Tai jis sakė Bendrijos finansų ministrų tarybai (ECOFIN) antradienį patvirtinus planą, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti.

„Turime nebijoti diskutuoti ir apie platesnius siūlymus, ir galbūt ateityje sprendimus, kurie lemtų ne tik pačio pelno paėmimą ir nukreipimą Ukrainos poreikiams, bet ir užšaldyto turto nukreipimą vienokiu ar kitokiu modeliu Ukrainai“, – LRT radijui antradienį sakė Briuselyje posėdžiaujantis M. Liutvinskas.

ES tikisi, kad iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai galėtų būti skirta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų per metus.

„Trys milijardai yra didelė suma, tačiau lyginant su esančiais Ukrainos finansavimo poreikiais, atstatymo poreikiais ir bendrai biudžetinio finansavimo poreikiais, matome, kad tas neuždengtas finansavimo poreikis išlieka“, – teigė M. Liutvinskas. 

Jo teigimu, Vakarų valstybėse yra apie 300 mlrd. eurų vertės įšaldyto Rusijos turto. Patvirtinus vien tik pelno panaudojimo planą, Ukrainai bus išmokėtas dar 1,9 mlrd. eurų vertės avansas.

Iš viso šiais metais Ukrainai numatoma išmokėti apie 16 mlrd. eurų.

Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projekte, kurio nuostatoms trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.

Šis susitarimas numato NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė pernai rugpjūtį, įgyvendinimą.

Lietuvos ir Ukrainos susitarimo projekte apibrėžiami Lietuvos paramos modalumai, stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui. Jį dar turi pasirašyti abi šalys.

Kaip nurodo Vyriausybė, dokumente numatytas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo ir partnerystės stiprinimas, paremtas įsipareigojimu ginti ir saugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, bendrus demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių principus ir kiekvienos šalies teisę pasirinkti savo saugumo priemones.

Susitarimo elementai apima Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimą Ukrainai siekiant apsaugoti ir atkurti jos teritorinį vientisumą, abipusiai naudingo bendradarbiavimo saugumo srityje gilinimą, Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimą, paramą greitai Ukrainos pažangai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

Kartu susitarime numatoma Lietuvos parama Ukrainai teisingumo, kovos su korupcija srityse, taip pat siekiant Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei jos padarytos materialinės žalos kompensavimo.

Iki šiol prie G7 deklaracijos yra prisijungusios 25 šalys. Praktinį jos įgyvendinimą numatančius susitarimus su Ukraina yra pasirašiusios aštuonios valstybės.