Pasak policijos, trečiadienį, apie 11.40 val., į Šilutės ligoninę iš Šilutės rajone, Vainuto miestelyje esančių namų buvo pristatytas vyras.

Galvos traumą patyręs pacientas tą pačią dieną, apie 15.50 val., mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Savaitgalis ėjosi puikiai, vėliau nuliūdino Lietuvių pralaimėjimas Europos krepšinio čempionate, kur galvojau nu čia jau prasčiausia savaitgalio dalis… Atėjo sekmadienio rytas, iš skausmo vos atsikeliu iš lovos, negaliu paeiti“, – pasakojimą feisbuke pradėjo moteris, paminėjusi, kad skaudėjo nugaros apačią, neprimynė kojos, negalėjo lankstyti kaklo.

Į ligoninę ją palydėjo mama. Tik atvykusias jas, kaip pasakojo, medikai pasitiko su neva dešimties minučių moralu, kad šios atvyko be apsauginių veido kaukių. Moteris pripažįsta, kad pamiršo iš streso, siūlė sumokėti už kaukes, bet personalo bambėjimas, kaip teigė, tęsėsi.

Laukia prie nurodyto kabineto. „Pasirodo nepatenkinta gydytoja (nors, jei atvirai, vis dar nežinau, ar ten buvo gydytoja, labiau eilinė moteris, vilkinti džempą), kad atvykau su palyda, ir liepė mamai palikti patalpas. Na gerai, tokia tvarka, paisom taisyklių“, – tęsia šilutiškė.

Po apžiūros įvedamas kateteris, imama kažką lašinti. Nustemba, kad niekas nepaaiškina, kokie vaistai skirti. Kiek vėliau siunčiama į rentgeno kabinetą. Grįžta atgal laukti atsakymų.

„Išgirstu, kaip mano minėta gydytoja atsisveikina su personalu, nes jai baigės budėjimas. Galvoju okei, o tai man čia ką dabar daryt? Pralaukus 10-15 min. atsitiktinai pro šalį ėjo nematyta slaugytoja, kuri pamatė mane ir užsuko, o tada man sako, nu tai viskas aišku ane, keliauji namo. Sakau, kas aišku? Tai tau gydytoja pasakė viską. Nu , žinokit, ji pas mane nebuvo net atėjus po rentgeno. Tada slaugytoja pasimetusi išeina kažką pakviesti“, – apsilankymo scenarijų piešė moteris.

Netrukus sulaukia naujo personalo. „Ateina dar viena nematyta moteris (sakau moteris, nes nenutuokiu kas ji: nei chalato, nei korteles, nei prisistatymo). Sako, tai viskas, gali keliaut namo. Aš klausiu, o tai kas man? Kaip gydytis, kas toliau? O ji man: „Nu tai su tavo ligom taip jau yra“. Pala, pala, kas yra? Jau pradeda imti juokas. Nesulaukiu jokio atsakymo. Ne tik dėl ligos, diagnozės, bet ir tolimesnio gydymo. Bandau pati diagnozuoti negalavimą ir klausiu, gal tai susiję su mano lėtine liga, o gaunu atsakymą „gal taip, o gal ir ne“. Ties čia pradedu juoktis ir suprantu, kad pagalbos nesulauksiu. Po mano papildomų klausimų, pasiūlė pagerti nuo skausmo vaistų“, – nurodė šilutiškė.

Kaip atėjau su skausmu ir nežinomybe, kas man yra, ir kaip gydytis, taip ir išėjau su tuo pačiu skausmu ir nežinomybe, tik dabar dar ir su nusivylimu.

Pasiteirauja, ar kas nors išims kateterį, jei jau išleidžia namo. „Ai jo, tuoj. Ištraukė kateterį. Tikėjausi, kad dar ką užklijuos, kad nekraujuotų, bet nesulaukiau, apsitarnavau pati. O po poros minučių sugrįžo ta pati moteris supratusi, kad esu nepatenkinta ir pradeda teisintis: „Nu mes tavęs gal neįspėjom, bet čia priėmimas, mes nieko negalim padaryt“.

„Kaip atėjau su skausmu ir nežinomybe, kas man yra, ir kaip gydytis, taip ir išėjau su tuo pačiu skausmu ir nežinomybe, tik dabar dar ir su nusivylimu“, – dėstė moteris.

