Nuo to laiko, kai V. Putinas vasarį įsakė pradėti invaziją, Rusija oficialiai kalba apie „specialiąją karinę operaciją“ ir įvedė įstatymą, kuriuo kriminalizuojama tai, ką valdžios institucijos vadina klaidinančia terminologija.

Tačiau ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies lyderis pats pavartojo žodį „karas“, sakydamas, kad tikisi kuo greičiau jį užbaigti.

„Nuo vasario 24 dienos Jungtinės Valstijos ir visas likęs pasaulis žinojo, kad Putino „specialioji karinė operacija“ yra neišprovokuotas ir nepagrįstas karas prieš Ukrainą. Pagaliau, po 300 dienų, Putinas pavadino karą tuo, kuo jis yra“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

„Sekančiame žingsnyje pripažįstant tikrovę raginame jį užbaigti šį karą išvedant savo pajėgas iš Ukrainos“, – pridūrė jis.

Valstybės departamentas pareiškė, kad, kad ir kokia būtų V. Putino terminologija, „Rusijos agresija prieš suverenią kaimynę sukėlė mirtį, destrukciją ir privertė gyventojus palikti namus“.

„Ukrainos žmonės neabejotinai neranda paguodos dėl to, kad Putinas pareiškė tai, kas akivaizdu, kaip ir dešimtys tūkstančių rusų šeimų, kurių giminaičiai žuvo kovodami Putino kare“, – sakoma pareiškime.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos teismas pagal naująjį įstatymą nuteisė Kremliaus kritiką Ilją Jašiną aštuoneriems su puse metų kalėjimo už „melagingą informaciją“ apie karą.

I. Jašinas kalbėjo apie „žudynes“ Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo, kur atsitraukus Rusijos pajėgoms buvo aptikti kulkų suvarpyti civiliais drabužiais vilkinčių ukrainiečių kūnai su surištomis už nugaros rankomis.

Invaziją kritikuojantis opozicijos įstatymų leidėjas Nikita Juferevas penktadienį pareiškė, kad sieks imtis teisinių veiksmų prieš V. Putiną už „melagienų“ skleidimą dėl termino „karas“ panaudojimo.

Ukrainos sąjungininkai Vakaruose griežtai atmetė tokius kaltinimus.

„Visur, kur Rusija atnešė mirtį ir degradaciją, grąžiname normalų gyvenimą. Štai kas yra Ukraina. Ten, kur Ukraina, niekas nenaikina gyvenimo, tačiau visur, kur ateina Rusija, lieka masiniai kapai, kankinimų lageriai, sunaikinti miestai ir kaimai, užminuota žemė, sunaikintą infrastruktūrą ir stichines nelaimes. Todėl, kai Rusijos gynybos ministras surengia telefono karuselę ir skambina užsienio reikalų ministrams, pasakodamas apie vadinamą „nešvarią“ branduolinę bombą, visi viską gerai supranta, kas šių nešvarių dalykų šaltinis“, – sakė V. Zelenskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ukraina net gi sutiko su rusų reikalavimu surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspekciją branduolinių tyrimų objektuose. Direktorius Rafael Grossi, kuris neseniai aplankė rusų okupuotą Zaporižios atominę jėgainę, vėl sutiko vykti į Ukrainą.

Kremliaus rėžimas bando pasiteisinti eiliniams šalies gyventojams, kodėl rusų pajėgos traukiasi iš dešiniakrantės Chersono srities pusės, ruošiasi išvis palikti Chersoną, niekaip nesugeba įvykdyti pradinio V. Putino plano.

Štai mano butas. Viskas išdužo, visos durys kambariuose išlėkė.

Sunku pasakyti, ar 300 tūkst. skubiai mobilizuotų Rusijos vyrų sugebės tokią padėtį pakeisti.

Pinigai už mirusius vyrus

Kitą vertus, šių į kruviną karą su Ukrainos kariais pasiųstų rusų motinos ir žmonos kol kas visai nesiskundžia dėl V. Putino rėžimo pažadėtų kompensacijų už savo žuvusius vyrus.

