Komisija pranešė, kad politikas nedeklaravo tarybos nario pareigų asociacijoje „Lietuvos olimpinė akademija“, taip pat, jog yra individualios įmonės „Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokykla“ savininkas.

„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku deklaruoti privačius interesus“, – nurodė VTEK.

Nustatyta, kad sveikatos mokykla D. Kepeniui priklauso nuo 1995-ųjų ir nors 2016-aisiais patekęs į Seimą jis sustabdė mokyklos veiklą, išliko jos savininku. Tai, pasak VTEK, turėjo būti deklaruota.

Tuo metu „Lietuvos olimpinės akademijos“ nariu D. Kepenis yra nuo 2013-ųjų, iki 2017 jis ėjo ir šio juridinio asmens tarybos nario pareigas, tačiau to taip pat nepateikė deklaracijoje.

Su pačiu parlamentaru BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.

Šiek tiek istorijos

Geriamieji vaistai  įsisavinami per virškinamąjį traktą. Taip yra patogu ir saugu, stabilu, jų gamyba garantuoja tikslumą, kokybę ir jos kontrolę. Tačiau ligoniui tai nėra pats paprasčiausias būdas.

Kalbėdami apie vaistus pirmiausiai įsivaizduojame tabletes arba kapsules. Kokia gi tablečių atsiradimo istorija?

Idėja suspausti vaistinę medžiagą į kietą formą buvo įkūnyta piliulėse. Manoma, kad jų istorija siekia maždaug 1500 m. prieš Kristų. Pirmosios nuorodos apie piliules buvo rastos senovės Egipto papirusuose. Sudėtinėmis medžiagomis buvo duonos tešla, medus, riebalai, prieskoniai, augalų milteliai. Tai su vaistais buvo sumaišoma ir rankomis suformuojami maži kamuoliukai.

Ir nors senovės Graikijoje buvo aptinkama vaistų, kuriuos reikia praryti, pirmasis piliulių vardą sugalvojo Romos mokslininkas Plinijus, gyvenęs nuo 23 iki 79 m. Piliulės buvo sunkiai nuryjamos. Bandant šį trūkumą ištaisyti, viduramžiais piliulės būdavo padengiamos augalinėmis medžiagomis, o XIX a. – net auksu ir sidabru. Vėliau buvo pritaikyta ir cukraus, ir želatinos danga, kuri tapo pradžia želatininėms kapsulėms atsirasti.

Pradžia – palyginti neseniai

Tabletės – kieta farmacinė forma. Idėja suformuoti iš vaistinių miltelių tabletę suspaudimo būdu buvo užpatentuota tik 1843 m. ir tapo pramoninės gamybos pradžia.

Kai kurios vaistinės medžiagos yra absorbuojamos skrandžio gleivinėje, o kai kurios turi patekti į plonąjį žarnyną.

O vaistinėse ekstemporaliai dar ilgą laiką buvo gaminamos piliulės kieta farmacinė forma, 4–6 mm sferinio dalelių diametro, vartojama į vidų. Ekstemporalūs vaistai – tai tie, kurie yra pagaminti vaistinėje pagal gydytojo receptą pavieniam pacientui.

Geriamosios tabletės yra skirstomos į kategorijas: nedengtos, dengtos, skrandžio sultims atsparios, disperguojamos, šnypščiosios, tirpiosios, modifikuotos. Kokia tablečių kategorija, nurodoma ant vaisto pakuotės ir informaciniame lapelyje. Visų kategorijų tabletės skiriasi ir gamyba, ir pagalbinėmis medžiagomis, bet svarbiausia, kad skiriasi jų suirimo laikas ir tirpimo greitis. Jų kokybei įvertinti yra atliekami suirimo ir tirpimo testai – vieni iš daugelio nusakančių kokybę.

Visuomet turi ištirpti

Tabletėms kaip farmacinei formai ir jų gamybai bei visoms naudojamoms medžiagoms taikomi griežti kokybės reikalavimai.

Aurimas Galkontas/Asmeninio arch. nuotr.

Kiekvienai tablečių kategorijų yra reglamentuojamas tam tikras suirimo laikas: pavyzdžiui, nedengtos tabletės turi suirti per 15 min., dengtos – per 60 min., o modifikuotų suirimo laiką nurodo gamintojas. Tirpimo testas parodo, kokiu greičiu ištirpsta vaistinė medžiaga, esanti tabletėje.

Tam, kad vaistinė medžiaga būtų įsisavinta ligonio organizme, ji turi ištirpti ir patekti į kraujotaką. Taigi, išgerta tabletė pasiekia skrandį, suyra, vaistinė medžiaga pradeda tirpti ir patenka į kraujotaką. Kai kurios vaistinės medžiagos yra absorbuojamos skrandžio gleivinėje, o kai kurios turi patekti į plonąjį žarnyną. Tai priklauso nuo tabletės sudėties, kategorijos ir/ar padengimo. Iš plonojo žarnyno vaistinės medžiagos įsisavinamos į kraują ir krauju nugabenamos į veikimo vietą.

