Negana to, jo kadencija net ir be viešųjų ryšių manipuliacijų gali trukti dešimtmečius. Tarp žmonių daugiau galios gali turėti nebent asmuo, nuo kurio priklauso popiežiaus gyvybė. Praėjusią savaitę popiežius Pranciškus buvo visiškai priklausomas nuo Sergio Alfieri valios. Jis – garsiosios Romos Agostino Gemelli klinikos chirurgas, operavęs Šventąjį Tėvą.

Tris valandas trukusi operacija buvo būtina, nes 86 metų popiežius ilgą laiką kentė skausmus. Išvarža, atsiradusi ankstesnės operacijos randų vietoje, blogiausiu atveju galėjo sukelti žarnyno nepraeinamumą. Popiežius operuotas pritaikius bendrąją anesteziją, pilvo sieną sutvarkius chirurginiu tinkleliu. Pabudęs po anestezijos popiežius juokavo ir, gydytojo žodžiais, klausė, kada bus trečioji operacija: S. Alfieri Šventąjį Tėvą operavo 2021 m., kai, skirtingai nei skleidė gandonešiai, pacientui šalinta gerybinė patologija, o ne gaubtinės žarnos navikas.

Paklaustas, ar popiežius klausėsi medikų komandos, S. Alfieri šmaikštavo: su amžiumi Šventasis Tėvas tapęs atsargesnis.

Skirtingai nei popiežius, jį operavęs chirurgas nėra iš tų medikų, kuriuos praeiviai atpažįsta taip pat gerai kaip ir garsiuosius jų pacientus. Viešumai prieinama informacija apie S. Alfieri itin kukli ir susijusi daugiausia su jo profesiniais pasiekimais.

Skirtingai nei popiežius, jį operavęs chirurgas nėra iš tų medikų, kuriuos praeiviai atpažįsta taip pat gerai kaip ir garsiuosius jų pacientus.

 

1966 m. pabaigoje Romoje gimęs S. Alfieri – pripažintas kolorektalinių operacijų, naudojant minimaliai invazinius metodus, chirurgas. Italas laikomas chirurginių intervencijų į kasą ir skrandį, pilvo, dubens navikų, kepenų metastazių ir gaubtinės žarnos vėžio gydymo ekspertu. Per savo karjerą jis yra atlikęs daugiau nei 10 tūkst. operacijų.

S. Alfieri studijavo katalikiškajame Šventosios Širdies universitete, didžiausiame privačiame universitete Europoje. 1992 m. aukščiausiais balais baigęs medicinos ir chirurgijos studijas jis penkerius metus studijavo bendrosios chirurgijos rezidentūroje. Savosios alma mater medikas neapleido ir baigęs – nuo 2010 m. yra bendrosios chirurgijos profesorius.

Be medicinos darbo Agostino Gemelli klinikoje, S. Alfieri taip pat yra aktyvus mokslininkas, parašęs daugiau nei 600 publikacijų. Su juo savo žiniomis yra dalijęsis Vatikano sveikatos tarybos direktorius Giovanni Battista Doglietto, ilgametis legendinio chirurgo Francesco Crucitti, 1981 m. po pasikėsinimo iš mirties nagų išplėšusio kitą popiežių, Joną Paulių II, asistentas.

Italijos žiniasklaida komunikacijos revoliucija vadina Vatikano sprendimą ne tik atskleisti popiežiaus pasiligojimo priežastį, bet ir leisti operavusiam S. Alfieri pateikti tiek daug detalių apie Katalikų bažnyčios vadovo sveikatą.

Spaudos konferencijoje S. Alfieri papasakojo, kad po jaunystėje atliktos plaučių operacijos, iki persikraustė į Romą, būsimajam popiežiui buvo atliktos dar dvi operacijos. Jam buvo pašalintas apendiksas, vėliau – tulžies pūslė. Išvarža, dėl kurios prireikė operacijos šią savaitę, atsirado dėl anksčiau atliktos apendektomijos. Pastarąją problemą S. Alfieri sakė pastebėjęs jau per 2021 m. žarnyno operaciją.

