiabutį gali susirasti pagal adresą. Pasirinkus pastatą pateikiama informacija, kuriai klasei pagal faktinį šilumos suvartojimą daugiabutis priklausė 2011-2012 ir 2012-2013 m. šildymo sezonais, namo statybos metai, namo tipas, namo prižiūrėtojas, ir kokių priemonių rekomenduojama imtis.

Vilniaus meras teigė, kad gyventojai e. paštu taip pat galės siųsti užklausas dėl papildomų duomenų ar esamų išaiškinimo.

Į blogos, labai blogos ir ypač blogos kategorijas patenkančių daugiabučių gyventojams mioesto savivaldybė rekomenduoja atlikti pastato renovaciją. Dėl jos galima kreiptis į savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamentą, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ arba savo pastato administratorių.

Renovuojant pastatą taikoma 25 proc. papildoma parama, tenkanti energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms (skaičiuojamos šilumos energijos sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau kaip 40 proc.). Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis bus teikiama parama, jei rangos sutartys bus pasirašytos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015  m. spalio 1 d. Paraiškas teikti gyventojai gali iki šių metų rugpjūčio 29 d.