Kai kurie tėvai prašo Klaipėdos savivaldybės įvertinti galimybę paankstinti Klaipėdos darželių darbo laiką.

Esą šiuo metu tokio pobūdžio įstaigos ir visos jose esančios grupės mieste atsidaro 7.30 val. Klaipėda – viena nedaugelio savivaldybių, kurioje darželiai dirbti pradeda taip vėlai.

Teigiama, kad tokių miestų kaip Vilniaus, Šiaulių, Kauno, netgi Kretingos darželiai ar bent viena jų grupė veikia nuo 7 val. ir net dar anksčiau – nuo 6.30 val.

Vienas šių sprendimų ne tik sumažintų stresą tėvams, kurie stengiasi nepavėluoti į darbą.

„Pradedant darbą 7.30 val. sukeliama daug nepatogumų tėvams, kurie dirba nuo 8 val. ar anksčiau. Ypatingai sunku toms šeimoms, kuriose yra keli vaikai ir juos reikia pristatyti į skirtingas ugdymo įstaigas arba vienas/abu tėvai dirba už Klaipėdos miesto ribų. Jei nėra galimybės paankstinti darbo laiko visose grupėse, būtų galima kiekviename darželyje turėti papildomą paankstintą grupę, tarkime, nuo 7 val., iš kurios vaikai būtų nuvedami į savo grupes nuo 7.30 val. Vienas šių sprendimų ne tik sumažintų stresą tėvams, kurie stengiasi nepavėluoti į darbą, bet ir oficialiai padidintų auklėtojų apmokamų darbo valandų skaičių“, – teigia peticijos autoriai.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pagarsintas tėvų noras pasiekė miesto valdininkų ausis.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė Stefanija Vancevičienė patikino, kad kiekvienos įstaigos administracija, pasitarusi su tėvais ir išsiaiškinusi realų poveikį, gali pati apsispręsti dėl darbo laiko.

Tačiau galimybė atvesti savo atžalas pusvalandžiu anksčiau arba vėliau yra apmokama.

„Miesto tarybos sprendimu yra patvirtinta, jeigu įstaigoje vykdomos apklausos metu susidaro apie 20 vaikų grupė, tėvai gali mokėti papildomą mokestį ir tada grupė dirbtų nuo 7 val. ryto iki 19 val. Tačiau tokių grupių Klaipėdos mieste buvo sudaryta labai mažai. Tėvai pamėgino, tačiau vėliau jos iširo. Tiesiog nepasiteisino“, – patikslino pašnekovė.

Specialistė priminė, kad vis dar egzistuoja vadinamosios „savaitinės grupės“, veikiančios visą parą. Jose savo vaikus paliekantys tėvai su laiko problema nesusiduria.

S.Vancevičienė taip pat akcentavo, kad šiuo metu svarstomas naujas vienuolikos valandų rėžimo modelis (įprastas – 10,5 val.), pagal kurį darželių durys auklėtiniams būtų atveriamos nuo 7 val. Dabar specialistai skaičiuoja, kiek tas papildomas pusvalandis tėvams kainuotų.

Sistema yra lanksti ir kiekviena įstaiga pagal poreikį pati apsispręstų, kiek tokių grupių įsteigti.

„Dėl vieno ar trijų vaikučių kurti tokias grupes neapsimoka. Tai – piniginis klausimas, nes darbuotojams reikia atlyginimus mokėti ir visa kita kainuoja“, – teigė S.Vancevičienė.

Iki šiol nė vienas tėvų šiuo klausimu tiesiogiai į Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrių nesikreipė.

R. Vaitekūnienės dukra Karolina gimė su retu genetiniu Wolf-Hirschhorn sindromu, nulemtu ketvirtos chromosomos delecijos. Karolinos atveju, kaip pasakojo mama, šis genetinis sindromas buvo nulemtas dėl nežinomų priežasčių.

„Kaip ir visi tėvai mes norime suteikti geriausias įmanomas sąlygas augti, vystytis, mokytis. Norime tiesiog mylėti, gyventi paprastą šeimos gyvenimą, susikurdami aplinką, kurioje kiek įmanoma mažiau rūpesčių“, – dėstė kaunietė.

