Anot Briuselyje įsikūrusios „Medicines for Europe“ asociacijos, ji jau du kartus laišku kreipėsi į šalies institucijas įspėdama dėl šios situacijos.

„Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių Europoje. Nors gamybos ir tiekimo kaštai auga, generinių vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų", - sako asociacijos vadovas Adrianas van den Hovenas.

Šią savaitę jis lankosi Lietuvoje, antradienį asociacijos atstovas susitiks su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte.

Anot A. van den Hoveno, generiniai vaistai ir taip yra pigesni, o taikant išorinį referavimą kaina turėtų būti mažinama antrą kartą. To rekomenduoja nedaryti EURIPID - tarptautinė duomenų bazė vaistų kainoms patikrinti.

A. van den Hoveno teigimu, šalys, norėdamos užtikrinti vaistų prieinamumą savo pacientams, pastaraisiais metais stengiasi peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad būtų atsižvelgta bei lanksčiai reaguojama į rinkos situaciją, infliacijos poveikį ir tiekimo problemas. Tuo metu Lietuvos politika, anot „Medicine for Europe“, veda prie generinių vaistų kainų įšaldymo, kuris „kelia grėsmę šalies rinkos tvarumui ir menkina pacientų galimybes įsigyti vaistų“.

Kaip skelbia Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM), generiniai vaistai – originalių vaistų kopijos, juos gamina daug gamintojų, yra konkurencija, todėl jų kainos mažesnės. Ją lemia tai, kad generinio vaisto gamintojui nereikia atlikti išsamių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, kuriems būtinos didelės investicijos.

Anot SAM, senesni generiniai vaistai yra pigesni už inovatyvius vaistus, nes vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, generiniai vaistai turi būti ne mažiau kaip 50 proc. pigesni už analogiškus inovatyvius preparatus. Tai leidžia pacientams sutaupyti.

Kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimus numatantis įstatymo projekto pateikimas įtrauktas į antradienio vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkėje numatyta, kad parlamentarams jį pristatys Sveikatos apsaugos ministras  Arūnas Dulkys.

Prognozuoja, kad mažės vaistų

Asociacijų vertinimu, nauja įstatymo redakcija nespręs įsisenėjusių problemų ir gali dar labiau siaurinti kompensuojamųjų vaistų pasirinkimą Lietuvoje.

„Suprantame, kad šį įstatymo projektą skubama priimti, siekiant iki 2023 m. sausio 2 d. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau būtina įvertinti, kad šie pakeitimai nustatys vaistų gamintojams tokį reguliavimą, kurio pasekmes pajaus pacientai. Dėl to tikimės, kad svarstant projektą Seimo Sveikatos reikalų komitete, bus įsigilinta į gamintojų argumentus ir suformuluoti iš esmės pacientams vaistų prieinamumą sprendžiantys pakeitimai“, – sako VGA vadovė Rasa Bričkienė.

Anot jos, pagal numatomą reguliavimą, didžioji dalis vaistų negalės patekti į kainyną dėl vis dar griežtų reikalavimų ir neprognozuojamų ekonominių rodiklių tokių kaip kylanti infliacija, augančios žaliavų bei energijos kainos.

„Pacientų priemokų reguliavimas turi būti toks, kad pats pacientas nuspręstų, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. Tai reikštų, kad valstybė kompensuoja į kompensavimo sąrašus įtrauktą vaistą, o pacientas prisimoka jam tenkančią dalį. Sudarius šias galimybes, būtų amortizuojamos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos numatyta rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, dėl ko kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas Lietuvoje mažėtų“, – sako R. Bričkienė.

Neigiami signalai dėl konkurencijos

LVIA vadovo Donato Parulio teigimu, nors Lietuvos vaistų politikoje pabrėžiamas įsipareigojimas gerinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, tačiau siūlomi pakeitimai numatomos naudos neatneš.

„Priešingai, dabar numatytos nevienodos konkurencinės sąlygos naujiems medikamentams ir tiems, kurie jau įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Reikalavimai yra neproporcingi bei pertekliniai – tai ir referavimas į penkių valstybių žemiausių kainų vidurkį, ir reikalavimas pasiūlyti žemesnę kainą. Be to, įstatymo projektas yra parengtas, neatlikus teisinio poveikio konkurencijai vertinimo“, – sako D. Parulis.

Kelios valstybės institucijos, tarp jų Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba, vertindamos vaistų kainų reguliavimą ir įšaldymą, anksčiau ne kartą nurodė tokio reguliavimo neteisėtumą̨. Anot jų, tai ne tik prieštarauja konkurencijos logikai, bet ir siekiui didinti vaistų̨ prieinamumą.

