Pateikė pasiūlymų

Pasiūlymų Vyriausybei ir Seimui pateikė Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).

Šalies transporto verslo atstovai, įdarbinant vilkikų vairuotojus iš užsienio, siūlo atsisakyti reikalavimo dėl darbo rinkos testo taikymo.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, išnaudojus valstybės nustatytą kvotą dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, užsieniečiai gali būti įdarbinami taikant darbo rinkos testą.

Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) ir sumokėti 120 eurų už vadinamąjį darbo rinkos testą – patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.

„Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus yra tuščias laiko švaistymas, nes jau treji metai rezultatas tas pats: reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra“, – pažymėjo P. Drižas.

Jis pridūrė, kad vairuotojų trūkumas yra bendra pasaulinė problema – vien ES fiksuoja 500 tūkst. laisvų darbo vietų.

Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus – tuščias laiko švaistymas, jau treji metai rezultatas tas pats.

 

Paklausa viršijo pasiūlą

Lietuvos tarptautinio kelių transporto darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 85 proc. visų vairuotojų.

Šio paslaugų sektoriaus darbdaviai susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu, jam nustatoma daugiausia įdarbinimo kvotos vienetų.

Pasak P. Drižo, skirtingai nei kvotų atveju, darbo rinkos testas transporto įmonėms yra gerokai brangesnis, o procedūrai sugaištama daug laiko.

Be to, kaip liudija ilgametė praktika, tokia tvarka nepatogumų kelia ne tik darbdaviui ir įdarbinamam užsieniečiui, bet ir UŽT, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis papildomų specialistų.

UŽT yra nustačiusi, kad 2021–2022 m. visų kvotinių profesijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą.

Tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje.

Testai nereikalingi?

Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodė tą patį: vairuotojas iš trečiosios šalies, P. Drižo teigimu, yra vienintelis variantas.

Europos Komisijos (EK) atliktas poveikio vertinimas teigia, kad skirtingose valstybėse praktikuojami darbo rinkos testai ir ilgas laukimo laikas juos atliekant atgraso daugelį potencialių darbdavių, riboja trečiųjų šalių piliečių, ypač mažiau kvalifikuotų, galimybes įsidarbinti, taip pat daro įtaką žmonių judumui darbo rinkoje.

„Tokia procedūra – tai valstybės finansų ir administracinių išteklių netinkamas naudojimas, todėl siūlome jos atsisakyti“, – sakė P. Drižas.

Jie išrinkti naujai dvejų metų kadencijai. TTLA valdybos pirmininke trečiai kadencijai perrinkta „Hoptrans“ grupės atstovė Agnė Margevičiūtė. Pasak jos, nauja valdyba tęs pradėtus darbus.

„Sieksime, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencinė verslo aplinka nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu. Taip pat sieksime, kad politiniai sprendimai dėl žaliosios transporto transformacijos ir tvarumo tikslų įgyvendinimo būtų subalansuoti, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių argumentus, apimančius aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinius aspektus“, – pranešime sakė A. Margevičiūtė.

Šiuo metu TTLA vienija 25 didžiausias sektoriaus bendroves, kurių bendra metinė apyvarta viršija 3 mlrd. eurų. Įmonėse bendrai dirba per 50 tūkst. darbuotojų, valdomas didesnis nei 40 tūkst. vilkikų parkas.

„Šiuo metu, kai daug kalbama apie sunkią tolimųjų reisų vairuotojų situaciją, bandome įsivertinti kokia ji yra iš tiesų. Ir matome, kad įmonėse vairuotojai gauna ne tik bent dvigubai didesnį nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atlygį už darbą, bet dar ir eilę papildomų paskatų, kurių vertė preliminariai siekia kelis milijonus eurų per metus“, – sako TTLA vadovas Povilas Drižas.

Inventorizuoti gaunamas papildomas paskatas, suteikiamas lengvatas ar kitą paramą, pagalbą ar dovanas paskatino intensyvūs sistemingi bandymai viešumoje skleisti informaciją, esą tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo ir darbo sąlygos yra labai blogos.

„Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai bandoma pozicionuoti transporto įmones kaip itin prastus darbdavius, pateikiant tam tikrus pavienius atvejus kaip bendrą tendenciją, o dažnai net neišklausant kitos pusės, nes bent dalis istorijų yra labai toli nuo realybės. Tačiau vis tiek nusprendėme pradėti nuo savęs ir įsivertinti kokia situacija yra iš tiesų“, – pasakoja P. Drižas.

