„Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą, ir dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.

Pasak prezidento patarėjo, kalbama „apie karinio mokymo teritoriją, apie manevravimo teritoriją, o ne šaudymą“, tad reikalavimai tokio poligono steigimui būtų mažesni.

„Tai reiškia, kad visi techniniai, saugumo reikalavimai yra ženkliai mažesni, ir tos galimybės tokią teritoriją Lietuvoje surasti yra didesnės“, – pažymėjo K. Budrys.

Prezidento patarėjas nurodė, kad didesnių treniravimosi teritorijų kariuomenei reikės Lietuvoje augant sąjungininkų ir taip pat saviems pajėgumams.

„Iki 2030 metų mes ne tik diviziją turėsime sukūrę, bet taip pat turėsime Lietuvos teritorijoje Vokietijos brigadą dislokuotą, išlaikysime ir dabar turimas pajėgas, yra ir JAV pajėgos, yra NATO priešakinių pajėgų batalionas, auginsimės ir savo kariuomenę, reikės daugiau vietos ir patiems treniruotis“, – sakė K. Budrys.

Ruošiantis priimti sąjungininkus VGT prieš porą metų nusprendė atkurti Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone, čia veikusios Viešojo saugumo tarnybos treniruočių bazės pagrindu.

Seimas Rūdninkų poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu, Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, kad visiškai įrengti poligonui ir kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.

 NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus.

Pristatydamas VGT posėdžio klausimus K. Budrys teigė, jog buvo aptarti ir pokyčiai, Aljansui patvirtinus naujus regioninius gynybos planus.

„Keičiasi iš esmės mūsų požiūris į gynybą, ir tiek, kiek akcentuodavom savarankišką gynybą iš pradžių, po to, sulaukus sąjungininkų pastiprinimo, kolektyvinę gynybą, mes pradedame planuotis kolektyvinę gynybą nuo pat pirmųjų etapų. O pirmas etapas yra visas krizės rutuliojimasis dar iki krizinės situacijos. NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus“, – kalbėjo patarėjas.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 dieną Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, kurie daliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju.

Krašto apsaugos ministerija tuomet paskelbė, kad NATO gynybos ministrai naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus sutarė siekti įgyvendinti iki metų pabaigos.

„Šiomis dienomis Valstybės gynimo taryba galimai tvirtins nutarimą, kuris dar kartą užtikrintų, kad Lietuva „sieks“ susitarimo su Rusijos įtakojamomis Latvija ir Estija, kad į Baltijos šalių elektros rinką nepatektų elektros energija iš nesaugias atomines elektrines eksploatuojančių trečiųjų šalių, nors tokio naujo susitarimo apskritai nė nereikia. Atrodo, kad tai tik priedanga gaišačiai atidėliojant konkrečias Lietuvos energetikos gynybos priemones ir siekis visai kitų tikslų“, – kreipimesi į VGT, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, teigia V. Landsbergis.

Profesorius primena, kad trišalis susitarimas, pagal kurį Astravo elektra neturėtų patekti į Baltijos rinkas, buvo pasirašytas dar 2018 m.

Lietuvos pozicija turėtų būti lietuviška – konkreti ir nuoširdi. Slapukavimai lemia nelaimes.

„Trys Baltijos šalys jau 2018 m. pasirašė tokį susitarimą ir pagal jį Astravo elektra nepateks į Baltijos rinkas, tačiau norima šį susitarimą panaikinti ne vien Latvijos ir Estijos atsimetimu, bet ir Lietuvos sutikimu jį išplauti neva techniškai. Tokias kažkieno užduotis galimai vykdo ministras Žygimantas Vaičiūnas. Lietuvos pozicija turėtų būti lietuviška – konkreti ir nuoširdi. Slapukavimai lemia nelaimes“, – teigė V. Landsbergis.

„Svarbu užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pajungta agresyviai Kremliaus iniciatyvai – nei kaip nešvarią energiją transportuojanti ir iš to „uždirbanti“ šalis, nei savo rezerviniais pajėgumais“, – teigia jis.