Perskaičiavus pagal realų rublio kursą, tiems, kurie pasirašė kontraktus, tai sudaro apie 50 tūkst. eurų. Vienintelė rimtesnė problema, kaip reikia įrodyti sūnaus ar vyro mirtį, ar dalintis pinigais su sutuoktiniu, kuris vaiko neaugino.

„Jis nubėgo į karinį komisariatą perrašyti skaičius, kurie man priklauso už mano sūnaus žūtį. Pabrėžiu, mano sūnaus. Paskutinis kantrybės lašas, jis gavo tas išmokas, dabar užsimanė ir mašinos, kurią rizikuodamas savo gyvybe mano sūnus nusipirko, užsidirbęs pinigų Sirijos liaudies respublikoje. Tai nežmoniški santykiai, o žmogus paskendęs godume“, – apie buitinį konfliktą pasakojo viena rusė.

Kol rusų moterys skaičiuoja, kokį padoresnį butą galėtų nusipirkti už pagrabinius pinigus, prie fronto gyvenantys ukrainiečiai galvoja, kaip po rusų karių anstkrydžių reikės išgyventi per žiemą.

„Štai mano butas. Viskas išdužo, visos durys kambariuose išlėkė“, – į suniokoto buto langus rodo pakalbinta ukrainietė.

„Nuo sprogimo sugriuvo sienos. Viskas aptemo. Visur dulkės ir dūmai. Buvo sunku kvėpuoti“, – kalbėjo miesto gyventoja.

Apšaudyti infrastruktūros objektai, raketos pataikė į bažnyčia bei bendrabutį.

„Dėl raketos smūgio Odesos srity apgriautas gyvenamasis namas. Per smūgį pastate buvo penki žmonės, žuvo 15 m. vaikas. Dar viena nepilnametė mergina nuvežta į ligoninę, medikai jai teikia pagalbą“, – pasakojo Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovė Nataly Gumenyuk.

Žuvusiojo tėvas pasakojo, kad kaukiant pavojaus sienoms berniukas ėjo pas kaimynus ragindamas juos slėptis. Kaimynai išsigelbėjo, o vaikas žuvo.

„Neturiu žodžių. Žuvo berniukas. Jis taip uoliai mokėsi, laikė internetu egzaminą rūsyje. Jis taip jaudinosi, kai mokytoja jam kažką pasakė, kad jis nepasiliko jam skirtu laiku“, – toliau tęsė Odesos gyventoja.

Per ataką trys žmonės išgyveno, nes buvo rūsyje.

„Žuvo berniukas. Raketos skeveldros sužalojo mergaitę. Kas tai? Už ką? Kokį pavojų rusams kėlė šie žmonės ir gyvenamasis namas? Štai kaip jie kariauja. Donbaso rajone sugriauta gimnazija, kurią pastatė belgai. Ji išliko per du pasaulinius karus, bet ji tapo grėsme moderniajai Rusijai. Nuo karo pradžios jau žuvo 220 vaikų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui, esančiam į vakarus nuo Odesos. Sunaikinus jį, neliktų galimybės siųsti ginklus ir kitus krovinius iš kaimyninės Rumunijos.

„Raketa paleista ir į tą tiltą per Dniestro žioties, nors po dviejų ankstesnių raketų smūgių jis nebebuvo naudojamas. Rusai bandė tai užbaigti. Galbūt tikslas yra atkirsti pietines mūsų regiono dalis nuo pagrindinės dalies. Tai vyksta įtampos Uždniestrėje kūrimo fone. Taip pat yra provokacijų, kaltinimų Ukrainai. Mūsų ginkluotosioms pajėgoms buvo duotas nurodymas, kaip reaguoti į galimas ginkluotas provokacijas iš Uždniestrės teritorijos“, – pasakojo Odesos karinės administracijos štabo viršininkas Serhijus Bračukas.