Apklausoje sudalyvavusios TTLA vienijamos įmonės pateikė duomenis, kad savo darbuotojams skatinti naudoja labai įvairias priemones. Vairuotojams apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo paslaugos, jie draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės rizikų bei kitomis draudimo rūšimis, o vairuotojams, kuriems užsienyje prireikia medicininės pagalbos, tačiau ji nėra pilnai apmokama draudimo, įmonės padengia skirtumą.

Šiuo metu, kai daug kalbama apie sunkią tolimųjų reisų vairuotojų situaciją, bandome įsivertinti kokia ji yra iš tiesų.

Taip pat kai kuriose įmonėse rodomas padidintas dėmesys vairuotojų socialinėms garantijoms ir bendrovės moka papildomas įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų fondą.

Pasak P. Drižo, gerai savo darbą atliekantys vairuotojai yra viena didžiausių transporto įmonių vertybių, todėl stengiamasi juos paskatinti įvairiausiais būdais. Iš tiesų sunku apibendrinti visas papildomo skatinimo priemones, nes jų yra daug ir labai įvairių.

„Nuo nemokamų kelionių ir užsienio kalbų kursų, kvalifikacijos kėlimo kursų Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams iki vertingų dovanų kaip mobilieji telefonai per šventes, už ekologinį vairavimą, kitus nuopelnus, nemokamo ar iš dalies įmonės apmokamo maitinimo. Vairuotojams suteikiamos naudos ir paskatos rodo, kad Lietuvos transporto sektorius yra modernus ir socialiai atsakingas verslas, kuris mūsų regione išsiskiria kokybiškomis darbo vietomis“, – tvirtina P. Drižas.

Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas vienija per 20 didžiausių šalies transporto ir logistikos įmonių, kurių bendra apyvarta siekia daugiau kaip 80 proc. viso Lietuvos krovininio kelių transporto pajamų. Asociacijos narės išskirtinai vykdo tarptautinių krovinių operacijas visomis transporto rūšimis, apimančiomis kelių, aviacijos, vandens ir geležinkelių transportą. Asociacijos nariai veiklą vykdo Europoje, Azijoje bei kituose pasaulio regionuose.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso.

„Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius penkerius metus sektorius stiebėsi visose kategorijose: gerokai išaugo pardavimai užsienyje, didėjo investicijos į materialųjį turtą, plėtėsi naujų vilkikų parkas, augo darbo vietų skaičius – atitinkamai didėjo sumokamų mokesčių valstybei dalis“, – sako P. Drižas.

Jis pažymi, kad didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų: mūsų šalies vežėjų paslaugų pardavimai užsienio rinkose pernai pasiekė beveik 4 mlrd. eurų. Vien tik krovininis kelių transportas sukuria trečdalį viso šalies paslaugų eksporto.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistika, 2014 – 2020 metų laikotarpiu transporto ir saugojimo įmonės VMĮ sąskaitą kasmet papildo nuolat didėjančiomis sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų sumomis. Atitinkamai kasmet didėja transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių sumokamų mokesčių procentinė dalis nuo visų šalyje bendrai surinktų mokesčių.

2020 metais transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių sumokėtų mokesčių į VMĮ sąskaitą dalis sudarė 7,1 proc. nuo visų bendrai šalyje sumokėtų mokesčių, kai 2014 metais ši procentinė dalis atitinkamai siekė tik 2,1 proc.

Pagal sumokamus mokesčius transporto ir saugojimo sektoriuje įmonės daugiausia sumoka akcizo, gyventojų pajamų bei pelno mokesčių.

Krovininis kelių transportas taip pat yra tarp tų, kuris sumoka daugiausiai įmokų į „Sodros“ biudžetą: pagal apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu darbuotojų skaičių ši profesija yra pirmoje vietoje.

„Sodros“ duomenimis, 2020 metų gruodį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 75,6 tūkst.

Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal transporto ir saugojimo sektoriaus indėlį į Lietuvos biudžetą. Statistika teigia, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius sukuria apie 13 proc. šalies BVP – pusę šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui.