Atsirado rūpestis gamta

S. Lileikienė pasakoja, kad pirmieji jos žingsniai tvaraus gyvenimo link prasidėjo maždaug prieš septynerius metus.

„Tuo metu gyvenau Londone, sąmoningai ruošiausi kurti šeimą. Tad, manau, kad tai darė įtaką mano pasaulėžiūrai, – sako moteris. – Londone apskritai visko yra daug: idėjų, skirtingų žmonių, alternatyvų. Ten įsigijau ir savo pirmąjį daugkartinį puodelį, pagamintą iš perdirbtų vienkartinių, įpratau visada su savimi turėti gertuvę, daugkartinių maišelių. Žingsnelis po žingsnelio – žinios ir noras gyventi tvariau plėtėsi.“

Nusprendusi kurti šeimą, Simona pradėjo dar labiau savimi rūpintis – naudoti natūralesnes priemones, rinktis visko kuo daugiau iš gamtos, valgyti sveikatai palankesnį maistą, kiek įmanoma, vengti plastiko. Kaip pati sako, taip jau susiklostė, kad, rūpinantis savimi, atsirado rūpinimasis ir gamta – juk daugelis žmogaus sveikatai palankių dalykų ateina būtent iš gamtos.

„Na, ir paskutinis, bet tikriausiai dar negalutinis mano virsmas įvyko prieš kokius porą metų, kai jau turėjau vaikučius. Tada susimąsčiau: kas bus, kai dukros paaugs, koks tada bus pasaulis? Tai man suteikia labai daug motyvacijos šiandienos mano pasirinkimuose“, – pasakoja pašnekovė.

Šeima: Simona mano, kad vaikai tvarumo principų geriausiai mokosi iš artimųjų. / S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.

Investicija į ateitį

S. Lileikienė įsitikinusi: tvarumas – labai svarbus faktorius, lemiantis, kokia bus mūsų ateitis, kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai ir kitos kartos. Tvarumas lemia ne tik kokioje aplinkoje toliau gyvensime, bet ir kokios vertybės bus svarbios žmonėms. Tvarumas – kaip investicija: galbūt iš karto nematyti jokio pokyčio ar skirtumo, bet tai nulems, kas mūsų laukia ateityje.

Galutinis mano virsmas įvyko, kai jau turėjau vaikučius. Tada susimąsčiau: kas bus, kai dukros paaugs, koks tada bus pasaulis? Tai man suteikia labai daug motyvacijos šiandienos mano pasirinkimuose.

„Dabar tvarumo idėja mane nuolat lydi, tačiau manau, kad tvarumas neturėtų būti stabdys ar nuolatinis galvos skausmas, – svarsto Simona. – Aš toks pat žmogus, kaip ir visi. Aš stengiuosi. Būna, kad ir nepavyksta. Tikrai neretai tenka daryti kompromisų. Atsiranda mūsų namuose ir plastiko, ir vandens buteliukų nusiperkame, ir kavos vienkartiniame puodelyje. O kiek plastiko į namus atkeliauja su maistu!“

Vis dėlto yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi moters šeima. Atliekas rūšiuoja, stengiasi kuo dažniau naudoti daugkartinius maišelius, gertuves, puodelius. Nevengia įsigyti daiktų iš antrų rankų ir apskritai, prieš įsigydami naujų daiktų, labai apgalvoja. Prioritetą teikia daiktams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jei vis dėlto tai plastikinis daiktas, pagalvoja, ar jį naudos ilgai, kur jį dės, kai taps nebereikalingas.

Moteris nuolat stengiasi susiplanuoti šeimos savaitės meniu ir apsipirkimus, vengia švaistyti maistą. Jos įsitikinimu, apskritai tvarumas labai siejasi su sąmoningumu.

Šešerių ir dvejų metų dukras auginanti Simona sako apie tvarumą jau neretai pasišnekanti ir su vyresnėle: apie taršą, gamtą, daiktus ir vartojimą. Tačiau daugiausia siekianti, kad žinios ją pasiektų per pavyzdį, per tėvų įpročius, per šeimos vertybes.

Dermė: buityje puikiai tinka aplinkai nekenksmingos ir gražiai atrodančios medžiagos. / S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.

Principus taiko buityje

Norėdama dalytis savo žiniomis apie tvarų gyvenimą, Simona sukūrė instagramo paskyrą „jaukutvaru“, o tada – ir internetinę parduotuvę, kurioje prekiauja pačios patikrintais, patikimai ir buityje puikiai pritaikomais tvariais interjero elementais.

„Paskyra instagrame nėra parduotuvė. Mano tikslas – kad tai būtų vertingos ir įkvepiančios informacijos vieta, – sako pašnekovė. – Stengiuosi parodyti kuo daugiau savo kasdienybės. Juk už elektroninės parduotuvės esu aš – žmogus, kaip ir visi kiti. Įrašuose pateikiu informacijos, kuri, tikiuosi, įkvepia sekėjus pamatyti grožį aplink, pažvelgti į gamtą ir ją pamilti, rūpintis ir gamta, ir savimi, mėgautis gyvenimu tvariai.“

Pagrindiniai produktai, kurie žavi pačią tvaraus gyvenimo šalininkę, yra gaminami iš ypatingos medžiagos – kamštienos. „Man natūrali kamštiena visada patiko, bet kai sužinojau apie ją daugiau – tiesiog įsimylėjau! – sako Simona. – Ši medžiaga išgaunama visiškai nekenkiant medžiui, o kamštienos gaminiai pasižymi ypatingomis savybėmis, kurių negali atkartoti jokia dirbtinė medžiaga. Naudodama kamštienos padėkliukus ant stalo labiausiai džiaugiuosi jų itin lengva priežiūra, atsparumu, ilgaamžiškumu ir higiena. Kamštienoje nesikaupia jokios bakterijos, pelėsiai ar grybeliai, jos net nereikia niekaip specialiai valyti ar prižiūrėti!“

Iš kamštienos gaminami įvairaus dydžio ir dizaino padėkliukai stalui – lėkštėms ir puodeliams, taip pat padėklai, žvakidės.

S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.

Reikia laiko ir kantrybės

Kitas pašnekovai labai patinkantis produktas – stiklinės, pagamintos iš nebenaudojamų butelių. „Labai smagu suteikti dar vieną galimybę nebereikalingiems buteliams ir paversti juos gražiomis, stilingomis stiklinėmis, kurios dėl savo minimalistinio dizaino gali turėti daug panaudojimo būdų: stiklinė karštiems ir šaltiems gėrimams, stiklinė maistui serviruoti, vazelė, indelis susidėti kanceliarijos ar higienos priemonėms“, – sako Simona.

Dar vienas jos itin mėgstamas produktas – daugkartiniai maišeliai,  pagaminti iš nedažytos ir nebalintos medvilnės ir kamštienos. Juos galima naudoti ir serviravimui, ir maistui, daiktams laikyti. Pavyzdžiui, dėl savo natūralios sudėties jie labai tinkami duonai laikyti. Tai pati geriausia duoninė – duona ilgai išlieka šviežia ir minkšta.

Tad ar galima sakyti, kad tvarumas – gyvenimo būdas? „Aš sakyčiau, kad tvarumas yra vidinė vertybė, kuria vadovaudamiesi darome pasirinkimus. Iš to išplaukia visas gyvenimo būdas, net filosofija, – sako Simona. – Taip, tvarumo principų laikymasis atneša pokyčių į mūsų gyvenimą. Parduotuvėse ne taip lengva išvengti plastiko – reikia tam iš anksto ruoštis, ieškoti alternatyvų arba eiti į specializuotas parduotuves. Daug apie ką tenka iš anksto pagalvoti, pavyzdžiui, kur nors einant nepamiršti pasiimti daugkartinio puodelio, maišelių, gertuvės.“

Tačiau kai tvarumas yra vertybė, pašnekovės įsitikinimu, viskas susidėlioja natūraliai. Žinoma, siekiant gyventi tvariau, tam gali prireikti laiko, ir nebūtinai tai bus paprasta.