Rūsiuose ir „Azovstal“ gamykloje besislepiantys žmonės bijo išlįsti į lauką ir netiki rusų kalbomis apie saugią civilių evakuaciją. Jungtinės tautos ir Raudonasis kryžius bando evakuoti žmones iš šio objekto. Savaitgalį iš gamyklos pavyko evakuoti per 100 civilių. Dalis jų jau pasiekė Zaporižę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes nežinome, kas laukia autobusuose. Esame pasiruošę viskam: nudegimams, lūžiams, žaizdoms, infekcijoms. Taip pat esame pasiruošę gelbėti nėščiąsias, vaikus“, – kalbėjo PSO atstovė Ukrainoje Dorit Nizan.

Vis dėlto kitiems iš „Azovstal“ išeiti vis nepavyksta. Pasirodė pranešimų, kad rusai šturmuoja gamyklą ir bando įsiveržti į teritoriją. Nepavyko išvengti civilių aukų.

Buvo siaubingas sprogimas. Daugiau nei dešimt žmonių – sulaužytomis rankomis ir kojomis.

„Buvo siaubingas sprogimas. Daugiau nei dešimt žmonių – sulaužytomis rankomis ir kojomis, dvi merginos žuvo, jos ruošėsi namo“, – kalbėjo gyventojas.

„Rusai šturmui pasitelkė šarvuočius, tankus, daugybę pėstininkų. Padarysime viską, jog šturmą atlaikytume. Prašome nedelsiant iš gamyklos požemių į saugią teritoriją evakuoti visus civilius“, – pasakojo „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

Vakarų pareigūnai tvirtina, kad V. Putinas gegužės 9 d., Rusijoje švenčiamą kaip pergalės dieną, oficialiai paskelbs karą Ukrainai. Iki šiol jis primygtinai reikalavo tai vadinti specialia karine operacija, uždrausdamas tokius žodžius, kaip invazija ir karas. JAV turi žinių, jog artimiausiu metu Rusija planuoja aneksuoti dvi Rytines Ukrainos sritis, kuriose dabar vyksta pagrindiniai kovos veiksmai. Čia bus paskelbti referendumai.

Savo ruožtu, popiežius pareiškė, kad per susitikimą balandžio pabaigoje su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, politikas jam pasakė, kad V. Putinas gegužės 9 d. planuoja nutraukti invaziją į Ukrainą. Pontifikas taip pat atskleidė, kad nori asmeniškai susitikti su V. Putinu. Praėjus maždaug 20 dienų nuo karo pradžios jam išsiuntė žinutę, kad yra pasirengęs netgi nuvykti į Maskvą, tačiau jokio atsakymo popiežius dar iki šiol nesulaukė.

Pristatant šios „Kauno dienos“ studijos svečią užtenka paminėti vieną faktą: Lietuvai susipykus su Kinija, jis „šiek tiek“ pasidomėjo šia Azijos šalimi ir perskaitė apie jos kultūrą, ekonomiką bei politiką... 121 knygą.

Neaprėpiamos erudicijos, smalsumo ir iškalbos A.Puklevičius apie Rusijos įkūrimą, mongolių – totorių jungo įtaką šios šalies žmonių sąmonei ir Islamą, kuris rusams neįtiko tik dėl to, kad draudžia gerti alkoholį.

Taip pat pokalbyje: geografinių sąlygų įtaka rusų kolektyvinės sąmonės formavimuisi, kuri kardinaliai skiriasi nuo ukrainiečių individualizmo ar net anarchizmo. Kodėl JAV nereikėjo karo Ukrainoje bei Kinijos ir Indijos pozicija šioje situacijoje.

Apie Serbiją ir Vengriją, kurios jaučiasi amžinai nuskriaustos, neįtikėtino Nevzorovo atsivertimo priežastys ir kur Rusijos amžino noro visus pavyti ir aplenkti ištakos?

Kadyrovas TikTok žvaigždė, nacistinės Vokietijos atgailos pavyzdys Rusijai ir Putino baigties scenarijai.

„Visos didžiausios revoliucijos kyla dėl nepritekliaus, skurdo ir žmogaus neturėjimo ką prarasti“, – sako A. Puklevičius, „Kauno dienos“ studijos svečias.

Iš nuolat bombarduojamo ir apšaudomo Mariupolio miesto pabėgo jau daugiau nei 400 tūkst. gyventojų. Tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teigimu, karas Ukrainoje nėra vien tik tarptautinės teisės pažeidimas.

„Ukrainoje vykstantis karas – labai rimta invazija, tai nėra bet koks tarptautinės teisės pažeidimas, tai agresija pagal tarptautinę teisę, tai Jungtinių Tautų chartijos pažeidimas, toks pat, kokį matėme, kuomet Jungtinės Amerikos Valstijos įsiveržė į Iraką“, – teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.

Organizacija artimiausiu metu ruošiasi paskelbti išsamią ataskaitą apie Mariupolio mieste vykdomus nusikaltimus.

„Mes šiuo metu tiriame Mariupolio apgultį ir artimiausiu metu paskelbsime išsamią ataskaitą. Trukdymas humanitarinei evakuacijai ir gyventojų pabėgimui, civilių ir jų infrastruktūros naikinimas prilygsta karo nusikaltimui“, – sakė A. Callamard.

Nepavykus per porą dienų užimti Ukrainos ir karui besitęsiant jau daugiau nei mėnesį Jungtinės Karalystės analitikų teigimu, Rusija keičia savo karinę strategiją ir sieks užimti Donbasą. Tokiu atveju – Rusija galės diktuoti savo sąlygas Kyjivui ir bandyti padalinti Ukrainą į dvi dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Tai tiesiog įšaldytų Ukrainos teritorijas, kuriose vyktų ilgas ir sekinantis karas. Tuomet Rusija, galimai, suprastų, kad visgi nepavyks užkariauti dar daugiau žemės ar veržtis gilyn į Ukrainos teritoriją.

„Didžiausia grėsmė yra tai, kad Ukrainoje gali likti daugiau Rusijos kontroliuojamos teritorijos nei laisvos, ir tai viena iš rizikų, ties kuria Rusija koncentruojasi. Sieks kontrolės išlaikymo Donbaso administracinės srities viduje – tai pakeistų ir įtvirtintų Rusijos karinę poziciją, bet ši situacija netaptų įšaldytu konfilktu, nes konfliktai niekada tokiais nebūna: žmonės visada miršta, o pozicijos visada keičiasi. Tai tiesiog įšaldytų Ukrainos teritorijas, kuriose vyktų ilgas ir sekinantis karas. Tuomet Rusija, galimai, suprastų, kad visgi nepavyks užkariauti dar daugiau žemės ar veržtis gilyn į Ukrainos teritoriją“, – teigė „Chatham House“ karo analitikas Mathieu Boulegue.

Tačiau Rusija dar nepanaudojo visos turimos jėgos.

„Jie labai greitai gali sustiprinti ir išplėsti savo masinės artilerijos ugnį tam, kad visiškai sutriuškintų Ukrainos miestus. Taip, jie dar to nepadarė, bet je ir neatrodo ketinantys tai daryti, nes jie nebuvo tam įsipareigoję. Nors situacija Mariupolyje – tikrai prasta, jie dar neišnaudojo visko, ką turi savo sandėlyje“, – teigė karo analitikas.

Manoma, kad lėtas Rusijos puolimo tempas gali būti veiksnys, verčiantis V. Putiną sumažinti savo ambicijas ir imtis realistiškesnio požiūrio.

V. Putinas praeitą savaitę atšaukė vizitą, kurio metu turėjo dalyvauti katedros komplekso, taip pat apimančio dvasinį centrą ir mokyklą, iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kai Prancūzija griežtai sukritikavo Maskvos vykdomą bombardavimą Sirijoje.

Daugelį stebina naujasis statinys prie Senos upės Paryžiaus centre: penkiais didžiuliais paauksuotais kupolais papuošta katedra yra aiškiai matoma Šviesų miesto istorinėje širdyje.