Pavyzdys

Visiems labai gerai žinomas aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) – pirmasis nesteroidinis prieuždegiminis vaistas, vartojamas jau beveik 100 metų.

Yra apskaičiuota, kad pasaulyje per metus suvartojama 35–40 tūkst. t aspirino.

Rinkoje yra kelių kategorijų aspirino tablečių: nedengtos, skrandyje neirios, šnypščiosios.

Taigi, jei pageidaujamas greitas aspirino veikimas, rinktis reikėtų šnypščiąsias tabletes arba nedengtas – tokios greičiau suirs ir ištirps.

Ilgalaikiam vartojimui ir norint apsaugoti skrandžio gleivinę tinkamos dengtos skrandžio sultims atsparia danga aspirino tabletės.

Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad vaistų vartojimas yra labai paprastas procesas, nors iš tiesų taip nėra.

Vaisto ir organizmo sąveika yra labai sudėtingas procesas, kuris prasideda iš karto, kai tik veiklioji medžiaga pasiekia tam tikrų audinių receptorius.

Vaisto poveikio trukmė yra skirtinga ir gali tęstis tol, kol veiklioji medžiaga nebus visiškai pašalinta iš organizmo. Asmuo turi būti motyvuotas ir suprasti, kad vaistus vartoti privalu atsakingai, pagal visas nustatytas rekomendacijas.

Neteisingai vartojant vaistus ar įvykus menkiausiai klaidai organizmui gali būti padaryta didelė žala. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas, vartodamas bet kokį vaistinį preparatą, elgtųsi atsargiai, atsakingai ir suprastų, kokiam tikslui jį vartoja. Tik tuomet bus galima maksimaliai pasiekti teigiamus rezultatus. Tik teisingai vartojant vaistus, bus užtikrintas jų įsisavinimas ir efektyvumas.

Svarbu:

1. Visada, prieš pradedant pirmą kartą vartoti vaistą, būtina atidžiai perskaityti pakuotės informacinį lapelį ir jo neišmesti, nes gali prireikti dar kartą perskaityti jame pateiktą informaciją, iškilus neaiškumų.

Gintaras Matulis/Asmeninio arch.nuotr.

2. Privaloma griežtai laikytis gydytojo ir/ar vaistininko nurodymų, kaip teisingai vartoti vaistą ar jų derinius, norint maksimaliai gerų, terapinių rezultatų (kiek kartų dozuoti vaistus per dieną; vaistą vartoti prieš valgį, valgant ar po valgio; vartojimo trukmė; galimos sąveikos tarp medikamentų ir kitas pastabas).

Netinka vaistus užsigerti pienu, sultimis, kava, arbata, gaiviaisiais gėrimais.

3. Negalima vartoti vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, nes vaistas gali veikti silpniau, nesukelti reikiamo terapinio poveikio, gali tiesiog sukelti toksinį poveikį.

4. Nepatartina vartoti vaistų, kurie yra aptrupėję, turi specifinį kvapą, pakeitę spalvą, matoma aiškiai pažeista pakuotė (blisteris), buvo laikomi ne pagal gamintojo nurodytas sąlygas.

5. Visus vaistus, pasibaigus galiojimo laikui, reikia grąžinti į vaistinę saugiai sunaikinti.

6. Esant lengviems negalavimams, pirmajai pagalbai galima vartoti tik be recepto vaistinėse parduodamus vaistus, pasitarus su vaistininku ir kuo trumpesnį laikotarpį, nes savigydos tikslu vartojami vaistai gali maskuoti sunkesnę ligą.

7. Visus vaistus geriausia užsigerti nešaltu (kambario temperatūros) ir ne mažiau kaip puse stiklinės vandens. Netinka vaistus užsigerti pienu, sultimis, kava, arbata, gaiviaisiais gėrimais.

8. Nenaudoti vaistų, kurie skiriami kitiems asmenims, ne pagal nustatytas ligų gydymo metodikas.

9. Negalima savavališkai sumažinti paskirtos preparato dozės ar paskirto tablečių kiekio per dieną ar nutraukti vaisto vartojimą anksčiau laiko, nes tuomet liga gali sugrįžti dar agresyvesnė ir sunkiau įveikiama.

10. Vartojant vaistus, nevartoti alkoholio.

11. Kilus bet kokių su vaisto vartojimu susijusių klausimų, būtina kreiptis į farmacijos specialistą ar gydytoją.

Maceratai, užpilai ir nuovirai – tai vandeninės ištraukos iš vaistinės augalinės žaliavos, turi plačias vartojimo galimybes kaip farmacinė forma ir kaip sudedamoji kitų skystų vaistinių preparatų dalis, viena iš seniausių farmacinių formų.

Vandeninės vaistinių augalų ištraukos neprarado savo aktualumo ir moderniame gyvenime. Vandeninės ištraukos užpilų, nuovirų ar maceratų forma gali būti geriamos arba naudojamos išoriniam vartojimui – skalavimui, plovimui ir taip toliau.

