Tai po ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio BNS pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„(Viktoras – BNS) Uspaskichas sustabdė narystę partijoje, jo nebus kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, nebus išvis tarp kandidatų. Sąrašą ves pirmasis mano pavaduotojas, frakcijos narys Valentinas Bukauskas“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, „darbiečiai“ apsisprendė dalyvauti EP rinkimuose „po ilgų ir intensyvių diskusijų“.

A. Mazuronio teigimu, daugiau sprendimų partijos taryba kol kas nepriėmė, laukiama tolesnių teisėsaugos tyrimo išvadų.

„Šiai dienai kažkokius sprendimus priimti yra per mažai informacijos, reikia šiek tiek palaukti ir iš teisėsaugos sulaukti daugiau informacijos tam, kad būtų galima svarstyti, ką mes toliau darome ir kur toliau judame“, – teigė partijos pirmininkas.

Partijos pirmininko pavaduotojas, „darbiečių“ frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas anksčiau ketvirtadienį svarstė, kad partijai „galbūt laikas pasileisti“. A. Mazuronio teigimu, šis siūlymas tarybos posėdyje nesvarstytas.

Pasak „darbiečių“ lyderio, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

„Dėl Seimo (rinkimų – BNS) mes nediskutavome, ankstokai šiek tiek. Diskutavome pagrinde apie EP rinkimus, kaip čia elgtis su sąrašo lyderiu, su jo naryste partijoje ir kitais dalykais“, – teigė A. Mazuronis.

Partijos pirmininkas taip pat nekeičia pozicijos ir dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

„Visą laiką sakiau, kad žmonės surinko daug parašų, būtų tiesiog negražu (nedalyvauti – BNS) tų žmonių atžvilgiu, kurie rinko, įkalbinėjo, prašė žmonių pasirašyti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Europos prokuratūra atlieka tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas V. Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

A. Mazuronio teigimu, partijos posėdyje aptartas šis tyrimas, tačiau į daugelį klausimų partijos nariams jis atsakyti negalįs.

„Diskutuoti šitais klausimais labai sudėtinga, nes niekas pasakyti nieko negali. Partijos nariai klausia daug klausimų, į kuriuos atsakyti mes negalime dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar dėl to, kad pasirašę, ar dėl to, kad nežinome. Nuspręsta, kad prie šitos diskusijos grįšime artimiausiu metu, kai bus daugiau informacijos“, – sakė jis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

Tai – naujausias Jerevano žingsnis tolyn nuo tradicine sąjungininke anksčiau laikytos Maskvos.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu prancūzų televizijai „France 24“ armėnų lyderis sakė, kad organizacija neįvykdė savo funkcijų Armėnijos atžvilgiu pastaraisiais metais.

„Tai negalėjo likti be mūsų dėmesio. Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė N. Pašinianas.

Paklaustas apie galimą Rusijos karinės bazės Armėnijos teritorijoje uždarymą, N. Pašinianas nepateikė konkretaus atsakymo, tepasakęs, kad šios temos „nėra darbotvarkėje“.

Jis taip pat apkaltino Maskvą, kad ši vykdo „koordinuotą propagandos kampaniją“ prieš jį ir jo vyriausybę.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad nėra gavęs oficialaus patvirtinimo, jog Armėnija palieka KSSO.

Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau.

„Ketiname susisiekti su Armėnijos kolegomis ir išsiaiškinti jos pareiškimus dėl KSSO“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Armėnija pernai praleido dvi KSSO pratybas ir lapkritį Minske vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius tada išreiškė apgailestavimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad pasitraukimas iš organizacijos „neatitiktų Armėnijos interesų“.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

KSSO, kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos, įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigė, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Siekdamas naujų saugumo garantijų, Jerevanas labiau kliaujasi Vakarų partneriais, daugiausia Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis, o ne Rusija.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

„Kol nėra galutinio verdikto, ar mano išleistos lėšos faktiškai atitiko nustatytą tvarką, stabdau narystę Laisvės partijoje ir traukiuosi iš Laisvės partijos rinkimų į Europos Parlamentą sąrašo. Tikiuosi, kad tai liks mano istorija, o ne visos partijos reputacijos klausimas“, – antradienį feisbuke paskelbė M. Matijošaitis.