Į atsakymą, kad Skubios pagalbos skyrius tokiu atveju, kaip jos, negali nieko padaryti, ji atsakė taip: „GALIT ir galit labai daug. Užtenka tik malonaus bendravimo, normalaus požiūrio į žmogų ir geresnės komunikacijos. Nei vienas sergantis žmogus nepasirinkom sirgti. Kovojam ne tik fiziškai su sunkiausiais skausmais, bet ir kasdien psichologiškai, o atvykę į ligoninę jaučiamės kalti dėl to, kad sergame“.

Šilutės ligoninės atstovai pateikė tokį komentarą: „Vadovaujantis viešojoje erdvėje pateikta informacija, šiuo metu Šilutės ligoninėje pradėtas vidaus medicininis auditas, kurio metu bus išaiškintos aplinkybės dėl paslaugų teikimo pacientei ir medicinos personalo bendravimo.

Šilutės ligoninė vykdo prevenciją dėl COVID-19 plitimo, kurios viena priemonių yra galiojanti tvarka, pagal kurią, visi į ligoninę atvykstantys pacientai privalo dėvėti medicinines apsaugines veido kaukes. Šilutės ligoninės administracija apgailestauja dėl galimų bendravimo nesklandumų, kuriuos pacientei teko patirti Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje“.

Kaip skelbiama įraše, gydytojo širdis sustojo vasario 3 dieną, praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo jo 73-ojo gimtadienio.

„Jis Šilutės ligoninėje dirbo nuo 1973 m., išdirbo daugiau nei 40 metų. Gydytojas buvo ilgametis Vaikų ligų skyriaus vedėjas. Nuo 2014 m. atsisveikino su mažaisiais pacientais ir kolegomis, išėjo užtarnauto poilsio. Kolegų atmintyje išliko patys gražiausi ir šviesiausi atsiminimai apie gydytoją B. Daugirdą“, – teigia ligoninės atstovai.

Gydytojas primindavo tėtį, nes buvo labai rūpestingas mažiesiems ligoniukams ir savo jaunesniems kolegoms.

„Mes jį prisiminsime už jo padarytus gerus darbus, atsakingumą, pareigingumą, kolegiškumą, paslaugumą. Jis niekada neatsakydavo kreipiantis pagalbos, visada patardavo. Gydytojas primindavo tėtį, nes buvo labai rūpestingas mažiesiems ligoniukams ir savo jaunesniems kolegoms“, – tokį gydytoją prisimena Vaikų ligų skyriaus darbuotojai.

Pasak ligoninės atstovų, gydydamas mažuosius pacientus, B. Daugirdas labai pergyvendavo dėl jų sveikatos būklės, daugybę kartų eidavo pas tą patį ligonį, kol jo sveikatos būklė nepagerėdavo.

„Gydytojas buvo labai atsakingas, kas būdingas visiems medikams, dirbantiems su vaikais. Mažai kas žino, kad B. Daugirdas buvo ir labai muzikalus žmogus, turėjo talentą dainuoti. Kai kuriems kolegoms yra tekę girdėti jį skambinant pianinu ir dainuojant. Skaudžią netekties valandą dėl brangaus tėvelio mirties užjaučiame ir linkime stiprybės dukroms ir visiems artimiesiems“, – įrašą socialiniame tinkle baigė ligoninės atstovai.

Dieną ir naktį ligonių gyvybes gelbstintys gydytojai Audronė Dmitrijevienė, Martynas Zutkis neskaičiuoja viršvalandžių, nuovargio, iš šeimų atimto laiko. Dirbti jiems tenka ir sunkiomis psichologinėmis sąlygomis, mat dažnai patiria spaudimą iš pacientų ar jų artimųjų, rašoma Šilutės ligoninės pranešime.

Dažniausiai nepasiskiepiję pacientai būna aršūs, nenori pripažinti ligos, gydytojams nurodinėja, kaip turėtų būti gydomi. Būna ir tokių atvejų, kad gydytojų, slaugytojų darbas stebimas per skyriaus langus, filmuojamas.

Nuo rugsėjo pabaigos Šilutės ligoninėje suformuotas taip vadinamas antrasis COVID-19 skyrius, kuomet infekcija buvo patvirtinta Slaugos ir Palaikomojo gydymo pacientams, atlikus profilaktinį testavimą. Šiame ligoninės karštajame taške dirba gydytojai Violeta Giedraitienė ir Mantas Viliušis.

Imunitetas formuojasi skirtingai

Ar mes galime nurodinėti elektrikui, kuris dirba savo darbą, jei nieko neišmanome? Pagalvokite, ar galite nurodinėti gydytojui, jeigu nesate tos srities specialistai.