Vandeninių ištraukų gamyba galima iš visų augalo dalių: šaknų, žolės, žiedų, sėklų. Ekstrakcija yra sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių stadijų, kurių metu ekstrahentas – vanduo ekstrahuoja iš vaistinio augalo vandenyje tirpias biologiškai aktyvias medžiagas: glikozidus, alkaloidų druskas, sakus, saponinus, kartumynus, cukrus, pektinus bei proteinus. Šiam procesui įtakos turi vaistinės augalinės žaliavos susmulkinimo laipsnis, žaliavos ir ekstrahento santykis.

Gamybos procese labai svarbus temperatūros veiksnys bei aušinimo laikas. Tai nulemia vandeninės ištraukos kokybę.

Kambario temperatūroje iš augalinės žaliavos į vandenį ekstrahuojasi baltymai, cukrūs, gleivės, sakai, dalis pektinų, pigmentai, kai kurios organinės rūgštys bei organinių bazių druskos, daugelis glikozidų, rauginės medžiagos, nežymiai – eteriniai aliejai.

Vandeninės vaistinių augalų ištraukos neprarado savo aktualumo ir moderniame gyvenime.

Tačiau išsiskiria ir fermentai, kurie čia pat ir skaldo išekstrahuotus junginius. Jei ištraukos gaminamos kaitinant, tada iš žaliavos geriau ekstrahuojasi eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, pektinai, krakmolas, nėra baltymų ir fermentų, nes aukštoje temperatūroje jie koaguliuoja.

Paprastai iš lapų, žolės ar žiedų gaminami užpilai. Tačiau, kai kurių augalų lapai yra odiški, kieti, pavyzdžiui, meškauogės, tuomet gaminama nuoviras. Jei vaistinė augalinė žaliava – šaknys, šakniastiebiai, žievė, tada ruošiamas nuoviras.

Ištraukų gamybos ypatumai

Vaistinėje ištraukos gaminamos porcelianinėje, emaliuotoje ar plieninėje infundirėje – specialiame inde.

Namų sąlygomis teisingai pasigaminti vandeninę ištrauką nesunku, tik reikia šiek tiek dėmesio. Paruošimui galima pasitelkti bet kurį uždengiamą atsparų karščiui indą, kuris įstatomas į verdančio vandens vonią – puodą su verdančiu vandeniu.

Taigi, augalinė žaliava užpilama kambario temperatūros vandeniu, statoma į verdančio vandens vonią ir kaitinama. Užpilai kaitinami nuolat maišant 15 min., nuovirai – 30 min.

Vėsinami užpilai 45 min., o nuovirai – 10 min. Nereikia maišyti tik ruošiamų užpilų iš kaupiančios eterinius aliejus žaliavos.

Žinotina, kad nuovirai iš meškauogių lapų, ąžuolo žievės ar gyvatžolės šaknų ir kitų augalų, kaupiančių raugines medžiagas, yra košiami karšti, išskyrus senos lapų nuovirą – tik atvėsintą. Ištrauka nukošiama ir preparatas paruoštas.

Maceratai gaunami užpylus augalinę žaliavą kambario temperatūros vandeniu, paliekami ekstrahuotis 30 min., ir nukošiami, nuspaudžiant žaliavą. Dalis vandeninės ištraukos visgi liks žaliavoje, todėl gali prireikti papildyti vandeniu iki reikiamo tūrio.

Prieš vartojimą šiuos paruoštus preparatus derėtų suplakti, laikyti šaldytuve ne ilgiau 1–2 paras, nes ištraukose esančios medžiagos: cukrūs, krakmolas, gleivės, proteinai sudaro palankią terpę mikroorganizmams daugintis.

Būkite atsargūs su augaline žaliava, kaupiančia stipriai veikiančias medžiagas!

Tai skalsių, adonių, pakalnučių, termopsio žolė,

putokšlių, valerijonų šaknys,

rusmenių lapai.

Tokios ištraukos gaminamos tik pagal gydytojų receptus.

Kai nėra cheminių

Arčiausiai žmogaus esanti vaistinė yra mus supančioje gamtoje. Taip buvo gilioje senovėje, taip yra dabar ir bus ateityje.

Gamtoje esantys augalai gali būti vartojami įvairioms ligoms gydyti ir profilaktikai. Mokslininkai nuolat ieško naujų vaistinių augalų, galinčių išgydyti ligas, kol nėra cheminių vaistų.

Prieš pradėdami gydytis vaistiniais augalais, turime pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tai padaryti būtina, nes yra augalų, kurių vartoti negalima, kai žmogus serga ir vartoja cheminius vaistus. Vaistus būtina derinti, tai gali padaryti tik kvalifikuotas specialistas.

Augaliniai vaistai gali būti vartojami šiais atvejais:

1. Kai ligai gydyti nėra cheminių vaistų.

2. Kai gali pakeisti cheminius medikamentus.

3. Kai papildo gydymą cheminiais preparatais.

4. Kai negalima gydyti cheminiais vaistais.

Kylanti rizika

1. Negalima vartoti augalų, kuriuose yra stipriai veikiančių medžiagų, galinčių apnuodyti organizmą.

Rizikinga vartoti vaistinius augalus, kai jų medžiagų veikimas neįrodytas moksliškai.

