Žada užbaigti per spalį

Medinis Arlaviškių botaninio draustinio, arba Kadagių slėnio, pažintinis takas tarnavo vienuolika metų, bet, veikiamas klimato sąlygų, sutrūnijo ir tapo lankytojams nesaugus. Pernai nuo birželio 7 d. buvo priimtas sprendimas jį uždaryti. Nors žygeiviai turėjo vilčių, kad tako remontas neužsitęs, tempus sulėtino išaugusios statybų ir statybinių medžiagų kainos. Objektą administruojančiai Kauno marių regioninio parko direkcijai (KMRPD) teko skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą.

KMRPD vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas „Kauno dieną“ informavo: projektas pagal sutartį turėtų būti užbaigtas iki šių metų spalio 30 d., tačiau rangovas turi galimybę pratęsti sutarties darbų vykdymą mėnesiui.

Pasak E.Makricko, šiuo metu atlikta apie 30 proc. darbų. „Atlikti visi demontavimo darbai, viso tako atkarpoje pakloti pamatai. Šiuo metu įrengiamos tako ir aikštelių laikančiosios konstrukcijos“, – vardijo pašnekovas. Dar liko įrengti medinį paklotą, mažosios architektūros elementus, suoliukus, informacinius stendus, nukreipiančiąsias rodykles.

Kol kainos kandžiojosi mažiau, buvo planuota rinktis ilgaamžiškesnes konstrukcijas. Paklaustas, ar planų nepakoregavo išaugusios statybinių medžiagų ir darbų kainos, E.Makrickas patikino, kad dalis ilgaamžių konstrukcijų – pamatai ir tako, aikštelių laikančiosios konstrukcijos iš metalo, paklotas iš ąžuolo – bus įrengiama. Dėl medžiagų pabrangimo pasirašyti papildomi susitarimai su rangovu, kurie derinami su Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Sutarties vertė – 281 265 eurai, darbai finansuojami ES, valstybės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Projektas: šiuo metu Piliuonos kaime, Klevų gatvėje, vyksta vandentiekio vamzdyno remontas, nauji vandentiekio vamzdžiai klojami valstybinėje žemėje palei kelią / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Savivaldybė prie projekto prisideda 50 tūkst. eurų, be to, pernai išasfaltavo tako prieigose esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Šiemet Arlaviškių kaime, Kadagių slėnio gatvėje, vedančioje į pažintinį taką, rengiamas gatvės apšvietimas. „Jau nutiestas kabelis, statomi apšvietimo stulpai, rangovas garantavo, kad darbai bus baigti rugsėjo mėnesį. Ilgėjant rudens vakarams, bus saugiau vietiniams ir sodų gyventojams, kurie eina iki artimiausios parduotuvės, seniūnijos svečiams. Be to, netoliese yra Kadagių slėnio žirgynas, į kurį vakarais iš laukų grįžta žirgai ir tamsoje iki nelaimės – vienas žingsnis; nelaimingų atsitikimų jau būta. Kadagių slėnio gatvės pradžioje ir pabaigoje apšvietimas įrengtas seniau, o dabar darbai bus atlikti likusioje dalyje“, – sakė Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Įrengus pralaidas ir žvyro dangą, aplankyti Guogų piliakalnį bus galima  bet kokiu oru.

Dėmesys Guogams

Netrukus turėtų prasidėti kelio link Guogų piliakalnio žvyravimo darbai. Jis yra vaizdingoje vietoje ant Nemuno kranto, dažnai lankomas turistų ir vietos gyventojų, pasigrožėti atsiveriančia panorama užsuka ir žvejai, susiruošę į žūklę. Palei mišką nusidriekęs gruntinis kelias yra žemesnėje vietoje, palijus lengvuoju automobiliu iki piliakalnio privažiuoti neįmanoma. Įrengus pralaidas ir žvyro dangą, aplankyti Guogų piliakalnį bus galima bet kokiu oru“, – užtikrino seniūnė.

Be to, Guogų kaime, prie Nemuno, Taurakiemio seniūnija turi labai gražų sklypą. Atslūgus vandeniui upėje čia prasidės slipo, skirto mažiesiems laivams įleisti ir iškelti, ir mobiliosios prieplaukos statyba. „Plokštės jau atvežtos, laukiama tinkamų sąlygų dirbti. Tai dvejų metų trukmės projektas, kurio metu numatyta sutvarkyti visą sklypą: įrengti vietų automobiliams parkuoti, saulės baterijų sugeneruota energija apšviesti sklypą, pastatyti tualetą, konteinerių šiukšlėms, nužvyruoti grunto takus“, – darbus vardijo seniūnė.

Planus koreguoja permainos

Šviesesnė ir saugesnė Taurakiemio seniūnijoje taps ne tik Kadagių slėnio gatvė. Apšvietimas bus atnaujintas ir Pilėnų gatvėje (Sietyno kaimas).

„2010 m. uždarius sanatoriją „Viršužiglis“, jos pastatai atiteko Turto fondui. Tais pačiais metais vagys nugvelbė metalinius gatvės apšvietimo stulpus. Ten akligatvis, gyvenamųjų namų nėra, bet kelias ir apšvietimo tinklo priežiūra priklauso seniūnijai. Elektros apskaitos spintą perkėlėme arčiau gyventojų, o apšvietimo stulpų taip ir neatstatėme, kadangi nebuvo poreikio. Šiais metais seniūniją pasiekė gera žinia, kad pastatas jau baigiamas renovuoti, jame netrukus įsikurs senelių oazė „Šermukšnio namai“. Taigi apšvietimo tinklą būtina atkurti, artėjant rudeniui tai bus padaryta“, – teigė D.Glinskienė.

