Šioje byloje kaltinimai pateikti buvusiems asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

Teismo posėdžio pradžioje paskelbta, kad kaltinamoji E. Švenčionienė elektroniniu laišku informavo teismą, kad negalės atvykti į posėdį. Priežastys, kodėl ji negali atvykti į teismą, viešai nebuvo įvardijamos. Tiesa, vėliau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas užsiminė, kad E. Švenčionienė susirgo.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas vasario 26 d.

Ši baudžiamoji byla teismui buvo perduota praėjusių metų gruodį.

Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

Numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas  nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Patvirtiname, kad A. Paleckio įstaiga likviduota. Procesas vyko sklandžiai ir laikantis teisės aktų. Fondo atstovai bendradarbiavo“, – BNS sakė Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Turto bankas teismo buvo paskirtas asociacijos likvidatoriumi.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Patvirtiname, kad A. Paleckio įstaiga likviduota. Procesas vyko sklandžiai ir laikantis teisės aktų.

Šios asociacijos atstovai tokį teismo sprendimą apskundė. Gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad asociacija įsteigta neteisėtai ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Po šios nutarties teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Jis savo ruožtu nepriėmė nagrinėti asociacijos skundo.

Kadangi LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

Teismo atrankos kolegija praėjusią savaitę paskelbė, kad skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

„Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui“, – rašoma Sigitos Rudėnaitės, Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės nutartyje.

„Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ buvo įsteigęs už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis Algirdas Paleckis su bendraminčiais.

Kasacinį skundą LAT asociacijos vardu pasirašė viena iš jos steigėjų Erika Švenčionienė, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir Mindaugas Ramoška.

LAT buvo prašoma panaikinti žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis organizacija likviduojama.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Asociacijos likvidatoriumi teismas yra paskyręs Turto banką.

„Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, procedūros vyksta numatytu grafiku, renkami Registrų centrui reikalingi duomenys likvidavimui. Tikimės baigti procesą iki metų pabaigos“, – BNS informavo Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Šią savaitę kasacinį skundą gavęs LAT dar spręs, ar priimti jį nagrinėti. Tai svarstys teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija. Jei LAT skundą priims ir išnagrinės, jo verdiktas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kasacinį skundą asociacijos vardu pasirašė Erika Švenčionienė, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis ir Mindaugas Ramoška, BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

LAT prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vasarį priimtą sprendimą bei gegužę priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį atmesti.

Asociacijos likvidatoriumi teismas yra paskyręs Turto banką. Įmonė anksčiau teigė, kad likvidavimo procesas vyksta be kliūčių, tikėtina, kad teismo nutartis bus įgyvendinta iki metų pabaigos.

Gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad asociacija įsteigta neteisėtai ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Po šios nutarties teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau dar galėjo būti skundžiamas LAT.

„Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ juridinių asmenų registre įregistruotas 2022 metų birželio 28 dieną, vienas iš valdybos narių ir steigėjų – už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis A. Paleckis.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurta neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti teismo prašė Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros manymu, šios asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti, prieštaraujantys viešajai tvarkai, o ją steigiant pažeistos esminės juridinio asmens steigimo taisyklės. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, asociacijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Pirmos instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinį ieškinį, sutiko su prokuroro pozicija.

Nepakeistą šio teismo sprendimą paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino E. Švenčionienės, kaip asociacijos pirmininkės, ir kitų asociacijos steigėjų pasisakymus žiniasklaidoje bei atsižvelgiant į jų turinį padarė teisingą išvadą, jog tikrasis asociacijos steigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, tai yra asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

Asociacijos atstovai teismuose teigė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir jų pareigūnų darbą. Tačiau apygardos teismas konstatavo, jog tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame padarytų išvadų, kad tikrieji asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų vertinimu, asociacijos pareiškimai ir pasisakymai patvirtina, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ savo pasisakymuose Rusijoje lietuvių tautos vardu neigia Lietuvos geopolitinę orientaciją, neigia, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė.

Šią valstybės įmonę teismas paskyrė likvidatoriumi.

„Turto bankas įsiregistravo įstaigos likvidatoriumi, įstaigos paprašyta perduoti dokumentaciją, procesas vyksta be kliūčių, tikėtina, kad teismo nutartis bus įgyvendinta iki metų galo“, – rašoma Turto banko atstovo Karolio Vaitkevičiaus atsakyme BNS.

Gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad asociacija įsteigta neteisėtai ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Po šios nutarties teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Viską rašom, viską darom, tikrai neleisim uždaryti „Geros kaimynystės forumo“. Mes manome, kad tai neteisinga. Vienas iš kaltinimų buvo, kad mes neva padarėme kažkokius pažeidimus, įkurdami forumą. Registrų centras dėl to nė vienos pastabos mums nepateikė. Aišku, kad nepasiduosim, judėsim“, – BNS sakė asociacijos vadovė Erika Švenčionienė.

Ji teigė sulaukusi skambučio iš Turto banko atstovų.

„Mes su jais bendraujame. Forumas neturi jokio turto, mums tik įsisteigus, buvo iš karto uždarytos banko sąskaitos, be priežasties. Tai suprantama, mes nespėjome įsigyti jokio turto, kol kas jo ir neturim. Tad Turto bankui kaip ir nėra ką veikti, ką likviduoti“, – BNS teigė E. Švenčionienė.

Įstaigos paprašyta perduoti dokumentaciją, procesas vyksta be kliūčių, tikėtina, kad teismo nutartis bus įgyvendinta iki metų galo.

„Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ juridinių asmenų registre įregistruotas 2022 metų birželio 28 dieną, vienas iš valdybos narių ir steigėjų – už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis A. Paleckis.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, kad organizacija įkurtas neteisėtai. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros manymu, šios asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti, prieštaraujantys viešajai tvarkai, o ją steigiant pažeistos esminės juridinio asmens steigimo taisyklės. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, asociacijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Pirmos instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinį ieškinį, sutiko su prokuroro pozicija.

Nepakeistą šio teismo sprendimą paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino E. Švenčionienės, kaip asociacijos pirmininkės, ir kitų asociacijos steigėjų pasisakymus žiniasklaidoje bei atsižvelgiant į jų turinį padarė teisingą išvadą, jog tikrasis asociacijos steigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, tai yra asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

Asociacijos atstovai teismuose teigė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir jų pareigūnų darbą. Tačiau apygardos teismas konstatavo, jog tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame padarytų išvadų, kad tikrieji asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų vertinimu, asociacijos pareiškimai ir pasisakymai patvirtina, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ savo pasisakymuose Rusijoje lietuvių tautos vardu neigia Lietuvos geopolitinę orientaciją, neigia, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė.

„Šios dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl asociacijos pripažinimo neteisėtai įsteigta ir likviduojama įsiteisėjo nuo sprendimo paskelbimo dienos“, – pranešė prokuratūra.

Trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso nagrinėjo asociacijos steigėjų skundą dėl teismo sprendimo likviduoti šią už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio su bendražygiais įsteigtą asociaciją.

Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma panaikinti sprendimą likviduoti asociaciją ir ieškinį atmesti.

Likviduoti asociaciją Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, jog ji buvo įsteigta neteisėtai. Likvidatoriumi paskirtas Turto bankas.

Teismas nustatė, kad buvo pažeistos tam tikros asociacijų steigimo taisyklės. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros manymu, šios asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti, prieštaraujantys viešajai tvarkai, o ją steigiant buvo pažeistos esminės juridinio asmens steigimo taisyklės.

Pirmos instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinį ieškinį, sutiko su prokuroro pozicija.

„Atsakovai – asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Mindaugas Ramoška ir Erika Švenčionienė – antradienį pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo“, – BNS trečiadienį informavo teismo atstovė Daina Stasiukynienė.

Apeliacinės instancijos teismo prašoma panaikinti sprendimą likviduoti asociaciją ir priimti naują sprendimą – ieškovo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.

Likviduoti asociaciją teismas nusprendė vasario 20 dieną, konstatavęs, jog šios organizacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą – pripažinta, jog ji buvo įsteigta neteisėtai. Likvidatoriumi paskirtas Turto bankas.

Teismas nustatė, kad buvo pažeistos tam tikros asociacijų steigimo taisyklės. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją.

Teisėja Enrika Janušonienė atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

„Taip iš esmės buvo neigiama Lietuvos konstitucinė santvarka, tai yra, kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė valstybė“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Pasak E. Janušonienės, asociacijos steigėjai prisidengė žodžio laisve, tačiau, pagal Lietuvos Konstituciją, laisvė skleisti informaciją yra nesusijusi su dezinformacija, su socialinės nesantaikos kurstymu ar kita neteisėta veikla.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Kovo pradžioje Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad „Tarptautinis kaimynystės forumas“ įregistruotas Baltarusijoje.

Kol vyks teisminiai ginčai, E. Švenčionienė žada steigti dar kelias organizacijas ir dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose.

„Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keliems metams į priekį. Mes įsisteigsime kelias organizacijas, kad valstybės administratoriai turėtų darbo. Kad mes galėtume normaliai vykdyti savo veiklą, gražią veiklą, labai gražią ir reikalingą Lietuvai. Mus maloniai sutinka sutinka baltarusiai, kaip sako, kaip mes gražiai vieni šalia kitų gyvenome“, – žurnalistams sakė E. Švenčionienė.

Mes nelauksime nieko, nes mūsų veikla graži, ji suplanuota jau keliems metams į priekį.

Anot jos, organizacija nepripažįsta teismo sprendimo, vertina jį kaip nedemokratišką, o teismo procesą ji vadino „geru spektakliu“.

„Geros kaimynystės forumas nepadarė nė vieno pažeidimo. Kokią žalą padarė forumas, sakydamas, kad reikia bendrauti su kaimynais, nes dėl to kenčia ekonomika, nes dėl nutrauktų ryšių Lietuva krenta į bedugnę?“, – klausė E. Švenčionienė.

Kaip žurnalistams sakė teisėja Enrika Janušonienė, teismas konstatavo, kad E. Švenčionienės vadovaujamos organizacijos „tikslas yra veikti prieš Lietuvą“, pati asociacija Rusijoje „neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją“.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Pasak teisėjos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Tuo metu E. Švenčionienė žurnalistams teigė, kad jos ir jos bendraminčių pasisakymai buvo interpretuoti, o kitas asociacijos steigėjas Kazimieras Juraitis bylą vadino užsakomąja, politine, imitacine, „pasityčiojimu iš teisinės sistemos“.

„Mes sakome, kaip laimėti karinį konfliktą – tai reiškia nustoti žudyti žmones, kam mus reikalingi diplomatai? Kam mums reikalingi užsienio ministras visa užsienio ministerija visose šalyse? Mes taip ir sakome – mes turime be galo daug valdininkų, bet nesugebam dabar tokios civilizacijos klestėjimo metu spręsti konflikto susėdę prie stalo“, – sakė E. Švenčonienė.

Ji kartojo, kad forumas pasisako už gerą kaimynystę, už taiką, už konflikto pabaigimą, o teisėja forumo atstovų pasisakymus netinkamai interpretavo. E. Švenčionienė piktinosi Lietuvoje paplitusia Ukrainos palaikymo išraiška kabinant šios šalies vėliavą, jai kliuvo net ir teismo darbuotoja, švarko atlape įsisegusi Ukrainos vėliavos spalvos ženklelį.

„Man nepatinka, kad mano valstybėje kabo geltonai mėlynas skuduras, ji man – ne vėliava, šitas skuduras ne mano vėliava ir man yra pikta – jis kabo Seime, prie visų įstaigų. Atėjo va čia jau teismo kanclerė – matėte jos ženkliuką? Mes įpareigojom ją įsisegti šią vėliavą? Ar įpareigojom? Prašėm, kad ji paverstų Lietuvą pusiau Ukraina? Va čia yra didžiulis pažeidimas. Kodėl ji mums perša Ukrainą?“ – žurnalistams kalbėjo E. Švenčionienė.

Kaip atsakovai šioje civilinėje byloje taip pat yra Dmitrijus Glazkovas, K. Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška. Kaip tretieji asmenys dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra dar atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kitas – dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Jis pripažintas neteisėtai įsteigtu. Likvidatoriumi paskirtas Turto bankas.

„Teismas nusprendė, kad „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas yra neteisėtai įsteigta asociacija, kuri turi būti likviduota. Toks sprendimas yra priimtas, nes asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą. Taip pat buvo pažeistos tam tikros asociacijų steigimo taisyklės. Asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo visos lietuvių tautos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą europinę ir transatlantinę integraciją“, – žurnalistams sakė teisėja Enrika Janušonienė.

Teismas nusprendė, kad „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas yra neteisėtai įsteigta asociacija, kuri turi būti likviduota.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad asociacija viešai skleidė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje.

„Taip iš esmės buvo neigiama Lietuvos konstitucinė santvarka, tai yra, kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė valstybė“, – sakė teisėja.

Pasak jos, asociacija viešai palaikė Rusiją šiai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Pasak E. Janušonienės, asociacijos steigėjai prisidengė žodžio laisve, tačiau, pagal Lietuvos Konstituciją, laisvė skleisti informaciją yra nesusijusi su dezinformacija, su socialinės nesantaikos kurstymu ar kita neteisėta veikla.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teismo sprendimo paskelbimą salėje stebėjo trys policijos pareigūnai.