Sindromui, kamuojančiam mažąją Karoliną, būdingas labai stipriai atsiliekantis motorinis išsivystymas, dažnu atveju – vidutinė arba sunki protinė, labai retais atvejais silpna negalia, epilepsija, mažas ūgis, mažas svoris, atsiliekanti raida, galimas nebylumas, vaikai pradeda judėti nuo 2 iki 12 metų, tik 50 proc. vaikšto patys ar su pagalba.

Pernai kovą mergaitei atlikta gastrofundoplikacija ir suformuota gastrostoma implantuojant sagutės tipo gastrostominį vamzdelį. „Tai dar gana naujas dalykas Lietuvoje. Vaikas maitinamas tiesiai į skrandį gastrosomos sagutės ir prijungėjų pagalba. Reikalingos gastrostomos priemonės priemonės, medicininės paskirties mišiniai, pompos maistui suduoti“, – vardijo moteris.

Kaunietės žiniomis, daugelyje Vakarų šalių su šia medicinine intervencija gyvena pilnavertį gyvenimą: lanko darželius, mokyklas, socializuojasi.

„Mūsų atveju, vaikų darželyje reikalingas slaugytojos etatas, kuri galėtų maitinti Karoliną per gastrostomą. Spec. darželį galėtume gauti, tačiau jie neteikia maitinimo per gastrostomą paslaugos“, – pasakojo R. Vaitekūnienė, mergytę užrašiusi į Kauno lopšelį-darželį „Spindulėlis“. 

Pasak mamos, iš savivaldybės išgirdo, kad slaugos paslaugomis darželyje turi rūpintis patys tėvai. 

Miestas neabejotinai privalo rasti išeitis, kad problema būtų išspręsta. Tai turi būti atlikta kuo operatyviau, bet ne paskubomis. Reikalingi strategiški, kompleksiniai sprendimai. Lėšų klausimas čia nėra ir negali būti kliūtis.

Mamos teigimu, savivaldybė kažkodėl nesiima priemonių, kurios padėtų sveikatos srityje integruoti visas socialines grupes, pasyviai reaguoja į vaikų su slaugos poreikių integracijos klausimus.

„Įstatymas numato galimybę slaugos paslaugas gauti ne tik gydymo įstaigose, globos namuose ir namuose, bet ir kitose įstaigose. Formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką turi būti užtikrinamas socialinis teisumas, mažinamas atskirų visuomenės socialinių grupių atsilikimas nuo kitų visuomenės grupių, didinamas gyvenimo ekonominis ir socialinis našumas, kitaip tariant turi būti užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas“, – dėstė R. Vaitekūnienė.

Taigi  ir gastrostomas turintiems vaikams, reziumavo moteris, turi būti užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, kad vaikai nebūtų dirbtinai atskiriami nuo visuomenės ir socialinio gyvenimo, nuo kitų socialinių paslaugų prieinamumo. 

„Tai, kad vaikas turi specialių poreikių, neturi kliudyti normaliai vystytis, turėti galimybę lankyti darželį ir įgyti socialinius įgūdžius. Valstybė turi remti pažeidžiamas grupes ir sudaryti sąlygas tokiems vaikams lankyti darželius, nes taip būtų užtikrinamas ne tik vaiko socialinis integralumas į visuomenę, bet ir tėvų grįžimas į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą“, – kalbėjo R. Vaitekūnienė.

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigė, kad plačiau pakomentuoti tikriausiai galės kitos savaitės pabaigoje, nes tuomet turėtų vykti „nemažo masto pasitarimas“ ir galbūt jau bus priimti konkretūs sprendimai.

Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė teigė, kad pastebimas akivaizdus poreikis užtikrinti ir slaugos paslaugas atitinkamuose vaikų darželiuose. „Naujausiais duomenimis, su tuo susijusius prašymus dėl savo atžalų yra pateikusios keturios kauniečių šeimos“, – įvardijo oficialiai gautų prašymų skaičių vicemerė.