Seniūnė įvardijo ir problemą: per pagrindines gyvenvietes driekiasi regioniniai keliai, norint juose įrengti apšvietimą, projektų derinimai užtrunka gerokai ilgiau.

Pasitelkia ir kitų būdų

Saugumas Taurakiemio seniūnijoje didinamas ir kitais būdais. Darbų sąraše ties vienu punktu jau padėta varnelė: įrengtas pėsčiųjų takas Taikos plente, Piliuonos kaime, prie regioninio kelio Kaunas–Piliuona–Prienai.

„Numatyta ir asfaltavimo darbų, tačiau pagal grafiką tai bus daroma rudenį ir užbaigta iki lapkričio 1 d. Planuojame išasfaltuoti kelią Viršužiglyje, Žiglos gatvės gale, link valymo įrenginių, nes šioje vietoje gyvena nemažai žmonių. Taurakiemio seniūnija nepasižymi sodybų gausa ir tankumu, atstumai tarp jų dideli. Taurakiemio kaime, Pamiškės gatvėje, bus asfaltuojama nedidelė, apie 200 m, atkarpa. Čia yra trys sodybos, kuriose gyvena apie 20 žmonių, ir jie ne kartą yra skundęsi dėl dulkių. Džiaugiamės, kad gyventojams sąlygos netrukus pagerės“, – sakė seniūnė.

Daržų rausti nereikės

Piliuonoje didelė problema yra dėl vandentiekio tinklų – jie neatitinka poreikio pagal gyventojų skaičių, yra labai seni, dažnai trūkinėja, žmonės lieka be vandens.

„Statant Piliuonos gyvenvietę nebuvo parengtas planas, todėl vandentiekio vamzdžiai nutiesti bet kur. Ant jų buvo statomi gyvenamieji namai, pasodinta medžių. Vamzdžiai eina ir per gyventojų privačias valdas, ir per pasodybinius sklypus – įvykus avarijai, nutrūksta vandens tiekimas, o gyventojai neleidžia kasinėti“, – pasakojo D.Glinskienė.

Patogumas: netrukus mažuosius laivus nuleisti į Nemuną ties Guogų kaimu bus daug paprasčiau / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Šiuo metu Piliuonos kaime, Klevų gatvėje, vyksta vandentiekio vamzdyno remontas, nauji vandentiekio vamzdžiai klojami valstybinėje žemėje palei kelią. Tai „Giraitės vandenų“ vykdomas projektas. Jį užbaigus, gyventojai privalės prisijungti prie naujo tinklo, tuomet vandentiekio avarijų ir nesusipratimų su gyventojais, neleidžiančių kasinėti daržus, tikimasi išvengti.

Panašūs darbai pernai buvo atlikti Taikos plente.

Saugumas: šiemet apšvietimas iš naujo bus įrengtas keliose seniūnijos gatvėse / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Arlaviškių botaninio draustinio, arba Kadagių slėnio, pažintinio tako Kauno rajone rekonstrukcijos projektą vykdo Kauno marių regioninio parko direkcija. Kauno rajono savivaldybės taryba jau yra priėmusi sprendimą, kad direkcija atnaujintą taką perduotų savivaldybei prižiūrėti, tvarkyti ir eksploatuoti. Tai yra teigiamas dalykas, nes šiuo metu Kadagių slėnio pažintinis takas nėra mūsų priežiūros zonoje, nors mums tenka ir šienauti, ir šiukšles išvežti. Tai geranoriška pagalba, nes esame suinteresuoti, kad šis objektas, kuris 2016 m. buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje, būtų lankomas.

Gerų žinių turime ir dėl kito turistinio objekto – sutvarkius kelią ir įrengus pralaidas, Guogų piliakalnį automobiliu bus galima pasiekti ir po liūties. To paties pavadinimo kaime, prie Nemuno, žvejams ir mėgstantiems plaukioti upėje įrengsime slipą.

Paskelbtas konkursas ir pasirašyta sutartis dėl pradinės mokyklos rekonstrukcijos. Atnaujinus pastato vidų ir išorę, čia veiks vaikų darželis. Jau baigiama atlikti projekto ekspertizė, šį mėnesį paskelbsime konkursą rangovui parinkti, o rudenį prasidės rekonstrukcijos darbai. Iki būsimo darželio taip pat bus įrengtas pėsčiųjų takas.

Žvejų džiaugsmui

Šiame puikiame gamtos kampelyje kitais metais bus įrengta mažųjų laivų prieplauka. Jau atlikta žemės sklypo topografinė nuotrauka, Nemuno dugno tyrimai, toponuotrauka ir batimetrinė nuotrauka. Rengiamas objekto techninis projektas. Sklype, kuris visuomenės poreikiams paimtas dar 2008 m., numatyta pastatyti suolelius poilsiui, planuojama išasfaltuoti dalį žvyrkelio.

"Piliuona, esanti ant Nemuno kranto, nuo senų laikų yra žvejų gyvenvietė. Šis laisvalaikio praleidimo būdas keliauja iš kartos į kartą, čia žvejojo dabartinių tėvų tėvai, o dabar žvejoja ir jų anūkai. Meškeres sumerkti mėgsta ne tik vietiniai, žvejai atvažiuoja iš Kauno, Prienų, Marijampolės ir kitų rajonų. Kad ši vieta išties populiari, liudija tai, kad savaitgaliais nebūna vietos automobiliui pastatyti, vasarą žvejai pasilieka net nakvoti. Geresnės infrastruktūros mažiesiems laivams nuleisti pageidavo vietos bendruomenė", – pasakojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė informavo, kad slipas Guogų kaime atsiras įgyvendinant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamą projektą "Vandens transporto priemonių nuleidimo vietos įrengimas Kauno rajono Zapyškio miestelyje ir Guogų kaime". Abiem objektams skirta po 18,7 tūkst. eurų.

Labiausiai gyventojų skaičius auga soduose: žmonės perka nedidelius namukus, juos rekonstruoja ir čia kuriasi.

Plėtra leidžiasi prie Nemuno

Seniūnė pabrėžė, kad pastaruoju metu Piliuona sparčiai plečiasi Pakuonio link. Čia, skandinaviško tipo namuose, kuriasi iš emigracijos grįžę jauni žmonės. Kvartale pastatyta apie 20 namų su geoterminiu šildymu, vietiniu nuotekų tvarkymu. "Iki šiol naujakurius viliojo graži gamta, dabar Piliuonos patrauklumą padidins sukurta patogesnė, geresnė infrastruktūra", – mano D.Glinskienė.

Kvartalo plėtra leidžiasi į pakalnę arčiau Nemuno. Tai išties turtingas kvartalas, privačioje teritorijoje įrengti teniso kortai, lauko baseinai, sporto aikštelės. "Šis kvartalas labai papuošė seniūniją, – džiaugėsi seniūnė. – Tačiau labiausiai gyventojų skaičius auga soduose: žmonės perka nedidelius namukus, juos rekonstruoja ir čia kuriasi."

Jungtis teks visiems

Iki šio rudens didžiausias seniūnijos rūpestis buvo vandentvarka. Net seniūnijos centre – Piliuonoje – nebuvo centralizuoto nuotekų tvarkymo, centralizuotai buvo tiekiamas tik vanduo. Rugsėjį čia oficialiai atidaryta nuotekų valymo stotis, o gyventojai – 176 būstai – jau gali jungtis prie 10 km nuotekų tinklų.

"Nemažai gyventojų jau prisijungė arba parašė prašymus, tačiau yra ir neskubančių. Kai kurie sako: kaip bėgo nuotekos į Nemuną, tegul taip ir bėga, aš nenoriu ir neturiu pinigų. Vis dėlto, kai padaryta tokia investicija, žmonės privalės jungti, negalime teršti aplinkos, turime gyventi europietiškai", – tvirtino D.Glinskienė.

Taurakiemio seniūnė apgailestavo, kad projekto metu liko neįrengtas priešgaisrinis hidrantas Piliuonoje. Dabar, ištikus nelaimei, gaisriniai automobiliai vandens priversti leistis į pakrantėje esantį žvyro karjerą.

Bendruomenė džiaugiasi Margininkų ir Dobilijos kaime pastatytais vandens gerinimo įrenginiais. Arlaviškių kaime pagal projektą planuota įrengti vandentiekį. "Kai pradėjome rinkti parašus, paaiškėjo, kad vieni gyventojai nori vandentiekio, o kiti – ne. Trasos ilgis – apie 2 km, o abonentų skaičius – mažas, projektas neatsipirktų", – tvirtino seniūnė.

Leido atlikti kitus darbus

Prie nuotekų tinklų jau prijungtas ir Taurakiemio seniūnijos pastatas. Vandentvarkos projektas leido seniūnijai pakeisti drenažą ir suremontuoti rūsį. "Apie 2007 m. šalia seniūnijos pradėjo dygti nauji namai. Statybų metu buvo pažeistas nuotekų rinktuvas, nuo to laiko po didesnio lietaus rūsyje tekdavo jungti siurblį, kad išpumpuotų vandenį. Nuo drėgmės pradėjo trūkinėti pastato sienos. Dabar rūsyje galėsime laikyti seniūnijos inventorių: žoliapjoves ir kitus ūkinius reikmenis", – vardijo D.Glinskienė.

Seniūnė džiaugėsi ir pagražinta seniūnijos aplinka. Teritorija išgrįsta trinkelėmis, pasodinta naujų želdinių, įrengtas pandusas patekti į pastatą. D.Glinskienė tikisi, kad kitais metais bus pradėtas rekonstruoti ir seniūnijos pastatas. Taurakiemio seniūnija įsikūrusi 1985 m. statytame kolūkio vaikų darželyje.

Apskritai daug darbų stengiamės atlikti seniūnijos jėgomis ir lėšomis: genime medžius, remontuojame traktorių, šienapjovę, tačiau ne viskas mūsų jėgoms.

"Piliuonoje baigiama statyti nauja biokuru kūrenama katilinė, toks kuras ir ekonomiškesnis, ir ekologiškesnis. Kad ir kiek išasfaltuojama kelių, gyventojai nori vis daugiau patogesnių kilometrų, reikėtų atnaujinti gatvių dangą Piliuonoje, Viršužiglyje. Čia asfaltas klotas seniai, jis trūkinėja, atsiveria duobės, kurias iš bėdos užlopome vadinamuoju šlapiu asfaltu, tačiau tai ne išeitis. Apskritai daug darbų stengiamės atlikti seniūnijos jėgomis ir lėšomis: genime medžius, remontuojame traktorių, šienapjovę, tačiau ne viskas mūsų jėgoms. Tarkime, kai atsiranda apšvietimo gedimų, kviečiamės automobilinį bokštelį", – nuveiktus darbus ir planus vardijo pašnekovė.

Seniūnė džiaugėsi, kad dauguma gyventojų, verslininkų ir ūkininkų yra geranoriški ir bendruomeniški, noriai prisideda prie problemų sprendimų ar švenčių organizavimo. Gražaus bendradarbiavimo paslaptis greičiausiai yra ta, kad D.Glinskienė gimė, užaugo ir gyvena Taurakiemio seniūnijoje, todėl puikiai pažįsta gyventojus, žino jų džiaugsmus ir rūpesčius, niekada neatsisako padėti.

Televizoriais atsikratydavo kapinėse

Galvos skausmas seniūnijai tebėra šiukšlintojai. Seniūnijos teritorija yra didžiulė, nemažai pamiškių, todėl čia labai patogu atsikratyti tuo, kas nereikalinga. Gana dažnai paliekamos senos automobilių padangos, neseniai kažkoks nenaudėlis prie Guogų piliakalnio išvertė krūvą plytelių, plastmasių.

Teršiamos ne tik Taurakiemio seniūnijos pamiškės. Žmonės atsikratyti nereikalingais daiktais buvo pamėgę kapinių konteineriuose. "Sargas po nakties rasdavo visko: spintelių, televizorių, kilimų, mikrobangų krosnelių, padangų. Margininkų kapinėse įrengėme stebėjimo kameras, o konteinerį Viršužiglyje iš asfaltuotos aikštelės įtraukėme į vidų ir nakčiai rakiname vartus. Bijau džiaugtis, bet kol kas padėtis pasitaisė", – sakė D.Glinskienė.

Netikėjo sulauksią asfalto

Būriui vietos gyventojų leidusis į dviračių žygį, atidaryta išasfaltuota 4,24 km ilgio žvyrkelio atkarpa, vedanti iš Piliuonos į Margininkus. Kelio remonto darbų rangovai – "Kauno tiltai", užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šis kelias Taurakiemio seniūnijos gyventojams dideliu galvos skausmu buvo jau seniai – asfalto jie laukė apie 20 metų.

Kelias dažnai naudojamas: vietiniai juo važiuoja į Margininkų kapines, bažnyčią, ūkininko Audriaus Banionio įmonę, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Pravažiuojantys automobiliai sukelia daug dulkių. "Kai kurie senbuviai, kurie gyveno prie to kelio, vasarą negalėdavo atsidaryti langų, kieme – auginti daržovių, nes viskas nusėsdavo dulkėmis, sako: netikėjome, kad sulauksime asfalto. Ne kartą rašėme bendruomenės vardu ir į LAKD, ir Kauno regiono keliams, kuriems šis kelias priklauso, bet gaudavome atsakymą, kad automobilių srautas čia per mažas, kad trūksta lėšų ir remontuojama nebus. Užtruko, kol tas kelias, visų pirma, buvo įtrauktas į remontuotinų kelių sąrašą, po to – kol atėjo jo eilė", – pasakojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Reikia atnaujinti taką

Gera žinia ne tik seniūnijos gyventojams, bet ir kauniečiams, kitiems poilsiautojams: šiemet planuojama išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikštelę prie Kadagių slėnio. Aikštelė bus asfaltuojama Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Viena unikaliausių gamtos vietų Lietuvoje – Kadagių slėnis, kuriame auga daugybė dezinfekuojančiomis ir gydančiomis savybėmis pasižyminčių kadagių, šiltuoju metų laiku kaip magnetas traukia turistus. Nuo apžvalgos salelių atsiveria puiki panorama.

Kauno marių regioninio parko darbuotojai susirūpinę medinio tako būkle. Praėjus keleriems metams nuo įrengimo, drebulinės lentos ėmė pūti. Jas periodiškai tenka keisti naujomis.

"Bėda ta, kad pūva ne tik lentos, bet ir mediniai poliai, – sakė Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas. – Būtų idealu, jei vietoje jų pastatytume metalinius, o tako lentas pakeistume ąžuolinėmis. Jos brangesnės, tačiau tarnautų kur kas ilgiau."

Preliminariais skaičiavimais, norint atnaujinti visą Arlaviškių pažintinio tako dangą reikėtų daugiau nei 100 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija šiemet skyrė vos 15 tūkst. eurų. Už tiek esą galima sutvarkyti tik nedidelę tako atkarpą.

"Jei takas taps avarinės būklės, jį teks uždaryti", – įspėjo E.Makrickas. Kad taip neįvyktų, gali prisidėti Kauno marių regioninio parko lankytojai. Vos už 5 eurus parke galima įsigyti vardinę lentą. Tokių lentų take daugėja. Jas perka jaunavedžiai, draugai dovanoja draugams. Vardinės lentos – ne vienintelis būdas padėti atnaujinti taką. Jau trečius metus lankytojai kviečiami įsigyti savanorišką vienkartinį arba mėnesinį lankytojo bilietą ir taip parkui skirti 1 arba 5 eurus.

Laukia rekonstrukcijos pabaigos

Pernai išasfaltuota ir Piliuonos kaimo Pamiškės gatvės dalis, vedanti link Taurakiemio kaimo.

Didesniuose seniūnijos kaimuose sudarytos sąlygos vietiniams sportuoti: įrengta po sporto aikštelę su nauja danga. Pernai Viršužiglio kaime atidaryta nauja sporto aikštelė, taip pat yra aikštelės Piliuonoje, Margininkuose. Užpernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Kitas vietos bendruomenės ilgai lauktas darbas – vykstanti Piliuonos gimnazijos rekonstrukcija.

Šiuo metu čia – pats rekonstrukcijos darbų įkarštis: baigiami šiltinti pastato pamatai, viduje kai kur jau vyksta tinkavimo darbai. "Dirba ne tik darbininkai – turime papildomų darbų ir mes, gimnazijos administracija. Su darbus vykdančios bendrovės atstovais posėdžiaujame kas savaitę, aptariame iškylančias problemas", – pasakojo gimnazijos direktorė Dalia Vasauskienė.

Pakeistos dalies stogo konstrukcijos, šią savaitę planuojama pradėti dengti stogą (pastato dalies virš būsimosios sporto salės ir pažeminto bokšto vietoje), būsimoje sporto salėje ruošiamasi pradėti kloti grindų pagrindą. Gimnazijos vidiniame kieme pradėjęs kilti naujas pastatas – būsimoji Piliuonos laisvalaikio salė, kuri tarnaus ir kaip mokyklos aktų salė. Buvusi gimnazijos aktų salė, iki šiol priminusi sovietinius laikus, šiuo metu yra didinama – šiose patalpose nuo rudens veiks sporto salė, kurios gimnazija iki šiol neturėjo.

Gimnazijos pastatą planuojama apšiltinti, atnaujinti jo šildymo sistemą, pakeisti elektros instaliaciją. Atlikus pastato rekonstrukciją, padidės gimnazijos patalpų plotas ir tūris. Rekonstruotame gimnazijos pastate įsikurs ir naujasis informacinis centras: biblioteka, gimnazistams ir viso miestelio bendruomenei naudotis skirta kompiuterių klasė. Projektui įgyvendinti iš Kauno rajono savivaldybės ir Valstybės investicijų programos skiriama 2,5 mln. eurų. Gimnazijos rekonstrukcija turėtų būti visiškai baigta iki 2020 m., tačiau į iš dalies atnaujintas patalpas moksleiviai ir mokytojai tikisi įžengti šią rugsėjo 1-ąją.

Kol gimnazijos pastate vyksta intensyvūs darbai, iš čia laikinai išsikėlė Piliuonos ambulatorija ir biblioteka. Šiuo metu jos veikia šalia esančiose seniūnijos pastato patalpose. "Ambulatorijoje dirbančiai šeimos gydytojai skyrėme vieną kabinetą, kad ji galėtų toliau priimti ligonius. Kabinetas nėra pritaikytas teikti medicinines paslaugas, gydytoja čia dirba iš bėdos. Kitaip reikėtų iš viso nutraukti šeimos gydytojo paslaugų teikimą, kol remontuojamas gimnazijos pastatas. Tai būtų labai nepatogu vyresnio amžiaus seniūnijos gyventojams – tokių paslaugų tektų važiuoti į Garliavą. Tad susispaudėme ir dirbame toliau", – pasakojo seniūnė.

Seniūnijos patalpose laikinai įsikūrė ir biblioteka. Į joms skirtas patalpas ambulatorija ir biblioteka turėtų sugrįžti iki rugsėjo 1 d.

Piliuonos gyventojai laukia ir centralizuotų nuotekų tinklų, kurių gyvenvietėje iki šiol nebuvo. Juos planuoja pradėti tiesti spalio mėnesį. "Projektas suskirstytas į du etapus. Pirmajame etape planuojama nutiesti naujus nuotekų tvarkymo tinklus Sodų, T.Masiulio, Kranto, Pamario, Piliakalnio, Piliuonos, Klevų gatvėse – iš viso 5,6 km. nuotekų tinklų. Bus sudaryta galimybė prie tinklų prisijungti 76 būstams. Antrasis etapas prasidės 2019 m. Jo metu nuotekų tinklai bus nutiesti Taikos plente, Karjero, Ąžuolų, Šaltinio, Dobilo, Pamario, Žalgirio, Kaštonų, Piliuonos, Klevų, Rožių gatvėse – iš viso 4,8 km. nuotekų tinklų. Bus sudaryta galimybė prie tinklų prisijungti 60 būstams", – pasakojo bendrovės "Giraitės vandenys" direktorius Gitis Urbelis.

Gaisrinė veikė ir prieš 40 metų

Margininkų gaisrinė įkurta apie 1970 m., tuo metu buvusio kolūkio "Pirmūnas" iniciatyva. Gaisrinėje kaip savanoriai dirbo kolūkio paskirti darbuotojai.

1989 m. buvo įkurta Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Margininkų komanda.

2003 m. Kauno rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba reorganizuota. Margininkų, kaip ir kitos Kauno rajono gaisrinės, pervardyta į ugniagesių komandą, kuri tęsė darbą Kauno rajono priešgaisrinėje saugos tarnyboje.

Margininkų ugniagesių komandos patalpos ir darbo sąlygos visais laikais buvo prastos, neatitiko reikalavimų, tačiau lėšų naujoms patalpoms nebuvo. Pernai nutarta Margininkų ugniagesių komandą perkelti į Piliuonos miestelį. Pastato Piliuonoje remonto darbai, kuriems buvo skirta 98 tūkst. eurų, atlikti vykdant "Interreg" projektą "Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, plėtojant savanorystę priešgaisrinės saugos srityje". Projektas finansuotas ES lėšomis. Piliuonos komanda budėjimus pradėjo nuo šių metų sausio. Šiuo metu komandą sudaro penki darbuotojai ir penki savanoriai ugniagesiai, gesinantys gaisrus.

Pernai birželį, Kauno rajono savivaldybei parėmus, Piliuonos ugniagesių komandai buvo nupirktas gaisrinis automobilis "Mercedes Benz", kuris pakeitė nusidėvėjusį ZIL gaisrinį automobilį.

Margininkų kelias driekiasi per apgyvendintas teritorijas, juo žmonės važiuoja į Švč. Marijos Škaplierinės bažnyčią, Audriaus Banionio įmonę, kurioje dirba daugiau kaip 100 žmonių. Kauno r. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis sakė, kad žvyrkelis buvo naudojamas intensyviai, todėl nuo dulkių kenčiantys vietos gyventojai jau seniai prašė jį išasfaltuoti.

Direktoriui pritarė ir Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė: „Žmonės vasarą negalėjo nei langų atsidaryti, nei auginti daržovių – viskas skendo dulkėse.“

Bendrovė „Kauno tiltai“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu kelią Margininkai –Piliuona rekonstravo etapais. Jo ilgis – 4,24 km. Asfaltu džiaugiasi ir Dobilijos kaimo gyventojai, nes kelias kerta ir šią vietovę.

Tądien įkurtuves šventė ir ugniagesiai, kurių komanda iš Margininkų persikėlė į rekonstruotą pastatą Piliuonoje.

„Margininkų ugniagesių komandos patalpos ir darbo sąlygos buvo prastos ir neatitiko elementarių reikalavimų,“ - prisiminė Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys.

Pastato Piliuonoje remonto darbus, kuriems buvo skirta 98 tūkst. eurų, pavyko atlikti vykdant „Interreg“ projektą „Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, plėtojant savanorystę priešgaisrinės saugos srityje“.

Piliuonos komandą sudaro 5 darbuotojai ir 5 savanoriai ugniagesiai. Pilietiškumo pavyzdį vietos bendruomenei rodo ir seniūnė D. Glinskienė: jos paraginti komandą papildė keturi savanoriai, pati seniūnė taip pat aktyviai padeda vykdyti prevencinę veiklą.

Taurakiemio seniūnijos gyventojai ateinantį rudenį turėtų švęsti dar vienas įkurtuves – Savivaldybė pa

Taurakiemis – bene žaliausia Kauno rajono seniūnija. Čia gausu poilsiaviečių, iš kurių atsiveria puikus vaizdas į Kauno marias. "Savaitgaliais geru oru pas mus suvažiuoja pusė Kauno", – pastebi Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Gamtą saugo reindžeriai

Taurakiemio seniūnijoje esančios Arlaviškės, Viršužiglis, Piliuona – žinomos vietos, kur, atšilus orams, galima puikiai praleisti laiką gamtoje. Vienoje lankytinų vietų – netoli Arlaviškių esančiame Kadagių slėnyje – susitinkame su Kauno marių regioninio parko direktore Nijole Eidukaitiene ir Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku Gediminu Kazlovu. Prižiūrėti taką į gamtos vertybe vadinamą Kadagių slėnį, kur 3 ha plote auga daugybė kadagių, – bendras seniūnijos, urėdijos ir parko direkcijos rūpestis. "Po turistų skaičiumi anšlaginių savaitgalių šiukšles, kurių kartais būna kalnai, renkame kartu. Lietuviai dar neišmoko tvarkingai būti gamtoje", – apgailestauja seniūnė. "Šeimos su mažais vaikais – tvarkingiausios. Ir atvykusios susitvarko poilsiavietę, ir išvažiuodamos visas šiukšles susirenka", – pastebi G.Kazlovas.

Daugelis lankytinų Taurakiemio seniūnijos vietų yra draustiniuose ir kitose teritorijose, kuriose ribojama žmogaus veikla. "Bet kur, būnant gamtoje, galioja principas: neskinkite jums nežinomų augalų, negąsdinkite laukinių gyvūnų. Saugomose teritorijose reikalavimai griežtesni: čia negalima skinti jokių augalų, kai kur rekomenduojame kojos nekelti nuo pažymėto tako. Kitaip galite išmindžioti retus augalus ar išbaidyti gyvūnus", – įspėja N.Eidukaitienė.

Daugelyje poilsiaviečių – informaciniai stendai su retų augalų ir gyvūnų nuotraukomis, aprašymais. Šalia – originalūs priminimai, kaip dera elgtis gamtoje. "Nemesk šiukšlės – nepykdyk reindžerio", – skelbia užrašas prie garsųjį tvarkos saugotoją filme "Volkeris, Teksaso reindžeris" įkūnijančio Chuck‘o Norriso nuotraukos. "Dirbame reindžerystės pagrindais. Parko darbuotojai nesiekia būtų inspektoriais baudėjais. Su turistais, žvejais ir kitais parko lankytojais jie bendrauja draugiškai: paaiškina, ką parko teritorijoje galima daryti, ko – ne, pataria, suteikia informaciją", – lietuviškos reindžerystės pagrindus aiškina N.Eidukaitienė.

Perkeltieji iš marių dugno

"Žmonės iš marių dugno" – taip vietiniai vadina iš užtvenkus Nemuną užlietų kaimų į aukštesnes vietas perkeltus gyventojus. Romualda Karpavičienė – viena tokių. 1958–1959 m. statant Kauno hidroelektrinę ji, tuomet paauglė, kaip ir daugelis kitų senojo Arlaviškių kaimo gyventojų, buvo iškeldinta į aukštesnėje vietoje esančias naująsias Arlaviškes.

"O gražioje vietoje mes ten gyvenome: ant kalniuko, bet Nemunas tekėjo visai čia pat, vasarą kojas bėgdavome plauti upės vandeniu. Per pavasarinį atlydį ledus prie pat kluonų sunešdavo", – seniai apsemtą tėviškę prisimena 72 metų moteris. Pašnekovės žodžiais, iš pradžių iškeldintieji vis sugrįždavo į tuščias sodybas. Paskui kai kurie ėjo žiūrėti, kaip kyla Nemuno vanduo ir semia jų gyventas sodybas. "Mes nėjome – buvo per skaudu", – sako R.Karpavičienė.

"Mano tėvų namas – ana ten, – arlaviškietė pamoja ranka į už lango, gretimame sklype boluojantį geltoną medinuką. – O šitą namą aš pirkau iš kitų žmonių. Jis taip pat atkeliavo iš marių dugno – buvo pastatytas dar senosiose Arlaviškėse, išardytas, pervežtas ir iš naujo suręstas čia."

R.Karpavičienė – buvusi audėja, jomis garsėjo Arlaviškių kaimas. Austi ją išmokė mama. Vilniaus dailės kombinate dirbusi moteris nesuskaičiuoja, kiek rankšluosčių, lovatiesių, staltiesių, servetėlių išausta. "Ar mano darbai keliavo į užsienį? Tikriausiai. Pačios savo darbų mes negalėjome parduoti: kiek iš kombinato gaudavome siūlų, tiek turėjome pristatyti ir produkcijos. Tiesa, vienu metu mama nelegaliai pirkdavo siūlų iš fabriko Kaune, ausdavome skareles ir jas kontrabanda veždavome į Kaliningrado sritį. Mama iš skarelių padarydavo tokius tarsi marškinėlius, juos užsivilkdavome ir keliaudavome. Jei krovinį būtume vežę rankose, būtų atėmę", – juokiasi moteris.

Prie staklių pašnekovė jau daug metų nebesėda: skauda sąnarius, neklauso kojos. "Audimas – įdomus darbas, tik sunkus. Bet, jei gyvenimą iš naujo gyvenčiau, viską daryčiau taip pat", – prisipažįsta arlaviškietė.

Į kaimą atviliojo žirgai

Šiais laikais Arlaviškes garsina ne tik audėjos, bet ir žirgai – čia įsikūręs nedidelis Valaičių žirgynas. Jo savininkę Ernestą Valaitienę ir sutinkame prie žirgų: kartu su dukra ir dviem paauglėmis jos balnoja žemaitukus. "Tai Kongas – žemaitukų karalius, vienas geriausių žemaitukų Lietuvoje. Sportinis žirgas, varžybose pasiekiantis labai gerų rezultatų, o čia – Kamanė, pagal išorinius duomenis, kūno sudėjimą, charakterį ji priskiriama superelito klasės žirgams", – glostydama žirgus pasakoja E.Valaitienė ir, sėdusi ant Kamanės, joja į maniežą. Čia Kamanė pademonstruoja, ką moka: 126 cm ūkio žemaitukas peršoka 135 cm aukščio kliūtį.

Žirgai E.Valaitienę traukė nuo mažens. Vaikystėje mokiusis sportinio jojimo ir pasiekusi gerų rezultatų, vėliau, studijų metais, moteris šį pomėgį kuriam laikui apleido. "Bet žirgų nepamiršau – naktimis sapnuodavau, kad joju. Jei susergi žirgais, tai visam gyvenimui", – prisipažįsta pašnekovė. Gavusi senelio palikimą, E.Valaitienė įsigijo sportinį žirgą – kumelę Fortūną. "Reikėjo sąlygų jai laikyti. Iš pradžių nuomojau vietą arklidėse kituose žirgynuose. Paskui atsirado sąlygos kurtis čia, Arlaviškėse. Su vyru nusipirkome sodybą, pašonėje išsinuomojome žemės, įrengėme maniežą. Taip dėl žirgų su dukra ir persikėliau čia gyventi", – prisipažįsta pašnekovė.

Dabar Valaičių žirgyne – 10 sportinių žirgų: ponių, žemaitukų, ristūnų, trakėnų. "Žirgai – daugiau hobis nei verslas. Iš šios veiklos užtenka duonai su sviestu, dešrai – ne. Bet man tinka ir sumuštinis be dešros", – juokiasi moteris. Kažkada galėjusi tik svajoti apie gerą žirgą, su kuriuo galėtų siekti aukščiausių sportinių rezultatų, dabar, tokių žirgų turėdama, moteris treniruoja vaikus – padeda jiems siekti geriausių rezultatų.

Moteris nemokamai treniruoja socialiai remtinų šeimų vaikus. "Bendraudami su žirgais tokie vaikai pasikeičia, išsiugdo prieraišumo, atsakomybės jausmą. Kartais atsiskleidžia ir sportininko talentas", – pastebi E.Valaitienė.

Priešingoje žirgynui Arlaviškių pusėje tarp senų medinukų įsiterpusiame sklype iškilo du nauji mediniai namai. Vyksta vidaus įrengimo darbai, tvarkoma teritorija – vasarą čia duris atvers vaikų užimtumo ir kūrybos centras "Vaikystės sodyba". Veiks vasaros stovyklos, visus metus savaitgaliais bus rengiamos kūrybinės mokyklėlės, kuriose vaikai pieš, lipdys, pins, fotografuos.

"Projektą didžiąja dalimi finansuoja Europos Sąjunga(ES). Esame įsipareigoję sukurti šešias nuolatines darbo vietas, kuriose įdarbinsime kaimo gyventojus. O vaikus galėsime priimti ir iš kaimo, ir iš miesto", – pasakoja "Vaikystės sodybos" direktorius Tadas Ulinauskas.

Įrengs nedidelę prieplauką

Iš Arlaviškių pajudame Taurakiemio seniūnijos centro – Piliuonos – link. Pakelėje matyti ryškiaspalve striuke vilkintis pusamžis vyras, renkantis šiukšles. "Tai – vienas socialinės pašalpos gavėjų, atidirba jam priklausančias visuomenei naudingo darbo valandas. Labai gerai, kad tam tikrus darbus šie žmonės nemokamai atlieka: surenka šiukšles, tvarko pakeles, iškerta krūmus – seniūnijai nereikia samdyti žmonių viešiesiems darbams. Tik bėda, kad dažnai tai – neatsakingi žmonės. Žiūrėk, susitari, kad tą dieną jis ateis dirbti, o jis nei tą, nei kitą dieną nesirodo. Skambini – neatsiliepia", – numoja ranka seniūnė.