Jis taip pat pranešė kreipęsis į Seimo Etikos procedūrų komisiją, jog ši peržiūrėtų jo parlamentinių lėšų panaudojimo ataskaitas ir įvertintų, ar įsigytos prekės ar paslaugos atitinka Seimo valdybos reglamentavimą.

Parlamentaras pirmadienį jau paskelbė pasibaigus kadencijai paliksiantis Seimui įsigytą techniką, kurią teigia naudojantis darbui Seime.

M. Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Pernai pradėtą savivaldybės politikų išmokų tyrimą „Skaidrinam“ A. Tapinui perkėlus į parlamentą, kur jis tikrina Seimo nariams skirtų parlamentinių lėšų panaudojimą, praėjusią savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų.

V. Mitalas įvertino M. Matijošaičio sprendimą: tai logiškas sprendimas

Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įvairią kompiuterinę įrangą pirkusio parlamentaro M. Matijošaičio sprendimas stabdyti narystę partijoje ir trauktis iš „laisviečių“ sąrašo EP rinkimuose yra logiškas žingsnis, teigia Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„Manau, kad sprendimas logiškas, nelaukiant, kol susirinks partijos valdyba pačiam susistabdyti narystę ir išsibraukti iš EP rinkiminio sąrašo ir jau sustabdžius narystę sulaukti visų Etikos ir procedūros komisijos išaiškinimų ar kitų sprendimų ir veiksmų imtis“, – Eltai sakė V. Mitalas.

„Man atrodo, kad labai svarbu, jog būtų taikomi aukščiausi etikos standartai ir nebūtų regimybės, nebūtų aliuzijų į kitus žmones kolektyvine atsakomybe šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

Visgi V. Mitalas pažymi, kad M. Matijošaitis iš Laisvės frakcijos Seime nebus šalinamas.

„Aš manau, kad tų sprendimų tikrai pakanka“, – sakė „laisviečių“ frakcijos seniūnas.

Apie tai jis ketvirtadienį paskelbė savo feisbuko paskyroje.

„Stabdau narystę Laisvės partijoje. Apmaudu, ketverius darbo Vilniui metus mėginama apibrėžti nepagrįstais kaltinimais nesąžiningumu. Juos pateikusiems teks arba įrodyti, arba paneigti bei atlyginti padarytą žalą“, – skelbė G. Jaunius.

„Iki tol nenoriu niekam kelti rūpesčių, todėl stabdau narystę Laisvės partijoje, vildamasis šiuo veiksmu galutinai atsiriboti nuo bet kokių tolimesnių politinių insinuacijų. Pasibaigus Vilniaus tarybos nario įgaliojimams nedalyvauju politikoje ir neužimu jokių visuomeninių pareigų“, – pranešė buvęs tarybos narys.

Savo ruožtu, buvęs Vilniaus meras bei kartu su G. Jauniumi sostinės taryboje dirbęs Remigijus Šimašius teigė, jog buvęs kolega taip elgėsi, nes norėjo „išvengti biurokratijos“.

„Šitame čekiukų skandale visoje Lietuvoje matome neįtikėtino naglumo pavyzdžių. Skandalas užkabino ir Gediminą, kurio veiksmai žmonėms atrodo negražiai, BET. Aš puikiai žinau, kad Gediminas taip darė ne tam, kad kažką apgautų, o tam, kad išvengtų biurokratijos, kurios nuoširdžiai nekenčia. Gedimino moralinėmis savybėmis nei kiek neabejoju. Ačiū, kad buvai ir esi bendražygis“, – ketvirtadienį po G. Jauniaus įrašu feisbuke, jog stabdo narystę partijoje, komentavo R. Šimašius.

G. Jaunius teigė lauksiantis teisėsaugos darbo rezultatų ir nustačius pažeidimus ketinantis atlyginti žalą.

„Esu tikras, mesti kaltinimai yra nepagrįsti. Ir te niekam nekyla abejonių, garbę ir orumą, kaip ir kitas savo teises esu ryžtingai nusiteikęs ginti“, – skelbė G. Jaunius.

