„Gavome liūdnų naujienų, tikrai baisu, kai daugiau nei 500 palaikų buvo nepalaidoti ir palikti įvairiose patalpose“, – kalbėjo La Platos savivaldybės sekretorius Norberto Gomez.

Keturiuose dideliuose rūsiuose, esančiuose po kapinių koplyčiomis, inspektoriai rado gausybę karstų su palaikais ir tiesiog žmonių skeletų, sukištų į šiukšlių maišus.

Įtariama, kad dauguma šių palaikų išimti iš kolumbariumų nišų, siekiant atlaisvinti vietas naujiems palaidojimams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet jie turėjo būti perlaidoti, o dabar bus sunku tai padaryti, nes tik nedaugelis turi nišų numerius ir mirusiųjų vardus.

„Ten buvo karstų su kūnais, o kitoje saugykloje – daugybė šiukšlių maišų su žmonių palaikais, tikriausiai išimtų iš kapų ar mauzoliejų. Todėl, vykdydami mero nurodymus, vakar pateikėme baudžiamąjį ieškinį“, – pasakojo Norberto Gomez.

Niūriausiai atrodė vandenyje mirkstantys karstai, nes prieš dešimtmetį garsiąsias La Platos kapines buvo užliejęs potvynis ir rūsiuose iki šiol telkšo vanduo.

Šia nemalonia istorija pasidalijo 29-erių metų Freddie Gilliumas-Webbas iš Hampšyro, rašo „Daily Mail“. Vaikinas dirba kanalizacijos sistemų ir valymo paslaugų kompanijoje, todėl buvo matęs daugybę neįtikėtinai užleistų, purvinų namų, bet šis pamatytas vaizdas sumušė visus rekordus.

Su vaikinu susisiekė gyvenamųjų patalpų savininkas ir paprašė pagalbos. Paaiškėjo, kad nuomininkas gyveno jo name net metus visiškai nemokėdamas pinigų.

Maža to, nuomininkas labai suniokojo namus, dėl ko savininkas patyrė maždaug 11 800 svarų nuostolių.

Kiekvieną kartą, kai tik namo savininkas norėdavo atvažiuoti pas nuomininką išsiaiškinti situaciją, šis sugalvodavo įvairių istorijų, kad susitikimas neįvyktų, nes bijojo, kad vyras pamatys, kaip atrodo jo suniokotas turtas.

O įeiti į namus be nuomininko sutikimo ar jam nesant, savininkas negalėjo dėl Didžiosios Britanijos įstatymų. Galų gale po metų vargšeliui pavyko iškraustyti įžūlų nuomininką. Šis išvyko, o savininkui telefonu išsiuntė žinutę, kad truputį prišiukšlino rašo „Daily Mail“.

Vaizdas, kurį pamatė namo savininkas, atėmė žadą. Visur ant grindų mėtėsi supuvęs ir supelijęs maistas, nuorūkos ir alaus skardinės. Visa tai iškuopti pasamdytas Freddie suskaičiavo apie 8 tūkstančius skardinių.

Vonia buvo purvina ir visiškai surūdijusi, tualeto unitazas suskaldytas ir pilnas fekalijų.

Freddie sugaišo tris dienas, iš viso 30 valandų, kad sutvarkytų baisų nuomininko „palikimą“. Per tą laiką vaikinas išnešė šimtą didžiulių šiukšlių maišų, išvalymui jam prireikė dešimt butelių su chloru.

Primename, kad minėtas atliekas, kurios nebetelpa į rūšiavimo konteinerį, leidžiama sudėti į skaidrius plastiko maišus.

Kartais gyventojai plastiką ir popierių sudeda į nepermatomus maišus, į kuriuos įprastai kraunamos buitinės atliekos. Vežėjų darbuotojai neturi galimybės patikrinti kiekvieno maišo turinio, tad dažnai gyventojų išrūšiuotos atliekos patenka į buitinių šiukšlių mašiną.

Kad Jūsų rūšiavimas nebūtų beprasmis, naudokite vežėjo išduodamus skaidrius maišus arba, jei naudojate savo, – įsigykite tokius pat permatomus.

