-
Specialistas: gandrą sulaužytom kojom geriausia palikti gamtoje 6
Geriausia pagalba – palikti ramybėje
Portalas kauno.diena.lt neretai sulaukia klausimų, ką daryti radus sužalotą paukštį ar kitą gyvūną, ar aptikus, kaip manoma, pasimetusį jauniklį.
Panašaus laiško sulaukėme ir trečiadienio vakarą. "Turime tokią situaciją. Pavėsinėje prie ežero įsikūrė paukštelis ir išperėjo tris mažiukus. Jau ne pirmi metai ten suka lizdelį ir veda jauniklius. Šiandien atvykę pastebėjome, kad lidzas iškritęs, o paukštukai tupi ant balkio viršaus, kur buvo lizdelis. Mama visada šalia. Ar tokioj situacijoj galim kažkaip pagelbėti?" – teiravosi skaitytoja.
Skaitytojo nuotr.
Gyvūnų globėjų asociacijos, su kurios atstovais galima susisiekti visą parą ir pasikonsultuoti, atstovas iš karto patarė, kad į tokią situaciją geriau nesikišti. "Nereikia nieko daryti. Dabar visi paukšteliai iš lizdų lipa. Jeigu lizdas atsidūrė ant žemės – ne bėda", – sakė Vytautas Gustaitis.
Anot jo, asociacijos atstovų, gyvenančių įvairiose šalies vietose, telefonai netyla – nuo ankstaus ryto iki paryčių. Dažniausiai skambinama, ką daryti? Suaugęs žmogus arba vaikai rado sužeistą gyvūną ar sveiką jauniklį. Pagailo gyvūno, kad jis kenčia, pagailo, kad straksintį paukščio jauniklį suris katinai, tad parsinešė, parsivežė namo ir nežino, kaip derėtų elgtis toliau.
"Visų pasaulio paukščių nuo visų pasaulio katinų neapsaugosite. Gamtoje išlieka tik patys stipriausi, vikriausi, greičiausi. Namo žmonės tempiasi, manydami, kad juos gelbėja, ežiukus, voveriukus. Viską, kas yra partempiama. Netgi stirniukus. Sako, jis vienas stovėjo. Ėjom ir radom vieną stirniuką stovintį. Motiną išbaidė, stirniuką pasiėmė. Skambina, ką su juo daryti?" – vieną istorijų pasakojo V. Gustaitis.
Pernai, prisiminė asociacijos atstovas, į namus vienas gyventojų netgi buvo parsivežęs du neva pasiklydusius briedžiukus. "Melnragėje rado parko taku du ramiai vaikštinėjusius briedžiukus. Abu juos žmogus parsivežė namo. Palaikė juos parą ir skambino, ką su jais daryti. Kokio perkūno iš tėvų vogti jauniklius? Jeigu jie vaikšto parke, vadinasi, šalia yra motina", – kalbėjo V. Gustaitis.
Kokio perkūno iš tėvų vogti jauniklius? Jeigu jie vaikšto parke, vadinasi, šalia yra motina.
Gyvūnų globėjas akcentavo, kad briudžiukai yra labai greitai prijaukinami. Kelios dienos ir jie jau laksto kaip šuniukai paskui žmogų bei prašinėja maisto.
"Žmogus sutiko atvežti briedžiukus. Mes jo neperdavėme aplinkosaugai už tai. Briedžiukus ankstų ankstų rytą nuvežėme į tą pačią vietą, kur jie buvo rasti, paleidome. Iš miško atbėgo motina šnopuodama ir juos pasiėmė", – dėstė V. Gustaitis.
Du keliai: palikti arba užmigdyti
Jis sakė asociacija sulaukia nepasitenkinimo ir grasinimų, kodėl nusprendžiama kai kuriuos sužalotus gyvūnus užmigdyti, vietoje to, kad juos būtų bandoma gydyti.
"Facebook" nuotr.
Viena moteris, pakelėje naktį radusi baltąjį gandrą nulaužtu sparnu ir sulaužytomis kojomis. Nepadėjo aiškinimai ir tikinimai, kad gandrui kojos nesugyja. "Paukštis buvo užmigdytas. Sprendimus priima mūsų veterinarijos gydytojai", – teigė V. Gustaitis.
Anot jo, geriausia būtų buvę minėtą gandrą palikti natūralioje gamtoje, kad juo būtų galėję pasinaudoti kiti gyvūnai. "Tokia yra raida, toks yra gamtos ratas. Jeigu lapė parsineša tokį gandrą, vištidėje lieka vištos neišpjautos, neišvogtos. Tačiau tokie aiškinimai neretai žmonėms sukelia tik pyktį, o nesidomi, suprasti nebando", – konstatavo pašnekovas.