Pirmasis COVID-19 skyrius įsikūręs atokiau nuo kitų ligoninės pastatų, Tulpių gatvėje. Čia yra dvidešimt lovų, dvi iš jų reanimacinės. Skyriaus veikla atnaujinta nuo rugpjūčio 16 dienos, kada Šilutės rajone pradėjo daugėti susirgimų koronavirusu. Jau mėnuo, kai visos skyriaus lovos nuolat užimtos.

Apie 90 proc. skyriuje gydomų pacientų yra neskiepyti. Skyriaus koordinatorius gydytojas E. Padimanskas pripažįsta, kad serga ir skiepyti žmonės, tačiau jie serga lengviau. Pavyzdžiui, neseniai skyriuje gulėjo virš 70 metų vyras ir žmona, kurie abu paskiepyti buvo pavasarį. Po keturių parų jie išvažiavo namo. Tuo tarpu buvo atvejų, kai jaunesni neskiepyti žmonės skyriuje praleido po dvidešimt dienų, nes liga jiems pasireiškė sunkesne forma.

Kaip veikia skiepas, ar bus didelis jo veiksmingumas, priklauso nuo žmogaus imuniteto, kuris kiekvieno skirtingas. Būna, kad sunkiau persirgęs žmogus po 3 mėnesių nebeturi antikūnų, o lengviau sirgęs – jų turi dar ir po pusės metų. Gydytojo pastebėjimu, antikūnai kur kas ilgiau išsilaiko pas vaikus, negu suaugusiuosius. Susilpninti imunitetą gali įvairios vėžinės, autoimuninės ligos, cukrinis diabetas.

Skyriuje dar neteko gydyti pacientų jau kartą persirgusių COVID-19 liga.

COVID-19 sergančius ligonius Šilutės ligoninėje gydo (iš kairės) vyresnioji slaugytoja K. Norkienė, gydytojai E. Padimanskas, M. Zutkis, A. Dmitrijevienė. Šilutės ligoninės nuotr.

Antivakseriai nurodinėja, kaip gydyti

Skaudu COVID-19 skyriuje dirbantiems gydytojams girdėti, kai jų darbą nuolat kritikuoja antivakseriai ar jų artimieji. Nepasiskiepiję, COVID-19 ligos nepripažįstantys žmonės yra agresyvesni, dėl to psichologinė atmosfera skyriuje sudėtingesnė negu pavasarį.

„Jie reikalauja, nurodinėja, kaip juos gydyti, ką reikia daryti. Ar mes galime nurodinėti elektrikui, kuris dirba savo darbą, jei nieko neišmanome? Pagalvokite, ar galite nurodinėti gydytojui, jeigu nesate tos srities specialistai“, – apmaudo neslepia E. Padimanskas.

Gydytojai prašo ir sąmoningumo: neikite į parduotuves, šeimos gydytojų centrus ar ligoninės polikliniką žinodami, kad sergate COVID-19. Visų pirma, tai yra pažeidimas, už kurį gresia bauda ar net baudžiamoji atsakomybė. Antra, jeigu neturėsime sąmoningumo, pandeminė situacija ir toliau nesibaigs, kovidiniais pacientais ir toliau bus perpildytos ligoninės, dėl to sunkiau paslaugas gaus žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, dėl to mokyklose bus izoliuojami vaikai.

Plaučių nuotrauka negydo

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad COVID-19 susirgę žmonės prašo šeimos gydytojų siuntimų atlikti plaučių nuotrauką. Praėjusią savaitę vienas toks sergantis pacientas atėjo į Šilutės ligoninės Konsultacinę polikliniką, kartu su kitų ligonių srautu. Taip jis sukėlė pavojų kitų pacientų ir medikų sveikatai.

Rentgeno nuotrauka negydo, nereikia savavališkai veržtis į poliklinikas, prašyti šeimos gydytojų siuntimų.

„Jeigu nėra dusulio, oro trūkumo, greičiausiai plaučių nuotrauka susirgimo neparodys. Rentgeno nuotrauka negydo, nereikia savavališkai veržtis į poliklinikas, prašyti šeimos gydytojų siuntimų“, – sako E. Padimanskas.

Gydytojas primena, kad susirgus koronavirusu, visų pirma reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, karščiuojant temperatūrą mušti tam skirtais vaistais. Jeigu pasijutote blogai, pradėjo trūkti oro, atsirado dusulys ar kiti ryškesni COVID-19 simptomai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, kurie specialiai tam pasiruošę, jūsų būklę įvertins objektyviai ir jeigu bus poreikis, atveš į COVID-19 skyrių.