S. Lileikienės asmeninio archyvo nuotr.

Tvarūs įpročiai kasdienybėje

Išgirdus apie tvarumą, iš pradžių viskas gali atrodyti kiek per sudėtinga. Tai visiškai normalu. Tačiau nereikia daryti visko iš karto. Puiki strategija gali būti pradėti vos nuo vieno ar kelių naujų kasdienių įpročių. Peržvelkite šį sąrašą ir išsirinkite vieną naują įprotį, kurį išbandysite jau šiandien.

■ Nešiotis vandens daugkartinio naudojimo gertuvėje, kavinėje perkant kavos išsinešti – paprašyti supilti į savo daugkartinį puodelį. Galima įsigyti, kad viskas būtų kartu, – gertuvę / termosą.

■ Parduotuvėse, turguje prekes dėti į daugkartinius maišelius. Jų būna didelių, pirkinių maišelio tipo, ir mažų drobinių pavieniams produktams (vaisiams / daržovėms / riešutams).

■ Kuo dažniau gamintis patiems maistą į darbą ar išvykas, o perkant maistą išsinešti – paprašyti įdėti į savus indus.

■ Planuoti maistą. Tai ne tik palengvina kasdienybę, padeda sutaupyti pinigų, bet ir mažina maisto švaistymą.

■ Kompostuoti. Tai sumažina sąnaudas sąvartynuose, gerina dirvos kokybę.

■Atsisakyti arba labai atsakingai rinktis palmių aliejų. Didžiulė jo paklausa visame pasaulyje prisideda prie miškų naikinimo.

■Naudoti daugkartinius šiaudelius. Dabar jų galima rasti pagamintų iš įvairiausių tvarių medžiagų.

■ Naudoti daugkartines vaško drobeles vietoj plastikinės maisto plėvelės. Dėl savo gerųjų savybių jos puikiai tinka maistui ir dėl antibakterinio poveikio net padeda išlaikyti maistą šviežią ilgiau. Tinka susipakuoti maistą, kai valgoma ne namuose.

■ Naudoti kietąjį šampūną, muilą. Pilstoma kosmetika yra tvaresnis sprendimas nei įprasta, kaskart perkama naujoje plastiko pakuotėje.

■Naudoti ekologiškas valymo priemones, pagamintas iš aplinkai draugiškų medžiagų. Verta rinktis ir koncentratus, didesnes pakuotes arba pilstomas priemones, kad išvengtume didelio kiekio plastiko pakuočių.

■ Rūšiuoti. Taip mažiau plastiko ir kitų atliekų lieka tiesiog suirti dirvoje ir yra galimybė perdirbti tas medžiagas.

■Dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius, elektrinius paspirtukus, elektromobilius. Įprastą automobilį naudoti sąmoningai ir atsakingai dėl oro taršos ir degalų sunaudojimo.

■ Kuo mažiau sukurti naujos paklausos – stengtis naudoti daiktus iš antrų rankų, mainyti, skolintis, kai įmanoma.

■Rinktis maistą ir kitus produktus, kurie pagaminti čia pat, mūsų regione. Valgyti sezoninį maistą.

■ Rinktis daugiau augalinės kilmės produktų – mažiau vartoti mėsos, kiaušinių, pieno produktų. Tai didžiulės pramonės šakos, kurios smarkiai prisideda prie oro taršos ir išteklių eikvojimo.