„Miestas neabejotinai privalo rasti išeitis, kad problema būtų išspręsta. Tai turi būti atlikta kuo operatyviau, bet ne paskubomis. Reikalingi strategiški, kompleksiniai sprendimai. Lėšų klausimas čia nėra ir negali būti kliūtis“, – kalbėjo R. Šnapštienė.

Anot jos, svarbu keisti požiūrį į tokias jautrias situacijas, kad taptų savaime suprantama, jog visi kauniečiai verti integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiais jos nariais.

„Šiandien būtų neatsakinga dalinti pažadus, tačiau jau artimiausiomis dienomis rengiame pasitarimą, kuriame spręsime, kaip efektyviausiai spręsti šiuos klausimus. Iškart po to neatidėliotinai imsimės veiksmų ir apie tai informuosime jų laukiančius kauniečius“, – sakė R. Šnapštienė.

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigė, kad plačiau pakomentuoti tikriausiai galės kitos savaitės pabaigoje, nes tuomet turėtų būti aiškūs „nemažo masto pasitarimo“ rezultatai, ir galbūt jau bus priimti konkretūs sprendimai.

Direktorė ginasi

Praėjusią savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas išplatino pranešimą, kad oficialiai registruoti aštuoni ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos atvejai ir visi jie susiję su "Pagranduku".

Darželio vadovės žiniomis, tik trims vaikams diagnozuota salmoneliozė, tačiau, NVSC turėtais duomenimis, tokių vaikų – keturi, jų skaičius iki penktadienio nepasikeitė.

"Ten, žinokit, trys buvo, bet paties dokumento (kad sirgo salmonelioze, – aut. past.) tai neturime. Ten tiesiog buvo du vaikai, kurie artimai bendrauja. Tai net neaišku, ar apskritai susiję su darželiu", – "Kauno dienai" bandė aiškinti lopšelio-darželio "Pagrandukas" direktorė Vida Bakutienė.

Pasiteiravus dėl trečiojo susirgusiojo, direktorė jį irgi buvo linkusi susieti su dviem pirmaisiais vaikais, nors jie lanko skirtingas grupes.

"Mes nežinome šeimos, kas su kuo bendrauja, bet bandysime tai išsiaiškinti", – sakė darželio vadovė. Susidaro įspūdis, kad daugiau dėmesio planuojama skirti ne papildomai infekcinių žarnyno ligų prevencijai ir darbuotojų, ir vaikų kolektyvuose, o šeimų asmeniniams ryšiams nagrinėti.

"Daugiau susirgimų nebuvo. Vienas vaikas pats pirmasis… Vienintelis ir yra", – įsitikinusi V.Bakutienė, kad į įstaigą salmoneliozės užkratą atnešė darželinukas ir juo pasidalijo su draugais.

"Labai tikiuosi, kad čia tik didelis burbulas, – sakė vadovė. – Esame įpareigoti apsiginti, todėl atliksime vietinį tyrimą: kas su kuo bendravo, kas iš kur. Tai labai turi reikšmės. Savo darbo praktikoje esu susidūrusi su atveju, kai šeimos bendravo, šventė gimtadienį kartu, o po to šaukė, kad darželyje kažkas. Gal prekybos centre kažkas, kažkokiame kioske… Mes tikimės, kad ne pas mus bus problema."

Direktorė pridūrė, kad karantinas grupėje, kurią lankė du susirgę vaikai, jau baigiasi. Pasirodo, mažyliai sunegalavo dar vasario pradžioje. "Pranešimo nebuvome gavę. Sužinojome iš tėvų, kai jie įkėlė į feisbuką. Tada pradėjome sekti", – kalbėjo V.Bakutienė.

Gali būti ir daugiau

NVSC "Kauno dienai" patvirtino, kad salmoneliozė yra diagnozuota jau keturiems minėtą darželį lankantiems vaikams.

NVSC Kauno departamento Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mikalauskienė teigė, kad keturi vaikai buvo paguldyti į ligoninę, dar keturi, kuriems pasireiškė ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos požymiai, buvo gydomi ar tebegydomi namuose.

