„Gruodžio pradžioje šis sąrašas (sankcionuojamų prekių – BNS) tampa ilgesnis ir, manau, apie 15 proc. prekių, gabenamų iš Rusijos į Kaliningradą, bus paveikta sankcijų, nes likusiai daliai prekių sankcijos ir ribojimai netaikomi“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Draudimas per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą vežti rusišką naftą ir jos produktus įsigalios gruodžio 5 dieną arba 2023 metų vasario 5-ąją, priklausomai nuo konkrečios prekės kodo.

Pagal anksčiau Europos Sąjungos patvirtintą sankcijų paketą nuo birželio 17-osios per Bendrijos teritoriją draudžiama gabenti rusišką plieną ir kitus juodųjų metalų produktus, liepos 10-ąją įsigaliojo draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą.

Liepos 13-ąją Europos Komisija leidus Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą ir iš jo per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais, tačiau krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų pastarųjų metų geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.

FNTT pranešė negalinti suteikti LTG prašyto bendro pobūdžio leidimo gauti ir atlikti mokėjimus už paslaugas iš Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių, gabenant sankcionuotas ir nesankcionuotas prekes tranzitu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities.

„Mokėjimai, atliekami su dviejų skirtingų valstybių verslo subjektais, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sukelia papildomas rizikas dėl galimo netinkamo tarptautinių sankcijų įgyvendinimo“, – teigiama tarnybos atsakyme BNS. 

Anot FNTT, dėl kiekvieno mokėjimo ir toliau reikės teikti atskirus prašymus, kad būtų pritaikyta išimtis.

„FNTT sprendimą dėl išimties suteikimo priims teisės aktų nustatyta tvarka įvertinusi individualias kiekvieno prašymo faktines aplinkybes“, – teigia tarnyba.

Tačiau FNTT iki atskiro nurodymo suteikė bendrą leidimą atsiskaitymams už keleivių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS teigė, kad įmonė vėliau trečiadienį pakomentuos situaciją dėl atsiskaitymų. Anot jo, dabar viskas priklauso nuo bankų – ar jie aptarnaus mokėjimus.  

Didiesiems šalies bankams jau anksčiau nutraukus bet kokius mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų, vienintelis Šiaulių bankas iki rugsėjo 1-osios tebevykdo tokias operacijas. Tačiau ketvirtadienį bankas žada jas nutraukti, išskyrus išimtis, būtinas humanitariniams tikslams ir valstybės funkcijoms užtikrinti, o kiekviena situacija bus vertinama atskirai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado nuo rugsėjo turėtų vykti ir toliau, jis neatmetė galimybės, jog jie galis strigti, tačiau ne dėl valstybės kaltės.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau teigė, jog atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių.

Sankcionuotų prekių tranzitą LTG atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis.

LTG nagrinės kiekvieną prašymą atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, bet spręs bankai

LTG pranešė, jog kiekvieną prašymą pirmiausia nagrinės įmonė, o gavusi FNTT leidimą informaciją pateiks bankams, kad jie galėtų priimti sprendimus. 

„FNTT išaiškinimas reiškia, kad kiekvieną atvejį pirmiausia nagrinės „LTG grupė“, laikydamasi ES taikomų sankcijų ir atsakingų Lietuvos institucijų išaiškinimų. Informacija bus teikiama FNTT, o gavus tarnybos įvertinimą – bankams, kad šie galėtų priimti sprendimus dėl tokių mokėjimų aptarnavimo“, – trečiadienį pranešė LTG. 

LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sako, jog naujausi išaiškinimai, sudarantys prielaidas mokėjimams už  tranzitą, įneš daugiau aiškumo.

„Jais remdamiesi kiekvieną atvejį dėl prekių tranzito nagrinėsime atskirai ir teiksime reikalingą informaciją FNTT, o gavę jų atsakymą informuosime bankus, kad šie galėtų priimti sprendimus iš savo pusės“, – pranešime sakė E. Lazauskas

LTG taip pat yra gavę Susisiekimo ministerijos išaiškinimą, kad bendrovė gali toliau vykdyti sutartis su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais, įgyvendinant Europos Komisijos gaires dėl sankcijų, o atsiskaitymai už leidžiamą Kaliningrado tranzitą yra teisėti.

Pasak LTG grupės, jos bendrovės paslaugas Rusijos ir Baltarusijos klientams jau kurį laiką teikia tik gavusios išankstinį apmokėjimą.

Šiaulių bankas: Kaliningrado tranzitas nėra išimtis, susijusi su valstybės funkcijomis

Šiaulių bankas pareiškė, jog šio tranzito bankas nelaiko išimtimi, susijusia su valstybės funkcijomis.