Nauja Farmacijos įstatymo redakcija rengiama po to, kai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pakeitimai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.

Be to, VGA rekomenduoja kiekvienam naujam pacientui pirmiausiai siūlyti patį pigiausią vaistą rinkoje – taip ligonių lėšos būtų pradėtos taupyti automatiškai.

„Vaistų kaina turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant tik į vaistus, teikiamus Lietuvos rinkai. Gamintojai turėtų susimažinti kainas iki referentinių šalių kainų vidurkio, kuris turėtų būti skaičiuojamas pagal vaistus, parduodamus Lietuvoje. Taip pat kompensuojamai kainos daliai apskaičiuoti VGA siūlo naudoti vaistus įtrauktus į kainyną mūsų šalyje. Taip būtų pasiektas kainų ir priemokų sumažėjimas, nes visi vaistai, norintys patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, turėtų būti ne brangesni nei referentinių šalių vidurkis bei kompensuojamoji vaisto kainos dalis būtų apskaičiuojama, vertinant į Lietuvą tiekiamų vaistų kainomis. Esame įsitikinę, kad į vidurkį įtraukiant abiejose šalyse pasiekiamus vaistus pavyktų užtikrinti adekvačius reikalavimus vaistų gamintojams bei tiekėjams ir efektyvią konkurenciją tarp gamintojų“, - teigia VGA direktorius, farmacijos daktaras Albertas Bertulis.

Gali susidaryti situacija, pagal kurią 90 proc. pacientų, naudojančių kompensuojamus vaistus, turės arba pakeisti preparatus, prie kurių yra įpratę, arba mokėti už juos kur kas daugiau.

VGA siūlo nuo pacientų edukavimo pereiti prie konkrečių veiksmų, siūlant pačią pigiausią veikliosios medžiagos alternatyvą.

„Pacientas pradėtų vartoti vaistą, kuris ateityje tikrai bus pasiekiamas. Šiuo metu lėšos skiriamos vartotojų švietimui, bet jei pacientas pradėtų vartoti naujus vaistus nuo pigiausios alternatyvos, jo lėšos būtų pradėtos taupyti automatiškai“, - pažymėjo A. Bertulis.

Vaistų gamintojų asociacijos atstovai kovo 31 d. susitiko su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir išdėstė jam, kokius esminius pakeitimus reikėtų priimti, siekiant užtikrinti gamintojų konkurencingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošiasi keisti kompensuojamųjų vaistų sąrašo sudarymo tvarką.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma įvesti tvarką, pagal kurią gamintojo deklaruota kaina Lietuvai turi ne daugiau 10 proc. viršyti tų pačių vaistinių preparatų minimalių kainų referencinėse šalyse vidurkį. Kitaip tariant, į kompensuojamų vaistų sąrašą preparatas pateks tokiu atveju, jei jo kaina bus ne daugiau kaip dešimtadaliu didesnė nei kitose šalyse nustatytų tokių pat preparatų minimali kaina. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams Lietuvos gyventojai sutaupys 20 mln. eurų.

Vaistų gamintojų asociacija baiminasi, kad dabartinis Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamas pasiūlymas gali užverti daliai gamintojų kelią į Lietuvos rinką.

„Manome, kad įvedus tokius reikalavimus kainos vidurkis gali būti per žemas, jog jį įveiktų didelė dalis gamintojų. Gali susidaryti situacija, pagal kurią 90 proc. pacientų, naudojančių kompensuojamus vaistus, turės arba pakeisti preparatus, prie kurių yra įpratę, arba mokėti už juos kur kas daugiau. Reali situacija, jog sau įprastus vaistus pacientas turės pirkti be valstybės kompensacijos, o vietoj 5 proc. PVM jam bus taikomas 21 proc. mokestis, todėl vaistų kaina dar labiau padidės“, pabrėžė A. Bertulis.

VGA vadovo nuomone, tik vieno vaistinio preparato kompensavimas kelia abejonių, kad bus pakankamai atsižvelgta į pacientų interesus. „Pagal dabartinę kainų vidurkio nustatymo sistemą gali nutikti taip, jog paprasčiausiai nebeliks dviejų tokius pačius preparatus parduodančių gamintojų. Pritaikius siūlomą tvarką, daugumai pacientų gali nebelikti jokios alternatyvos kaip tik rinktis vienintelį Lietuvoje dar parduodamą vaistą. Manome, kad svarbu išvengti tokios situacijos ir užtikrinti efektyvią konkurenciją“ – reziumavo farmacijos daktaras A. Bertulis.

Apie tai – pokalbis su Vaistų gamintojų asociacijos direktoriumi dr. Albertu Bertuliu.