Statistiniai duomenys

Spalio 12 dienos duomenimis, Šilutės ligoninėje buvo gydomi 37 pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. COVID-19 skyriuje Tulpių gatvėje buvo gydoma 14 pacientų. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vakar gydomi 23 pacientai.

Šilutės rajone pirmadienio parą patvirtinta 11 naujų COVID-19 atvejų, šiuo metu serga 335 gyventojai.

Ligoninėje ir toliau teikiama būtinoji ir stacionarinė pagalba, ambulatorinės bei planinės paslaugos, iš dalies ribojamos Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Triskart prašė pagalbos

Teisme buvo narpliojami 2017 metų rudens įvykiai Šilutės ligoninėje.

Spalio 31-osios vakare 52 metų moteris pasijuto blogai, būklė buvo rimta, šilutiškė suprato, kad delsti negalima ir paprašė sutuoktinį nuvežti ją į ligoninę.

Gydytoja Žydrė Dobilinskienė apžiūrėjo pacientę, išrašė jai aspirino ir paprašė vykti namo.

Moters būklė negerėjo, ankstų lapkričio 2-oisos rytą ji vėl atvyko į pačią ligoninę.

Tačiau 7.40 val. gydytojos Vilmos Morkuvienės darbo vietoje nebuvo.

Byloje nėra duomenų, kad tuo metu budėjusi gydytoja būtų suteikusi pacientei sveikatos priežiūros paslaugas.

Vėliau tą patį rytą pacientę priėmė gydytoja Angelė Margarita Karbauskienė. Ji paskyrė pacientei tyrimus bei vaistus.

Nurodžiusi, kad pacientės būklė patenkinama, ir ši gydytoja tą patį rytą išleido ligonę namo.

Vakare moteris dėl miokardo infarkto mirė.

Jos sutuoktinis ir vaikai įsitikinę, kad gydytojos neatliko savo pareigos ir taip sudarė sąlygas 52 metų moteriai mirti.

Nenorėjo pripažinti kaltės

Iš anapus grąžinti negali niekas, bet šeimos nariai nusprendė, kad medikai turi atsakyti už savo neveiklumą ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą.

Jie paprašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodydami, kad žala padaryta neteisėtais ligoninės gydytojų veiksmais. 32 metus sutartinai santuokoje su žmona gyvenęs vyras prašė teismą priteisti jam 30 tūkst. eurų, abu suaugę moters vaikai tikėjosi 20 tūkst. eurų. Velionės dukra prašė priteisti mamos kapo tvarkymo išlaidas.

Visos trys gydytojos byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys. Medikų atstovai su ieškiniu nesutiko ir tikino, kad, vertinant pacientės sveikatos būklę tuo metu, kai ji kreipėsi į gydymo įstaigą, pacientei buvo suteikta reikiama pagalba. Esą jokių neteisėtų gydytojų veiksmų nebuvo, pacientei buvo atlikti visi būtini tyrimai, o į namus išleista tą pačią dieną, nes jos būklė dėl paskirtų vaistų pagerėjo.

Nurodė, ko nepadarė

Įvertinusi visus surinktus duomenis Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danutė Žvinklytė padarė išvadą, jog visos trys gydytojos atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pacientė mirė.

Pasak teismo sprendimo, pirmoji gydytoja neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo, per anksti išleido pacientę į namus, rekomendavusi vartoti aspiriną.

Antroji gydytoja, teismo įsitikinimu, turėjusi dirbti antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu, visai nesuteikė pacientei būtinosios medicininės pagalbos.

Trečioji gydytoja neišsamiai surinko ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų svarbos, parinko netinkamą gydymą ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo. Teismo sprendime teigiama, kad ši gydytoja turėjo pasirūpinti, kad moteris būtų nugabenta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, tačiau to nepadarė.

Todėl artimiausi mirusiosios žmonės turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Patenkino iš dalies

Ligoninės atstovai bandė teismą tikinti, kad suaugę vaikai nebuvo mamos išlaikomi, todėl neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Nors velionės vaikai gyveno atskirai ir yra sukūrę savo šeimas, tačiau jų santykiai su mama buvo artimi, todėl sūnus ir dukra turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos mirties.

Mirusios moters našliui teismas priteisė 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad sutuoktinių santykiai buvo artimi, glaudūs, pagarbūs, ryšys išskirtinis ir nepakeičiamas.

Vyras puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį, vežė ją pas gydytojus, todėl žmonos mirtis dėl neteisėtų gydytojų veiksmų padarė jam didelę neturtinę žalą.

