Eurokomisarė su A. Dulkiu aptars paramą Ukrainai sveikatos srityje, skiepijimą nuo COVID-19, pasirengimą rudeniui ir žiemai, beždžionių raupus, pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pareigūnai taip pat kalbėsis apie Bendrijos kovos su vėžiu planą, farmacijos teisės aktų reformą, Europos sveikatos duomenų erdvę, taip pat pasaulinę sveikatos strategiją.

Tuo metu susitikime su K. Navicku bus kalbama apie tvarias maisto sistemas ir apsirūpinimą maistu, tvarų pesticidų naudojimą, antimikrobinį atsparumą, produktų ženklinimą ir gyvūnų gerovės klausimus.

EK narė taip pat lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

„Esame pereinamajame laikotarpyje iš rudens į žiemą, metų laiką, kai daugėja kvėpavimo takų susirgimų, įskaitant sezoninį gripą ir, žinoma, COVID-19. Todėl turime neleisti mūsų sveikatos sistemoms perkaisti“, - penktadienį Briuselyje pareiškė sveikatos reikalų komisarė Stella Kyriakides.

Ji pažymėjo, kad COVID-19 rizikos grupės yra labiausiai pažeidžiamos ir dėl gripo. „Kai cirkuliuos abu virusai, turime neleisti kilti galimai dvigubai epidemijai – COVID-19 ir gripo“, - kalbėjo komisarė.

Anot jos, vakcinacijos nuo gripo apimtys šalyse narėse „labai“ skiriasi. „Kai kuriose valstybėse paskiepyta beveik 70 proc. visų senjorų, kitose tuo tarpu – nė 10 proc.“, - sakė S. Kyriakides.

Tai pirmadienį pranešė už sveikatos apsaugą atsakinga ES komisarė Stella Kyriakides.

„Šiandien EK aprobavo „BioNTech/Pfizer“ vakcinos nuo Covid-19 naudojimą 12-15 metų vaikams“, - sakė ji.

Anot komisarės, „dabar ES šalys gali plėsti vakcinaciją ir skiepyti jaunimą“. „Kovoje su krize svarbi kiekviena dozė“, - pridūrė ji.

Anksčiau, gegužės 28 d., Europos vaistų agentūra (EVA) leido „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo koronaviruso „Comirnaty“ skiepyti 12-15 metų paauglius. Tai pirmoji vakcina nuo kovonaviruso, aprobuota šiai amžiaus kategorijai.

„Comirnaty“ buvo pirmoji vakcina, kurią buvo leista naudoti Europos Sąjungoje skiepijant suaugusiuosius, atitinkamas sprendimas buvo priimtas praėjusių metų gruodžio 21 d. Šiuo metu Bendrijos teritorijoje taip pat naudojamos „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinos.

„AstraZeneca“ patirtis rodo, kad mūsų farmakologinio budrumo sistema veikia. Tačiau labai svarbu, kad visoje ES laikytumės suderinto požiūrio“, – parašė ji tviteryje po to, kai Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė, jog neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis.

„Mes turime kalbėti vienu balsu visoje ES, kad padidintume visuomenės pasitikėjimą skiepais“, – prieš pat ES sveikatos apsaugos ministrų vaizdo konferenciją šia tema parašė S. Kiriakides.

Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime sakoma, kad „neįprasti kraujo krešuliai su trombocitų kiekio sumažėjimu turėtų būti įvardyti kaip labai retas šalutinis poveikis“, ir pažymima, jog „AstraZeneca“ skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

EVA taip pat pabrėžė, kad nenustatyta konkrečių rizikos veiksnių neįprastiems kraujo krešuliams susidaryti naudojant „AstraZeneca“ vakciną.

„Nepavyko patvirtinti konkrečių rizikos veiksnių, tokių kaip amžius, lytis ar ligos istorija, nes retų atvejų pastebima visose amžiaus grupėse“, – spaudos konferencijoje sakė EVA vadovė Emer Cooke (Emer Kuk).

„Tikėtinas šių retų šalutinių poveikių paaiškinimas yra imuninis atsakas į vakciną“, – pridūrė ji.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime EVA neįvedė naujų apribojimų dėl vakcinos naudojimo asmenims nuo 18 metų.

Ekspertai peržiūrėjo kelias dešimtis atvejų, registruotų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur „AstraZeneca“ vakcina buvo paskiepyta maždaug 25 mln. žmonių.

„Labai svarbu, kad nesusidarytų skirtumas tarp gautų ir suskiepytų dozių ir kad vakcina neliktų nepanaudota“, – kalbėjo komisarė pirmadienį virtualioje ES šalių sveikatos ministrų konferencijoje.

Europos Komisija pati buvo kritikuojama, nes pradžioje buvo per mažai vakcinos. Tačiau vakcinų tiekimo apimtys pirmiausiai antrąjį ketvirtį didės.

S. Kyriakides pabrėžė, kad vakcinacijos kampanija turi žengti koja kojon su augančiais vakcinos kiekiais. „Mes turime skiepyti kiek įmanoma greitai, pirmiausia todėl – kad atsiranda naujos atmainos virusų“, – kalbėjo ji.

Kartu komisarė patvirtino testavimo svarbą. Komisija ES valstybėms jau nupirko 20 mln. greitųjų antigenų testų. Be to, pradėta nauja dar iki 550 mln. testų pirkimo procedūra.

„Koronaviruso mutacijų baimė yra suprantama. Bet tiesa ta, kad uždarytos sienos nesustabdo viruso. Tik skiepai ir higienos taisyklių laikymasis gali apsaugoti nuo mutacijų. Manau, kad būtų neteisinga, jei mes vėl grįžtume prie Europos su uždarytomis sienomis, kaip 2020 metų kovą“, – sakė ji.

S. Kyriakides taip pat pranešė, jog jei kuris nors vakcinų gamintojas, jau turintis ES sertifikatą, norės patobulinti savo produktą kovai su naujomis mutacijomis, tai jam nebereikės iš naujo pereiti visos sertifikavimo procedūros. „Tai leis greičiau gauti tinkamų vakcinų ir kartu nemažinti saugumo reikalavimų“, – pabrėžė ji.

Vokietija šią savaitę įvedė sugriežtintą kontrolę prie sienos su Čekija ir Austrijos Tirolio federaline žeme. VFR valdžia būgštauja, kad šalyje gali išplisti koronaviruso mutacijos.