Pasak banko atstovės, iki šiol pateikti Lietuvos institucijų išaiškinimai nelaikomi išimtimis.

„Kaip ir skelbėme anksčiau, sprendimas nevykdyti mokėjimų yra pagrįstas bankui nepriimtina rizika. Pagal banko politiką ir iki šiol pateiktus institucijų išaiškinimus komercinio tranzito mokėjimai nepatenka į apibrėžtas išimtimis“, – BNS teigė banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

„Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl klientai, norėdami pasinaudoti išimtimis, yra kviečiami susisiekti tiesiogiai su banku“, – pridūrė ji.

Bankas pakartojo savo ankstesnę poziciją, jog nuo rugsėjo 1-osios mokėjimų su Rusija ir Baltarusija nevykdys, nebent tai būtų su valstybės funkcijomis ar humanitariniais tikslais susijusios išimtys.

BNS žiniomis, mokėjimus už tranzitą galbūt galėtų aptarnauti „Luminor“ bankas, kuriame LTG turi sąskaitą. Banko atsakymo BNS kol kas negavo.  

„Vadovaujantis atitinkamu ES Tarybos reglamentu ir EK gairėmis, bei kompetentingų institucijų išaiškinimais, laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų, „LTG Cargo“ tokius vežimus atnaujins nuo šiandien, tai yra . liepos 22 dienos. Jie bus vykdomi laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų“, – rašoma pranešime.

Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu paskirties vietai ir kurios neapeina ribojimų.

Pasak pranešimo, krovinių pervežimo apimtys turės atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai. Konkrečių kodų prekių kiekiui pasiekus metinius vidurkius, jų paraiškos bus atmetamos.

Reglamente nurodytų prabangos prekių vežimas tranzitu nebus atnaujinamas iki atskiro išaiškinimo, teigia geležinkeliai.

Vilkikais anksčiau gabentos prekės nebus skaičiuojamos į prekių vidurkį.

Liepos 13-ąją Europos Komisijai išleidus gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais, antradienį posėdžiavusi vyriausybinė tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai, Muitinės departamentui ir „Lietuvos geležinkeliams“, kaip turi būti kontroliuojamas šių prekių tranzitas.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, birželio viduryje įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad tranzitu į Kaliningradą ir atgal pernai pervežė apie 11,5 mln. tonų krovinių, iš jų beveik 2 mln. tonų – iš Kaliningrado į Rusiją. Daugiausiai pervežta maisto pramonės produktų (1,3 mln. tonų), o kitų rūšių kroviniai gabenti mažomis apimtimis.

„Mums, Susisiekimo ministerijai, kuri atsako už sankcijų įgyvendinimą susisiekimo sektoriuje, svarbiausias dalykas, kad sankcijų komisijoje visos institucijos sutarė dėl tranzito užtikrinimo tam tikrų parametrų. Vienas svarbiausių dalykų – kaip mes skaičiuojame vidurkį, kokiais duomenimis vadovaujamės, kokius kriterijus žiūrime, ir dabar „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrins, kad komisijos gairių būtų laikomasi“, – BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.

Komisija antradienį rekomendavo, kad tranzitu geležinkeliais vežamų krovinių apimtys šiemet turėtų būtų skaičiuojamos pagal 2019-2021 metais tik geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.

Pasak M. Skuodžio, patys „Lietuvos geležinkeliai“ pagal savo turimus duomenis išves vidurkį.  

„Mes turime aiškius trejų metų duomenis ir jeigu vidurkis būtų viršijamas, natūralu, kroviniai neturėtų toliau judėti“, – pridūrė jis.  

Komentuodamas, kas bus daroma su visai naujais kroviniais, kurie iki šiol nebuvo vežami, susisiekimo ministras teigė, kad pagal išaiškinimą būtiniausios prekės yra tos, kurios jau buvo vežamos.

„Ir natūralu, kad turėtų būti leidžiamos tos prekės, kurios ir anksčiau važiavo – jeigu tai bus kažkas nauja, turbūt teks grįžti atgal į komisiją, gal su Europos Komisija konsultuotis“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

„Europos Komisija yra sutarusi dėl tam tikrų kodų, kaip prekės tarp grupių gali būti paskirstytos, iš esmės dėl principų sutarta, ir mes kontroliuosime, kad Komisijos gaires įgyvendintume teisingai“, – teigė M. Skuodis.

Anot jo, atsiskaitymai už paslaugas taip pat neturėtų sukelti didelių problemų.