Gėda prieš tą niekuo dėtą vaiką, ne mažiau gėda prieš popiežių, kuris kaip tik siekia pabrėžti visų rasių ir tautų lygybę. Prieš popiežių, kuris jautrus bet kokioms rasizmo ir nacionalizmo apraiškoms. Gėda prieš Šventąjį Tėvą, kuris skleidžia meilę artimui ir kupinas savyje tiek pakantumo, kad viešai broliaujasi ir su žydų rabinu, ir su musulmonų mula.

Ar galima buvo įsivaizduoti, kad taip elgsis gyventojai šalies, kuri jau 28 metai išsivadavusi iš sovietų jungo, ir jau dvylika metų esančios ES.

Visą laiką galvojau, kad mes esame tauta, kurioje vyrauja krikščioniškosios vertybės. Deja, tarp mūsų yra daug daugiau, negu norėtųsi, demagogų ir veidmainių.

Jeigu būtume tikri, nuoširdūs katalikai, atsimintume apaštalo Pauliaus žodžius iš Šventojo Rašto: "nebėra nei žydo, nei graiko, nei romiečio", visi esame broliai ir seserys Kristuje. Bet panašu, kad ne visi mes, katalikai, skaitėme Šventąjį Raštą. O dar mažiau mūsų supratome ir vadovaujamės jo skelbtomis tiesiomis, viena jų – Kristaus žodžiai apie tai, kad "kas įskaudins nors vieną tų mažutėlių, įskaudins ir jį patį".

Pagaliau, jeigu mes kalbame apie tamsiaodę mergaitę, tai ji, mano nuomone, yra mūsų tautos dukra labiau nei grynakraujais save vadinantys lietuviai, kurie iškeliavo iš Lietuvos ir net nebeketina grįžti. Nes toji mergaitė ir jos šeima, nesvarbu, kokios rasės jos tėtis, bent jau kol kas planuoja gyventi Lietuvoje, taigi jie integruojasi į mūsų beišsivažinėjančią tautą, o ne atvirkščiai.

Jokiu būdu nesmerkiu tų, kurie paliko Lietuvą neradę čia savo vietos ar išvažiavo dėl sotesnio kąsnio. Kas aš toks, kad juos smerkčiau. Tačiau labai keista, kad rasinį ir tautinį nepakantumą demonstruoja būtent svečiose šalyse atsidūrę mūsų tautiečiai.

Toji diskusija dėl tamsiaodės mergaitės įgavo ne tik apgailėtinų, bet ir juokingų bruožų. Todėl užbaigsiu anekdotu.

Taigi, kažkada kažkurį popiežių (ne dabartinį, o abstraktų personažą) ištiko koma, bet gydytojai vargais ne galais jį išgelbėjo.

Tuomet apspito jį būrys kardinolų ir puolė klausinėti: "Buvai ištiktas komos, vadinasi, matei mūsų Viešpatį. Na ir kaip, ar jis nors truputį panašus į tokį, kokį mes jį įsivaizduojame?"

"Na, – atsakė popiežius, pradėkime nuo to, kad ji – juodaodė..."

Taip, tai anekdotas. Bet įsigilinus – labai išmintingas ir pamokantis. Nes nesvarbu, kad pasaulyje yra daugybė skirtingų kultūrų, įvairių rasių ir odos spalvos žmonių, įvairių religijų.

Bet pasaulis yra vienas, todėl ir yra viena Dievo tauta, ir Dievas yra vienas, tik pavadintas daugeliu vardų.

Marijos žemėje viešėjusio popiežiaus, bemaž kukliausio iš visų savo pirmtakų, šlovės spinduliuose savo veidaknygėse savaitgalį šildėsi net didžiausi valdžios bedieviai ir pagonys. Ir džiaugėsi viltį, tiesą bei gerumą Pranciškaus asmenyje atradę. Tik nė vienam jų neužteko drąsos prisipažinti, kad kelią į bažnyčią jau kadaise yra pamiršę, o ten tuokiasi tik todėl, kad gražu, ir vaikus krikštija tik tam, nes taip reikia.

O tie, kurie išties verti buvo iš arčiau nors akies krašteliu žvilgtelėti į Šventąjį Tėvą, liko anapus apsauginių tvorelių sausakimšose Vilniaus gatvėse ar išvis tik prie TV ekranų savo ištuštėjusiame kaime.

Kaip visada, dvasios bedaliai pirmieji visur. Nors jų įgimtas landumas, sumišęs su agresyvumu, lemia iškreiptą lyderystę, kuri išderina pasaulio darną, bet užtikrina tokių veikėjų būvimą piramidės viršūnėje. Ir čia jau joks popiežius teisybės neatstatys, tikriems krikščionims telieka laukti Paskutiniojo teismo dienos.

Joks popiežius teisybės neatstatys, tikriems krikščionims telieka laukti Paskutiniojo teismo dienos.

Reikia pavyzdžių? Štai toks europarlamentaras, į tą patį parlamentą patekęs su liberalų vėliava, dabar nūnai leidžia suprasti, jog visai nesibodėtų tapti "valstiečių" kandidatu Vilniaus mero rinkimuose.

O buvęs premjeras be sąžinės graužaties prieš pat ekonomikos nuosmukį, demonstruodamas dosnumą prieš rinkimus, iššlavė valstybės iždą, siekdamas žūtbūt įtikti elektoratui. Dar ir šiandien atsakomybės jis už tai prisiimti nenori, įžūliai dantis blizgindamas, jog "algų ir pensijų didinimas padėjo žmonėms išgyventi krizę".

Tik kol kas nė vienas jų dar negali pasigirti tokiu humoro jausmu kaip prezidentas D.Trumpas, kad ištartų, jog tik jam vadovaujant šalis klesti "kaip niekada anksčiau".

Vieną didžiausių Lietuvoje sakralios muzikos giesmininkų chorą „Cantores David“ („Dovydo giesmininkai“) subūrusi mokykla ir toliau nesustoja augusi. Jos auklėtinių gretos šiais mokslo metais jau perkopė 200 vaikų ribą.

Didžiausią patirtį bei meistriškumą sukaupę mokiniai, įvairių konkursų laureatai praėjusį šeštadienį drauge su kitų Lietuvos katalikiškų mokyklų atstovais Vilniaus oro uoste giesmėmis sutiko į Lietuvą atskridusį popiežių. Sekmadienį kelios dešimtys „Cantores David“ giesmininkų papildė jungtinio choro gretas ir drauge giedojo popiežiaus Pranciškaus aukotose šv. Mišiose Kauno Santakos parke.

„Jaučiame ypatingą ryšį su Šventuoju Tėvu ir tai mums yra didelė palaima bei paskatinimas toliau drąsiai eiti pirmyn išlaikant savo pasirinktą kryptį“, – sako Kauno sakralinės muzikos mokyklos vadovas kun. dr. Vilius Sikorskas.

Popiežius Pranciškus perdavė palaiminimą visai mokyklos bendruomenei.

Dar praėjusių metų kovą viešėdamas Vatikane jis drauge su kitais sakralinės muzikos pasaulio atstovais dalyvavo popiežiaus Pranciškaus priėmime. Direktorius pristatė pontifikui savo vadovaujamą įstaigą, papasakojo apie jos veiklą.

„Tai buvo pirmasis toks betarpiškas mūsų prisistatymas Šventajam Tėvui. Turėjome progos glaustai papasakoti, jog tai yra Kauno miesto finansuojama valstybinė mokykla, kuri išgyvena tikrą atgimimą ir turi subūrusi net kelių šimtų sakralios muzikos giesmininkų chorą, kiekvieną sekmadienį giedantį Kauno arkikatedroje bazilikoje. Popiežius Pranciškus perdavė palaiminimą visai mokyklos bendruomenei“, – susitikimo akimirkas prisiminė kun. V. Sikorskas.

