Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė teigė, jog jau senokai su savivaldybe buvo tartasi dėl dar vieno testavimo autobuso.

Vakar Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje tam pritarta.

"Jau sudarytos keturios pamainos ir nuo rytojaus Klaipėdoje veiks keturi testavimo punktai. Iki šiol per dieną galėdavome paimti 850 mėginių COVID-19 testams, dabar galėsime paimti apie tūkstantį šimtą", – patvirtino L.Venckienė.

Išplėsti testavimo apimtis bus galima atsiradus dar vienam testų autobusui – mobilaus testavimo punktui.

"Artimiausiu metu atsiras dar vienas mobilus punktas. Jis bus ten pat, kur ir kiti – automobilių aikštelėje šalia "Švyturio" arenos. Šį klausimą reikia būtinai ir greitai išspręsti", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Testavimo apimtys padidėjo įsigaliojus reikalavimui turėti galimybių pasą, taip pat prasidėjus mokslo metams, kai nesiskiepiję mokytojai, dėstytojai, studentai ir moksleiviai privalo reguliariai testuotis.

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis gali išryškėti nauji COVID-19 užkratų židiniai, nes kai kuriose uostamiesčio mokyklose dalis klasių jau karantine.

"Tas protrūkio laukimas yra pagrįstas metodologiškai, nes po įvairių masinių renginių paprastai padaugėja užkrato atvejų. Reikia laukti, o jau tada matysime, ar situacija valdoma ir ką toliau daryti", – teigė G.Neniškis.

Seimo Laisvės frakcijos posėdyje Ž. Simonaitytė pirmadienį sakė, kad šiuo metu Lietuva atlieka daugiau kaip 20 tūkst. testų per dieną.

„Natūralu, kad testavimo apimtys iš vienos pusės mažės didėjant vakcinuotų žmonių skaičiui, iš kitos pusės didės dėl Galimybių paso veiklų. Nuo kitos savaitės planuojame pradėti registraciją vakcinacijai visų žmonių virš 35 metų amžiaus, nuo gegužės 31 dienos – absoliučiai visų, kurie gali būti vakcinuojami, tai 16+“, – sakė Ž. Simonaitytė.

„Nuo birželio galės vakcinuotis visi, kas tik nori, tai tikimės, kad tos testavimo apimtys tikrai mažės, nes žmonės naudosis galimybe vakcinuotis, o ne testuotis”, – pridūrė viceministrė.

Živilė Simonaitytė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pasak jos, ministerija bendradarbiauja su savivaldybėmis, kaip užtikrinti testavimo pajėgumus, kai nuo gegužės 24 dienos bus galima naudotis Galimybių pasu.

„Bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir čia viskas priklauso nuo savivaldybių, jų galimybių ir pajėgumų. Šiuo metu esame sutarę, kad yra atidaromos atskiros laiko juostos, yra atskira registracija Galimybių paso testavimui, tai čia labai priklausys nuo kiekvienos savivaldybės, nes ne ministerija testuoja, o savivaldybėse esantys medikai, tie patys medikai, kurie ir vakcinuoja, ir kitas paslaugas užtikrina“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Persirgusieji koronavirusu, paskiepyti ar 24 val. prieš planuojamą atlikti veiklą COVID-19 testą pasidarę asmenys nuo gegužės 24 dienos galės naudotis Galimybių pasu. Tarp laisvinamų sričių – bendravimas didesnėmis grupėmis, dalyvavimas renginiuose bei naudojimasis pramogomis ir paslaugomis uždarose patalpose.

Galimybių paso teikiamais privalumais galės naudotis ir vaikai iki 16 metų (jiems Galimybių paso nereikia, svarbu turėti asmens dokumentą).

„Posėdyje buvo pasiūlyta sudaryti ekspertų formatą, kad būtų parengtas testavimo apimčių didinimo planas. Jis turėtų būti parengtas iki penktadienio“, – po pirmadienį vykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministrė.

Anot jos, šiuo metu esančios testavimo apimtys netenkina, o jų padidinimas „leistų matyti aiškesnį ir detalesnį vaizdą“.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias septynias dienas kasdien vidutiniškai atliekama po 6656 molekulinių PGR tyrimų COVID-19 ligai nustatyti.

Kaip rašoma vėliau išplatintame Vidaus reikalų ministerijos pranešime, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, būtina testuoti žmones grįžtančius į darbus.

Jame taip pat nurodoma, kad nuo praėjusio ketvirtadienio išplėstas sąrašas žmonių, galinčių profilaktiškai tirtis dėl COVID-19.

Į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, jose dirbantys studentai ir savanoriai.

Verta svarstyti apie būtinojo COVID-19 testavimo galimybę

Mažėjant COVID-19 testavimo apimtims, verta svarstyti apie būtinojo testavimo galimybę, teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

„Mes tikrai manom, kad labai verta svarstyti būtinojo testavimo galimybę, nes matome, kad šiame laikotarpyje, toje epideminėje situacijoje, mums teks tikriausiai gyventi dar kurį laiką“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Vienas iš vaistų, kuris galėtų padėti išgyventi šitą situaciją greičiau ir pasiekti rezultatų, yra testavimo apimčių didinimas.

