Trečiadienį Vilniuje pasirašytas tai numatantis memorandumas, pranešė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA).

„Susitarta kurti pridėtinę vertę Ukrainoje ir Lietuvoje, vystant autonomines, kibernetinio saugumo, išminavimo, bepiločių orlaivių bei kitas gynybos ir saugumo sistemas bei technologijas, taip pat kuriant naujus produktus“, – teigiama memorandume, kurį pasirašė Ukrainos strateginės pramonės viceministras Sergijus Bojevas ir LGSPA direktorius Vaidas Sabaliauskas. 

Anot asociacijos pranešimo, pasirašyti ir pirmieji ketinimų protokolai tarp Lietuvos ir Ukrainos gamintojų.

Protokolus Ukrainos valstybinis ginklų ir karinės įrangos gamintojas „Ukroboronprom“ pasirašė su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus įmonėmis – išmaniąją sprogmenų inicijavimo sistemą kuriančia „RSI Europe“, ryšio technologijų kūrimo ir inžinerinių sprendimų bendrove „NT Service“, ginklų gamintoja DMEXS ir jutiklių kūrėja „Brolis Semiconductors“.

Tikimasi, kad memorandumas taps geru pagrindu būsimoms deryboms tarp Lietuvos ir Ukrainos gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dar labiau sutvirtins šalių partnerystę ir gynybinę galią.

Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame bendrame pareiškime, kurį išplatino ir JAV valstybės departamentas, abi vyriausybės teigė, kad grupė daugiausia dėmesio skirs „energetikos pereinamojo laikotarpio, metano, žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir tvarių provincijų, valstijų ir miestų bei miškų kirtimo klausimams“.

Pareiškime teigiama, kad jos užmegs dialogą ir bendradarbiaus siekdamos paspartinti konkrečius veiksmus klimato srityje.

Pareiškimas paskelbtas po lapkričio 4–7 dienomis Sanilandse Kalifornijoje įvykusių JAV pasiuntinio klimato klausimais Johno Kerry (Džono Kerio) ir jo kolegos kino Xie Zhenhua (Sie Dženhua) derybų.

Pareiškime teigiama, kad abi valstybės susitarė bendradarbiauti ir su kitomis šalimis, kad „įveiktų vieną didžiausių mūsų laikų iššūkių dabartinei ir būsimoms žmonijos kartoms“.

Jos taip pat atnaujins dvišalius dialogus dėl energetikos politikos ir strategijų ir pagilins politinius mainus dėl energijos taupymo ir anglies dioksido kiekio mažinimo sprendimų.

Jungtinės Valstijos ir Kinija pareiškė, kad nedelsdamos inicijuos techninio bendradarbiavimo darbo grupės posėdį dėl metano, kurio daugiausiai išmeta Kinija, kiekio mažinimo.

Praėjusią savaitę Pekinas pristatė platų planą, kaip kontroliuoti išmetamųjų dujų kiekį, tačiau nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų, kaip jį sumažinti.

Tačiau bendrame pareiškime abi šalys susitarė „parengti atitinkamus metano kiekio mažinimo veiksmus ir (arba) tikslus“, kuriuos įtrauktų į savo 2035 metų išmetamųjų teršalų mažinimo planus, žinomus kaip nacionaliniu lygiu nustatyti įpareigojimai (angl. Nationally Determined Contributions, NDC).

Šį mėnesį pasaulio šalių atstovai susirinks į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP28 Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).

Sparčiai kylant temperatūrai ir numatant, kad 2023 metai bus šilčiausi metai per visą žmonijos istoriją, mokslininkai teigia, kad dar niekada nebuvo taip aktualu daryti spaudimą pasaulio lyderiams mažinti taršą planetą šildančiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.