„Nuoširdžiai tikime ES ir Armėnijos bendradarbiavimo abipuse nauda, todėl palaikome šių santykių stiprinimą ir Armėnijos reformų darbotvarkę. Prie jos įgyvendinimo ir toliau esame pasirengę prisidėti sukaupta patirtimi ir ekspertize“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime cituojama ministrė pirmininkė.

Pranešime teigiama, jog susitikimo metu aptartas šalių bendradarbiavimas, ES ir Jerevano santykiai, Rusijos karas Ukrainoje, saugumo padėtis Pietų Kaukaze, Armėnijos ekonominės ir politinės aktualijos, reformų darbotvarkė.

Pažymima, jog premjerė pietų metu nurodė, kad tvarią taiką ir stabilumą Europoje užtikrinti gali tik Ukrainos pergalė. Ji taip pažymėjo, kad ypač svarbu efektyviai įgyvendinti tarptautines sankcijas, paliekant kuo mažiau spragų jų apėjimui, taip pat ir per trečiąsias šalis.

Trečiadienį abi šalys pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

I. Šimonytė akcentavo Lietuvos paramą taikiam, tvariam ir visapusiškam Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimui derybų pagrindu. Premjerė išreiškė lūkestį, jog prie to prisidės ir Lietuvos kartu su partneriais inicijuota ES stebėjimo misija Armėnijoje.

Pastaraisiais metais prekyba tarp šalių išaugo trigubai, bendroje spaudos konferencijoje su Armėnijos kolega Vaagnu Chačaturianu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mūsų šalys turi perspektyvų aktyviau bendradarbiauti ekonomikos srityje. Pastebėsiu, kad pastaraisiais metais mūsų dvišalė prekyba išaugo net 300 procentų“, – sakė šalies vadovas.

„Šią tendenciją norime toliau skatinti“, – pridūrė jis.

V. Chačaturianas Lietuvoje lankosi su oficialiu vizitu, jis su G. Nausėda dalyvaus abiejų šalių atstovų rengiamame verslo forume.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Armėnijos prezidentas teigė, kad su kolega aptarė ryšius sveikatos apsaugos, informacinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, aplinkosaugos, maisto pramonės, transporto, humanitarinėse srityse.

Armėnijai yra labai svarbu plėtoti ir stiprinti ryšius su draugiška Lietuva. Tam yra visos prielaidos.

„Armėnijai yra labai svarbu plėtoti ir stiprinti ryšius su draugiška Lietuva. Tam yra visos prielaidos“, – kalbėjo V. Chačaturianas.

G. Nausėda sakė, kad Lietuva taip pat toliau palaikys Armėnijos suartėjimą su Europos Sąjunga (ES).

Ši šalis yra ES Rytų partnerystės programos narė.

Lietuvos prezidentas teigė, kad kaip ES narė Lietuva yra pasirengusi padėti siekti ilgalaikės taikos, kuri yra būtina kuriant klestinčią demokratinę Armėnijos ateitį.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

G. Nausėda sakė, kad Lietuva palaiko tvarų ir visapusišką Armėnijos ir Azerbaidžiano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis.

Su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda Armėnijos lyderis aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, antradienį pranešė Prezidentūra.

Šalių vadovai taip pat dalyvaus Lietuvos ir Armėnijos verslo forume, kuriuo siekiama stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Armėnijos vadovo dukra Arpine Chačaturian lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur viešnią supažindins su pažangiomis technologijomis, skirtomis neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrai.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

Vasario pabaigoje Europos Sąjunga neramiame Armėnijos pasienyje dislokavo stebėtojų misiją.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą. Jis nusinešė daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido daug dešimtmečių kontroliuotas teritorijas.

Su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda Armėnijos lyderis aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui, antradienį pranešė Prezidentūra.

Šalių vadovai taip pat dalyvaus Lietuvos ir Armėnijos verslo forume, kuriuo siekiama stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Armėnijos vadovo dukra Arpine Chačaturian lankysis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur viešnią supažindins su pažangiomis technologijomis, skirtomis neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrai.

Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.

Vasario pabaigoje Europos Sąjunga neramiame Armėnijos pasienyje dislokavo stebėtojų misiją, Vakarams labiau įsitraukiant šiame regione, tradiciškai priklausiusiame Kremliaus įtakos sferai.

1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą. Jis nusinešė daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido daug dešimtmečių kontroliuotas teritorijas.