Tačiau V. Gerasimonas neužsiminė, kad šiuos įvykius sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį. Perspektyvoje konfliktas gali paaštrėti, sakė jis. Ankstesnės pasitikėjimą skatinančios priemonės dėl saugumo Europoje esą prarado prasmę. Tačiau Maskva toliau laikosi taisyklių, kad išvengtų incidentų, pažymėjo V. Gerasimovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Reaguodama į Suomijos narystę NATO, Rusija steigs naujas karines apygardas Leningrado ir Maskvos sritims, teigė V. Gerasimovas. Apie tokius planus prieš tai jau kalbėjo ir gynybos ministras Sergejus Šoigu bei prezidentas Vladimiras Putinas.

„Mus siejo draugiškiausi, nuoširdžiausi santykiai“, – sakė V. Putinas interviu televizijai apie kaimynę Suomiją. „Nebuvo jokių problemų. Tačiau dabar bus, nes mes steigsime Leningrado karinę apygardą ir ten sutelksime tam tikrus karinius dalinius“, – praėjusį sekmadienį kalbėjo Kremliaus vadovas.

Leningrado administracinis centras yra Sankt Peterburgas, tačiau sritis vis dar vadinama senuoju sovietiniu Leningrado pavadinimu.

V. Gerasimovas buvo vienas iš dviejų pagrindinių „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino taikinių.

Rusijos gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše pareigūnai informuoja V. Gerasimovą apie Kyjivo bandymą smogti Rusijai ir aneksuotam  Ukrainos Krymo pusiasaliui.

Generolas Viktoras Afzalovas V. Gerasimovui pranešė, kad Rusijos oro gynyba numušė tris Ukrainos raketas S-200.

„Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – teigė V. Afzalovas.

Raketos buvo nukreiptos į Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su Krymu, ir Morozovsko aerodromą Rostovo pasienio regione.

V. Gerasimovui taip pat buvo nurodyta, kad kitos dvi raketos buvo neutralizuotos elektroniniu būdu.

V. Gerasimovas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ištisus mėnesius iki „Wagner“ sukilimo buvo smarkiai kritikuojami J. Prigožino.

Po nepavykusio maišto imta spėlioti, jog Rusijos karinėje vadovybėje gali įvykti permainų.

Vis dar neaiškus generolo Sergejaus Surovikino, kuris, kaip manoma, palankiai vertina „Wagner“, likimas.

Pirmadienį paviešintoje filmuotoje medžiagoje nematyti S. Surovikino, kuris oficialiai tebėra V. Gerasimovo pavaduotojas ir Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, kariuomenės generolas Valerijus Gerasimovas paskirtas jungtinės karinių pajėgų grupės vadu“, – pranešė ministerija.

Sergejus Surovikinas, pastaruosius tris mėnesius vadovavęs Rusijos pajėgoms Ukrainoje, taps V. Gerasimovo pavaduotoju, pranešė ministerija.

S. Surovikinas dirbs kartu su kitais dviem generolais – Olegu Saliukovu ir Aleksejumi Kimu.

„Specialiosios operacijos vadovavimo lygio padidinimas susijęs su užduočių masto padidėjimu ir būtinybe organizuoti glaudesnę karių sąveiką“, – teigė ministerija.

S. Surovikinui, negailestingumu garsėjančiam kariuomenės veteranui, buvo pavesta pakeisti padėtį Ukrainoje spalio mėnesį, kai Rusijos kariuomenė patyrė daugybę pralaimėjimų mūšio lauke.

Praėjus dviem dienoms po S. Surovikino paskyrimo, Rusijos kariuomenė pranešė apie strateginius pokyčius ir pradėjo dronų ir raketų atakas prieš Ukrainos infrastruktūros objektus, dėl kurių keliuose miestuose nutrūko elektros energijos ir vandens tiekimas.

Praėjus vos mėnesiui po jo paskyrimo, Rusija pasitraukė iš pietinio Chersono miesto – vienintelės regioninės sostinės, kurią buvo užėmusi.

Nuo to laiko fronto linija pasaulyje stabilizavosi.

Maskvos pajėgos taip pat vadovauja ilgam ir kruvinam mūšiui rytuose aplink Bachmutą ir Soledarą, kur padėtis trečiadienį buvo neaiški.

Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ teigė kontroliuojanti vartų miestą Soledarą, o Kremlius įspėjo per anksti neskelbti pergalės.

Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley (Marku Miliu) ir kad „pokalbio metu... toliau buvo aptariama situacija, susijusi su galimu „nešvarios bombos“ panaudojimu Ukrainoje“.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Ukraina jau beveik baigė kurti „nešvarią bombą“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės greitai atmetė Maskvos kaltinimus, o Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė „akivaizdžiai melagingus“ Rusijos teiginius.

Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos vyks Rytų karinėje apygardoje rugpjūčio 30–rugsėjo 5 d., pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Pasak jo, karines pratybas ves Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas, kariuomenės generolas Valerijus Gerasimovas.

„Iš Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų iš viso bus įtraukta daugiau nei 250 karių“, – rašoma pranešime.

Melagiena buvo skelbta per Rusijos televiziją. Buvo rodomos Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įrašas, kuriame esą matyti V. Gerasimovo vizitas. Iš tiesų filmuotoje medžiagoje panaudotos senos nuotraukos iš gegužės 5 d.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija nenurodė, kuriame fronto sektoriuje tariamai lankėsi Generalinio štabo vadas.

Propagandistai teigė, kad V. Gerasimovas „išgirdo vadų ir kitų pareigūnų pranešimus apie specialiosios operacijos užduočių vykdymą“.

Tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pranešė Pentagonas.

Jungtinių štabų viršininkų komiteto pirmininkas M. Milley ir Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas „aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus“, sakė JAV Jungtinių štabų atstovas, nepateikęs jokių kitų detalių.

Remiantis Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamos televizijos „Zvezda“ pranešimu, skambutis įvyko M. Milley prašymu ir jiedu kalbėjo apie padėtį Ukrainoje.

Pastarąjį kartą jiedu kalbėjosi telefonu vasario 11 d., kai Vašingtonas viešai perspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad perspėjimai atgrasys Maskvą nuo šių veiksmų. „Nuo tada iki šiandien jie nesikalbėjo", – sakė Jungtinių štabų atstovas spaudai Seanas Riordanas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 d. surengė pirmąsias nuo karo pradžios diskusijas. Tuomet L. Austinas paragino rusus įgyvendinti „neatidėliotinas paliaubas“. Tačiau Pentagono atstovas vėliau pareiškė, kad skambutis „neišsprendė jokių aštrių problemų ir neprivedė prie tiesioginio pasikeitimo to, ką rusai daro ar ką jie sako“.

Pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui didinant ginklų paramą Ukrainai ir Kongresui ketvirtadienį patvirtinus naują 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą.

Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas kalbėjo kanalui „Ukraina 24“ .

„Iš dalies galime sutikti, kad karas Ukrainoje taps intensyvesnis ir dar kruvinesnis. Artimiausiomis savaitėmis tikimasi karo veiksmų eskalavimo“, – sakė O. Ždanovas.

Viešai neatskleistais eksperto duomenimis, generolas V. Gerasimovas buvo nušalintas nuo „specialiosios operacijos“ dėl to, kad neįvykdė pavestų užduočių.

Pasak karo eksperto, naujas Rusijos pajėgų vadas, norėdamas efektingai pasirodyti, gali sutelkti visas turimas jėgas naujoms teritorijoms užimti.

„Rusai gali padidinti spaudimą užimdami Severodonetską ir Kramatorską ir toliau plėtoti puolimą link Charkivo srities administracinių sienų“, – prognozavo ekspertas.

Pirmadienį V. Gerasimovas nedalyvavo ir Pergalės dienos parade Maskvoje.

„Galime patvirtinti, kad žinome, jog praeitą savaitę jis kelias dienas buvo Donbase“, – žurnalistams sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

„Nemanome, kad jis tebėra ten – [labiau tikėtina], kad jis išvyko ir sugrįžo į Rusiją“, – pridūrė pareigūnas.

„Negalime patvirtinti pranešimų, kad jis buvo sužeistas“, – tęsė Pentagono darbuotojas.

Žiniasklaida, remdamasi kai kuriais ukrainiečių pareigūnais, šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos apšaudė vieną vadavietę prie Iziumo miesto, kur V. Gerasimovas lankėsi ir susitiko su kautynėms vadovaujančiais Rusijos karininkais.

Vis dėlto jis veikiausiai iš ten išvyko dar prieš apšaudymą.

Manoma, kad armijos generolas V. Gerasimovas fronte apsilankė, kad geriau suprastų vietos sąlygas ir padrąsintų karius, Rusijos pajėgoms mėginant užimti visą Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, kai žlugo Maskvos planas greitai užimti sostinę Kyjivą šalies šiaurėje.