– Pastaruoju metu dažnai girdime teiginius, kad Lietuvoje pacientai gydomi „senais vaistais“, kurie yra ir gerokai brangesni nei kitose Europos šalyse. Tiesa?

– Terminas „seni vaistai“ vartojamas nekorektiškai. Yra patentiniai ir nepatentiniai ar generiniai vaistai. Vaisto patentas galioja dešimt metų. Jam pasibaigus, preparatą gali gaminti kitos farmacijos bendrovės. Dauguma pacientų gydomi nepatentiniais kompensuojamaisiais vaistais, ypač tokiose terapinėse srityse kaip širdies ir kraujagyslių, infekcinės, nervų ir kitos ligos.

Nors dar prieš kelerius metus šie vaistai buvo patentiniai ir laikyti inovatyviais. Dabar dauguma naujų vaistų registruojama siaurų specializuotų sričių, pavyzdžiui, onkologijos, imunologijos, endokrinologijos ligoms gydyti. Diegdami inovacijas šiose srityse negalime mažinti vaistų prieinamumo plačiose terapinėse srityse, kurios turi svarbią reikšmę sergamumo ir mirtingumo rodikliams. Svarbiausias kriterijus yra ne vaisto naujumas, o jo efektyvumas, lyginant su anksčiau taikytu gydymu

– Neseniai paviešintame vienos patentinių vaistų verslo struktūros užsakytame kainų tyrime teigiama, kad valstybė galėtų sutaupyti milijonus, mažindama nepatentinių vaistų kainas. Pritartumėte?

– Atliktas ne vienas vaistų kainų tyrimas, tik ne visi jie pristatyti visuomenei. Jų metodikos ir tiriamosios imtys skyrėsi, todėl skyrėsi ir rezultatai. Vaistų gamintojų asociacijos pozicija, kad tokių tyrimų neturėtų atlikti suinteresuotos vaistų verslo asociacijos, kurios gali tendencingai iškreipti rezultatus sau naudinga linkme.

Pavyzdžiui, siekiant parodyti, kad Lietuvoje yra per aukštos nepatentinių vaistų kainos, Lietuvos kainos buvo lyginamos su pačiomis mažiausiomis Europos šalių kainomis. Tokiu būdu tarsi siūloma Lietuvoje, kuri yra viena mažiausių Europos šalių, nustatyti pačias mažiausias Europoje vaistų kainas. Toks siūlymas visiškai nelogiškas ekonominiu požiūriu, nes gaminant produkciją mažomis partijomis, jos savikaina visada didesnė.

– Kaip, jūsų nuomone, būtų objektyviausia lyginti vaistų kainas?

– Reikėtų Lietuvos kainas lyginti su Europos šalių mažiausių kainų vidurkiais. O objektyvius kainų tyrimus turėtų atlikti komerciškai nesuinteresuotos valstybės institucijos. Sveikatos apsaugos ministerija neseniai atliko vaistų kainų palyginamąjį tyrimą, naudodama Europos šalių valstybės institucijų oficialiai pateiktą informaciją apie vaistų kainas. Ir šis tyrimas rodo visai ką kita – daugumos Lietuvoje parduodamų nepatentinių vaistų kainos jau dabar yra mažesnės už Europos šalių mažiausių vaistų kainų vidurkius. Be to, Lietuvoje kaip ir daugumoje kitų Europos šalių naudojama referencinė vaistų kainų sistema, kuri užtikrina nuolatinį Lietuvos kainų mažėjimą, mažėjant vaistų kainoms kitose Europos šalyse.

Ką atskleidė SAM atliktas vaistų kainų tyrimas?

Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas vaistų kainų tyrimas atskleidė, jog beveik 80 proc. šalyje kompensuojamųjų vaistų kainos, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra mažesnės. Pasak SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės, specialistai atliko 25 Europos šalių vaistų mažmeninių kainų palyginimą, naudodami oficialią Europos vaistų deklaruotų kainų informacinę sistemą EURIPID.

Lygintos 842 vaistų kainos, tarp jų – nepatentinių, patentinių, taip pat 100 vaistų, kuriems išleidžiama daugiausiai PSDF biudžeto lėšų, ir 100 vaistų, kuriems išrašoma daugiausia receptų, vaistų kainos. Lygintos gamintojų oficialiai deklaruotos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne vaistų kainos ir kainos po gamintojų suteiktų nuolaidų.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vaistų kainos nėra pačios mažiausios Europoje, tačiau daugumos (78,6 proc.) jų po nuolaidų yra mažesnės už Europos šalių mažiausių kainų vidurkį. Šis vidurkis apskaičiuojamas kiekvienoje Europos šalyje imant mažiausią vaisto kainą pagal tarptautinį pavadinimą. Atlikus 842 vaistų kainų palyginimą nustatyta, kad 4,9 proc. vaistų kainos kainyne Lietuvoje yra mažiausios Europos Sąjungoje, o palyginus kainas po nuolaidų – 9,6 proc. vaistų kainos Lietuvoje yra mažiausios Europos sąjungoje“, – sako G.Krukienė.