Visai šalia Piliuonos, prie Nemuno, dar viena lankytina vieta – Guogų piliakalnis. Anksčiau buvo keliamos versijos, esą čia buvę garsieji Pilėnai, tačiau archeologiniai kasinėjimai to nepatvirtino. Deja, Guogų piliakalnio apžiūrėti nepavyksta. "Per šlapia – galime užklimpti ir neišvažiuoti", – kiek pavažiavus vingiuotu gruntiniu keliu perspėja seniūnė. Pasukame kita kryptimi – prie pat Nemuno vagos. Smėlėta pakrantė, puikus priėjimas prie upės – ideali vieta paplūdimiui. "Čia esame išsaugoję 70 arų sklypą visuomenės poreikiams. Galvojame ir apie paplūdimį, ir apie valčių, nedidelių laivelių prieplauką. Čia galėtų sustoti, aplankyti Guogų piliakalnį plaukiantieji nuo Kauno marių Nemunu aukštyn Birštono link", – planais dalijasi seniūnė.

Kitoje sklypo pusėje, toliau nuo Nemuno turėtų išsitekti ir vandenvalos įrenginiai. Kol kas tokių įrenginių, kaip ir centralizuotos kanalizacijos sistemos, Piliuonoje nėra. daugelis gyventojų yra įsirengę vietinę kanalizaciją. Neretai nevalytas kanalizacijos vanduo patenka tiesiai į Kauno marias.

"Ketiname pirkti vandenvalos stoties projektavimo darbus – šiuo metu tam ruošiami dokumentai. Stoties statybai tikimės gauti ES finansinę paramą. Piliuonoje planuojame modernius vandenvalos įrenginius, nuo kurių nesklistų jokie kvapai, gyventojai dėl jų kaimynystės nejustų jokio diskomforto", – pasakoja "Giraitės vandenų" direktorius Gitis Urbelis. Pašnekovo žodžiais, gavus finansinę paramą, po poros metų turėtų prasidėti vandenvalos įrenginių statybos darbai, 2018 m. jie būtų baigti.

Geriamojo vandens kokybė Piliuonoje neseniai pagerėjo iš esmės: kovo mėnesį pradėjus veikti naujai geriamojo vandens stočiai, iš piliuoniškių vandens čiaupų bėga nebe rudas, per daug geležies turintis geriamasis vanduo. Vietos gyventojai giria, kad vanduo tapo daug skanesnis.

Seniūniją gelbsti sodininkai

Šalia visuomenės poreikiams išsaugoto sklypo prie Nemuno kuriasi privačių namų kvartalas: vieni namai dar statomi, įrengiami, kiti – jau gyvenami. "Kai čia pradėjo kurtis pirmieji naujakuriai, iš jų sulaukėme daug reikalavimų: jiems ir sniegą nuvalyk, ir kelią išasfaltuok. Bet aš negaliu dėl keleto čia įsikūrusių gyventojų iš dalies per mišką einančioje 1 km kelio atkarpoje išleisti visus keliams tvarkyti, valyti skirtus pinigus ir nuskriausti kitus Piliuonos gyventojus. Su naujakuriais šnekėjausi ne kartą, paskui jų reikalavimai pradėjo mažėti", – prisimena seniūnė.

Taurakiemio seniūnijoje veikia devynios sodų bendrijos, jose nuolatos gyvena apie 300 žmonių. "Sodų bendrijų sąskaita seniūnijoje daugėja gyventojų. Į sodus keliasi gyventi jaunos šeimos su vaikais, dėl to ir seniūnija nesensta", – šypsosi seniūnė. Dėl vadinamųjų jaunų sodininkų nemažėja moksleivių ir Piliuonos vidurinėje mokykloje. "Pastaruosius keletą metų moksleivių skaičius net šiek tiek augo. Esame viena iš nedaugelio mokyklų Respublikoje, kur vykdomos visos nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo programos. Prieš metus Viršužiglio skyriuje suformavome dvi darželio grupes, ir tai labai pasiteisina: iki tol seniūnijoje nebuvo kur leisti ikimokyklinio amžiaus vaikų", – sakė Piliuonos vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Rūta Butautė.

Mokykla įsikūrusi buvusių kultūros namų pastate. Dabar čia po vienu stogu telpa ne tik mokykla, kultūros centras, bet ir biblioteka, ambulatorija. "Anksčiau ambulatorija buvo įsikūrusi seniūnijos pastato antrame aukšte. Senoliams, žmonėms su judėjimo negalia būdavo neįmanoma ten užlipti – esu mačiusi, kaip gydytojas per žiemos šalčius konsultavo senuką tiesiog automobilyje. Žmonės prašė ambulatoriją perkelti arčiau žemės", – prisimena seniūnė. Metų pradžioje įvyko patalpų mainai: Piliuonos ambulatorija išsikėlė į mokyklos patalpas, buvusioje ambulatorijoje įsikūrė paštas.

Įamžintas Kadagių slėnis

Taurakiemio seniūnija yra Kauno rajone, į pietryčius nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante. Nuo seniūnijos ribos iki rajono centro – 28 km.

Seniūniją supa Dubravos, Užupių, Kauno marių pakrančių miškai, Viršužiglio ir Arlaviškių miško parkai. Yra trys draustiniai: Piliuonos botaninis-zoologinis, Arlaviškių botaninis ir ornitologinis.

Seniūniją sudaro 13 kaimų, iš kurių didesni – Piliuonos (800 gyventojų), Viršužiglio, Arlaviškių, Margininkų. Seniūnijoje yra apie 2100 gyventojų.

Seniūnijos centras Piliuona istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1586 m. Ties Piliuona 1812 m. Napoleono armijos dalys kėlėsi per Nemuną. Kairiajame Nemuno krante, Guogų kaimo lauke yra Guogų–Piliuonos piliakalnis. Kasinėjant piliakalnio teritoriją, rasta brūkšniuotosios keramikos liekanų, geležies dirbinių iš III–XIII a.

Taurakiemio seniūnijos herbe įamžintas Kadagių slėnis: žalias kadagys su mėlynomis uogomis vaizduojamas sidabriniame lauke, kuris heraldikoje reiškia vandenį.