Pasak specialistės, susirgusių vaikų amžius – nuo dvejų iki šešerių metų. "Penki susirgusieji skirtingų kolektyvo grupių, o trys susirgę vaikai iš vienos", – teigė K.Mikalauskienė.

Beje, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis (VMVT), Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigose paskutinis protrūkis buvo fiksuotas 2015 m. Pernai vienas protrūkis užfiksuotas viešojo maitinimo įmonėje, o pavienių atvejų užregistruota 82.

K.Mikalauskienė nesiėmė vertinti salmoneliozės protrūkio vaikų darželyje "Pagrandukas" masto, nes "tyrimas dar tęsiamas, o susirgusių asmenų skaičius dar bus tikslinamas".

Tyrimas dar tęsiamas, o susirgusių asmenų skaičius dar bus tikslinamas.

Tikrins visus darželius

V.Bakutienė pasakojo, kad darželis tik praėjusią savaitę sulaukė būrio tikrintojų. "Taip, taip. Antradienį visą dieną... Ir toliau mes vykdome visus nurodymus, stebime tą situaciją", – tikino vadovė. Anot jos, VMVT atstovai išsivežė daug maisto produktų likučių. "Apie 20 mėginių", – skaičiavo V.Bakutienė.

Pasak Kauno VMVT patarėjo Petro Tarvydo, "gavus pranešimą apie įtariamą ūmios žarnyno infekcijos protrūkį, galbūt kilusį dėl maisto tvarkymo įmonės veiklos, Kauno VMVT nedelsiant atliko patikrinimą minėtoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje".

Inspektoriai tikrino, kaip ruošiamas maistas šiame darželyje. Šiurkščių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau atrinkti ištirti laboratorijoje ploviniai nuo darbo aplinkos paviršių, darbuotojų rankų, darbo aprangos, kiaušinių, vištienos filė mėginiai.

"Visiems darželio maisto skyriaus darbuotojams nurodyta atlikti bakteriologinius tyrimus. Maisto tvarkymo skyrius įpareigotas atlikti generalinį valymą ir dezinfekavimą. Šios ugdymo įstaigos administracijai nurodyta organizuoti darbuotojams papildomus higienos įgūdžių mokymus maisto saugos ir higienos klausimais", – teigė P.Tarvydas.

Suskubta tikrinti ne tik šio darželio, bet ir kitų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyrius.

Biuro prekės su kiaušiniais

Anot K.Mikalauskienės, salmoneliozės protrūkio tyrimas vyksta, todėl galutinės apibendrinančios išvados bus pateiktos, kai visos dalyvaujančios institucijos užbaigs darbą.

Maisto produktus "Pagrandukui" pristato įvairios bendrovės. Visus tiekėjus, išskyrus vieną, yra atsirinkusi pati darželio bendruomenė. Su jais bendradarbiaujama jau senokai.

Kiaušinių, per kuriuos kaip ir per kitą gyvūninį maistą (paukštieną, kiaulieną ir pan.) dažniausiai užsikrečiama salmonelioze, tiekėjas pasikeitė prieš maždaug mėnesį.

Skelbtą centralizuotą maisto produktų tiekimo viešąjį pirkimą laimėjo bendrovė, kuri iki šiol buvo žinoma tik dėl veiklos, kuri yra labai nutolusi nuo mitybos. Tai yra biuro, mokyklinių prekių ir paslaugų tinklas "Officeday".

Ar darželio vadovė nenustebo, kad kiaušinius įstaigai tieks kanceliarinių prekių bendrovė? "Ką aš žinau… Bet jie ten su "Sanitex" kažkaip… Ta pati vadybininkė dirba "Sanitex". Nesikišu į tuos dalykus. Kai mes pirkimą darome, analizuojame, ar tiekėjas yra patikimas, o dabar ne mes pirkimą darėme, savivaldybė", – teigė direktorė.

"Officeday" tinklalapyje teigiama, kad bendrovė priklauso "Sanitex" plataus vartojimo prekių didmeninės prekybos, distribucijos ir logistikos įmonių grupei. Įmonės komentaro, ką mano apie įtarimus, kad galbūt ji prisidėjo prie salmoneliozės protrūkio, nesulaukėme.