Kaip pranešama, šis projektas taip pat kelia susirūpinimą Prancūzijos žvalgybos agentūroms, nes katedra yra arti vyriausybinių pastatų, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją.

V. Putinas užtikrino šiam projektui, kainavusiam per 100 mln. eurų, tvirtą finansinį ir politinį palaikymą. Katedra buvo pastatyta buvusiame valstybinės žemės sklype, kurį Maskva išpirko 2010 metais, kai Prancūzijai vadovavo prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

„Šį projektą galima sieti su tikinčiųjų poreikiais, bet jis tikriausiai (įgyvendina) Rusijos troškimą atidaryti kultūrinį ir religinį centrą Paryžiuje, nesusijusį su jos ambasada“, – naujienų agentūrai AFP sakė rašytojas ir ortodoksų dvasininkas Christophe'as Levalois (Kristofas Levalua).

V. Putinas palaiko glaudžius ryšius su įtakinga Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, o jos lyderis, patriarchas Kirilas, reikšdavo asmeninį palaikymą Kremliaus politikai – pavyzdžiui, karinei intervencijai Sirijoje.

Kirilas planuoja aplankyti Paryžių gruodžio 4 dieną ir pašventinti Šv. Trejybės katedrą. Jos interjerą planuojama baigti įrengti ateinančiais metais.

Kadangi V. Putinas atidarymo ceremonijoje trečiadienį nedalyvaus, jai vadovaus Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.

Keistas neaiškumas

Vis dėlto Prancūzijoje didėjanti ortodoksų bendruomenė, stiprinama imigracijos iš Rusijos, taip pat Artimųjų Rytų ir Balkanų, Kremliaus remiamą projektą vertina prieštaringai.

Paryžiuje jau yra viena ortodoksų katedra – Šv. Aleksandro Neviškio soboras – pastatyta rusų bendruomenės dar 1861 metais. Tačiau šis soboras yra pavaldus Stambulo, o ne Maskvos patriarchatui. Pastarasis yra laikomas labiau politizuotu.

Su Šv. Aleksandro Neviškio katedra susijęs istorikas Antoine'as Arjakovsky (Antuanas Aržakovskis) pabrėžė naujojo projekto „keistą ir problemišką neaiškumą“: jį finansuoja teoriškai sekuliari Rusijos valstybė, „supainiojanti religiją ir politiką už poros žingsnių nuo Eliziejaus rūmų (Prancūzijos prezidentūros) ir Užsienio reikalų ministerijos“.

Naujoji katedra atidaroma Prancūzijos ir Rusijos santykiams ne pačiu geriausiu metu. Šis projektas taip pat kelia rūpesčių prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui), Prancūzijoje vykstant įtemptiems nacionaliniams debatams dėl religijos vaidmens viešajame gyvenime – ypač po virtinės islamo ekstremistų atakų.

Praeitą savaitę vienoje išleistoje knygoje cituojami F. Hollande'o žodžiai, kad Prancūzijoje yra „problema dėl islamo“, nes musulmonų bendruomenei reikalingi savi maldos namai ir pripažinimas.

„Islamas kelia problemą ne todėl, kad savaime yra pavojinga religija, o dėl to, kad jis nori įsitvirtinti kaip religija respublikoje“, – valstybės vadovo pareiškimas cituojamas knygoje „Prezidentas neturėtų to sakyti“ (Un president ne devrait pas dire ca).

Šis žingsnis yra vertinamas kaip patvirtinimas, kad kariai ten bus ilgą laiką.

Pagal 2015 metų rugpjūtį Maskvos ir Damasko pasirašytą susitarimą Rusija įsteigė Hmeimimo oro pajėgų bazę, iš kurios pernai pradėjo operacijas, remiančias Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgas.

Oficialus V. Putino „neribotą“ laiką galiosiančios sutarties pasirašymas yra teisinis manevras, kuris, daugelio manymu, atvers kelią Maskvai paversti įsteigtą bazę nuolatine.