2. Atsargiai vartotini vaistiniai augalai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, nes perdozavus arba vartojant per ilgai gali atsirasti šalutinis nepageidaujamas poveikis.

3. Rizikinga vartoti vaistinius augalus, kai juose esančių medžiagų veikimas neįrodytas moksliškai.

4. Nevartojami vaistiniai augalai, kurie nėra visiškai ištirti, nenustatytos visos juose esančios medžiagos, kurios gali sukelti šalutinį poveikį.

Veikia švelniau ir ilgiau

Netinka vaistiniais augalais gydyti infekcines ir psichikos ligas. Juos galima pasitelkti, jei reikia tęsti gydymą, baigus vartoti cheminius vaistus. Vaistiniai augalai veikia švelniau, juos galima vartoti ilgesnį laiką.

Vaistinius augalus vartojant ilgesnį laiką, reikia daryti pertraukas. Jei vaistų veikimo negalima nutraukti, vieną augalinį vaistą reikia keisti kitu, bet turinčiu tokį pat poveikį. Vaistiniai augalai pradeda veikti ne iš karto, o nustojus juos vartoti, veikimas dar tęsiasi.

Rekomenduojama vengti sudėtingų vaistinių augalų receptų, patariama pradėti gydyti vienu augalu, sudėtyje neturėtų būti daugiau kaip trys medžiagos.

Trys svarbūs sluoksniai

Oda – didžiausias žmogaus organas, sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: raginio sluoksnio, epidermio ir dermos.

Raginis sluoksnis užtikrina atsparumą išorės veiksniams – alergenams, temperatūros pokyčiams, taip pat cheminių medžiagų ir ultravioletinių spindulių poveikiui, apsaugo nuo dehidratacijos, neleidžia pašalinėms medžiagoms prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Būtent raginis sluoksnis padeda išvengti odos ligų arba sumažinti riziką nemaloniems simptomams – niežuliui, paburkimui ar paraudimui atsirasti.

Sveikos odos epidermis apsaugo tikrąją odą, dar vadinamą derma, ir gilesnius audinius nuo mechaninių pažeidimų, tiesioginio mikroorganizmų poveikio. Epidermyje gausu keratino ir lipidų.

Birutė Pockevičiūtė/Asmeninio arch.nuotr.

Dermoje išsidėstę raumenėliai, limfos, kraujo ir nervų kapiliariniai tinklai, kolageninės, elastinės skaidulos ir kt. Būtent dermoje kolagenas padeda sukurti skaidulinių ląstelių tinklą, kuriame vyksta ląstelių atsinaujinimas arba naujų ląstelių gamyba.

Sulaukus 35-erių

Kolagenas sudaro vieną trečdalį žmogaus organizme esančių baltymų. Baltymo kolageno yra visame žmogaus kūne, bet daugiausia jo randama odoje, kauluose ir jungiamuosiuose audiniuose.

Jau nuo 35 metų kolageno gamyba moterų organizme pradeda natūraliai mažėti, o pagaminto kolageno kokybė nėra tokia gera, kaip buvo. Ypač vyresnio amžiaus moterims, kai pasireiškia pirmieji menopauzės simptomai, kolageno kiekis mažėja, todėl oda tamsėja, joje pastebimos pirmosios raukšlės, pakinta struktūrinis odos vientisumas ir elastingumas, be to, silpnėja sąnarių kremzlės.

Dėl sumažėjusio kolageno kiekio oda tampa jautresnė, mažiau atspari ultravioletiniams spinduliams, oro taršai, laisviesiems radikalams ir tabako gaminiuose esančio nikotino neigiamam poveikiui.

Mityba ir vanduo

Svarbu žinoti, kad kolageno itin sparčiai sumažėja vyresnio amžiaus moterų organizme, menopauzės metu, o po jos – dar daugiau.

Odai puoselėti reikalingos ne tik dermatologinės priemonės, papildytos vitaminais, mineralinėmis ir kitomis medžiagomis, bet ir labai reikšminga subalansuota mityba.

Dėl to odai puoselėti reikalingos ne tik dermatologinės priemonės, papildytos vitaminais, mineralinėmis ir kitomis medžiagomis, bet ir labai reikšminga subalansuota mityba, kurioje turi būti gausu baltymo kolageno ar jo gamybą skatinančių medžiagų.

Ypač svarbi subalansuota mityba esant vyresnio amžiaus. Joje turi būti gausu kolageną kaupiančių maisto produktų, todėl reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, žuvies produktų.

Labai reikšmingas ir pakankamas skysčių vartojimas bei poilsis.

Naudingi produktai

1. Žuvyse gausu ne tik kolageno, bet ir omega-3 riebalų rūgščių.

2. Raudonose daržovėse (pomidoruose, pipiruose), gausu antioksidanto likopeno, kuris daro teigiamą įtaką kologeno gamybai.

3. Žaliose daržovėse (špinatuose, kopūstuose) yra didelis kiekis vitamino C, kuris skatina kolageno gamybą.

4. Oranžinės spalvos daržovių (morkų, saldžiųjų bulvių) sudėtyje randamas vitaminas A padeda regeneruoti ir atkurti pažeistą kolageną.