"Sužeisti gyvūnai turėtų likti gamtoje, kad jais galėtų pasinaudoti kiti gyvūnai. Kuo lapė blogesnė už gandrą? Lyginanti gandras šluoja iš po kojų viską, kas gyva. Išlesa visą rastą lizdą su naujagimiais zuikučiais, netgi stirniukus sulesa. Gandrai yra žudikai. Jie lesa ne tik varles, kaip įpratę matyti, bet viską. Gandrui per parą reikia tiek maisto, kiek jis pats sveria. Sveikų gandrų Lietuvoje peri apie 12 tūkst. gandrų porų, kas yra pilnai pakankama", – skaičiavo V. Gustaitis.
Reikia išmesti į orą
Rastą čiurlį V. Gustaitis pataria kelis kartus išmesti į orą. Jie vieninteliai Lietuvos paukščiai, kurie visiškai negali pakilti nuo žemės ar nuo vandens. Kojos per silpnos, kad galėtų pakankamai stipriai atsispirti skrydžiui. Šie paukščiai pakyla pasilypėję ant medžio, stogo, tvoros ar kitos aukštesnės vietos.
Kelis kartus pabandžius išmesti čiurlį į orą ir jam nenuskridus, paukštį geriau palikti ramybėje. "Ne visi paukščiai ir žmonės yra sveiki. Gal jam kažkas yra nutikę, gal neišsivystęs. Jeigu jis vis neskrenda – palikite ramybėje", – patarė V. Gustaitis.
Jo nuomone, į pagalbą laukiniams gyvūnams neabejotinai reikėtų skubėti tuomet, kai matote, jog gyvūnas yra įsipainiojęs, įstrigęs.
"Bet kokiu atveju, radus sužalotą, jūsų manymu, į bėdą papuolusį gyvūną reikėtų pasitarti su specialistu, veterinarijos gydytoju", – teigė V. Gustaitis.
Nemažai sužalotų gandrų žmonės išgelbsti, išgydo, tačiau paukščiai visam laikui lieka priklausomi nuo žmogaus. Iš pradžių smagu, kad gandras nesitraukia nuo namų, prašo jį maitinti. Tačiau atėjus šaltajam sezonui ne viena sodyba ištuštėja, nes žiemai persikeliama į miestą. Kas tuomet pasirūpins gandru, kuris yra ne savarankiškas ir vienas pražūtų?
V. Gustaitis skaičiavo, kad gandrų prieglaudoje Klaipėdoje žiemomis jų iš visos šalies priglaudžiama net iki penkių dešimčių.
Daugiau informacijos, ką daryti radus paukštį, bei kontaktus, kur kreiptis pagalbos, rasite čia.
-
Žiaurumui nėra ribų: sužalotu šunimi prašė atsikratyti už alaus butelį 7
„Yra toks kaimas. Apie 150 km nuo Linksmakalnio prieglaudos. Galėtų būti kur nors, pvz., Panevėžio rajone. Galėtų būti ir kur kitur. Iš tiesų, tokie „kaimai“ yra išsimėtę visur. Ir jų tikrai daugiau nei norėtųsi. Tai kaimai, kuriuose vis dar „prie ruso buvo geriau“, kurie vis dar atsiskaito vietine valiuta dažniau nei eurais. Ir ne, ne litais. Buteliais. Neemigruoja tokie „kaimai“. Deja“, – taip liūdną Meškio istoriją pradėjo „Penkta koja“.
Teigiama, kad šuo, kuriuo šeimininkė prašė atsikratyti už alaus butelį, gimė būtent tokiame kaime.
„Meškis gimė sargauti. Gimė būti prikabintas prie grandinės visą savo gyvenimą. Gimė, gavo gabalą „šniūro“ ant kaklo ir niekada nebuvo vertas daugiau nei butelio. Nebuvo vertas nei skiepo, nei normalaus pašaro, net dėmesio nebuvo vertas. O ir butelio vertę įgijo tik tuomet, kai „šniūras“ įaugo į kaklą – nes, na kiek kartų gyvenime reikėtų pakeisti tą į mėsas augantį „šniūrą“ šuniui augant? Nė karto. Ir butelio vertę įgijo tik todėl, kad tapo dvėseliena – iš tolo dvokiantis, bjaurus akiai ir, svarbiausia, nebe uolus sargas“, – rašė gyvūnų globėjai, pasidaliję ir vaizdo įrašu, kuriame matyti grandinės sužalotas šuns kaklas, nusėtas žaizdomis.