ELTA primena, kad branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizikinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją.

Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų.

„Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti  gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto“, - po VGT posėdžio penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.

Taip pat VGT siūlo kitąmet 1000 didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių, steigti antrąją brigadą sausumos pajėgose, priimtas sprendimas kitąmet pirkti pėstininkų kovo mašinų, savaeigių haubicų, kitos ginkluotės.

„Taip pat nuspręsta papildomai investuoti į karinės infrastruktūros ir poligonų plėtrą, kibernetinio bei informacinio saugumo stiprinimą“, - informavo patarėjas.

V.Sarapino teigimu, VGT patvirtintoje 2015-2021 metų valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje numatomos šalies ginkluotųjų pajėgų organizavimo kryptys ir kariuomenės plėtros prioritetai.

„Pasak prezidentės, Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, taip pat užtikrinti tinkamą sąjungininkų priėmimą bei vykdyti kolektyvines gynybos operacijas“, - šalies vadovės poziciją pristatė patarėjas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad dar didesnis finansavimas kariuomenei lems esminius pasikeitimus.

„VGT pasiūlytas 149, jeigu tiksliai, beveik 150 mln. eurų padidinimas yra ženklus žingsnis į priekį, ir galime sakyti, kad esminis pasikeitimas ir Lietuvos kariuomenės komplektacijoje, ir kariuomenės ginkluotėje. Tai leis mums pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė yra kitame lygmenyje, pasiruošusi ginti valstybę, ginti savarankiškai ir su savo sąjungininkais užtikrinti atgrasymą ir gynybą“, - sakė ministras.

Anot jo, didžioji dalis papildomų lėšų bus skirta geresniam kariuomenės komplektavimui, jai modernizuoti, koviniam rengimui.

Ministras tvirtino, kad pėstininkų mašinos gali būti pradėtos įsigyti jau šiemet.

„(...) labai žiūrime į artilerijos ugnies sustiprinimą, tai haubicos. Reikia palaukti dvi savaites, bus Vokietijos gynybos ministrės vizitas į Lietuvą, galbūt turėsime konkretesnių dalykų, kokiu tempu galėsime kalbėti apie šitą įsigijimą. Ir, be abejo, prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, įvairių modifikacijų“, - apie planuojamą pirkti ginkluotę kalbėjo J.Olekas.

Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas, palyginti su praėjusiais, buvo padidintas trečdaliu. Pagrindinės Lietuvos politinės partijos yra įsipareigojusios finansavimą krašto apsaugai iki 2020-ųjų padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, NATO šalių sutarto rodiklio. Lietuvos finansai gynybai šiemet siekia 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šią savaitę numatoma surengti Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdį, per jį bus pristatyta atnaujinta ginkluotos gynybos koncepcija, pranešė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.

„Kariuomenės vadas pristatys, kaip Lietuva vykdys gynybą, kokios kariuomenės mums reikia“, - Žinių radijui antradienį sakė jis.

V.Sarapino teigimu, per VGT posėdį taip pat bus svarstomi tolesnio kariuomenės stiprinimo, jos didinimo, krašto apsaugos biudžeto didinimo klausimai.

„Mūsų valstybės vadovai apsispręs dėl kariuomenės plėtros prioritetų, jos modernizacijos krypčių, asignavimų, pagrindinių įsigijimų 2016 metams“, - teigė jis.

Be to, VGT nariams planuojama pateikti principinės kariuomenės struktūros ir jos ribinių skaičių projektą artimiausiems penkeriems metams.

„Valstybės gynybos tarybos nariams bus siūloma išplėsti kariuomenės struktūrą ir didinti karių skaičių“, - sakė prezidentės patarėjas.

Pernai lapkritį reaguodama į geopolitinę situaciją, VGT buvo pavedusi atnaujinti šalies ginkluotos gynybos koncepciją. Šis dokumentas priimtas 2011 metais.

Pagal Konstituciją, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina Lietuvos prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.