5. Uogos (avietės, gervuogės) veikia prieš laisvuosius radikalus, kartu didindamos kolageno kiekį.

6. Sojos kaupia natūralų augalinį hormoną – genestiną, kuris struktūriškai labai panašus į moters organizme esantį hormoną estrogeną. Augalinis hormonas lėtina senėjimo procesus.

7. Baltoji arbata apsaugo kolageną nuo neigiamą poveikį turinčių aplinkos veiksnių.

8. Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai) kaupia itin didelį kiekį vitamino C, kuris padeda aminorūgštims – lizinui ir prolinui – konvertuotis į kolageną.

9. Kiaušiniai, kuriuose gausu amino rūgščių (lizino ir prolino) ir kolageno.

10. Česnakai – vienas geriausių sieros šaltinių, kuri būtina kolageno gamybai organizme. Be to, česnakuose gausu lipoinės rūgšties ir taurino, kurie padeda atkurti pažeisto kolageno struktūrą.

11. Austrėse gausu vitaminų ir mineralų, o jos natūraliai turtingos cinko, kuris yra esminis kolageno kūrimo proceso elementas.

Vaistininkas nereikalingas?

Reklama – mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Vaistinių nereceptinių preparatų reklama skirta vartotojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, skatina šių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą.

Mūsų visuomenėje apskritai daug kalbama apie vaistus, jų poveikį žmogaus organizmui. Retas išsiverčia be jų. Medikamentų griebiamės susižaloję, susirgę, atsiradus skausmui. Vaistų gali prireikti bet kada, o kada juos dažniausiai perkame? Tada, kai skauda?

Daugelis iš mūsų atsakys, kad vaistų atsargai perka tada, kai vaistinės paskelbia kainų nuolaidų akciją. Tačiau pagalvojus apie tai, kyla klausimas, ar po daugelio metų netaps vaistinės tokiomis, kaip didieji mūsų prekybos centrai: pirkėjas paprašys konkretaus vaisto, o vaistininko funkcija tebus jį atnešti ir paduoti.

Regina Motienė/Asmeninio arch.nuotr.

Daug kas galvoja, kad pirkdami vaistus akcijų metu daugiau sutaupys ir peršalus ar pajutus skausmą nereikės eiti į vaistinę ir pirkti vaistus visa kaina. Tačiau ar susimąstome apie farmacijos specialisto vaidmenį šioje situacijoje? Galbūt pirkdami vieną sudėtinį vaistą nuo peršalimo, mes gydome ne tai, ką reikia, ir gauname papildomą dozę nereikalingų vaistų?

Nereceptiniai vaistiniai preparatai turi didelės įtakos žmogaus sveikatai, todėl svarbu ne tik gerai juos pasirinkti, bet ir tinkamai bei saikingai vartoti. Gausiai ir netaisyklingai vartojami vaistai daro žalą žmogaus sveikatai. Vartojant juos reikalinga kvalifikuota informacija ir priežiūra. Daugiau dėmesio vaistinių nereceptinių preparatų vartojimui turėtų skirti farmacijos specialistai ir gydytojai.

Įteigti ir mėgdžioti

Reklamoje naudojama daug psichologinio poveikio metodų.

Vienas jų yra įtaiga. Ji, arba sugestija, – tai tiesioginis, neargumentuotas žmogaus poveikis kitam žmogui arba grupei. Įtaiga labai svarbi, kai asmuo tiksliai nežino, ar jam reikia reklamuojamo kokio nors nereceptinio vaistinio preparato.

Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje ir taptų perkamiausiu bei geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Ne visada lengva įtikinti pirkėją įsigyti tam tikrą prekę, todėl pasitelkiamas mėgdžiojimas.

Kiekvienas gamintojas svajoja, kad jo prekė būtų perkamiausia. Mėgdžiojimo taktika manipuliuoja žmogaus svajonėmis, "priverčia" patikėti, kad, pasinaudojus vienu ar kitu nereceptiniu vaistiniu preparatu, jis taps panašus į sektiną pavyzdį. Nereceptinių vaistinių preparatų reklamoje net nereikia matyti garsių žmonių, nes kai užklumpa skausmai ar liga, sava problema matoma televizijos ekrane ir tai problemai tinkami vaistai, telieka nueiti į vaistinę ir juos nusipirkti.

Panašų į mėgdžiojimo poveikį turi ir susižavėjimas. Užsikrečiama netikėtu pasiūlymu, maža kaina, didele paklausa. Pavyzdžiui, žmogus, pastebėjęs kitus perkančius tam tikrą nereceptinį vaistinį preparatą, akimirksniu, gerai neapgalvojąs, neplanuotai jį įsigyja. Savo sprendimą grindžia prielaidomis: gal kažkada prireiks, atsargai perku, nors kartais net gerai nežino, ką įsigyja. Nors vartotojai teigia, kad jiems nėra svarbi kitų nuomonė, tačiau tas poveikis akivaizdus vaistinėse, kai ateinama vadovaujantis draugo, kaimyno nuomone arba reklama ir visai nepaisoma vaistininko kompetencijos.