Norėdami gauti daugiau maišų iš vežėjo kreipkitės ant rūšiavimo konteinerio lipduko nurodytais kontaktais.

"Vis tiek pagausiu!"

Paplūdimyje vaikštančius poilsiautojus nustebino neįprastas vaizdas.

Ant mėlynos medinės šiukšlių dėžės, kuri stovi netoli molo, vinimi prikaltas ranka rašytas perspėjimas: "Būk žmogus! Negalima vogti maišų! Bus blogai. Vis tiek pagausiu!"

Paplūdimio lankytojai svarstė, kas galėjo pakabinti laišką vagims – valytojai ar tiesiog papokštauti norėjęs žmogus?

"Kas gali vogti šiukšlių maišus? Negi taip nusigyvenome? Juk dabar ne tie laikai, kad trūktų šiukšlių maišų. Maišai tikrai nėra tas daiktas, kurį reikėtų vogti. Dar ir tiesiai iš šiukšlių dėžių", – svarstė raštelį matę žmonės.

Pramogautojai taip pat abejojo, ar tokiu būdu pavyks apsiginti nuo vagišių.

Parašė darbuotojai

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas patvirtino, kad šiukšlių maišai iš dėžių vagiami nuolat, o atšilus orams tokie atvejai dar padažnėjo.

Dažniau maišai dingsta vietose, kur apsilanko daugiau žmonių.

"Ši problema tikrai yra. Raštelį pakabino mūsų darbuotojai. Gal ir įžūlus tas laiškas, bet valytojai, matyt, nebežino, ką daryti, kaip gintis nuo maišų vagių. Gal perskaitys raštelį ir susimąstys", – vylėsi vadovas.

Pasak direktoriaus, šiukšlių maišai į šiukšliadėžes dedami, siekiant užtikrinti geresnes sanitarines sąlygas. Maišai apsaugo šiukšlių dėžių sieneles nuo subjaurojimo. Jos neprisigeria ir nemalonaus kvapo.

"Priešingu atveju reikėtų plauti šiukšliadėžes. Juk niekam nemalonus šis darbas. Be to, būtų sudėtingiau ištuštinti šiukšlių dėžes. Dabar – ir švaru, ir gražu. Tačiau būna, kad ateini po pietų, o maišelio nebėra", – pasakojo vadovas.

Paplūdimių prižiūrėtojai šiukšlių maišus užsako iš gamintojų pagal dydžius.

"Parduotuvėse nėra reikiamo. Tad perkame tiesiai iš gamintojų. Renkamės plonesnius maišus, kad būtų pigiau", – komentavo vadovas.

Vagia ir tualetinį popierių

V.Urbono teigimu, kai kurių žmonių poelgiai tikrai protu nesuvokiami.

Vagys išsuko ir kabliukus, kurie buvo pritvirtinti prie medinių šiukšlių dėžių, kad prilaikytų maišelius, jų nenupūstų vėjas.

"Kam jų prireikė, sunku pasakyti, bet dingo", – pasakojo vadovas.

Šiukšlių maišų vagystės populiarios ne tik paplūdimiuose.

Vienas Parko gatvėje privačiame name gyvenantis klaipėdietis pasakojo, kad atliekų rūšiavimui skirtą konteinerį, kai jį ištuština vežėjai, skuba įvežti į kiemą.

"Vežėjai įdeda maišą. Esu ne kartą jo pasigedęs, kai konteineris ilgesnį laiką po ištuštinimo prastovi gatvėje. Kažkas maišą ištraukia", – tvirtino klaipėdietis.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad vasaros sezonu nuolat dingsta ir tualetinis popierius iš viešųjų tualetų. Ypač moterų.

"Padedi ritinį, ateini po keliolikos minučių ir matai, kad nebėra", – pasakojo vadovas.

Tačiau direktorius pabrėžė, kad situacija vis dėlto gerėja: "Žmonės tampa kultūringesni. Dabar tiek nėra sulaužomas inventorius. Anksčiau tai būdavo masiškas reiškinys."

