Nura al-Kahtani nuteista 45 metų laisvės atėmimo bausme, antradienį pranešė organizacija DAWN, remdamasi teismo dokumentais. „Padedama interneto, ji norėjo suardyti (karalystės) socialinę struktūrą“, - citavo DAWN.

Kelios savaitės prieš tai Saudo Arabijoje 34 metų bausmė skirta Salmai al-Shihab, nes ji tviteryje sekė aktyvistus ir dalijosi jų įrašais. Taip ji „destabilizavo visuomeninį ir valstybinį saugumą“, - tada žmogaus teisių organizacija GCHR citavo prokuratūros kaltinimus.

Naujas nuosprendis rodo, kaip „drąsiai Saudo Arabijos institucijos jaučiasi bausdamos už švelniausią savo piliečių kritiką“, sakė DAWN tyrimų direktorius Abdullahas Alaudhas.  Kronprincas Mohammedas bin Salmanas esą neleistų tokių „kerštingų ir perdėtų bausmių“, jei dėl to bijotų konflikto su JAV ir kitomis Vakarų vyriausybėmis. JAV prezidentas Joe Bidenas liepą su ginčytinu vizitų lankėsi Saudo Arabijoje ir Džidoje susitiko su kronprincu.

DAWN organizacija, kurios būstinė įsikūrusi Vašingtone, kovoja už demokratiją Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

„Esame pasibaisėję bausme doktorantei Salmai al-Schebab dėl virtinės tviterio žinučių politinėmis ir žmogaus teisių temomis Saudo Arabijoje“, – penktadienį sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė Liz Throssel.

Moteris „dėl tokio elgesio niekada neturėjo būtu sulaikyta ir teisiama“, – kritikavo atstovė.

Dviejų vaikų motina ir doktorantė S. al-Schihab iš tikrųjų gyvena Didžiojoje Britanijoje. Lankydamasi gimtojoje Saudo Arabijoje, ji 2021 metų sausį buvo sulaikyta likus kelioms dienoms iki planuoto išvykimo. Moteris priklauso šiitų mažumai, kuri sunitiškoje šalyje yra diskriminuojama ir persekiojama.

Pradžioje jai buvo skirti šešeri metai kalėjimo, tačiau apeliaciniame teisme bausmė padidinta iki 34 metų. Paskelbdama savo tviterio žinutes, ji esą padėjo vyriausybės kritikams „trikdyti viešąją tvarką“, teigiama teismo dokumentuose.

L. Throssel paragino institucijas paleisti S. al-Schihab ir peržiūrėti visus nuosprendžius žmogaus teisių gynėjams, skirtus dėl žodžio laisvės.

Toks žingsnis gali dar padidinti spaudimą 50 metų politikei, jau turinčiai teisinių problemų dėl įtariamo piktnaudžiavimo Europos Parlamento lėšomis.

M. Le Pen pasidalino makabriškomis nuotraukomis 2015 metų gruodį, kelios savaitės po to, kai IS kovotojai per išpuolius Paryžiuje nužudė 130 žmonių. Tokį jos poelgį pasmerkė daugelis prancūzų.

Prokurorai paragino, kad būtų patrauktas atsakomybėn panašiais nusižengimais kaltinamas jos bendražygis iš Nacionalinio sambūrio Gilbert'as Collard'as (Žilberas Kolaras).

Dabar ikiteisminio tyrimo magistratui teks priimti sprendimą, ar pradėti teismo procesus dėl „smurtą vaizduojančių nuotraukų, kurias gali pamatyti vaikai, platinimo“. Nuteisimo atveju įtariamiesiems grėstų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir 75 tūkst. eurų baudos.

Dėl šių nuotraukų 2017 metų prezidento rinkimus Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) pralaimėjusi M. Le Pen neteko parlamentaro neliečiamybės; jai buvo pareikšti kaltinimai dėl žiaurių pranešimų platinimo.

Pernai ultradešiniųjų lyderė išreiškė pasipiktinimą, kai magistratas paragino atlikti jai psichiatrinę ekspertizę dėl tviteryje skelbto turinio.

Politikė tvirtina, kad ši byla pažeidžia jos teisę į saviraišką.

Žiaurias nuotraukas M. Le Pen paskelbė atsakydama vienam prancūzų žurnalistui, palyginusiam jos partiją su IS.

Vienoje iš nuotraukų buvo matyti sunitų ekstremistų nužudyto JAV žurnalisto Jameso Foley (Džeimso Foulio) kūnas be galvos, kitoje – tanko traiškomas vyras oranžinės spalvos kombinezonu, o trečioje – narve uždarytas ir gyvas deginamas Jordanijos pilotas.

Prie socialiniame tinkle paskelbtų nuotraukų buvo prierašas „Tai yra „Daesh“ (arabiškas IS akronimas). 

Kiek vėliau, paprašius nužudyto amerikiečio žurnalisto šeimai, kraštutinių dešiniųjų lyderė ištrynė jo nuotrauką. Ji tvirtino nežinojusi, kas buvo pavaizduotas toje fotografijoje.

M. Le Pen, kurios tėvas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) įsteigė partiją „Nacionalinis frontas“ (FN), dabar pervadintą Nacionaliniu sambūriu, taip pat dar kelių šios politinės jėgos narių veiksmai tiriami Briuselyje, nuskambėjus kaltinimams, kad jie 2009–2017 metais neteisėtais tikslais panaudojo 6,8 mln. eurų, priklausančių Europos Parlamentui.

Įtariama, kad šios lėšos buvo panaudotos mokėjus atlyginimus tiesiogiai su ES institucijų veikla nesusijusiems darbuotojams.

M. Le Pen tvirtina, kad ji bei jos partija yra „visiškai nekaltos“ ir vadina bylą politiškai motyvuota.

Remiantis apklausomis, atliktomis artėjant gegužės 23–26 dienomis vyksiantiems EP rinkimams, Nacionalinis sambūris šiuo metu nesmarkiai atsilieka nuo pirmaujančios E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (LREM)

Viešosios nuomonės tyrimų institutas „IFOP-Fiducial“ sausį nustatė, kad 23 proc. rinkėjų ketina per balsavimą paremti LREM, o 21 proc. apklaustųjų žada balsuoti už Nacionalinį sambūrį.