Rinka perpildyta

Kitas metodas – įtikinimas, kuris labai plačiai naudojamas reklamoje. Vartotojui pateikiama daug papildomos informacijos, dažnai lyginama su analogiškais vaistais, išryškinami skirtumai, privalumai pagražinami, o konkurentų subtiliai sumenkinami.

Įtikinėjimo ir išaiškinimo metodu siekiama, kad vartotojas gautų  informaciją, sąmoningai priimtų sprendimą, paveikus jo sąmonę. Pavyzdžiui, tuomet, kai vyresnio amžiaus žmogus planuoja įsigyti kažkokį nereceptinį vaistinį preparatą, bet niekaip neapsisprendžia tarp kelių gamintojų, labai nesunku tokį pirkėją paveikti sau naudinga linkme.

Kitas metodas – įvaizdis. Jis taip pat pasitarnauja kaip psichologinio poveikio priemonė. Prisotintoje rinkoje dažnai tik dėl įvaizdžio galima pasiekti prekės ar paslaugos pripažinimą. Versle įvaizdis labai svarbus. Jį formuoja tiek pats gamintojas, pateikdamas kokybišką prekę ar paslaugą, tiek vartotojų atsiliepimai.

Stereotipas – tai standartizuotas įvaizdis. Žmones stereotipai veikia nuo pat jaunų dienų. Reklamoje nuolat naudojamos klišės, kad žmogui nereikėtų galvoti. Neigiami stereotipai greičiau įsimenami nei teigiami. Stereotipai turi įtakos tam, kaip suvokiame reklamines žinutes. Pamatęs reklamos pradžią, žmogus jau žino, koks nereceptinis vaistinis preparatas bus reklamuojamas. Tai lyg serialas, kurio žmogus laukia ir kiekvieną kartą tikisi pamatyti naują seriją. Tai užtikrina, kad vartotojas pamatys reklamuojamą nereceptinį vaistinį preparatą. Kai rinka perpildyta analogiško poveikio vaistų, reklama daro labai didelę įtaką pasirinkimui. Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje esančius ir taptų perkamiausiu, geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Didelė konkurencija jaučiama ir vaistinėse, nes jose parduodamų  preparatų veikimas beveik toks pat, o gamintojų – dešimtys. Dėl to būtina vaistų reklamos kontrolė, kad kiekvienas gamintojas žinotų savo ribas, neperžengtų jų, o pirkėjas pasirinktų sau tinkamą medikamentą, kurio tiksli informacija buvo pateikta reklamoje.

Skausmui ir temperatūrai mažinti gyventojai dažniausiai renkasi nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, parduodamus be recepto. Jų gali įsigyti kiekvienas, juolab kai kurių vaistų jau galima įsigyti ir degalinėse, prekybos centruose.

Liberalizavus vaistų prieinamumą, dar labiau padidėja jų vartotojų atsakomybė. Teiginys, kad nereceptinių vaistų perdozuoti neįmanoma, juos galima vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, yra klaidingas.

Šaltuoju periodu dažnai perdozuojama paracetamolio. Šis vaistas parduodamas kaip atskiras vaistinis preparatas, tačiau jo gali būti preparatuose, skirtuose skausmui, peršalimo simptomams slopinti ar temperatūrai mažinti.

Paracetamolio perdozavimo sukelti simptomai

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Tačiau gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, blyškumas ir bendrasis negalavimas.

Praėjus 24–48 valandoms po perdozavimo, pirmosios fazės simptomai gali išlikti, tačiau jie būna sunkesni. Dėl kepenų pažeidimo gali skaudėti viršutinėje dešinėje pilvo srityje, šlapimo išskyrimas gali sumažėti dėl inkstų pažeidimo arba dėl dehidratacijos, kurią gali sukelti ilgas vėmimas.

Vartojant paracetamolį, būtina žinoti

1. Vaikams nerekomenduojama vartoti daugiau kaip 10–15 mg/kg paracetamolio.

2. Vartoti ne dažniau kaip kas 8 valandas.

3. Vartoti ne ilgiau nei penkias paras.

4. Užsitęsus karščiavimui ilgiau nei 5 paros kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Dar vienas dažnai gyventojų vartojamas vaistas skausmui, uždegimui ir temperatūrai mažinti – ibuprofenas. Labai svarbu žinoti jo sąveikas su kitais vaistiniais preparatais.

Ibuprofeno vartoti negalima

1. Su aspirinu, nes gali padidėti abiejų vaistų šalutinio poveikio rizika.

2. Su diuretikais, nes vartojant abu vaistinius preparatus vienu metu, didėja rizika išsivystyti inkstų nepakankamumui.

3. Su metotreksatu, nes vartojant kartu padidėja toksiškumo rizika.

4. Su antikoaguliantais (varfarinu), nes labai padidėja  kraujavimo iš virškinimo trakto tikimybė.

Pavojai perdozavus

Ne kiekvienas gyventojas, vartojantis ibuprofeną, perskaito informacinį lapelį, todėl būtina žinoti, kad perdozavus vaistą gali pasireikšti spengimas ausyse, rėmuo, pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas, viduriavimas, galvos svaigimas, neryškus matymas, bėrimas, prakaitavimas.