Susitarimas, kuriam pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai, buvo ratifikuotas, kai smarkiai padidėjo įtampa su Vakarais dėl Maskvos bombardavimų sukilėlių kontroliuojamame rytiniame Alepo mieste.

V. Putinas rugpjūtį paprašė įstatymų leidėjų ratifikuoti susitarimą, kuris Rusijos pajėgoms užtikrintų imunitetą nuo persekiojimo Sirijoje.

Po naujausių Damasko pajėgų ir Rusijos oro pajėgų puolimų Alepe Vakarai apkaltino Sirijos vyriausybę ir Rusiją dėl potencialių karo nusikaltimų.

Dar labiau pašlijus Maskvos santykiams su Vakarais, Kremlius sustiprino savo pajėgas Sirijoje, o pirmadienį paskelbė, kad ruošiasi pertvarkyti savo sovietų laikų karinio jūrų laivyno kompleksą Tartuso uostamiestyje į nuolatinę bazę.

Manoma, kad šiuo metu Maskva turi apie 4 tūkst. karių ir kelias dešimtis karo lėktuvų Hmeimimo oro pajėgų bazėje, kuri yra giliai vyriausybės valdomoje teritorijoje.

Vos prieš kelis mėnesius V. Putinas ir R.T. Erdoganas svaidėsi piktais kaltinimais dėl Sirijos.

Tačiau per derybas pirmadienį lyderiai turėtų patvirtinti šalių įsipareigojimą įgyvendinti svarbius energetinius projektus – nutiesti per Juodąją jūrą dujotiekį „Turk Stream“. Juo rusiškos dujos bus tiekiamos Europai, ir užbaigti pirmosios Turkijos atominės jėgainės statybas.

V. Putino ir R.T. Erdogano derybos Stambule bus trečiasis lyderių susitikimas nuo birželio, kai šalys sutarė imtis žingsnių normalizuoti dvišalius santykius.

Kai pernai lapkritį Turkijos naikintuvas prie sienos su Sirija numušė Rusijos karo lėktuvą, V. Putinas paskelbė Ankarai ekonomines sankcijas ir pradėjo tūžmingą žodžių karą su R.T. Erdoganu.

Tai išprovokavo rimčiausią krizę dvišaliuose santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.

Ekonominės sankcijos, kurios šiuo metu palaipsniui atšaukiamos, smarkiai sumažino dvišalės prekybos apimtis, o dėl Maskvos paskelbto užsakomųjų skrydžių į Turkiją draudimo, kuris jau panaikintas, drastiškai sumenko rusų turistų srautai.

V. Putinas ir R.T. Erdoganas susitiks pirmąją Pasaulio energetikos kongreso dieną. Šis kongresas, į kurį suvažiuoja svarbiausi energetikos sektoriaus veikėjai, atspindi Turkijos ryžtą būti svarbia tarptautine žaidėja nepaisant šalį krečiančių teroro išpuolių ir nesėkmingo pučo.

Rusija ir Turkija vis dar nesutaria dėl konflikto Sirijoje. Maskva yra pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo rėmėja, o Ankara jo pašalinimą iš valdžios laiko vienu iš svarbiausių savo strateginių tikslų.

Dar neseniai Rusiją karo nusikaltimais Sirijoje garsiai kaltinusi Turkija dabar, kai santykiai su Maskva kiek pagerėjo, nė žodžiu neužsimena apie pastarosiomis savaitėmis Damasko režimo vykdomą brutalų sukilėlių kontroliuojamų rajonų puolimą Alepe.

Gijimo procesas

Analitikai seniai kalba apie tai, kad Maskva ir Ankara linkusios demonstruoti pragmatizmą, kai santykiai tarp šalių yra geri, ir atidėti į šalį ginčus, sutelkiant dėmesį į strateginį bendradarbiavimą, įskaitant tikslą dvišalės prekybos metines apimtis padidinti iki 100 mlrd. JAV dolerių.