Vienas šios organizacijos steigėjų yra šiuo metu bausmę už šnipinėjimą Rusijai atliekantis Algirdas Paleckis.

Į teismą su prašymu pripažinti šią organizaciją neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti kreipėsi Generalinė prokuratūra.

Prokurorė Sigita Vasiliauskienė prašė panaikinti organizaciją dviem pagrindais – steigimo tikslai neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai, be to, pažeistos juridinio asmens steigimo taisyklės.

Prokurorė anksčiau pažymėjo, kad asociacijos atstovai savo pasisakymais pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o įvertinus Lietuvos gyventojų skiriamą paramą Rusijos užpultai šaliai, asociacijos nuomonės reiškimas visos tautos vardu prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti vertinamas kaip tenkinantis viešąjį interesą.

„Tarptautinio geros kaimynystės“ forumo vadovė Erika Švenčionienė savo ruožtu tvirtino forumą su bendraminčiais įkūrusi vedina kilnaus tikslo – tautų draugystės.

Ji sakė, kad teismo sprendimas bus skundžiamas, nepripažįsta nė vieno asociacijai mesto kaltinimo.

Atsakovais civilinėje byloje taip pat yra Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, A. Paleckis ir Mindaugas Ramoška. Kaip tretieji asmenys dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.

Prokuratūra dar atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas atliekamas dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

„Stebiuosi, kad norima uždaryti“, – sakė A. Paleckis.

A. Paleckio bendražygiai ateina su ne viena filmavimo įranga. Viena fiksuoja juos pačius. Rankose telefonas, kuriuo iš ekrano filmuojamas A. Paleckis. Ir taip nutįsta jo pareiškimai toliau transliuojami į internetą. Bendražygiai uždavinėja jam klausimus, pavyzdžiui, kodėl baigėsi A. Paleckio skambučiai į jų internetines laidas.

„Yra šiokių tokių niuansų, bet, manau, kad turėtų viskas būti neblogai artimiausiu metu“, – komentavo A. Paleckis. 

A. Paleckis teisme prijungtas anksčiau nei ateina teisėja. Salėje jau esanti prokurorė Sigita Vasiliauskienė tik klausosi. Kai posėdis pradedamas, transliacijas reikia nutraukti. Pokalbis su nuteistuoju vyksta jau ir kitame teismo posėdyje po savaitės. Filmavimas tęsiamas ir per posėdžio pertrauką.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Yra paprastas sprendimas – išjungti tą kamerą, kol teismas vėl tęs savo darbą, arba kad jis būtų prijungiamas ryšiui minutę prieš prasidedant posėdžiui, tuomet nespėtų jo bendražygiai pakalbinti. O jeigu nežino, kur mygtuką paspausti, aš galiu ateiti į teismą ir išjungti. Tik paskambinkite ir duokite žinoti, kada prisijungs“, – situaciją dėl A. Paleckio internetinių pokalbių pusiau juokais komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Čia pat patys dalyviai sako, kad jiems skirta kardomoji priemonė.

„Mums yra uždraustas bendravimas“, – sakė bendražygė.

Klausimas, jei teismuose iš A. Paleckio ima interviu, ar bendražygiai nepažeidžia kardomosios priemonės.

Jeigu nežino, kur mygtuką paspausti, aš galiu ateiti į teismą ir išjungti. Tik paskambinkite ir duokite žinoti, kada prisijungs.

 

„Teisėjai išaiškino, kad šiuo atveju – ne, nepažeidžiame. Ji sakė, kad teismo proceso metu bendrauti galime“, – teigė A. Paleckio bendražygis Kazimieras Juraitis.

„Pasirengimas teismo posėdžiui, jis gali, kaip ir viešasis posėdis, būti komunikuojamas. Jeigu asmenims draudžiama tarpusavyje bendrauti, tas, kas priėmė šį nutarimą skirti kardomąją priemonę, turi įvertinti situaciją ir galbūt skirti didesnes kardomąsias priemones“, – aiškino  Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas. 

Ankstesni internete transliuoti nuteistųjų pasisakymai sulaukė ir įstatymų leidėjų dėmesio.

„Gruodžio pabaigoje absoliučiai dauguma balsų Seimas pakeitė Bausmių vykdymo kodeksą. Pagal jį skambučius iš įkalinimo įstaigų išskirtiniais atvejais bus galima riboti.

Į tesimą dėl „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ kreipėsi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės Erikos Švenčionienės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.