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Ibuprofeno ilgalaikis perdozavimas gali sukelti kraujavimą, opas, skrandžio ar žarnyno perforaciją, kuri gali būti mirtina, kepenų ar inkstų nepakankamumą. Ilgai vartojant didelę ibuprofeno dozę, padidėja insulto ar širdies priepuolio rizika.

Apsinuodijimas – nuodingų, žmogaus organizmui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patenkant į organizmą per burną, gleivines, įkvepiamą orą, odą. Vaistais apsinuodija ir vaikai, ir suaugusieji. Dažniausiai apsinuodija vaikai iki ketverių metų (apie 70 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų). Jiems smalsu paragauti spalvotų tablečių, paliktų prieinamoje vietoje. Nemažai suaugusiųjų ar paauglių apsinuodija tikslingai. Tai piktnaudžiavimas vaistais, savigyda, bandymas nusižudyti.

Vyresnio amžiaus gyventojai apsinuodija sumaišę vaistus, suvartoję netinkamą dozę, pamiršę, kad jau išgėrė vaistus, išgeria kelis kartus stipresnę vaisto dozę, nei rekomenduojama, nes tikisi greitesnio ir efektyvesnio poveikio, pavyzdžiui, skausmui malšinti. Taip pat apsinuodijama vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus.

Atmintinė

Vaistus, kuriuos vartojate kasdien, reikia laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Vaistai turėtų būti su specialiais kamšteliais, kad vaikai negalėtų jų nuimti.

Pasibaigusio galiojimo vaistų nelaikykite namuose, nes taip kyla grėsmė juos sumaišyti su tinkamais. Pasibaigus galiojimui vaistinius preparatus atneškite sunaikinti į bet kurią vaistinę.

Apsinuodijus reikia nebevartoti tai sukėlusių vaistų ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, būtina paguldyti jį ant šono. Jeigu jis vemia, svarbu pasirūpinti, kad neužspringtų.

Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, visada galite duoti jam atsigerti vandens. Suaugusiam asmeniui duokite išgerti stiklinę vandens, tačiau ne daugiau, nes taip galite sukelti vėmimą, kuris tam tikrais atvejais gali būti pavojingas.

Nepasitarę su gydytoju ar Apsinuodijimų informacijos biuro specialistu nevimdykite nukentėjusiojo, nes kartais taip galite tik pakenkti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams arba vyresniems ir suaugusiesiems, kurių sąmonė sutrikusi, skrandį plauti gali tik sveikatos priežiūros specialistai.

Namų vaistinėlėje turėkite bent 50 g aktyvintosios anglies, kad specialistui rekomendavus galėtumėte sugirdyti apsinuodijusiajam ir, jeigu įmanoma, suraskite ir išsaugokite visas vaistų pakuotes, kad galėtumėte kuo tiksliau įvardyti, kokiais vaistais apsinuodyta, jų kiekius ir stiprumą.

Visą parą veikiantis apsinuodijimų informacijos biuras (8 5) 236  2052.

Psaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra paskiriami ir įsigyjami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų. Kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų.

Pasitaikantys pažeidimai: per didelės ar nepakankamos dozės, klaidingas vartojimas. Visa tai švaisto ribotus išteklius ir kelia grėsmę sveikatai. Dažnai analizuojami neracionalios farmakoterapijos pavyzdžiai – polifarmacija, netinkamas antibiotikų vartojimas, vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo schemų, dažniau, nei reikėtų, naudojamos injekcinės vaistų formos, netinkama savigyda, vaistų vartojimo režimo nesilaikymas.

Polifarmacija – daugelio vaistų vartojimas vienu metu. Kuo daugiau vaistų vartojama, tuo didesnė tikimybė neatitikti  indikacijų, didesnė šalutinių poveikių ar vaistų sąveikos rizika. Didėja ir gydymosi išlaidos.

Be abejo, daugiau vaistų vartoja vyresnio amžiaus žmonės, nes  metams bėgant jie suserga vis daugiau lėtinių ligų. Kiekvienai jų  reikia atskiro gydymo. Dėl to didėja skiriamų vaistinių preparatų skaičius, juos suderinti yra sunku, daugėja painiavos pacientui – kas, nuo ko ir kaip vartoti. Tuo labiau kad vaistus dažnai rekomenduoja ne tik šeimos gydytojas, bet ir keli kiti skirtingų sričių gydytojai, farmacijos specialistai. Gali atsitikti, kad iš paskirtų vaistų gausybės kai kurie gali dubliuotis, malšinti simptomus, o pagrindinis gydymas nevyks.

Vaistininko užduotis – sumažinti klaidų

Siekiant užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą, saugumą ir efektyvumą, farmacijos specialistai rekomenduoja vaistinės pacientui laikytis taisyklių.

Štai jos:

Sudaryti vartojamų vaistų sąrašą (receptinių ir nereceptinių, augalų, medicininio maisto), taip pat tų, kurių negalima vartoti dėl alerginių reakcijų, ir parodyti jį gydytojui bei vaistininkui.

