Plačiau LNK reportaže papasakojo „Ecoservice“ kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.

– Ar jau suskaičiavote, kiek tonų šiukšlių išvežta iš Vilniaus kapinių?

– Spalio mėnesį iš Vilniaus kapinių išvežėme apie 685 tonas nerūšiuotų atliekų ir 900 tonas žaliųjų atliekų, kurios buvo išrūšiuotos mūsų darbuotojų.

– Jau ne pirmus metus gyventojai raginami pirkti mažiau žvakučių, mažiau dirbtinių gėlių. Ar matote pokyčius? Ar žmonės įsiklauso į tuos raginimus?

– Žiūrint į atliekų kiekį, matome, kad gyventojai tikrai nesiklauso, vis dar neša daug. Galbūt vienas kitas kukliau sutvarko kapavietes, atneša tik po vieną žvakutę. Tačiau dauguma masiškai neša didelius žvakių bei plastikinių gėlių kiekius.

– Gyvendami bute ar name mokame už šiukšlių išvežimą, rūšiavimą. Greitai turėsime viską rūšiuoti. O kapinėse  – visai kitas gyvenimas ir visai kitos taisyklės, nors šiukšlių – kalnai.

– Jei būtų įvestas mokestis, gal tada žmonės susimastytų. Jei žmogus nerūšiuoja atliekų, tada mokestis didėja. O kai rūšiuoja, mokestis mažėtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Toliau papasakojo „Ecoservice“ teritorijų planavimo verslo vadovė Diana Lubė.

–  Kiek tonų šiukšlių teko išvežti iki Vėlinių?

– Vilniaus mieste iš kapų buvo išvežta 1,4 tūkst. tonų įvairių atliekų, Šiauliuose – 350 tonų. Jei yra giminių, artimųjų, tai jie pasirūpina kapavietėmis ar net kaimyniniais kapais, atneša žvakučių, gėlių.

– Kapinėse šiukšlių išvežimas yra nieko nekainuojantis dalykas, todėl ir atsiranda tie kalnai šiukšlių. Ar išeitis būtų įvesti kažkokį mokestį ar baudas?

– Iš principo, visą kapinių atliekų klausimą dengia miesto savivaldybės, kurioms kapinės ir priklauso. Kiekvieno miesto savivaldybė rūpinasi savo kapinėmis. Gyventojams tiesiogiai nereikia mokėti už atliekų išvežimą, kaip tą darome gyvendami butuose ar namuose. Tai gali lemti, kad mes mažiau skaičiuojame, kiek mes tų atliekų išmetame į konteinerius. Ar padėtų mokestis? Mokesčiai įprastai sumažina vartojimą bent jau trumpuoju laikotarpiu. Tačiau pagrindinis klausimas būtų, kaip mes ugdomės sąmoningumą, kokias nuostatas turime apie tvarumą ir kaip žiūrime į savo ateitį.

Jau nieko nebestebina, kad iš karto po Vėlinių neriame į Kalėdų nuotaiką. Vilniuje jau imta puoštis Kalėdoms ir jau stovi viena iš pirmųjų Kalėdų eglių.

Jauna dizainerė Milda Pakarklytė sakė ilgai galvojusi apie tikrąją Vėlinių prasmę. Mergina sukūrė tvarią alternatyvą mirusiems pagerbti – siūlo kapus puošti ledo žvakidėmis.

„Pagrindinis klausimas, ar jos greitai neištirpsta. Aišku, jeigu bus šilta, jos greičiau ištirps, o jei bus žiema – jos iš viso neištirps ir gali visą žiemą prastovėti, kol sušils oras“, – pasakojo M. Pakarklytė.

Tokias žvakides gali pasigaminti visi, kas namuose turi šaldiklį – reikės tik specialios šaldymo formos. Jauna dizainerė tikino ilgai ieškojusi sprendimo, kuris mirusiems pagerbti skirtų puošmenų po Vėlinių nepaverstų šiukšlėmis.

„Labai liūdnai atrodo, kai iš to sniego paskui kyšo visi išgriuvę žibintai ir plastmasinės gėlės. Tada jie tiesiog yra tapę šiukšlėmis, jie nebeatlieka jokios pagerbimo funkcijos“, – sakė M. Pakarklytė.

Stop kadras

Nors atliekas kapinių konteineriuose gyventojai linkę rūšiuoti šiek tiek atsakingiau nei prie namų esančiuose, šiukšlių kiekis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjęs nežymiai. Paprastai šiukšlės kapinėse pradeda kauptis dar gerokai prieš šventes.

„Maždaug dvi tris savaites prieš Vėlines ir dvi savaites po Vėlinių padidėja kai kuriais atvejais iki dešimt kartų“, – teigė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Asta Kuckaitė.

Specialistai sako, kad situacija būtų kur kas geresnė, jei gyventojai atskirtų stiklines ir plastikines žvakių dalis nuo metalinių jų dangtelių, nemaišytų jų su žaliosiomis atliekomis. Kitu atveju vėliau jų nebeįmanoma nei atskirti, nei perdirbti.

Ar tikrai verta kapinėse pastatyti 30 žvakučių? Ar tikrai nuo to kažkam bus geriau?

„Reikėtų ištraukti dirbtines gėles ir mesti ne į plastiko konteinerį, nes tai yra ne plastiko pakuotė, o į buitinių atliekų konteinerį“, – kalbėjo A. Kuckaitė.

Skaičiuojama, kad palyginti su kitais metų mėnesiais, pasiruošimo Vėlinėms laikotarpiu kapinėse atliekų kiekis išauga vidutiniškai maždaug 200 tonų. Kad kapinės nevirstų sąvartynais, gyventojai raginami rinktis daugkartinio naudojimo alternatyvas.

„Pats blogiausiais sprendimas yra vienkartinės žvakutės, kokios jos bebūtų, ar plastikinės, ar stiklinės. Bet jeigu jau tenka pirkti vienkartines žvakutes, be abejonės, siūlyčiau teikti prioritetą stiklinėms žvakutėms“, – šnekėjo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Kai kurie valdininkai svarstė, kad galbūt reikėtų pagalvoti ir apie ekologinį mokestį už kapinių atliekų tvarkymą. Esą gal tai paskatintų gyventojus atsakingiau vartoti ir rūšiuoti.

„Ar tikrai verta kapinėse pastatyti 30 žvakučių? Ar tikrai nuo to kažkam bus geriau?“ – retoriškai klausė  T. Vaitkevičius.

O didieji prekybos tinklai sakė, kad vienam kapui pirkėjai skiria po keletą žvakių, tačiau prižiūrimų kapų turi ne vieną, todėl vis tiek kiekvienas jų vidutiniškai nuperka po kelias dešimtis.

Tvarkdariams, prižiūrintiems miesto kapines, – pats darbymetis. Lėbartuose, kur palaidota beveik 48 tūkst. mirusiųjų, pastatyta daugiau nei 100 atliekų konteinerių, kuriuos per lapkričio šventes teko tuštinti kiekvieną dieną.

Teigiama, kad atliekų vežėjai praėjusią savaitę turėjo ypač daug darbo, nes spalio pabaigoje buvo šalnos ir ant kapų pasodintos gėlės nušalo.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vadovės Zinos Stankienės, visi rovė tas nušalusias gėles ir keitė kitomis. Spėjama, kad dėl šios priežasties atliekų ir galėjo būti daugiau nei įprasta.

„Tačiau žmonės apskritai tvarkėsi visą spalio mėnesį. Per metus iš kapinių yra išvežama maždaug 1,7 tūkst. tonų atliekų. Žiemos sezono metu jų išgabenama žymiai mažiau negu vasarą, kai kas mėnesį tenka atsikratyti iki 300 tonų šiukšlių“, – teigė Z.Stankienė.

Pasak Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos, fiksuojami trys mėnesiai per metus, kai iš kapinių išgabenama daugiausia šiukšlių.

Be lapkričio, rekordinius atliekų kiekius iš kapinių reikia išvežti ir gegužės ar birželio mėnesiais, kai žmonės ruošiasi Motinos ar Tėvo dienai.

„Šiais metais išmokome praėjusių metų pamoką ir atliekų konteinerius per Vėlines vežėme kasdien, kad neapsikrautume šiukšlėmis per šventes. Žmonių srautas kapinėse yra labai didelis. Didžiausia problema yra ta, kad patys miestiečiai nerūšiuoja atliekų, nors ant konteinerių yra nurodyta visa reikalinga informacija“, – dėstė Z.Stankienė.