Pernai spalį choras „Cantores David“ giedojo Šv. Petro Bazilikoje Vatikane, o šįmet pavasarį, vos pasitvirtinus žiniai apie planuojamą popiežiaus vizitą Lietuvoje, kauniečiai ryžosi išsiųsti kvietimą Šventajam Tėvui pačiam aplankyti Sakralinės muzikos mokyklą, įsikūrusią Senamiesčio širdyje, M. Valančiaus gatvėje. Juolab kad Bažnyčios vadovui viešint Kaune, jo vizito maršrutas driekėsi pro pat mokyklos prieigas nuo Kauno arkivyskupijos kurijos iki arkikatedros bazilikos.

Vis dėlto iki smulkmenų suplanuotoje sekmadienio dienotvarkėje nebeliko galimybių papildomiems susitikimams, tačiau popiežius Pranciškus per savo patikėtinį dar birželio mėnesį oficialiu laišku perdavė šiltus padėkos žodžius: „Šventasis Tėvas meldžiasi už jus prašydamas Dievo palaiminimo ir ramybės bei džiaugsmo visai mokyklos bendruomenei.“

„Cantores David“ choristai šypsosi sulaukę ir trečiojo popiežiaus Pranciškaus palaiminimo. Šįkart „Dovydo giesmininkai“ visa tai patyrė gyvai drauge su šimtu tūkstančių tikinčiųjų, susirinkusių į šventąsias Mišias Santakos parke.

Penktadienį G. Grušas kalbėjo Lietuvos televizijos laidoje „Dienos tema“.

„Manau, taip, mes turime ir savo visuomenės problemų, turime migracijos problemą, ir tai dažnai paženklina vilties stoka. Žmonės ieško kažko kažkur. Šitas popiežius, ne tik ką jis moko, jo pasakytos frazės yra labai gilios ir veiksmingos, gali padėti žmogui atsistoti ant kojų. Bet tikrai turiu vilties, kad jis savo asmenybe, savo pavyzdžiu tikrai galės mus uždegti jo džiaugsmu ir jo viltimi. Jis tą neša visam pasauliui, jis labai artimai šį savaitgalį mums tai atneš“, – televizijos laidoje sakė arkivyskupas.

Popiežiaus pasakytos frazės yra labai gilios ir veiksmingos, gali padėti žmogui atsistoti ant kojų.

Šeštadienį, į Vilnių atskrisiantis Šventasis Tėvas susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, vėliau sakys kalbą šalies vadovams, Vyriausybės nariams, diplomatams ir visuomenininkams S. Daukanto aikštėje.

Tada popiežius Pranciškus aplankys Aušros Vartus ir susitiks su jaunimu Katedros aikštėje.

Sekmadienį pontifikas vyks į Kauną, kur aukos šv. Mišias Santakos parke, ten pat dalyvaus maldoje „Viešpaties Angelas“. Kauno katedroje jis susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Vėliau į Vilnių išvyksiantis Šventasis Tėvas pasimels prie sostinės centre esančio paminklo Vilniaus geto aukoms atminti ir apsilankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Rikiuojasi eilės

Pasak Klaipėdos dekanato vadovo Viktoro Viktoravičiaus, kiekviena parapija registruoja norinčiuosius prisijungti prie istorinio susitikimo su popiežiumi.

"Šiuo metu visos vietos jau yra užimtos, tačiau dalijamasi informacija apie laisvų bilietų atsiradimą iš kitų parapijų. Vien Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje užsiregistravo pustrečio šimto tikinčiųjų. Tikėtina, jog, sudėjus visas uostamiesčio parapijas, popiežiaus vizitą Lietuvoje iš Klaipėdos pajudės stebėti apie tūkstantis žmonių", – prognozavo V.Viktoravičius.