„Bankams, kaip ir bet kuriam kitam juridiniam asmeniui, tiems patiems „Lietuvos geležinkeliams“ labai svarbu nepažeisti sankcijų. Kadangi Europos Komisija yra pateikusi savo išaiškinimą, tikėtina, su mokėjimais sprendimai gali būti rasti, sankcijos nebūtų pažeistos tokiu atveju“, – kalbėjo ministras.  

Leidimą bankams atlikti atsiskaitymų operacijas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Rusijos ūkio subjektų turėtų duoti Susisiekimo ministerija, anksčiau teigė BNS šaltiniai. Tikėtina, kad atsiskaitymai bus atliekami rankiniu būdu.

Vyriausybinė tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija rekomendacijas Susisiekimo ministerijai ir Muitinės departamentui pateikė antradienį aptarusi EK liepos 13 dieną išleistas gaires dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą.

Pasak komisijos, prekybos apimtys turi būti skaičiuojamos pagal geležinkeliais pervežamų būtinųjų prekių apimtis, metiniai jų vidurkiai nustatomi kalendoriniais metais – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, o 2022 metų vidurkiai skaičiuojami už trejus metus nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė BNS trečiadienį sakė, kad muitinė yra pasirengusi atnaujinti tranzitą ir laukia konkrečių skaičiavimų.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad tranzitu į Kaliningradą ir atgal pernai pervežė apie 11,5 mln. tonų krovinių, iš jų beveik 2 mln. tonų – iš Kaliningrado į Rusiją. Daugiausiai pervežta maisto pramonės produktų (1,3 mln. tonų), o kitų rūšių kroviniai gabenti mažomis apimtimis.

„Teigti, kad Komisija pakeitė poziciją, yra netikslu. Šeši sankcijų paketai buvo išsamūs ir pateikti per trumpą laiką. Lietuva visiškai vykdė sankcijų taikymą ir mūsų gairės dabar suteikė aiškumo. Manyti, kad yra pokyčių ar kad nukrypome, nėra tikslu – mes paaiškiname“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. McGuinness, atsakinga už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą.

Anot jos, Komisija naujausiose gairėse patikslino skirtumus tarp geležinkelių ir kelių transporto bei nurodė, jog valstybės turi pareigą tikrinti, kas keliauja per jų teritoriją, kad nebūtų galimybės gabenti dvigubos ar karinės paskirties prekių.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija tuomet pranešė ketinanti parengti naujas gaires.

Komisijai praėjusią savaitę leidus per ES teritoriją pervežti sankcionuotas prekes tarp pagrindinės Rusijos dalies ir jos eksklavo dėl tranzito kilo diskusijų, o užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui opozicija planuoja interpeliaciją.

Tokias rekomendacijas vyriausybinė tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija institucijoms pateikė antradienį aptarusi Europos Komisijos (EK) liepos 13 dieną išleistas gaires dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasak komisijos, prekybos apimtys turi būti skaičiuojamos pagal geležinkeliais pervežamų būtinųjų prekių apimtis, metiniai jų vidurkiai nustatomi kalendoriniais metais – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, o 2022 metų vidurkiai skaičiuojami už trejus metus nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Be to, trejų metų vidurkis turi būti nustatomas pagal EK Reglamente su visais pakeitimais ir papildymais bei jo prieduose nustatytas prekių grupes ir būtinosioms prekėms priskirtus prekių kodus.

Pasak BNS šaltinių, sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą gali būti atnaujintas iš karto po šio komisijos išaiškinimo, konkreti data nėra nustatyta. Anksčiau svarstyta jį atnaujinti nuo rugpjūčio 1-osios.

Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė sako, kad muitinė yra pasirengusi atnaujinti tranzitą ir laukia konkrečių skaičiavimų.

„Mes laukiame konkrečių prekių tranzito vidurkių skaičiavimo iš Susisiekimo ministerijos. Muitinė yra pasiruošusi atlikti procedūras pagal naują Europos Komisijos išaiškinimą“, – BNS sakė L. Laurinaitytė-Grigienė.

Vėliau ji teigė, kad departamentas gavo rekomendacijas iš vyriausybinės tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos ir šiuo metu procesai koordinuojami tarp institucijų.

„Šiuo metu sankcionuotų prekių gabenimas tiek sausumos, tiek geležinkelio, jūros ar oro keliais draudžiamas“, – BNS pridūrė muitinės atstovė. 

BNS šaltinių teigimu, trejų metų prekių tranzito vidurkius turėtų suskaičiuoti „Lietuvos geležinkeliai“, o galutinę kontrolę atliks Muitinės departamentas. Skaičiuojant vidurkius bus imami tik kroviniai, kurie buvo pervežami geležinkeliais, vilkikais gabentos prekės nebus skaičiuojamos.

