Šunų mylėtojų konfliktas su šių keturkojų nekenčiančiais žmonėmis peraugo į tikrą karą. Pietinėje uostamiesčio pusėje gyvenantys klaipėdiečiai metė įtarimus Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios kiemsargiui apnuodijus ne vieną šunį.
Kas marina gyvūnus?
Lietuvos šunų mylėtojų sąjungos "Mūsų šuo" atstove prisistačiusi moteris socialiniuose tinkluose išplatino pranešimą, kad neseniai Laukininkų gatvėje prie bažnyčios buvo nunuodyti du šunys. Vienas nugaišusių gyvūnų – visiškai mažas Jorkšyro terjerų veislės šuniukas.
Šio keturkojo šeimininkai patikinę, kad jo organai buvo tiesiog suirę. Gyvūnų mylėtojai baisėjosi, kokius skausmus turėjo patirti keturkojis.
Ten pat pasakojama apie keistą sutapimą – pastaruoju metu abu šie šunys buvo vedžiojami taku palei bažnyčios teritoriją nuo Laukininkų gatvės pusės.
Pranešdami apie šiuos įvykius sąjungos nariai siekė išsiaiškinti, kas galėjo paberti nuodų, kurie ne tik pražudė gyvūnus, bet kelia grėsmę ir vaikams.
Nugaišo po vaikštynių
Kažkuris pasisakiusiųjų prisiminė ant tako, vingiuojančio šalia bažnyčios teritorijos, greta krūvos akmenų matęs pabertas rausvas granules, kurias atpažino kaip žiurkių nuodus.
Po lietaus jos ištirpo, tad nebeliko pėdsako, galinčio rasti atsaką, nuo ko žuvo keli šunys.
Vėliau atsiliepė moteris, teigusi, kad ir jos augintinis panašiai nugaišo, tačiau ji gyvena netoli "Žardės" prekybos centro.
Kita į karštą diskusiją įsijungusi interneto naršytoja teigė, kad tokiu pat būdu nugaišo Kuncų ir Mogiliovo gatvių kampe vedžiotas šuniukas.
Netrukus po to, kai pasirodė šis pranešimas, šunų mylėtojai suskubo dalytis savo žiniomis, nuogirdomis bei emocijomis.
Kaltę suvertė kiemsargiui
Teigta, kad bažnyčios kiemsargis esąs labai piktas ir ne kartą grasinęs šunų šeimininkams su gyvūnais susidoroti.
Dar viena mergina parašė pati girdėjusi, kaip kiemsargis grasino nunuodyti šunis. Kitas pareiškė – jei grasino, tai bus pats ir pabėręs nuodų.
Taip kelių šimtų peržiūrų sulaukusi diskusija virto grasinimais šiam teritorijos prižiūrėtojui bei moralizavimu artimo meilės tema.
Vienas nemažai komentarų parašęs vyras, patalpino kelias besišypsančių šunų nuotraukas ir bandė sugraudinti pašnekovus negyvo šuns vaizdu.
Kažkuris komentatorius pasigyrė paskambinęs į Šv. Juozapo Darbininko bažnyčią ir pranešęs apie kiemsargio krečiamas piktadarybes.
Galiausiai vienas pasisakiusiųjų išdrįso pareikšti, kad gyvūnams keršijama už šeimininkų netvarkingumą. Jeigu kiekvienas surinktų augintinių išmatas, niekas ne tik nenuodytų šunų, bet ir nebartų jų šeimininkų.
"Mes įkūrėme asociaciją, turime aktyvistus, kurie auklėja netvarkingus šunų mylėtojus, organizuojame parodas, vienijame žmones, iškeliame tokias situacijas į viešumą, perspėjame", – apibendrino karštą diskusiją Lietuvos šunų mylėtojų sąjungos aktyvistė.
Kaltinimus palaikė pokštu
Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios raštinės darbuotojas patikino, kad ir jam skambino kažkas iš vietos gyventojų, tačiau jis nepatikėjęs, kad teritoriją tvarkantis žmogus būtų galėjęs nuskriausti gyvą padarą.
"Jis ne toks žmogus. Niekada nepatikėčiau, kad galėtų blogą žodį pasakyti, o jau padaryti ką nors negera – juo labiau", – teigė bažnyčios tarnautojas.
Bažnyčios teritorijoje nupjautą žolę vakar po pietų grėbęs Antanas Petrikas, išgirdęs apie jam metamus kaltinimus nunuodijus kelis šunis, plačiai nusišypsojo. Vyras pasakojo, kad pirmą kartą jam apie tai pirmadienį papasakojo bažnyčios zakristijonas.
"Pirmiausia pagalvojau, kad tai kažkoks pokštas, bet juk melų diena būna balandžio pirmąją. Aš nesiveliu į jokius konfliktus, nesu nė vienam šuns šeimininkui žodžio pasakęs. Tiesiog manau, kad nėra prasmės. Juo labiau nepirkau ir nebarsčiau jokių nuodų. To dar betrūko, tokią nuodėmę prisiimti, o ir pinigų neleisčiau tokiems dalykams", – aiškino A.Petrikas.
