Parlamento vienbalsiai 100 Seimo narių buvus „už“ priimtame dokumente pažymima, kad nuo 1992 metų Baltarusijoje veikusi Pelesos vidurinė mokykla yra pastatyta Lietuvos valstybės lėšomis ir visiškai jos išlaikoma.

Anot rezoliucijos, Baltarusijos vadovybė vykdo diskriminacinę politiką Baltarusijoje gyvenančių tautinių bendrijų atžvilgiu, ir Seimas griežtai smerkia tokius veiksmus

„Griežtai smerkiame Baltarusijos režimą, uždariusį lietuviškas Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklas. Baltarusijos vadovybė vykdo apmaudžią diskriminacinę politiką Baltarusijoje gyvenančių tautinių bendrijų atžvilgiu ir tokiais savo veiksmais dar kartą įrodo, kad jai nesvarbūs jos tarptautiniai įsipareigojimai, šalyje gyvenančių tautinių bendrijų teisės“, – po balsavimo teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, viena iš rezoliucijos projekto iniciatorių Laima Andrikienė.

Griežtai smerkiame Baltarusijos režimą, uždariusį lietuviškas Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklas.

Seimo rezoliucijos iniciatorius Emanuelis Zingeris priminė, kad iki šiol Baltarusijoje veikusios lietuviškos mokyklos sudarė galimybę Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams mokytis gimtosios kalbos ir išsaugoti tautinę tapatybę.

„Ne tik lietuviškos, bet ir lenkų mokyklos uždaromos, patiria Lukašenkos režimo diktatą. Iš esmės europinio švietimo likučiai pakeičiami sovietinio tipo mokymu su „Ruskyj myr“ (rusiško pasaulio – rus.) atspindžiais. Šimtmečiais nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų tose žemėse gyvenę lietuviai nenusipelnė tokios baisios lemties“, – apgailestavo E. Zingeris.

Priimta rezoliucija Seimas pakvietė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, Europos Sąjungos institucijas, Europos Tarybą, UNESCO bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją imtis visų priemonių, kad Baltarusijos vadovybės vykdoma diskriminacinė tautinių bendrijų švietimo politika būtų sustabdyta.

Kartu parlamentas pakvietė visas kompetentingas Lietuvos institucijas šį klausimą nuolat kelti dvišaliuose susitikimuose ir tarptautinėse organizacijose.

Dėl pristabdytos Pelesos vidurinės mokyklos Baltarusijoje Užsienio reikalų ministerija (URM) rugpjūtį išsiuntė notą Baltarusijos ambasadai Vilniuje.

Baltarusijos priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pareigūnai, rugpjūčio viduryje apsilankę lietuviškoje Pelesos vidurinėje mokykloje, nustatė galimų pažeidimų ir pristabdė jos veiklą.

Be kita ko, Baltarusija yra priėmusi savo Švietimo kodekso pakeitimus, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos nebeužtikrina mokymo lietuvių kalba lietuviškose mokyklose, esančiose Rimdžiūnuose ir Pelesoje.

Kaimyninėje Baltarusijoje iki šiol veikė keturios tautinių mažumų mokyklos – dvi lenkiškos ir dvi lietuviškos.

Pelesoje mokykla pastatyta už Lietuvos lėšas, Rimdžiūnuose veikia kartu su baltarusių mokykla. Abiejose dar praėjusiais metais mokėsi apie 200 išeivių vaikų, tačiau šiemet jiems nebeliko, kur mokytis lietuvių kalbos. Aliaksandras Lukašenka išleido dekretą, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas privalo vykti tik baltarusių ir rusų kalbomis.

„A.Lukašenka siekia, nežiūrint, kad baltarusių kalba Baltarusijoje valstybinė, visiškos baltarusių etninių mažumų – lietuvių, ukrainiečių, lenkų rusifikacijos“, – pabrėžė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Baltarusijoje naikinami etninių mažumų židiniai, todėl Lietuvoje daugiau nuo A.Lukašenkos režimo besislepiančių baltarusių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jie dabar naikina Baltijos šalių kultūrą. Jos ten nėra. Jei žmonės, pvz., norės išmokti lietuvių, lenkų, ukrainiečių, jie neturės galimybių net rūsiuose to daryti“, – sakė piketo dalyvis Aleksandras.

Kad Baltarusijos susidorojama su viskuo, kas ne pagal A.Lukašenka, patvirtina ir neseniai iš Minsko į Lietuvą pabėgusi mokytoja, vardo nenorėjusi atskleisti ir veidą po kaukę dėl represijų slėpusi moteris sako, kad Baltarusijos mokyklose dabar vyksta smegenų plovimas: „Žmonės tikriausiai nesupranta, kad vaikai bus paprasčiausiai suvaryti į koncentracijos stovyklas. Tai vaikai, kurie negalvos, bus vergai įsakymams vykdyti. Tai, kas vyksta Baltarusijoje, labai baisu.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad buvo išbandytos visos priemonės, jog lietuviškas mokyklas Baltarusijoje pavyktų išlaikyti.

„Rimdžiūnuose yra likę du mokytojai, kuriems suteikta galimybė mokyti lietuvių kalbos kaip neformaliosios veiklos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Iš Pelesos mokyklos liko tik pastatas. Baltarusių priešgaisrinės saugos pareigūnai nustatė, kad jame esą daug saugos pažeidimų, todėl mokytis vaikai čia negali.

Už Lietuvos pinigus pastatytą kompleksą, manoma, pavers pensionatu, poilsio vieta atomininkams. Tačiau tai tik gandai.

„Mokytojams buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos. Dar liko dirbti administracija, nes mokykla statyta Lietuvos lėšomis ir likusi administracija sprendžia ūkinius klausimus. Deja, mokyklai neišduotas leidimas ir keliami utopiniai priešgaisriniai reikalavimai, kuriuos išpildyti tikrai sudėtinga“, – teigė R.Skaudžius.

Spėjama, kad be mokinių likęs Lietuvos statytas pastatas ilgai tuščias nebus.

„Už Lietuvos pinigus pastatytą kompleksą, manoma, pavers pensionatu, poilsio vieta atomininkams. Tačiau tai tik gandai, tiksliai nežinoma“, – spėlionėmis pasidalijo laikraščio „Lietuvių godos“ redaktorė Marija Šaknienė.

Yra parengta Seimo rezoliucija, smerkianti lietuviškų, lenkiškų, ukrainietiškų ir baltarusiškų mokyklų uždarymą Baltarusijoje. Lietuvoje gyvenantys baltarusiai siekia, kad tokia rezoliucija būtų priimta ir Europos Parlamente.