■ Atkreipti dėmesį į skaitmeninį anglies pėdsaką. Nors daugelis žmonių perėjo prie skaitmeninių sąskaitų ir kitų komunikacijos formų, svarbu atsiminti, kad skaitmeniniai dalykai taip pat sukuria anglies pėdsaką. Aušinant serverius, tiekiant energiją įrenginiams ir gaminant naujas technologijas reikia didelių energijos sąnaudų ir yra išmetamas CO2. Taigi, pradžioje užtektų kiek įmanoma sumažinti debesies naudojimą, vaizdo įrašų srautinio perdavimo skaičių ir ne HD parinkčių pasirinkimą.

■ Patiems auginti bent kažkuriuos produktus maistui.

■ Taupyti vandenį, galima rinkti lietaus vandenį ir jį pernaudoti, panaudoti po virimo likusį vandenį augalams laistyti.

■ Sumažinti popieriaus vartojimą.

■ Gerai apgalvoti visus pirkinius ir kaip paskui tuos daiktus utilizuoti.

■ Skaityti etiketes. Žinodami kuo daugiau apie produktą (jo sudėtį, gamybos būdą ir vietą ir pan.) galime padaryti kuo sąmoningesnius sprendimus.

■Rinktis drabužius iš natūralių medžiagų. Jiems pagaminti reikia mažiau energijos nei sintetiniams pluoštams, todėl jie daro mažesnį poveikį aplinkai. Taip pat natūralias medžiagas lengviau perdirbti.

Sunerimo dėl alergijos

S.Lileikienė pasakoja, kad visada domėjosi sveikesne mityba, tačiau niekada neplanavo vieną dieną tapti vegane. Pakoreguoti įpročius vilnietę paskatino vyriausios dukrelės gimimas.

„Dukrai sulaukus keturių mėnesių, ant jos odelės pastebėjau bėrimų. Tai buvo signalas, kad ji gali būti alergiška mano vartojamiems produktams. Dažniausi alergenai yra pieno gaminiai, kiaušiniai, kviečiai. Tad keletui mėnesių jų atsisakiau ir, tiesą pasakius, nė nepasigedau. Iš pradžių kiek trūko nebent kiaušinių, iš kurių galima pasigaminti greitą ir sotų patiekalą. Tačiau netrukus atradau jiems alternatyvų“, – atskleidžia pašnekovė.

Į mitybą ji įtraukė daugiau ankštinių, daržovių, pamėgo humusą. „Šie produktai – ne tik sotūs ir skanūs, juose gausu baltymų, tad tapo puikiais pakaitalais, – tikina S.Lileikienė. – Šiuo laikotarpiu teko žiūrėti dokumentinį filmą apie žmonių elgesį su gyvūnais pavadinimu „Earthlings“ (liet. Žemės gyventojai). Jis mane labai nuliūdino ir paskatino pamąstyti apie produktų, iš kurių gaminu maistą, pasirinkimą. Supratau, kad produktų, kurių atsisakiau, man netrūksta ir bent jau kol kas nenoriu grįžti prie senų įpročių. Veganiškai maitinuosi ketverius metus, bet nė karto per šį laikotarpį nejutau, kad turėčiau save stabdyti ar riboti. Viskas natūraliai susidėliojo į savas vietas, per daug galvoti nė nereikėjo.“

Kitoks maistas nėra tabu

Naujajam žmonos mitybos planui neliko abejingas ir Simonos vyras Valentas, kuris savęs veganu nevadina, bet mielai valgo mylimosios ruoštus augalinius patiekalus. Moteris veganiškai maitina ir vyriausią dukrelę, kuriai greitai sukaks penkeri. Mergaitė noriai valgo daržoves, o užsimaniusi ko nors saldaus mielai renkasi šviežius vaisius. Mėgstamas dukrelės užkandis yra obuolio griežinėliai su riešutų sviestu.

Pasak Simonos, augalinį maistą jos pirmagimė valgo nuo pat primaitinimo pradžios. Ji yra ragavusi ir mėsos, ir kitų gyvūninės kilmės produktų, tačiau mažylei jie nepadarė didelio įspūdžio. Vis dėlto, jei šalia kas nors valgo ne augalinį maistą, pašnekovė su vyru atžalai visada pasiūlo jo paragauti. Tai Lileikių šeimoje tikrai nėra tabu.

„Prisijaukinusi veganišką mitybą pastebėjau, kad pagerėjo virškinimas, sumažėjo odos problemų, o energijos turiu dar daugiau. Be to, reguliariai atliekame kraujo tyrimus, tad žinau, kad tiek mano, tiek dukters kraujo rodikliai atitinka normą. Jaučiuosi išties gerai, tad bent jau kol kas nieko keisti neketinu, – atskleidžia pašnekovė. – Be abejonės, maitinantis veganiškai, svarbu užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, nepritrūktų svarbių maistinių medžiagų ir vitaminų. Todėl gaminti maistą stengiuosi iš kuo įvairesnių produktų: skirtingų daržovių, vaisių, kruopų, sėklų, riešutų. Kita vertus, šis principas svarbus ne tik veganams, bet ir visavalgiams. Žmogus turi valgyti įvairių, kuo palankesnių sveikatai produktų, daug daržovių.“

Nuo mažens: augalinį maistą Simonos pirmagimė valgo nuo pat primaitinimo pradžios. / Asmeninio archyvo nuotr.

Veganiškų patiekalų įvairovė

Receptais, patarimais ir veganiškos kasdienybės akimirkomis S.Lileikienė dalijasi savo instagramo paskyroje „Toks tyras“. Čia apsilanko ne tik prisijaukinę augalinę mitybą, bet ir visavalgiai, ieškantys naujų receptų ir neatrastų skonių, alergiški žmonės, kuriems tenka koreguoti mitybą dėl kai kurių produktų netoleravimo.

Pasak pašnekovės, ji nesiekia paskatinti sekėjų pereiti prie veganizmo. Kai kuriems tokia mityba gali ir netikti. Tačiau kodėl gi nepaįvairinus savo meniu keliais augaliniais patiekalais? Simona pastebi, kad, galvojant apie veganišką mitybą, neretai daugiau dėmesio skiriama tam, ko veganai nevalgo. Vis dėlto verta pasidomėti produktais, kurie sudaro veganiškos mitybos pagrindą, nes jų yra daugybė. Tai padės geriau suprasti, koks įvairus gali būti veganizmas.

„Veganai valgo visas daržoves, vaisius, kruopas – nuo grikių iki sorų, bolivinių balandų. Riešutai, džiovinti ir švieži vaisiai yra ne tik puikus užkandis, iš jų galima gaminti skaniausių desertų, netgi ledų. Iš įvairių sėklų galima pasigaminti augalinio pieno, – vardija S.Lileikienė. – Daržovių paruošimo būdų taip pat galima sugalvoti begales – gaminti troškinius, sriubas, padažus, daržovių kotletus ar kepsnius. Tereikia pasitelkti išradingumą ir pagalvoti, kaip puikiai žinomus ingredientus panaudoti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, saldžiosios bulvės dažniausiai naudojamos kaip garnyras. Tačiau iš jų taip pat galima iškepti puikų pyragą, pagaminti šokoladinį desertą. Po ketverių metų veganizmo vis dar atrandu būdų, kaip kitaip panaudoti tuos pačius produktus ir pagaminti ką nors labai skanaus ir įdomaus.“

Pasak S.Lileikienės, šiais laikais galima atrasti kone visų patiekalų veganiškų alternatyvų. Pati pašnekovė labai mėgsta veganiškus suvožtinius su daržovių maltinukais. Ieškantiems įdomesnių skonių  rekomenduoja išbandyti veganišką omletą ar kiaušinienę, marinuotas morkas, kurios primins sūdytas lašišas, įvairiausių skonių humusus.

„Nuostabiu atradimu tapo sluoksniuota bemielė tešla, kurios sudėtis yra veganiška. Jos, jau paruoštos gaminti ir užšaldytos, yra visose parduotuvėse. Iš šios tešlos labai paprastai ir greitai galima pagaminti ne vieną gardumyną – saldžių skanėstų arba pikantišką patiekalą su daržovėmis“, – sako pašnekovė.

Atrado pasaulio skonius

Skanų ir sveiką maistą mėgstanti S.Lileikienė dievina keliones. Svečiose šalyse ji ne tik domisi vietine kultūra, bet ir atranda dar neragautų veganiškų skonių. Pašnekovė yra viena keliavusi po Japoniją, o su vyru Valentu prieš šešerius metus išmaišė JAV Vakarinę pakrantę.

„Labai smagia kelionių dalimi tampa vietinės virtuvės atradimai. Didelį įspūdį paliko Portugalijos sostinės Lisabonos veganiško maisto pasiūla. Čia išragavome įvairiausių skanėstų ir patiekalų. Tradicinėje portugališkoje virtuvėje gausu žuvų ir jūrų gėrybių. Tačiau įdomu tai, kad šioje šalyje galima rasti nemažai veganiškų žuvies alternatyvų, – pasakoja Simona. – Dažniausiai veganiška žuvis gaminama iš tofu ir džiovintų jūros dumblių, kurie ir suteikia žuvies skonį. Beje, pati gamindama veganišką žuvį, mėgstu naudoti žuvies tekstūrą primenančius bananų žiedus, kurių galima įsigyti ir Lietuvos parduotuvėse. Portugalijoje teko ragauti veganiškų kiaušinių. Vieni buvo pagaminti iš tofu, o kiti – iš kelių skirtingų ingredientų pagal slaptą to restorano receptą. Vis dėlto labiausiai nudžiugino tai, kad čia pavyko rasti ir paragauti veganiškai pagamintų žymiųjų pastéis de nata – pyragaičių iš sviestinės tešlos ir plikyto kremo.“

Pasak pašnekovės, veganų rojumi būtų galima pavadinti ir Londoną, kuriame Lileikių šeima kurį laiką gyveno. Tuo metu Simona dar nebuvo veganė, tačiau su vyru neretai apsilankydavo kitoniškesnio maisto siūlančiuose kavinėse ar restoranuose.

„Džiugu, kad Vilniuje taip pat galima rasti nemažai veganams tinkamų kavinių. Net ir atsikrausčius iš Londono, Vilniuje maisto atžvilgiu nebuvo jokio nusivylimo. Nors kituose Lietuvos miestuose augalinio maisto pasirinkimas dar mažokas, pastebiu, kad kavinių ir restoranų valgiaraščiai jau vis dažniau pasipildo vienu kitu veganišku patiekalu. Labiausiai džiugina, kai net mažų miestelių virtuvės pagamina išradingo veganiško maisto, kuris išties skanus ir maistingas“, – džiaugiasi pašnekovė.

Atradimai Lietuvoje

Gimus dukroms, Lileikiai ėmė keliauti po Lietuvą. Be to, tolimesnes keliones pristabdė ir prasidėjusi pandemija. Tačiau Simona dėl to nė kiek nenusimena. Jos teigimu, gimtojoje šalyje yra gausybė nuostabių vietų, kurias verta aplankyti.

Gaminti maistą stengiuosi iš kuo įvairesnių produktų: skirtingų daržovių, vaisių, kruopų, sėklų, riešutų. Kita vertus, šis principas svarbus ne tik veganams, bet ir visavalgiams.

„Po tolimų kelionių ir kelerių metų gyvenimo užsienyje su vyru pradėjome kitaip vertinti Lietuvą. Šiandien mums smagu pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį ar aplankyti netoliese esantį pažintinį taką. Įdomu apsilankyti ir mažesniuose miesteliuose, o vasarą mėgaujamės Kuršių nerija, kurioje veganiško maisto pasirinkimas taip pat nemažas. Žinoma, kelionės su vaikais šiek tiek kitokios, tačiau nieko nėra nuostabiau už bendras patirtis, – tikina Simona. – Kadangi skanus ir maistingas maistas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, išvykose nepamirštame ir jo. Pasiimame lauknešėlį ir patinkančioje gamtos užuovėjoje surengiame pikniką. Į išvykas mėgstame pasiimti salotų su makaronais ar kruopomis: grikiais, bolivinėmis balandomis. Kitas paprastas ir mėgstamas išvykų maistas – tortilijų suktinukai. Dažniausiai į juos vyniojame humusą ir daržoves arba riešutų sviestą ir vaisius.“

Minimalistinė kasdienybė – patogesnė

Rūpindamasi savo šeimos sveikata ir gyvūnų gerove, S.Lileikienė pasinėrė į veganizmą. Siekdami patogesnio ir tvaresnio gyvenimo, Lileikiai prisijaukino minimalizmą. Pašnekovė pasakoja, kad, gyvenant Londone, teko nemažai kraustytis iš vieno būsto į kitą, todėl iš pradžių minimalizmas buvo priverstinis.

„Kiekvieną kartą kraustantis tekdavo iš naujo susipakuoti visus daiktus ir juos vežtis su savimi. Todėl nusprendėme gerai apsvarstyti kiekvieną naują pirkinį. Ar mums jo tikrai reikia? Kur jį dėsime, jei reikės vėl kraustytis? Ar neužims per daug vietos? Taip pripratome gyventi su mažiau daiktų, o tada pastebėjome, kad toks gyvenimo būdas išties patogesnis, – tikina pašnekovė. – Tad ir šiandien daiktą įsigyjame tik gerai apgalvoję, mums svetima pirkti spontaniškai. Pagalvojame ne tik apie tai, ar pirkinys mums iš tikrųjų reikalingas, bet ir pasvarstome, ką su juo darysime, kai nebereikės. Ar jį bus paprasta utilizuoti? Ar pavyks atiduoti ar parduoti kitiems žmonėms?“

Anot Simonos, pasirinkus gyventi su kuo mažiau daiktų sutaupoma nemažai pinigų, o namai tampa tvarkingesni, juose atsiranda daugiau erdvės. Pašnekovė juokiasi, kad šiandien kiekvienas naujas daiktas jai su vyru sukelia galvos skausmą – juk jam dabar būste reikės ieškoti vietos, jį valyti, prižiūrėti. Tad galbūt naujo pirkinio nė nereikia?

„Minimalizmą prisijaukinome ne tik iš patogumo, bet ir rūpindamiesi planeta. Todėl stengiamės nesukurti naujos paklausos ir neretai perkame jau naudotus daiktus, o mums nebereikalingus atiduodame ar parduodame kitiems. Mėgstame vadovautis principu: vienas daiktas – į namus, vienas – iš namų“, – paaiškina ji.

Įkvepia tvariau gyventi

Norintiems išbandyti veganišką mitybą ar minimalistinį gyvenimo būdą S.Lileikienė pataria pradėti mažais žingsneliais ir išsivaduoti iš stereotipų.

„Mitas, kad augalinis maistas yra nuobodus, ribotas ar neskanus. Iš tikrųjų net iš mums puikiai žinomų produktų galima pasigaminti įvairiausių patiekalų, – tikina Simona. – Pabandžius gyventi su mažiau daiktų gali paaiškėti, kiek nedaug kasdienybėje mums iš tikrųjų reikia.“

Veganizmas ir minimalizmas Simoną įkvėpė parašyti knygą „Veganai savaitę“, kurioje ji dalijasi praktiškais patarimais, kaip į savo kasdienį meniu įtraukti daugiau augalinio maisto.

„Norėjau parodyti, kad veganiškai maitintis visai nesudėtinga. Tad sudariau savaitės meniu planą pusryčiams, pietums ir vakarienei. Visi receptai – labai paprasti ir greitai paruošiami, o svarbiausia – iš įprastų ingredientų, kurių lengvai galima rasti bet kokioje parduotuvėje. Kadangi mano gyvenime tvarumas taip pat labai svarbus, receptus susiejau, kad visi turimi ingredientai būtų sunaudoti ir nieko netektų išmesti. Maisto švaistymo tema man visada buvo labai aktuali, todėl ir pati kruopščiai planuoju, kokius maisto produktus pirksiu ir ką gaminsiu, ir kitus skatinu pirkti apgalvotai“, – savo požiūriu dalijasi pašnekovė.

Šokoladiniai sausainiai

165 g avinžirnių, konservuotų, nuskalautų ir nusausintų,

30 g avižinių miltų (galima avižinius dribsnius sutrinti smulkintuvu iki miltų konsistencijos),

25 g kakavos,

30 g kokosų cukraus (tinka ir kitoks),

2 šaukštai riešutų sviesto,

1/4 šaukštelio kepimo miltelių,

1/4 šaukštelio sodos,

1 šaukštas skysčio nuo avinžirnių,

žiupsnelis druskos,

smulkintų šokolado gabaliukų pagal skonį.

Visus ingredientus, išskyrus šokolado gabaliukus, sutrinkite maisto smulkintuvu iki vientisos konsistencijos. Formuokite rutuliukus (kiekvieną – maždaug iš dviejų šaukštų masės), suplokite juos, ant viršaus uždėkite šokolado gabaliukų ir kepkite 15 minučių 175 °C orkaitėje. Valgykite atvėsintus.

Sorų varškėtukai

150 g sorų kruopų (nevirtų),

3 šaukštai citrinų sulčių,

3–4 šaukštai viso grūdo speltų miltų,

3–4 šaukštai migdolų miltų,

1/2 banano.

Išvirkite sorų kruopas, kad gerai suvirtų. Išvirusias truputį patrinkite, bet ne iki vientisos masės. Sudėkite visus kitus ingredientus, sumaišykite tešlą ir iš jos formuokite norimo dydžio varškėtukus. Tešla truputį lips. Prieš kepdami varškėtukus apvoliokite miltuose. Kepkite keptuvėje apie 10 minučių, kol apkeps.

Avinžirnių miltų omletas

60 g avinžirnių miltų,

1 šaukštas maistinių mielių dribsnių,

1/4 šaukštelio druskos,

žiupsnelis pipirų,

1/2 šaukštelio ciberžolės,

1/4 šaukštelio česnakų miltelių,

1/2 šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukštelio obuolių sidro acto,

3/4 puodelio vandens (apie 180 g).

Visus ingredientus gerai sumaišykite. Į įkaitintą su aliejumi keptuvę supilkite tešlą ir kepkite apie 5 minutes. Kai kraštai sutvirtės, apverskite ir dar pakepkite apie 4 minutes. Tada uždenkite dangčiu ir pakepkite dar kelias minutes. Galima įdėti mėgstamo įdaro (pakepintų daržovių ar grybų, špinatų, sūrio, avokadų, žolelių ir pan.) ir perlenkti pusiau.

Augalinė malta mėsa

1 puodelis avižinių dribsnių,

1 puodelis vandens (verdančio),

1 šaukštas avinžirnių miltų,

mėgstamų prieskonių,

paprikos miltelių, česnako ir svogūno granulių,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Užpilkite avižinius dribsnius verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite apie 30 minučių brinkti. Į išbrinkusius avižinius dribsnius suberkite avinžirnių miltus ir prieskonius, viską gerai išmaišykite. Įkaitinkite keptuvę su šiek tiek aliejaus, sukrėskite gautą masę. Palaukite, kol didelis blynas truputį apkeps. Tada pradėti maišyti mentele – smulkinti / plėšyti į gabaliukus. Maišykite, kol viskas apkeps.