Tokį sprendimą jis priėmė visuomenininkui ir žurnalistui Andriui Tapinui šią savaitę paviešinus Vilniaus savivaldybės tarybos narių išmokų analizę. Joje atsidūrė ir Laisvės partijos narys G. Jaunius. Skelbiama, kad jis už 13,2 tūkst. eurų nuomojosi automobilį iš jam pačiam priklausančios įmonės.

G. Jaunius paskelbė nesutinkantis, kad šios lėšos buvo panaudotos netinkamai. Anot jo, minima įmonė už automobilį atsiskaitydavo lizingu, o išlaidos įmokoms ir kuro sąnaudos buvo gerokai didesnės nei kompensacija.

Buvusio tarybos nario teigimu, visi dokumentai yra tvarkingi ir iki šiol jokių priekaištų sulaukti neteko.

„Nusprendžiau stabdyti narystę LVŽS ir šešėlinėje vyriausybėje. Lieku dirbti LVŽS frakcijoje Seime ir Užsienio reikalų komitete“, – įraše „Facebook“ ketvirtadienį pranešė politikas.

Jis teigė šį sprendimą per vasarą aptaręs su partijos ir frakcijos vadovais.

„Tikiuosi, kad šis atvėsimas atvers langą naujam proveržiui ir galėsiu būti daug naudingesnis tiek Lietuvos politikai, tiek LVŽS. Nėra jokio konflikto ir jokio skandalo“, – teigė parlamentaras.

„Esu dėkingas LVŽS kolegoms ir bičiuliams už puikius iššūkių ir augimo pilnus 6,5 metų. Spaudžiu pauzę, po kurios tikiuosi pasiūlyti labai stiprių akordų“, – pridūrė jis.

G. Surplys rašė norintis būti „originalas, o ne kopija ir daryti tai, kuo tikiu, ir taip, kaip tikiu“.

„Noriu, kad oponentai ir žmonės išmoktų pirmiausia girdėti Giedriaus, o ne „valstiečio“ argumentus. (...) Dabar daugiau atsiduosiu nacionalinės vienybės paieškoms šiais įtemptais laikais, kai jos taip stinga. Skirsiu laiko diskusijoms pagarbos dvasioje apie klausimus, kuriais daugelis esame itin įsiaudrinę. Bandysiu uoliau kilstelėti Lietuvos politikos kultūrą ir kokybę“, – sakė parlamentaras.

G. Surplys į Seimą vienmandatėje apygardoje šią kadenciją išrinktas pirmą kartą. Rinkimuose jis dalyvavo kaip LVŽS kandidatas.

Prieš tai politikas Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo vidaus reikalų viceministro, žemės ūkio ministro ir premjero patarėjo pareigas.

Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Šiandieną Zbignev Jedinskij parašė prašymą stabdyti narystę partijoje", - rašė V. Tomaševskis.

Savo įraše politikas taip pat pažymėjo, kad LLRA-KŠS nepritaria Z. Jedinskio viešai skelbtoms mintimis, kad Lenkija turi palikti NATO bei ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) vienareikšmiškai pasisako už Lietuvos euroatlantinę kryptį, teigia partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Partija atsiriboja nuo Zbignevo Jedinskio asmeninio komentaro parašyto feisbuke", - rašė feisbuke V. Tomaševiskis.

ELTA primena, kad penktadienį LLRA-KŠS teigė, kad svarstys buvusio parlamentaro Z. Jedinskio likimą politinėje organizacijoje, tikino partijai vadovaujantis V. Tomaševskis. Tai jis pareiškė praėjus dienai, kai po skandalingo LLRA-KŠS sąrašą 2020 m. Seimo rinkimuose vedusio Z. Jedinskio pasisakymo partija susilaukė aštrios kritikos.

Antradienį Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

„Esu informuotas, jog pats partijos narys laikinai stabdo narystę partijoje, kol vyks tyrimas“, – BNS šeštadienį teigė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, V. Rinkevičius tyrime bendradarbiauja su teisėsauga.

„Taip pat esu informuotas, jog buvęs Seimo narys bendradarbiauja su teisėsauga. Žinant, kad mūsų partijos nariams kaltinimai metami retai, o ir tie paprastai nepasitvirtina, tikiu, kad ir šis atvejis gali būti toks pats“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.

FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo šią savaitę atliko kratas Biržų mieste ir rajone, dokumentų poėmiai atlikti su buvusiu Seimo nariu, „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi susijusioje įmonėje.

Bendrovei vadovauja buvusio parlamentaro sutuoktinė Birutė Rinkevičienė.

V. Rinkevičius BNS šeštadienį teigė, kad nebuvo sulaikytas apklausai FNTT pareigūnų, tačiau su jais bendravo.

V. Rinkevičius Seimo nariu buvo tris kadencijas – 2000-2004, 2004-2008 ir 2016-2020 metais. Šiuo metu jis teigė esantis ūkininkas.

Parlamentaras pranešė, jog partijos vadovybė jį kaltina nepaklusus TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, „kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus, apsaugant juos nuo perteklinio valdžios kišimosi“.

„Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą. Apgailestauju, kad buvo atsisakyta tikros ir atviros diskusijos apie partijos pasaulėžiūrą ir ateitį“, – pranešime teigia parlamentaras.

Šį pareiškimą R. J. Dagys išplatino antradienio vakarą planuojamo TS-LKD Priežiūros komiteto posėdžio išvakarėse.

Antradienį šis komitetas žada svarstyti politiko elgesį, BNS patvirtino komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje.

G. Landsbergis: gauti trys skundai

Partijos vadovas Gabrielius Landsbergis BNS sakė situacijos plačiau nekomentuosiantis, nes nenorintis savo komentarais kaip nors paveikti Priežiūros komiteto sprendimo.

„Partijos nario susispendavimas teisiškai neatleidžia nuo partijos nario pareigų, tik panaikina jo, kaip partijos nario, teises. Mano žiniomis, partijos Priežiūros komitetas šiandien ketina įvertinti R. J. Dagio veiklą, nes yra gauti net trys skundai dėl Seimo nario sisteminio veikimo prieš kitus partijos kolegas, partijos iškeltą kandidatą prezidento rinkimuose, taip pat dėl partijos bendrai priimtų pozicijų nesilaikymo“, – sakė G. Landsbergis.

R. J. Dagys teigia negalintis būti partijos, kuri renkasi sankcijų prieš kitaip galvojančius kelią, nariu. Anot politiko, jis svarstytų galimybę atšaukti susispendavimą, jei situacija keistųsi.

„Stabdau narystę partijoje, kol vyksta tokio lygio diskusijos, kol diskusijos dėl pasaulėžiūros, programinių tikslų vyksta tokiu būdu, kad einama sankcijų prieš kitaip galvojančius narius, keliu, turbūt narystė partijoje neįmanoma“, – BNS antradienį sakė parlamentaras.

„Tokiu būdu tiesiog mėginama užgniaužti galimybę atvirai diskutuoti klausimais, kurie yra svarbūs, mano galva“, – pažymėjo parlamentaras.

Jis taip pat teigė šiuo metu nesvarstęs klausimo, ar sustabdžius narystę partijoje likti TS-LKD frakcijoje.

„Šiuo metu kol kas šitas klausimas dar nesvarstytas, aš kol kas dar šituo klausimu sprendimo nepriėmiau“, – sakė Seimo narys.

Politikas tvirtina tapęs „nepatogus ir nepriimtinas“ TS-LKD vadovybei dėl tvirtos pozicijos „skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje“. Jis tvirtino balsavęs už minėtas pataisas, nes jos atitiko partijos programą, Katalikų bažnyčios socialinio mokymo principus, o prezidiumo draudimas, jo nuomone, be kita ko nedera  „su teisinės valstybės principais“ ir rinkėjų lūkesčiais.

V. Benkunskas: R. J. Dagio elgesys bus svarstomas

V. Benkunskas BNS teigė, kad partijos Priežiūros komitetas antradienį planavo kviesti R. J. Dagį į posėdį svarstant tris gautus skundus dėl jo elgesio. Vienas skundų – dėl pasisakymų TS–LKD kandidatės į prezidentus Ingridos  Šimonytės atžvilgiu, dar du – dėl balsavimų Seime nesilaikant prezidiumo sprendimų.

„Šiandien būtumėme priėmę kažkokį sprendimą. Bet jo susispendavimas mums netrukdo toliau nagrinėti klausimo“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Anot jo, antradienį tikimasi skirti politikui drausminę nuobaudą, tačiau kokią, nedetalizavo.

R. J. Dagys TS-LKD priklauso nuo 2002-ųjų, anksčiau jis dešimtmetį ( iki 1999 metų) yra buvęs socialdemokratų partijos nariu, 1999–2001 metais vadovavo nuo socdemų atskilusiai partijai „Socialdemokratija 2000“.

„Kol kas tokio dalyko (trauktis iš Seimo – BNS) nesvarsčiau, vertinu rinkėjų išreikštą pasitikėjimą, darbus, kuriuos dariau iki šiol, ketinu tęsti. Taip lengvai rinkėjų pasitikėjimu nesišvaistysiu“ , – BNS sakė politikas.

M. Majauskas antradienį išplatintu pranešimu spaudai informavo stabdantis narystę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijoje, „kol bus išsklaidytos visos abejonės“. Jis taip pat ketina pasitraukti iš Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pareigų.

Tačiau politikas susilaiko nuo platesnių komentarų apie jam mestus kaltinimus.

„Tikrai tokio dalyko nebuvo. Ir aš nenoriu spekuliuoti, kodėl tokia informacija atsirado, nes bet koks mano vertinimas galėtų sustabdyti kitas moteris prabilti apie savo išgyvenimus. Aš tikrai nenoriu to daryti, nes aš visuomet skatinau moteris kalbėti“, – BNS sakė M. Majauskas.

Pranešime jis teigė visuomet stengęsis vadovautis aukščiausiais standartais, to reikalaujantis iš savęs ir aplinkinių.

„(...) Noriu pabrėžti, kad kiekvienas šauksmas turi būti išklausytas ir vertinamas labai rimtai. Tai yra geriausia prevencijos priemonė, kad smurtas nebūtų naturalizuojamas ir jo mūsų aplinkoje mažėtų“, – teigia M. Majauskas.

Mergina, kurios tapatybė neskelbiama, televizijai „Info TV“ pasakojo su M. Majausku susipažinusi daugiau nei prieš penketą metų, jam einant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo finansų klausimais pareigas. Pasak merginos, ji tuomet jau buvo pilnametė.

Mergina pasakojo, kad su M. Majausku susitiko kavinėje, jis buvo išgėręs, tuomet su juo nuėjo į jo butą Vokiečių gatvėje. Ji teigė, kad politikas ją apsikabino per liemenį, ėmė bučiuoti kaklą, ją nurenginėti, sakyti, kad jos trokšta, tačiau jai išsigandus, atsitraukė. Pašnekovė liudijo žinanti dar bent kelias merginas, kurių bejėgiškumu M. Majauskas esą bandė pasinaudoti.

Tai jau antras Seimo narys, kaltinamas nederamu seksualiniu elgesiu – iš pareigų po pradėto apkaltos proceso sausį atsistatydino Kęstutis Pūkas, tirti jo bylą dėl seksualinio priekabiavimo prokurorai ketina baigti šią savaitę.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, kaltinimų Lietuvoje sulaukė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas, kino režisierius Šarūnas Bartas, teatro režisierius Jonas Vaitkus, buvę VDA dėstytojai Jonas Gasiūnas, Arvydas Liepuonius, Gintautas Trimakas.

G. Landsbergis kreipsis į prokuratūrą

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako rengiantis kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl paviešinto merginos liudijimo apie galimą konservatoriaus Seimo nario Mykolo Majausko nederamą seksualinį elgesį.

„Vertinu vienareikšmiškai neigiamai, tik tiek, kad M. Majauskas parekomenduotas skubiai sustabdė narystę partijoje. Šiuo metu rengiu kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašau prokuratūros įvertinti teisiškai šį reikalą. Tas atsakymas nepaprastai svarbus. Žinant jį tada lengvesnis ir moralinis vertinimas“, - BNS antradienį sakė G. Landsbergis.

Klausiamas, ar M. Majauskas turėtų trauktis iš Seimo buvusio parlamentaro Kęstučio Pūko pavyzdžiu, G. Landsbergis siūlė pirmiausia to klaust paties M. Majausko.

„Į šį klausimą geriausiai atsakytų pats, nes tai moralinio vertinimo pusė. K.Pūko situacija siejasi būtent su teisiniu vertinimu, prokuratūros pradėtas tyrimas nurodė, kad buvo naudojamasi galingesnio žmogaus pozicija. (...) Aš neabejoju, kad jis (M. Majauskas - BNS) turės atsakymą į šį klausimą. Aš būčiau linkęs sulaukti atsakymo iš institucijų, į kurias kreipiuosi“, - sakė konservatorių lyderis.

Politikas tokį sprendimą priėmė sekmadienį Darbo partijos vadovo rinkimus laimėjus Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei.

„Nauja partijos vadovė išdėstė savo požiūrį į partijos perspektyvą, veiklą ir panašiai. Aš manau, kad mūsų bioritmai nesutampa (...) Man su Živile Pinskuviene nepakeliui“, - BNS teigė V.Mazuronis.

Jis sakė nenorintis detaliai komentuoti, kas jo netenkina Ž.Pinskuvienės planuojamoje veiksmų programoje. Politikas pripažino, kad rinkimuose palaikė Ž.Pinskuvienės oponentą - Ukmergės rajono merą Rolandą Janicką.

„Aš maniau, kad tai būtų geresnis pasirinkimas partijai (...) Man atrodo, kad tas kelias kuriuo dabar eina Darbo partija pasirinkdama Živilę, yra klaidingas“, - sakė V.Mazuronis.

„Man dirbti komandoje kartu su ja neišeitų. Šioje vietoje teisingas ir korektiškas žingsnis yra pasitraukti“, - pridūrė jis.

V. Gapšys: teisiškai išeisiu nuo rytdienos

Sekmadienį apie pasitraukimą iš Darbo partijos pareiškė ir jai laikinai vadovavęs Vytautas Gapšys.

„Morališkai jau išėjau, teisiškai išeisiu nuo rytojaus“, – sekmadienio vakarą BNS sakė V.Gapšys.

Darbo partijos pirmininke išrinkta Ž.Pinskuvienė viešai per suvažiavimą pareiškė, kad V.Gapšys turi sustabdyti narystę organizacijoje, kol nesibaigė problemos su teisėsauga.

„Bando manimi tik prisidengti, pati pasidaryti skaidri. (...) Živilė Pinskuvienė mano narystę nori sustabdyti ne dėl mano problemų, o dėl savo problemų“, – tvirtino po Valentino Mazuronio pasitraukimo laikinai partijai vadovavęs V.Gapšys. Jis taip pat buvo partijos rinkimų štabo vadovas.

Pasak jo, Ž.Pinskuvienė pati turėjo problemų su teisėsauga, buvo įsivėlusių į balsų pirkimo skandalą 2012 metais, dabar būdama Širvintų rajono mere pralaimi teismus atleistiems darbuotojams, savivaldybė turi jiems išmokėti kompensacijas.

„Ne Živilei Pinskuvienei stabdyti mano narystę partijoje, – BNS sakė V.Gapšys. – (...) Buvau pasiruošęs padėti be kuriam naujam partijos pirmininkui, maniau, kad mūsų partija solidesnė, kad jos pirmininkas elgsis solidžiau.“

V.Gapšys yra teisiamas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, o šių metų rugpjūtį jam pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir stambaus masto kyšininkavimo. Pareigūnų duomenimis, būdamas Seimo nariu „darbietis“ iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio yra paėmęs apie 25 tūkst. eurų vertės kyšį, kad veiktų koncerno naudai.

Sulaukęs šių įtarimų V.Gapšys atsisakė Seimo nario mandato. Jis teigė tuometiniam partijos pirmininkui Valentinui Mazuroniui siūlęs stabdyti narystę Darbo partijoje, bet sulaukęs jo paramos ir patikinimų, kad to nereikia daryti.

„Negalvojau, kad 13 partijai atiduotų metų baigsis tokiu man nemaloniu būdu. Viduje man skaudu. Deja, politika tokia, kad tenka priimti ir nemalonius sprendimus“, – BNS sakė V.Gapšys.

Jis atmetė galimybę ateityje grįžti į Darbo partiją. Politikas sakė neketinąs stoti ir kitą politinę jėgą.