Pasak šaltinių, neįmanoma atskirti ir tų prekių, kurios galbūt bus skirtos eksportui per Kaliningrado uostą. Specialistai mano, kad vartojimo prekių eksportas per jį yra menkas, nes uostas iš esmės skirtas karinėms reikmėms.

Leidimą bankams atlikti atsiskaitymų operacijas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Rusijos ūkio subjektų turėtų duoti Susisiekimo ministerija, teigia šaltiniai. Tikėtina, kad atsiskaitymai bus atliekami rankiniu būdu.

Vyriausybinė komisija taip pat sutarė dėl EK gairių įgyvendinimo principų, draudžiančių tranzitu vežti karines, dvigubos paskirties prekes ir technologijas, taip pat dėl būtinųjų prekių pervežimo.

Pasak pranešimo, institucijos, kontroliuojančios tranzitą, jį stabdys ir sulaikys prekes, jei būtų viršytas metinis sankcionuojamų prekių kiekis.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, ar sankcionuotos prabangos prekės yra priskirtinos būtinųjų prekių kategorijai, komisija pasiūlė šiuo klausimu papildomai konsultuotis su Europos Komisija.

Dėl Kaliningrado tranzito principų tariamasi Europos Komisijai praėjusią savaitę leidus per ES teritoriją pervežti sankcionuotas prekes tarp pagrindinės Rusijos dalies ir šio eksklavo.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad tranzitu į Kaliningradą ir atgal pernai pervežė apie 11,5 mln. tonų krovinių, iš jų beveik 2 mln. tonų – iš Kaliningrado į Rusiją. Daugiausiai pervežta maisto pramonės produktų (1,3 mln. tonų), o kitų rūšių kroviniai gabenti mažomis apimtimis.

Tuo metu Statistikos departamento duomenimis, pernai į Kaliningradą ir iš jo pervežta apie 5,5 mln. tonų, 2020 metais – 5,53 mln., o 2019 metais – 7 mln. tonų krovinių.     

„Nepaisant to, kad Rusijos propaganda tą neigia, vis dėlto yra įvestos kvotos ir ganėtinai griežtos kvotos sankcionuotų prekių tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą“, – Seime antradienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Ministras aiškino, kad tokių priemonių nebuvo imtasi nei po 2014 m. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, nei įvedus pirmuosius sankcijų paketus ir tai yra ganėtinai reikšmingas apribojimas.

„Galbūt ir Europos Komisijos atstovai ne visą laiką drįsta tokias formuluotes naudoti, bet tai yra kvotų režimas, Rusijai yra draudžiama vežti per ES teritoriją didesnius, negu Europos Komisija leidžia, kiekius (produkcijos – ELTA)“, – sakė jis.

Nepaisant to, kad Rusijos propaganda tą neigia, vis dėlto yra įvestos kvotos ir ganėtinai griežtos kvotos sankcionuotų prekių tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą.

Lietuva papildomo išaiškinimo iš Europos Komisijos neprašė

G. Landsbergis aiškina, kad šiuo metu Lietuva dėl tranzito į Kaliningradą turi du skirtingus išaiškinimus, iš kurių vienas pasirodė balandžio mėnesį ir jame buvo aiškiai pasakyta valstybei, ką daryti. Pasak jo, tas išaiškinimas buvo perduotas valstybinei įmonei ir įmonė juo remdamasi priėmė savo sprendimus.

„EK nusprendė patikslinti savo išaiškinimą, patikslino jį, išleido naują, dabar jis analizuojamas, nagrinėjamas, bus pateiktas valstybinei įmonei, su juo jau įmonė yra susipažinusi ir priims atitinkamus sprendimus, kaip jį vykdyti“, – sakė ministras.

Jis tvirtina, kad EK buvo pažadėjusi išleisti oficialų išaiškinimą tokį, koks balandžio mėnesį buvo parašytas kaip informacinis. Tačiau, pasak politiko, tokio išaiškinimo sulaukta nebuvo, nors Lietuva daug kartų kreipėsi ir prašė viešai prieinamo išaiškinimo.

„Suėjus sankcijų įsigaliojimo datai, valstybės įmonė rėmėsi tuo išaiškinimu, kuris buvo gautas balandžio mėnesį, kadangi kito jokio nebuvo gauta, o data atėjo ir sankcijas reikėjo arba įgyvendinti, arba kažkokiu būdu jų neįgyvendinti, neaišku, kuo remiantis. Nepaisant to, buvo priimtas sprendimas įgyvendinti, nes buvo gautas balandžio mėnesio išaiškinimas“, – teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.