Autobusų užsakymu rūpinasi ne tik Klaipėdos, bet ir Nidos, Klaipėdos rajono bei visos apskrities bažnyčios, todėl tikėtina, jog iš Klaipėdos krašto greitkeliu dar penktadienį pajudės kelios dešimtys autobusų.

"Aktyvesnė registracija prasidėjo nuo Žolinės. Laisvų vietų jau nebeturime. Kai kas tik į rezervinį sąrašą bepatenka. Reta kuri parapija turi laisvų kvietimų. Jie, beje, yra nemokami. Vyskupija prašė atliekamus kvietimus suvežti į vyskupijos kuriją ir perduoti juos toms parapijoms, kuriose yra dar norinčiųjų", – tikino V.Viktoravičius.

Popiežius pareiškė nenorintis jokių dovanų, todėl tikintieji, kurie susirinks iš tolimiausių šalies kampelių, Šventajam Tėvui negalės nieko perduoti.

Patarnaus popiežiui

Iš Klaipėdos į šeštadienį Katedros aikštėje vyksiantį popiežiaus susitikimą su jaunimu yra deleguoti du klaipėdiečiai, kurie bus pagerbti galimybe patarnauti Šventajam Tėvui.

"Buvo paprašyta rekomenduoti du jaunus patarnautojus nuo 14 metų, kurie būtų iniciatyvūs. Mes atrinkome du ir jie yra pakviesti patarnauti popiežiui susitikimo su jaunimu metu. Per pačias Mišias popiežiui patarnaus klierikai. O į šį susitikimą su jaunimu, kuris vyks Vilniuje, iš Klaipėdos važiuoja 200 jaunų žmonių. Dalis jų pasuks į Kauną, o dalis po susitikimo Vilniuje pasuks atgal į Klaipėdą", – pasakojo V.Viktoravičius.

Popiežius Pranciškus, šeštadienį apie vidurdienį apsilankęs prezidentūroje ir susitikęs su šalies vadove Dalia Grybauskaite, S.Daukanto aikštėje susitiks su valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais.

"Kol kas daugiau detalių, nei žinoma visuomenei, neturime. Buvo skelbta, jog popiežius aplankys ir melsis Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje. Žinau tik tiek, kad čia rinksis tėvai, įvaikinę ar susilaukę neįgalių vaikų. Iš Klaipėdos į šį susitikimą važiuoja kelios šeimos", – teigė V.Viktoravičius.

Dovanų atsisakė

Šeštadienio popietę Vilniuje, Katedros aikštėje, popiežius kviečia susitikti jaunimą.

Nuo 14 val. prasidedančioje programoje numatyti meniniai pasirodymai, giesmės, jaunų žmonių liudijimai, o kulminacija – paties popiežiaus Pranciškaus kalba jaunimui.

Kaune, Santakos parke, jau nuo ankstaus sekmadienio ryto prasidės popiežiaus aukojamų šv. Mišių laukimo programa.

Dalis klaipėdiečių į sostinę numatę išvažiuoti dar išvakarėse. Savu transportu vykstantys tikintieji pasirūpino nakvyne Vilniuje ir ketina kartu su visais kitais tikinčiaisiais popiežiaus vizitą stebėti Katedros prieigose.

"Kiek žinau, į susitikimą su popiežiumi tik laivu niekas neplaukia ir lėktuvu neskrenda. O keliaujančiųjų automobiliais, autobusais ir traukiniais tikrai bus daug", – kalbėjo V.Viktoravičius.

Beje, popiežius Pranciškus Vilniuje ir Kaune tikinčiuosius sveikins iš vadinamojo papamobilio. Į Lietuvą bus atgabenti du papamobiliai, vienas jų bus Vilniuje, kitas – Kaune.

Popiežius Pranciškus pareiškė nenorintis jokių dovanų, todėl tikintieji, kurie susirinks iš tolimiausių šalies kampelių, Šventajam Tėvui negalės nieko perduoti ir dovanoti.