Neturėtų laiko dirbti
61 metų vyras antrus metus tvarko didelę teritoriją aplink bažnyčią ir tikino, kad šunis žmonės atveda net iki Dievo namų laiptų.
Tačiau jis niekada nė vienam jų nepriekaištavo ir nesiruošia to daryti, nes nuo Laukininkų gatvės pusės teritorija nėra aptverta, žmonės pramynė takus, čia ne tik patys vaikštinėja, bet ir kelis kartus per dieną vedžioja augintinius.
Tokių šunų mylėtojų yra tiek daug, tad nebūtų laiko darbuotis, jei kiemsargis pradėtų aiškinti, kaip negerai šie elgiasi palikdami krūvas išmatų.
Varpų gatvės pusėje už aukštos tvoros žolę šienaujantis vyras tikino nerandantis kur koją pastatyti, tiek ekskrementų ten būna.
Bardavo kitas šlavėjas
"Ką ten šunys, va pažiūrėkite, kiek butelių čia mėtosi, po nakties už garažų krūva kažkokių rūbų atsirado. Jei dėl kiekvieno tokio dalyko barčiausi, kas būtų? Mano reikalas palaikyti tvarką, o ne šunis ar girtuoklius gainioti. Kartą kunigas kalbėjo, kaip negražu, kad žmonės po šventorių su šunimis vaikštinėja, bet man nebuvo duota nurodymo juos vaikyti", – patikino bažnyčios kiemsargis.
Jis prisiminė, kaip ne kartą pats buvo užpultas keturkojų, kai šeimininkai bažnyčios pievoje juos paleidžia nuo pavadžio.
Svarstydamas, kaip galėjo kilti kalbos, esą bažnyčios kiemsargis grasino susidorojimu šunims ir galėjęs juos apnuodyti, A.Petrikas prisiminė, kad iki jo kiemsargiu dirbęs gerokai vyresnis žmogus buvęs tikrai piktas ant šunininkų ir dažnai juos auklėdavęs.
Tiesa, dabar šiam vyrui jau daugiau nei 80 metų ir jis tik maždaug kartą per mėnesį ateinąs į kiemsargio dirbtuves.
Apnuodytųjų nesulaukė
Ko gero, dabar jau niekas nebeišsiaiškins, nuo ko nugaišo netoli bažnyčios vedžioti šunys ir kokie chemikalai buvo išbarstyti ant tako.
Pietinėje Klaipėdos pusėje dirbantys veterinarai tvirtino, kad kelis pastaruosius mėnesius dėl ryškių apsinuodijimo požymių apsirgusių šunų nesulaukė.
Varpų gatvėje dirbantis veterinarijos gydytojas Raimondas Urnikis tikino, kad pastaruoju metu žmonės didžiuosiuose prekybos centruose įsigyja pačių įvairiausių chemikalų graužikams naikinti. Galima spėti, kad rausvosios granulės galėjo būti žiurkių nuodai.
Tačiau jų paragavusių gyvūnų šį rudenį šeimininkai dar nebuvo atgabenę.
Debreceno gatvėje veikiančioje veterinarijos klinikoje dirbanti gydytoja Christina Arutiunian patvirtino kolegos spėjimą apie žiurkių nuodus.
Patarė mauti antsnukius
"Kiekvieną rudenį padaugėja jais apsinuodijusių šunų ir kačių. Simptomai labai aiškūs: gyvūnai vemia, viduriuoja ir gausiai kraujuoja, nustoja funkcionuoti jų kepenys ir inkstai. Žiurkių nuodai yra pagaminti, kad trauktų gyvūnus paragauti, jie yra skanūs, tad nenuostabu, kad nevietoje pabarstyti tokie chemikalai patraukia ir šunų dėmesį. Tiesa, kur kas dažniau tokiais nuodais bandoma atsikratyti daugiabučių namų rūsiuose apsigyvenusių laukinių kačių. Šunys dažniau lauke randa paukštienos kaulų, kurie jiems yra labai pavojingi", – pasakojo Ch.Arutiunian.
Neatmestina versija, kad nugaišę šuneliai buvo pavaišinti šokoladu, kurio net nedideli kiekiai gali būti mirtinai pavojingi, ypač mažųjų veislių gyvūnams.
Gyvūnų sveikata besirūpinantys veterinarijos specialistai pataria vengti vietų, kur galėjo būti pabarstyta nuodų, juo labiau nevesti augintinių ten, kur kiti keturkojai užkramtė kokių nors neaiškių dalykų ir paskui sunegalavo.
Geriausiai nuo galimų apsinuodijimų šunis apsaugo antsnukiai.
Pasak veterinarų, dabar į klinikas patenka daug erkių įkandimo sukeltomis ligomis apsirgusių augintinių.
Mat prieš atšąlant erkės yra ypač agresyvios, o jų perneštos ligos neretai gali tapti greitos gyvūnų baigties priežastimi.