„Mes prašėme, kad tai, kas yra išaiškinta Užsienio reikalų ministerijos prašymu, būtų išaiškinta viešai ir visoms valstybėms vienodai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Komisijos išaiškinimas Vilniui buvo skirtas vidiniam naudojimui, o norėta, jog jis taptų viešas visoms šalims narėms.

„Jei yra išleidžiamas oficialus išaiškinimas, jis galioja be jokių papildomų klaustukų visoms valstybėms vienodai. Mes tokio prašėme, – sakė ministras. – Pakeičiančio pirmą išaiškinimą Lietuva neprašė, bet jis dabar toks yra“.

Jis dar kartą pabrėžė nekomentuosiantis klausimo, kodėl EK nusprendė pakeisti anksčiau buvusį išaiškinimą, nes teigė nenorįs spekuliuoti.

Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija pranešė ketinanti parengti naujas gaires.

Tam tikras detales turi pati valstybė apsispręsti, kaip vykdys. Tą mes darome, šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl kiekių skaičiavimo, dėl kitų klausimų.

Kaip skelbia TV3, Lietuva jau balandį buvo informuota, kad Komisija ketina pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą.

Pasak G. Landsbergio, dabartiniame išaiškinime „pilkųjų zonų nėra palikta“, tačiau „yra palikta tam tikra dalis techninio apsisprendimo“.

„Tam tikras detales turi pati valstybė apsispręsti, kaip vykdys. Tą mes darome, šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl kiekių skaičiavimo, dėl kitų klausimų“, – teigė ministras.

„Neatmesčiau, kad jie taip pat bus derinami su EK ir kitais etapais“, – pridūrė jis.

„Taip, Europos Komisijos atstovų balandžio 14 dienos rašte yra išreikštas ketinimas pateikti papildomas gaires“, – portalas cituoja Užsienio reikalų ministeriją.

BNS primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.

„Kad ir kaip detaliai nebūtų pristatoma ES sankcijų politika ir Rusijos tranzitas į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją – viešojoje erdvėje tai atrodo lyg dvi paralelinės visatos. O toli Vakaruose esančiose valstybėse ir arčiau Rytuose – pristatoma ir kaip vienos Lietuvos sukurta problema.

Vos ne liepsnų liežuviai jau laižo mūsų „pavojingiausio pasaulyje koridoriaus“ sienas“, – rašo A.Anušauskas.

Pasak jo, kad suprasti esamą situaciją vien tik logikos neužtenka, o ir Rusijos valdovai logika niekada nepasižymėjo.

Svarbiausia, kad ir kaip besiklostytų politinė situacija aplink Kaliningradą, neprarasti savitvardos ir supratimo kam išvis reikalingos sankcijos.

„Jiems reikia satisfakcijos arba paprastai kalbant – pasitenkinimo jausmo. Dėl ribotų psichologinių tipų, kremliaus valdovus patenkina tik keršto paskelbimas, keršto vykdymas ir skatinama keršto baimė.

Žodžiu, efektyviam keršto troškimo realizavimui reikia baimės. Jai įvaryti tinka grasinimai – „aš tave užmušiu“ (sunaikinsiu, tualete paskandinsiu, bombą numesiu ir pan.) ir panieka („Lietuva negali pasipriešinti didžiajai Rusijai“, „užtektų tik vieno rankos mosto ir nušluotų“ ir pan.)...

Tad reikia ugdyti savo ir ypač politikų atsparumą – pirmiausia nebijoti jų grasinimų ir ignoruoti dezinformacinį melą. Rusija žinoma gali vienasmeniu politiniu sprendimu organizuoti provokacijas arba hibridines atakas“, – teigia ministras.

Jis mano, kad  Rusija gali net sąmoningai kenkdama sau pačiai (pirmiausia savo Kaliningrado sričiai) įsivesti srities blokadą, atsisakyti vežti maistą, vaistus, kurti humanitarinę krizę bei visu tuo kaltinti Lietuvą.

Anot A.Anušausko, bus nelogiška, bet siekiančiam keršto Putinui visai priimtina kaina.

Ministras pabrėžė, kad labai svarbu neprarasti savitvardos.

„Svarbiausia, kad ir kaip besiklostytų politinė situacija aplink Kaliningradą, neprarasti savitvardos ir supratimo kam išvis reikalingos sankcijos. O jos reikalingos agresoriaus stabdymui. Toks tikslas, o visa kita tik foninis triukšmas. Kad ir kaip prieš veidrodį nesistiebtų Putinas – jo priemonių arsenalas ir galimybės ribotos“, – įrašą baigė Lietuvos krašto apsaugos ministras.