„Meškio šeimininkė neapsikentė Meškio supuvusio kaklo. Ėmėsi tvarkyti reikalų. Apėjo kaimą ieškodama pagalbos. Pagalbos nuskandinant, pakariant ar gal net nušaunant. Už pagalbą siūlė butelį... ALAUS. Gudriai nepradėjo žaisti aukšta korta, palikdama vietos deryboms“, – šeimininkės žiaurumu baisėjosi gyvūnų globėjai.
Vis dėlto šiame kaime atsirado neabejingas vaikinas, kuris, išgirdęs Meškio šeimininkės pasiūlymą, paskambino gyvūnų prieglaudoms.
Gyvūnų globėja Lina važiavo 150 kilometrų, kad išgelbėtų sužalotą šunį. „Penktos kojos“ darbuotojai išvalė gilias Meškio žaizdas, tarp visų mirusių audinių atrasdami ir skaudžiai įsirėžusią grandinę.
„Liūdna sakyti, bet net ir prieglaudoje už grotų jam bus geriau nei pas savo „šeimininkę“. Vis tik dar liūdniau yra tai, kad beveik neabejojame, kad toji šeimininkė neilgai trukus vėl susiveiks naują Meškį“, – konstatavo gyvūnų globėjai.
„Penkta koja“ prašo pagalbos padėti pasirūpinti Meškiu.
Padėti šuniui galite čia:
Tiesioginis pervedimas į banko sąskaitą:
Rekvizitai paramai (paskirtis – parama):
LT107044060007669611 SEB
LT497300010106206608 „Swedbank“, pervedant iš užsienio:
VšĮ „Penkta koja“;
S. Žukausko g. 33-64, Kaunas
LT497300010106206608 „Swedbank“;
Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, SWIFT kodas HABALT22
P. S. Jeigu norite paremti būtent kažkurį gyvūną ar jo gydymą, atlikdami bankinį pinigų pervedimą mokėjimo paskirtyje nurodykite, kam norite skirti šiuos pinigus. VšĮ „Penkta koja“ Jonavos skyriui: tiesioginis pervedimas į banko sąskaitą: LT984010042503006212 „DnB“ bankas (paskirtis – parama)
Aukojimas SMS žinute trumpuoju numeriu 1670
Žinutės langelyje įrašykite:
Padedu1 – paaukosite 1 Eur;
Padedu2 – paaukosite 2 Eur;
Padedu5 – paaukosite 5 Eur;
P. S. aukojant didesnę sumą nei 6 ar 7 Eur, naudingiau yra aukoti banko pavedimu, priešingu atveju didelė sumos dalis atitenka paslaugos teikėjui.
Auka per „PayPal“ paypal-donate-button
El. paštas – info@penktakoja.lt
Siekiant, kad jūsų auka nebūtų apmokestinta, naudokite funkciją „Donate“.
PATREON paramos platforma – galite pasirinkti sumą, kuri bus automatiškai nuskaičiuojama kiekvieną mėnesį.
Auka per portalą aukok.lt projektui „Kartu pildykime kuklius penktakojų norus“.
-
Sužalotos gulbės išgelbėti nepavyko 2
Sužalota gulbė, kurią bandė gelbėti gyvūnų globėjai iš organizacijos „Lesė“, ugniagesiai ir veterinarai, neišgyveno.
Nežinamo piktadario sužalotas paukštis buvo rastas leisgyvis Kaune vasario pabaigoje. Apie tai jau rašė portalas kauno.diena.lt.
„Sparne buvo baisi skylė. Gal buvo šauta? O gal užkabinta kabliu ir plėšta?" - svarstė veterinarijos gydytojas Vidmantas Kairevičius, gulbei atlikęs operaciją.
Iš pradžių buvo bandoma sužeistą sparną išsaugoti, tačiau jį teko amputuoti. „Operacija vyko gerai, gulbė po jos laikėsi irgi gerai. bet po kiek laiko ji nustojo lesti", - pasakojo gydytojas. Gyvūnų globėjai paukštį dar bandė maitinti dirbtiniu būdu, taip gelbėdami jo gyvybę, tačiau visos pastangos buvo bevaisės.
„Jeigu gulbė būtų buvusi rasta per parą nuo sužalojimo, ją dar būtų pavykę išgelbėti. Bet šiuo atveju ji galėjo prasikankinti ir savaitę ar dar daugiau. Atvežta jau leisgyvė", - apgailestavo V. Kairevičius.
Jeigulbė būtų išgyvenusi, ji būtų likusi gyventi gyvūnų prieglaudoje ir ten laukusi, kol kas nors ją paims auginti į savo namus ar sodybą. „Mūsų organizacija niekada gyvūnų nemigdo“, – sako „Lesės“ vadovė Lolita Grėblikienė.
Ketverių metų amžiaus gulbė buvo sužieduota Latvijoje.