Per kasdienę spaudos konferenciją apie padėtį Ukrainoje minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos kaudamosi su ukrainiečiais Donbase pasiekė menką pažangą, ir jų pastangas pavadino „anemiškomis“.

„Toliau stebime geriausiu atveju minimalią rusų pažangą Donbase. Jie truputį pasistūmėjo į rytus nuo Iziumo ir Popasnos Luhansko srityje“, – kalbėjo pareigūnas.

Pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos užimdavo kai kurias gyvenvietes, bet vėliau turėdavo iš jų atsitraukti spaudžiant ukrainiečiams. Amerikiečiai teigė, kad Rusijos pajėgos atrodo demoralizuotos ir kenčiančios dėl prasto vadovavimo ir menkos organizacijos.

Rusijos pastangos Donbaso fronte atrodo „labai vangios, labai nevienodos... kai kuriais atvejais, tiesą sakant, geriausias žodis jas apibūdinti būtų „anemiškos“, aiškino Pentagono pareigūnas.

Visgi jokio Ukrainos pajėgų veiksmų įvertinimo jis nepateikė.

Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių tiekiama ginkluotė, įskaitant sunkiąją artileriją, radiolokacijos sistemas ir atakos dronus, toliau pristatoma dideliu tempu, patvirtino Pentagono pareigūnas.

Per pastarąją parą netoli Ukrainos nusileido 24 lėktuvai, gabenantys JAV ginklų siuntas, ir dar 11 skrydžių planuojama per tolesnę parą, nurodė pareigūnai.

Be to, į svarbius logistikos punktus atskrido 23 transporto lėktuvai, gabenantys ginklus ir kariuomenei reikalingas atsargas iš kitų penkių šalių.

„Kariuomenių vadovai aptarė aktualius tarptautinio saugumo klausimus“, – sakoma pranešime.

V. Gerasimovo ir M. Milley pokalbis vyko tvyrant įtampai Rusijos ir NATO santykiuose.

Išvakarėse M. Milley telefonu pasikalbėjo su Baltarusijos Generalinio štabo viršininku Viktaru Hulevičiumi.

Rusija ir Baltarusija ketvirtadienį pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį. Maskva ir Minskas neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, bet Jungtinės Valstijos sakė, jog Rusija planavo pasiųsti į kelias Baltarusijos sritis apie 30 tūkst. karių. Manevrai truks iki vasario 20 dienos.

Maskva ir Minskas tvirtina, kad rusų kariai po pratybų sugrįš į savo bazes Rusijoje.

Pratybos vyksta Vakarų šalims nerimaujant dėl potencialaus Rusijos, pasienyje su Ukraina sutelkusios dešimtis tūkstančių karių, įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Maskva tvirtina, kad tokių planų neturi.

Anksčiau penktadienį Maskvoje surengtos Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o (Beno Voleso) derybos.

„Karinė ir politinė padėtis Europoje darosi vis labiau įtempta. Ir tai toli gražu ne mūsų kaltė. Nelabai ir ne visada suprantame šios įtampos eskalavimo priežastis. Tačiau vis dėlto matome, kad ji auga“, – sakė S. Šoigu sakė per derybas su JK ministru.

S. Šoigu sakė esąs pasirengęs aptarti „aktualius šios įtampos mažinimo klausimus“.

„Taip pat mūsų pasiūlymus Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir NATO dėl saugumo Europoje užtikrinimo, kuriuos išsiuntėme gruodį, o atsakymo (į juos) sulaukėme sausio mėnesį. Dabar visa tai peržiūrėta. Manau, kad artimiausiu metu bus ir mūsų atsakymas“, – pareiškė Rusijos gynybos ministras.

B. Wallace'as savo ruožtu pareiškė, kad per derybas su rusų kolegomis išgirdo patikinimą, kad Rusija neketina pulti Ukrainos.

„Išklausėme pono Šoigu ir pono Gerasimovo patikinimų, kad jie nepuls Ukrainos, ir raginome vesti dialogą, kad išspręstume bet kokį Rusijos susirūpinimą“, – per spaudos konferenciją sakė britų gynybos sekretorius.

Jis sakė per derybas pabrėžęs, kad NATO laikosi principo, kad visos šalys turi turėti teisę rinktis sąjungininkus pačios.

B. Wallace'as nurodė besitikintis tolesnio dialogo su S. Šoigu, taip pat to, kad vyks bendravimas tarp Britanijos ir Rusijos generalinių štabų.