„Vienas iš vaistų, kuris galėtų padėti išgyventi šitą situaciją greičiau ir pasiekti rezultatų, yra testavimo apimčių didinimas“, – pridūrė ji.

Ministrė svarsto, kad būtinai testuotis turėtų tie, kurie norėtų vykdyti tam tikras kontaktines veiklas.

„Pirmiausia, tai būtų siejama su asmenimis, kurie norėtų vykdyti kažkokias veiklas, kuriose yra daug kontakto (...) Mintis tokia, kad būtų kuo daugiau saugumo“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Ji taip kalbėjo po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio, kuriame nuspręsta paruošti planą dėl testavimo apimčių didinimo.

Pasak A. Bilotaitės, tai „leistų matyti aiškesnį ir detalesnį vaizdą“.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias septynias dienas kasdien vidutiniškai atliekama po kiek daugiau nei 6,6 tūkst. molekulinių PGR tyrimų COVID-19 ligai nustatyti.

Vidaus reikalų ministerija primena, kad nuo praėjusio ketvirtadienio išplėstas sąrašas žmonių, galinčių profilaktiškai tirtis dėl COVID-19.

Sąraše – visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai, gydymo įstaigų darbuotojai, jose dirbantys studentai ir savanoriai.

„Su savivaldybių duomenimis turime būti kol kas labai atsargūs, todėl, kad testavimo apimtys yra nedidelės ir net ten, kur mes turime gerą rezultatą pagal naujų atvejų skaičių, tarkime, yra geltonojoje zonoje, mes nebūtinai turime pakankamą testavimo apimtį, kad galėtume pasakyti, jog daugiau mažiau universaliai bendruomenė savivaldybės yra testuojama“, – ministrų pasitarime penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, yra savivaldybių, kur šie rodikliai yra aukšti, tačiau tyrimai atliekami labai koncentruotai, tiriant tik daugiausia židinius ir simptomų turinčius žmones, todėl teigiamų testų dalis yra „proporcingai daug didesnė negu realybėje turbūt yra“.

Ministrės pirmininkės teigimu, artimiausiu metu bus koreguojama tyrimo situacija, o savivaldybėms jau suteiktos platesnės profilaktinio testavimo galimybės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, jog savivaldybės atlaisvinimų tikėtis galės užtikrinusios 1-4 proc. savo gyventojų populiacijos profilaktinį ištyrimą, jeigu rodikliai vis dar atitiks numatytus atlaisvinimų plane.

„Mes tikimės, kad tikrai savivaldybės tam, kad galėtų tikėtis Vyriausybės kažkokių sprendimų, turėtų užtikrinti ne mažiau kaip vieną procentą savo gyventojų profilaktinio testavimo. Bet, aišku, uždėjome ribą neviršijant keturių procentų, nes laboratorijos turi ribotus pajėgumus“, – sakė ministras.

Vyriausybė šią savaitę patvirtino karantino atlaisvinimo planą, paremtą naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų bei teigiamų tyrimų dalimi. Lietuvoje, penktadienio duomenimis, naujų atvejų rodiklis siekia 288, o teigiamų tyrimų – 7,7 proc. Pagal šiuos rezultatus Lietuva yra antrajame blogiausiame scenarijuje iš keturių.

Atsižvelgdamas į šiuos rezultatus, Ministrų kabinetas nusprendė nuo kitos savaitės sušvelninti karantino sąlygas: leisti atidaryti atskirą įėjimą turinčias ne maisto prekių parduotuves ir kirpyklas bei grožio salonus.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.

Anot ministerijos, tokią statistiką trečiadienį paskelbė Europos ligų ir prevencijos ir kontrolės centras, surinkęs oficialius nacionalinius šaltinius iš 31 Europos šalies.

Pagal centro duomenis, daugiausiai gyventojų pastarąją savaitę tyrė Liuksemburgas – 12,9 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų, antrojoje vietoje liko Kipras, trečiojoje – Danija.

Lietuvoje ištirti 2,9 tūkst. žmonių 100 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkėme septintojoje vietoje likusią Estiją (2,7 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų) ir dešimtojoje likusią Latviją (2,4 tūkst. ištirtų žmonių 100 tūkst. gyventojų).

Septintojoje vietoje žemyne Lietuva yra pagal ligoninėse nuo koronaviruso gydomų žmonių skaičių, šioje kategorijoje didžiausius rodiklius turi Bulgarija.

Pagal santykinį mirštamumą Lietuva Europoje užima 14-ąją vietą – 81,2 mirčių 1 mln. gyventojų bei dvigubai lenkia Latviją, o Estiją – trigubai.

Europos ligų ir prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, prasčiausius rodiklius žemyne pagal teigiamų testų dalį turi Lenkija, kurioje COVID-19 nustatomas 41,9 proc. visų besitiriančiųjų. Lietuvoje koronavirusas patvirtinamas bemaž penktadaliu atvejų – 19,1 proc. visų testų.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2514 naujų COVID-19 ligos atvejų, dėl koronaviruso mirė 26 žmonės.

Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 69 tūkst. 582 asmenys, 40 tūkst. 926 – tebeserga, 27 tūkst. 760 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 590 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 306 užsikrėtusieji.

Per praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 693 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 304 tūkst. 400.