Vilniaus miesto savivaldybė teigia šiai meninei instaliacijai leidimo nedavusi. Jos autorei nurodyta per kelias valandas konstrukciją pašalinti.

Septynių metų aukščio „skulptūrą“ sudaro metalinis karkasas, aplipdytas polietileno maišais. Ant jos pakabinta lentelė su užrašu „Triumfo arka. Eglė Grėbliauskaitė“.

Instaliacijos autorė BNS teigė šiuo kūriniu norinti priminti ne tik apie aplinkos ekologiją, bet ir pačių žmonių, valdžios atstovų elgesio, sprendimų, vidinę švarą.

„Tai lyg socialinė autokritika, parodant, kad visose srityse turime prisiminti, už ką kovojome“, – apie Nepriklausomybės aikštėje stovintį savo kūrinį kalbėjo menininkė.

Anot jos, iš perdirbti skirtų plastiko atliekų pagaminta „Triumfo arka“ atskleidžia ironišką ir kritišką požiūrį į šiandieninį Lietuvos politinį priešrinkiminės scenos kontekstą.

„Koks triumfas, tokia ir arka“, – teigia instaliacijos autorė, Vilniaus dailės akademijos meno doktorantė E.Grėbliauskaitė.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė BNS sakė, kad su Seimo kanceliarija ši akcija nederinta. Ji teigė nežinanti ir kas, kokiu tikslu ją organizavo.

„Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai vakar patikrino statančiųjų dokumentus, jie turėjo savivaldybės leidimą“, – teigė kanclerė.

Vilniaus miesto mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas neigia, kad savivaldybė išdavė leidimą statyti minėtą instaliaciją.

„Savivaldybės leidimas šiai meninei instaliacijai nebuvo išduotas“, – ketvirtadienį BNS sakė A.Zubriakovas.

Anot jo, prieš kurį laiką sulaukta menininkės prašymo leisti Nepriklausomybės aikštėje surengti ekologinę akciją, nukreiptą prieš plastikinių maišelių naudojimą.

„Jai buvo paaiškinta, kad prieš tai būtina gauti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus leidimą, nes tai Nepriklausomybės aikštė, ji yra saugoma, bei Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, nes tai valstybės žemė. To padaryta nebuvo“, – teigė mero patarėjas.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ketvirtadienį susisiekė su „Triumfo arkos“ statytojais ir nurodė jiems per kelias valandas instaliaciją pašalinti.

Tuo metu sostinės vicemeras Gintautas Paluckas abejojo, ar surengti meninei akcijai buvo būtinas savivaldybės leidimas. Jo teigimu, užtenka informuoti savivaldybę apie planuojamą renginį.

„Tai yra menas. Menas gali būti suprantamas arba ne, kaip ir, pavyzdžiui, mūsų Vlado Urbanavičiaus „vamzdis“ arba „Krantinės arka“. Ši instaliacija yra laikina, ji pastovės ir bus išvežta“, – svarstė jis.

Viešosios įstaigos „Meno vadybos platforma“, kuri rūpinosi leidimais „Triumfo arkai“, vadovė Rūta Stepanovaitė BNS sakė, kad menininkė E.Grėbliauskaitė turi savivaldybės leidimą savo akcijai.

„Leidimai tikrai yra. Tik dabar kilo klausimai dėl renginio traktavimo, nuo to priklauso, kokio leidimo reikia“, – tvirtino R.Stepanovaitė.

E.Grėbliauskaitės teigimu, nesusipratimas dėl leidimų galėjo kilti, nes jie yra dviejų rūšių. Pasak menininkės, vienos dienos nekomerciniam renginiui leidimo nereikia, užtenka apie jį informuoti savivaldybę. Tai ir buvo padaryta.

„Prašėme leidimo ir ilgesniam laikui, bet jo negavome, dėl to „Triumfo arka“ stovės vieną dieną. Rytoj (penktadienį – BNS) jos nebus“, – BNS sakė E.Grėbliauskaitė.

„Jaučiuosi viską padariusi teisėtai“, – tvirtino ji.