„IHS Energy“ vyriausiasis analitikas NVS ir Rytų Europai Andrew Neffas (Endrius Nefas) sakė, kad normalių dvišalių santykių atkūrimui greičiausiai reikės daugiau laiko, o dabar Turkija ir Rusija nusprendė sutelkti dėmesį į sritis, kuriose šalys gali bendradarbiauti.

„Vykstant gijimo procesui ir šalims stengiantis palikti praeityje pastarųjų dešimties mėnesių bjaurius dalykus, jos siekia sutelkti dėmesį į tokias sritis kaip energetika, kur abi suinteresuotos bendradarbiauti“, – sakė A. Neffas.

Pasak analitiko, R.T. Erdoganas nori pasinaudoti bendradarbiavimu su Rusija, kad pasiųstų žinią Ankaros partneriams Vakaruose, jog Turkija, kuri po nesėkmingo bandymo šalyje įvykdyti valstybės perversmą jaučiasi apvilta Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, „gali eiti savo keliu“.

Dujotiekis ar rožinė svajonė?

Numatyta, kad kasmet „TurkStream“ vamzdynu, kuris leis Maskvai sumažinti dujų tranzitą per Ukrainą, į Europą bus perpumpuojama 31,5 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų.

Tačiau analitikai jau seniai reiškia abejones dėl šio projekto ekonominės naudos, o dujotiekio statybos dar neprasidėjo.

„TurkStream“ vis labiau tampa panašus į rožinę svajonę, o ne dujotiekį, Politinių bei prekybinių ryšių atnaujinimas tik grąžina mus prie starto linijos take, nebūtinai nuvesiančiame prie finišo linijos“, – sakė A. Neffas.

Jis pridūrė, kad planai 2017 metais pradėti tiesti vamzdyną šiame etape atrodo „per daug optimistiški“.

Svarbiu pirmadienio derybų rezultatu gali tapti šalių susitarimas tęsti Akujaus atominės elektrinės Turkijos pietuose statybas. Tai bus pirmoji Turkijos branduolinė jėgainė, kurią R.T. Erdoganas laiko nuosavų angliavandenilių išteklių stokojančios šalies pastangų užsitikrinti didesnį energetinį savarankiškumą ramsčiu.

Po rugpjūčio 9 d. Sankt Peterburge įvykusio pirmojo susitikimo V. Putinas ir R.T. Erdoganas vėl pasikalbėjo rugsėjį Kinijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo kuluaruose.

Rusijos lyderis sakė, kad „reikia dar daug nuveikti“, siekiant atkurti visapusišką dvišalį bendradarbiavimą.

Pasaulio energetikos kongresą atidarys Saudo Arabijos energetikos ministras Khalidas al Falihas (Chalidas Falihas).     

V. Putinas į Kongreso dalyvius kreipsis vėliau pirmadienį ir taip pat surengs dvišales derybas su R.T. Erdoganu.

„Vakar vakare (ketvirtadienį) viename iš administracinio pastato Arbato gatvėje rastas vyro kūnas su šautine žaizda“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną neįvardytą teisėsaugos šaltinį.

Policija nustatė, kad auka yra prezidento reikalus tvarkančios bendrovės „Prezident servis“ generalinis direktorius D. Kriukovas.

45-erių metų vyras vadovavo įmonei, vykdančiai kompleksinę valdžios organų, organizacijų ir privačių asmenų aptarnavimo veiklą, sakoma „Interfax“ pranešime.

Tyrėjai vėliau nurodė, kad D. Kriukovas veikiausiai nusišovė ir kad šalia jo kūno rastas atsisveikinimo laiškas.

„Tyrėjams apžiūrint įvykio vietą ant žuvusio kūno rasti savižudybei būdingi pažeidimai. Be to, įvykio vietoje rastas atsisveikinimo laiškas“, – sakė „Interfax“ Tyrimų komiteto sostinės skyriaus atstovas spaudai.

Tyrėjai pridūrė, kad šio įvykio tyrimas tęsiamas.

PAGALBOS TELEFONAI:

*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
 

PAGALBA INTERNETU:

Papildoma informacija - www.klausau.lt