Moters vaikams priteista po 5 tūkst. eurų. Patenkintas mirusiosios dukros ieškinys turtinei žalai atlyginti – priteista 2750 eurų išleistų kapui sutvarkyti.

Apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Buvo gauta duomenų, kad turi galimai suklastotą dokumentą, pareigūnai, tikrindami informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą“, – penktadienį BNS patvirtino Tauragės apskrities policijos atstovė Greta Kęsminaitė.

Su pačiu V. Šileikiu BNS susisiekti penktadienį nepavyko.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis teigia, kad apie tyrimą žino, tačiau į tai „niekaip nereaguoja“.

„Kai bus tyrimas, kai pasibaigs, bus pateikta išvada, tada bus veiksmai“, – BNS sakė V. Laurinaitis.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad „visi klausimai, susiję su šia įstaiga (Šilutės ligonine – BNS), konkursu vadovo pareigoms užimti ir kiti, turėtų būti adresuoti būtent savivaldybei“.

„Jei yra kažkokių įtarimų, tai kitų tarnybų kompetencijos klausimai“, – sakė  SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Karaliūtė-Žulienė.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, pirmoji licencija V. Šileikiui suteikta 2004 metais, pagal naują pavyzdį atnaujinta 2008 metais. Įsigaliojus naujai licencijai, senoji nustojo galioti.

„Svarbu pastebėti, kad negaliojančių licencijų licencijavimo dokumentų bylos saugomos 10 metų, skaičiuojant nuo dienos, kai licencija nustoja galioti, o vėliau – sunaikinamos“, – sakė V. Karaliūtė-Žulienė.

Akreditavimo tarnybos vadovės Noros Ribokienės teigimu, „tik nustačius, kad dokumentas suklastotas, būtų sprendžiamas klausimas dėl licencijos naikinimo“.

Kaip skelbia Laisvės TV, praėjusiais metais Šilutėje vykusio ligoninės vadovo konkursą laimėjo anksčiau joje skyriaus vedėju dirbęs V. Šileikis. Iš pradžių jis tapo vienu iš dviejų atrinktų pretendentų, o po pokalbio su meru tapo ir nugalėtoju.

Anot televizijos, V. Šileikis konkursą galėjo laimėti suklastojęs JAV universiteto diplomą. Žiniasklaidos duomenimis, V. Šileikis ilgą laiką gyveno JAV, vėliau grįžo į Lietuvą.

Čikagos valstybinis universitetas, kurio diplomas pateiktas Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo konkurse, Laisvės TV patvirtino, kad V. Šileikiui išrašytas diplomas yra klastotė.

Kaip pranešė teismas, byloje nustatyta, kad šių metų balandžio 8 dieną K.Giedrikas, dirbdamas savo kabinete, iš asmens už medicininės pažymos išdavimą priėmė 20 eurų kyšį. Tačiau prašomos pažymos medikas neišdavė, pasakydamas, kad duotos sumos nepakanka. Po keleto dienų pacientas vėl atvyko pas gydytoją, kuriam perdavė pareikalautus 100 eurų.

Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai. Jis byloje aiškino galvojęs, kad pacientas 20 eurų davė kaip padėką už darbą arba konsultaciją.

Pasak gydytojo, vyriškis su savimi neturėjo receptų knygutės, jam visiškai negalėjo diagnozuoti ligos ir skirti gydymo. Jis liepė atsinešti ją, paskirdamas kitą vizito dieną, kurią, mediko manymu, pacientas suprato savaip, t. y. kaip kyšio reikalavimą.

Gydytojas teigė nesakęs, kokią sumą šis turi jam duoti. Jis aiškino, kad atvykus asmeniui ir šiam paklausus apie pinigus, medikas žodžiu nurodė 100 eurų ir juos  priėmė kaip atsidėkojimą už konsultaciją.

Teismas, skirdamas bausmę gydytojui, atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Kadangi 59 metų medikas savo kaltę pripažino, teismas jam skyrė trečdaliu sumažintą baudą.

Byla baigta baudžiamuoju įsakymu, nerengiant teismo posėdžio. Baudžiamasis įsakymas prilygsta apkaltinamajam nuosprendžiui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.  

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Po šonkaulių lūžių į ligoninę atvežta senyvo amžiaus moteris neišgyveno.

Policijos departamentas praneša, kad Šilutės ligoninėje mirė 84 metų E.V.

Moteris į ligoninę buvo pristatyta iš Šilutės rajono Sakūčių kaimo iš savo namų ir dėl šonkaulių lūžimo paguldyta gydymui.

Mirties priežastis nustatinėjama.