Lyginant Lietuvos vaistų kainas su 25 Europos šalių kainomis įvairiais pjūviais, gautos panašios išvados. Beveik 79 proc. vaistų kainos mažesnės už Europos šalių mažiausių kainų vidurkį. Anot G. Krukienės, tai rodo, kad Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sistema ir SAM diegiamos vaistų kainodaros priemonės efektyviai užtikrina mažesnes vaistų kainas Lietuvoje.

Dar keli tyrimo skaičiai

Lyginant nepatentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 7,8 proc. vaistų kainos yra mažiausios Europoje. Vertinant nepatentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 78,2proc. vaistų kainos yra mažesnės už Europos mažiausių kainų vidurkį.

Lyginant patentinių vaistų kainas po nuolaidų nustatyta, kad Lietuvoje 14 proc. vaistų kainos po nuolaidos yra mažiausios Europoje. Vertinant patentinių vaistų kainas po nuolaidų buvo nustatyta, kad Lietuvoje 79,6proc. vaistų kainos po nuolaidos yra mažesnės už Europos mažiausių kainų vidurkį.

Komentarai

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

„Svarbu užtikrinti ne tik kuo mažesnes vaistų kainas, bet ir stabilų vaistų tiekimą, jų pasirinkimą ir asortimentą. Nuo to priklauso pacientų gydymo kokybė. Tvari vaistų kompensavimo sistema turi užtikrinti pusiausvyrą tarp patentinių ir nepatentinių vaistų prieinamumo. Jos negalima paversti vaistų gamintojų kovos lauku.

Svarbiausia – pacientų gydymo kokybė ir jų interesai. Yra daug kompensavimo sistemos modelių, tačiau ne visi jų geriausiai atitinka pacientų interesus. Ministerija turi konkrečių planų, kaip galima toliau mažinti vaistų kainas, nemažinant vaistų asortimento ir prieinamumo. Pavyzdžiui, vaistų grupavimas – kada kompensuojama kaina nustatoma pagal mažiausią kainą grupėje.

Taip pat reikia padirbėti pacientų ir vaistininkų švietimo srityje, nes Lietuvoje nepakankamas žmonių pasitikėjimas mažiau kainuojančiais generiniais vaistais. Vakarų Europos šalyse niekam nekyla abejonių dėl jų kokybės ir efektyvumo. Šiose šalyse generiniai vaistai yra plačiausiai vartojamų vaistų grupė, skaičiuojant receptų skaičių, pagal kuriuos išduoti vaistai, tai sudaro apie 80 proc. O Lietuvoje generinių vaistų suvartojimas yra apie 50 proc.

Lietuvoje dažnai pacientai pasirenka brangiau kainuojantį „originalų“ vaistą, kurio patentas pasibaigęs, tokių vaistų vartojimas Lietuvoje sudaro net apie 36 proc. Jeigu pacientai atidžiai pasižiūrėtų į monitorius vaistinėse ir pasirinktų mažiausiai kainuojančius vaistus, jie galėtų sutaupyti, ypač tie, kurie gydomi keliais vaistais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek brangiau kainuojančio originalaus nepatentinio vaisto, tiek analogiško generinio vaisto veiklioji medžiaga ta pati.“

„Sorainen“ advokatų kontoros partneris Daivis Švirinas:

„Svarbu, kad vaistų kompensavimo sistema būtų skaidri ir užtikrintų sąžiningą vaistų gamintojų konkurenciją. Suinteresuotos patentinių vaistų verslo struktūros siūlo atskirti patentinių ir nepatentinių vaistų kompensavimo biudžetus ir nustatyti skirtingas kainodaros taisykles patentiniams ir nepatentiniams vaistams.

Mano nuomone, negalima vaistų skirstyti pagal vaistų gamintojus arba patentinį statusą. Juo labiau nustatinėti vaistų rinkos dalyviams skirtingas kainodaros ar kompensuojamų kainų skaičiavimo taisykles. Užuot bandę „tempti paklodę į savo pusę“, vaistų rinkos dalyviai turėtų konstruktyviai bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija, siekdami geresnio vaistų prieinamumo ir pacientų gydymo kokybės.“