Mėsą "Pagrandukui" tiekiančios bendrovės "Vigesta" atstovė "Kauno dienai" teigė, kad bendrovė šioje srityje dirba jau seniai, saugiai, gamybos kontrolė – didžiulė, laikomasi visų taisyklių ir reikalavimų. "Kol kas nėra ko komentuoti, nes vyksta tyrimas", – kalbėjo atstovė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Higiena ir netinkamas apdorojimas

NVSC specialistai aiškino, kad sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Salmonelės gana atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydoma liga progresuoja.

Bakterijų gali būti randama žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, tinkamai termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta.

Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius: nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė, maisto produktų laikymo temperatūros režimų pažeidimai, netinkamas maisto atitirpinimas, panaudoti užteršti komponentai termiškai neapdorotame maiste, kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje: tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai, žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi, nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas; nepakankamas aplinkos paviršių valymas, netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo, prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.

Balandžio 8 d. apie 20 val. Alytuje, Vilties g. 28A, buvo galimai padegtos buvusio lopšelio darželio „Eglutė“ patalpos.

Vaizdo įraše matosi, kaip trys asmenys pabėga iš darželio teritorijos peršokdami tvorą.

Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, policija prašo atsiliepti asmenis, mačiusius minėtą įvykį, atpažinusius vaizdo įraše užfiksuotus asmenis ar galinčius suteikti tyrimui reikšmingos informacijos.

Policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Ievą Baziukevičienę tel. +370 700 65732, el. p. ieva.baziukeviciene@policija.lt arba bendruoju pagalbos telefonu – 112.

Ar pastebėjote kada nors vaikų akis, sekančias besisukantį futbolo kamuolį? Ar matėte, kiek euforijos jų veiduose, kuomet kamuolys įsisupa vartų tinkle? Kauno lopšelio-darželio "Želmenėlis" vaikai tai patiria kasdien. Reguliariai ir nuosekliai vykstančios vaikų futbolo treniruotės tiek uždegė jaunuosius nenuoramas vaikytis kamuolį, gyventi rungtynių azartu, kad dabar jau ir nebeįsivaizduojame laiko be juodai- balto apvalaus bičiulio.

Visais metų laikais- tiek sporto salėje, tiek esant galimybei- ir lauke, kuomet šilta, vykstančios šeimų futbolo varžytuvės, kurios pritraukia visus mikrorajono gyventojus aistringai sirgti už kurią nors šeimyną. Mes galime džiaugtis, kad mūsų ugdytiniai sportuoja, judriai ir sveikai gyvena. Jie puikiai pažįsta personažą „Futbolinį“ ir mielai su juo bičiuliaujasi. Į šeimų turnyrus, kurie jau vyksta  ketverius metus, nebereikia šaukte šaukti tėvelius, jie jau tik prasidėjus diskusijoms, kada darome klausia- ar tikrai vyks...juk laukiame.

Galime džiaugtis ir didžiuotis galimybe ketvirtus metus iš eilės organizuoti futbolo turnyrą „Želmenėlio“ taurei laimėti.  Šiemet inirtingai besivaržę bei skirtingas futbolo šalių komandas parodijavę jaunieji „Želmenėlio“ futbolininkai įnirtingai kovėsi dėl šios taurės. Nuo mankštos-apšilimo pradėjusios komandos kovėsi penkias dienas.

Džiugu, kad futbolas vaikams teikia visavertį džiugesį, talkina jų lyderystės atsiskleidimui ir įgalina juos varžytis garbingai, mokant pripažinti ir pralaimėjimą, kurį jie įstiprina dar didesne treniruočių jėga. Mes džiaugiamės, kad mūsų įstaigos vaikų stiprybė- sporte, kūrybiškume, o ne negatyviuose dalykuose. Didžiuojamės pakvietę juos į darželį, į kurį nori kiekvienas vaikas, kur burtus krečia futbolo kamuolys.