Išmokti vaistų pavadinimus, kurie paskirti ir kuriuos vartojate,  žinoti jų stiprumą ir vartojimo laiką.

Paklausti gydytojo ar vaistininko, ar turėtumėte vengti konkrečių maisto produktų, gėrimų, vaistų, veiklos, kol vartojate paskirtus vaistus.

Pareikalauti vaistų informacinio lapelio, jei jo nėra pakuotėje.

Išsiaiškinti viską, kas neaišku. Ypač kai gaunate skirtingo stiprumo vaistą, nei parašyta recepte.

Laikantis gyventojams skirtų vaistų vartojimo taisyklių, įmanoma sumažinti neracionalų vaistų vartojimą – tai padėtų sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas.

Net ir nedidelės ligos ar negalavimai – skrandžio skausmas, viduriavimas, sloga, alergija gali sutrikdyti nuotaiką, pakeisti planus, o jei tai kartojasi dažnai, lemia gyvenimo kokybę.

Norėdami apsisaugoti nuo negalavimų, dažniausiai pasiruošiame iš anksto suteikti pirmąją pagalbą ir bene visi turime namų vaistinėlę. Tačiau ne visi atkreipiame deramą dėmesį į jos turinio kokybę, kuri  priklauso nuo vaistų laikymo sąlygų.

Dažnuose namuose vaistinėlė neturi nuolatinės vietos, vaistai sumetami kur papuola ir į ką papuola, nors jie turi būti saugioje vietoje, laikomi tinkamomis sąlygomis. Neretai vaistai saugomi netinkamai: drėgnose ir temperatūros reikalavimų neatitinkančiose, vaikams prieinamose vietose. Karštis ir drėgmė gali sumažinti vaisto veiksmingumą, pavyzdžiui, šiltoje aplinkoje aspirinas gali suskilti į acto ir salicilo rūgštis, kurios dirgina skrandį.

Karštis ir drėgmė gali sumažinti vaisto veiksmingumą, pavyzdžiui, šiltoje aplinkoje aspirinas gali suskilti į acto ir salicilo rūgštis, kurios dirgina skrandį.

Būtina paisyti gydytojų nurodymų ir gamintojų informacijos, išdėstytos informaciniuose lapeliuose, apie saugų vaistų vartojimą ir laikymo sąlygas. Pastaruoju metu vis daugiau vaistų įsigyjama internetu, o jų platintojai gali būti nepatikimi, daugėja neaiškios kokybės vaistų, kurie parduodami ir turguje.

Dažnai žmonės nežino, ką daryti su nebenaudojamais vaistais, kaip juos tinkamai sunaikinti, nesukeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Reikia įvertinti tai, kad vaistuose apstu cheminių medžiagų, kurios tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį. Farmacijos specialistai rekomenduoja namų vaistinėlę peržiūrėti reguliariai. Joje radus  pasibaigusio galiojimo arba tiesiog nereikalingų vaistų, juos nedelsiant reikia nunešti į bet kurią Lietuvos vaistinę. Jos perduoda vaistus saugiai sunaikinti.

Danguolė Grūnovienė/Asmeninio arch. nuotr.

Pasenusių ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę, o netinkamas atsikratymas jais, kai seni vaistai metami kartu su buitinėmis šiukšlėmis į konteinerius, nuleidžiami kanalizacijos vamzdžiais, daro žalą aplinkai. Mus supančią aplinką reikia saugoti, todėl nereikalingi vaistai turi būti renkami atskirai nuo komunalinių atliekų ir atiduodami vaistinėms. Visi gyventojų į vaistines atnešti nereikalingi vaistai yra priimami nemokamai.

Vaistų laikymo, kaip ir vartojimo, taisyklės yra labai griežtos.

1. Negalima laikyti vaistų virš šilumos šaltinių, prastai vėdinamose patalpose.

2. Vengtina vaistus ilgai laikyti automobilyje, ant palangės.

3. Geriausia namų vaistinėlę laikyti užrakintą.

4. Negalima vartoti tablečių ar kapsulių, jei pasikeitusi jų spalva, vientisumas, aspirinas – su acto kvapu. Nitroglicerinas vartoti netinkamas jau po dviejų mėnesių, net jeigu jo pakuotė ir nepaliesta – šis vaistas greitai praranda savo gydomąsias savybes ir gali pakenkti sveikatai.

5. Negalima vartoti tirpalų, jei bent kiek pasikeitusi jų spalva, skonis, kvapas, konsistencija, jei juose yra nuosėdų.

6. Nevalia vaistus vaikams lyginti su saldainiais.

7. Būtina žinoti, kokių vaistų turite namuose. Verta susirašyti jų pavadinimus ir kiekius, vartojimo laiko pabaigos datą.

8. Nelaikyti namuose nereikalingų vaistų. Pasibaigus jų galiojimo laikui atnešti į bet kurią vaistinę, kur jie surenkami nemokamai.

10. Nekaupti receptinių vaistų atsargų, jų likučių, kai pakuotėje 2–3 tabletės ar kapsulės.