90 proc. moterų ir 80 proc. vyrų teigia, kad komplimentai pagerina nuotaiką ir įkvepia, beveik tiek pat jų galvoja, kad teigiami komentarai padeda tarpusavio santykiams. Pasak koučingo specialisto Povilo Petrausko, geri žodžiai turi gydomąją galią, didina žmogaus pasitikėjimą savimi ir padeda jaustis ypatingam, vertinamam, reikalingam ir mylimam.

Dauguma lietuvių vertina gerus žodžius

Tyrimo rezultatai rodo, kad 85 proc. visų apklaustųjų mano, kad geri žodžiai gerina nuotaiką ir įkvepia, 75 proc. teigia, kad jie gerina santykius tarp žmonių, o 71 proc. – kad komplimentai suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę.

P. Petrausko teigimu, geri žodžiai yra vertinga laimingo gyvenimo dalis.

Povilas Petrauskas. „Volfas Engelman“ archyvo nuotr.

„Jie padeda žmonėms įveikti sunkius momentus. Taip pat tai yra puiki priemonė siekiant pripažinti ar pabrėžti kokį nors žmogaus būdo bruožą ar poelgį, kurio jis pats savyje nepastebi ar nevertina. Geras žodis atrodo smulkmena, tačiau jis labai daug ką keičia. Teigiamas komentaras skatina žmogų labiau pasitikėti savimi, pagerėja jo nuotaika, o tai padeda į problemas pažvelgti kitu kampu, surasti kitokių sprendimo būdų, atrasti naujų įžvalgų“, – sakė jis.

Geras žodis atrodo smulkmena, tačiau jis labai daug ką keičia. Teigiamas komentaras skatina žmogų labiau pasitikėti savimi, pagerėja jo nuotaika, o tai padeda į problemas pažvelgti kitu kampu (...)

 

Šiais metais startavusios ilgalaikės socialinės kampanijos „Gero žodžio galia“ sumanytojos – bendrovės „Volfas Engelman“ – rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis teigia, kad geri žodžiai svarbūs ir darbo aplinkoje.

„Jie daro reikšmingą teigiamą įtaką žmogaus savijautai ir elgesiui. Tai parodė ir tyrimo rezultatai – iš visų apklaustųjų tik 1 proc. teigė manantys, kad geri žodžiai nedaro jokios įtakos. Pasakyti šiuos žodžius nieko nekainuoja, o nesuvaidintos padėkos ir nuoširdūs komplimentai iš esmės keičia emocinę savijautą, labiau motyvuoja, netgi pagerina rezultatus darbo aplinkoje. Tai išbandžiau pats – kasdien stengiuosi bent kartą kam nors pasakyti teigiamą komentarą. Matau, kaip žmonėms smagu tai girdėti, o pamačius jų reakcijas norisi komplimentų sakyti dar dažniau. Sulaukęs jų iš aplinkinių taip pat džiaugiuosi, ir diena iškart tampa geresnė. Todėl kviečiu visus pastebėti, vertinti, praktikuoti ir puoselėti kasdienį gerą žodį“, – sakė jis.

P. Petrausko teigimu, su komanda svarbu dažniau kalbėtis apie tai, kas pavyko, o ne tai, kas buvo nesėkminga.

„Kai kas nors pagiria, pasako gerą žodį, sumažėja darbuose daromų klaidų, pagerėja koncentracija. Galutinis rezultatas – pasiekti aukštesni tikslai. Nesvarbu, ar tai verslas, ar santykiai su antra puse, ar vaikų auklėjimas – tokia formulė veikia visur, – tikina jis. – Kartą kalbėjausi su vadovu, kuris teigė, kad dirbant komandoje svarbu turėti empatijos, bet tam nėra laiko, nes didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams. Pakviečiau jį atlikti eksperimentą – dažniau žiūrėti žmonėms, su kuriais bendrauja darbe, į akis. Praėjus kelioms savaitėms šis žmogus grįžo pas mane ir džiaugėsi, kad žiūrėdamas žmonėms į akis pastebėjo kolegų savybes, kurių nematė anksčiau. Akių kontaktas yra svarbi gerų tarpusavio santykių dalis, tai reikšmingai prisideda prie gebėjimo kitam žmogui pasakyti daugiau gražių žodžių. Iš pradžių toks elgesys dažnam atrodo nemalonus, tarsi nepatogus, bet ilgainiui pastebima, kad pagerėja santykiai su žmonėmis, užsimezga stipresnis kontaktas.“

Lietuviai dažniau gerus žodžius išsako aplinkiniams, negu jų sulaukia patys

Apklausos duomenimis, 78 proc. lietuvių sako gerus žodžius kiekvieną savaitę, o jų atgalios sulaukia 59 proc. žmonių. Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės kiekvieną savaitę vieni kitiems pasako malonių žodžių. Dažniausiai – daugiau nei penkis kartus per savaitę – jų sulaukia 18–29 metų asmenys, o rečiau nei kartą per savaitę gerų žodžių išgirsta 60–74 metų gyventojai.

Anot P. Petrausko, tai, ar žmonės linkę kitiems sakyti komplimentų, dažnu atveju nulemia aplinka.

„Prie noro sakyti gerus žodžius stipriai prisideda mūsų aplinka – tai, kaip mes buvome auklėjami, kur augome, kokios mūsų patirtys ir vertybės, kaip vertiname save ir kitus. Taip pat kai žmogus jaučia kito asmens palaikymą, paskatinimą, natūraliai atsiranda noras mainais atsilyginti tuo pačiu. Tai nebūtinai gali būti geras žodis, bet ir šypsena, tvirtesnis rankos paspaudimas“, – sakė jis.

Pastebėta, kad pagyrimų kitiems negaili tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyvenantys žmonės. Kiekvieną savaitę komplimentus aplinkiniams dalijančių žmonių skaičius svyruoja nuo 73 iki 80 proc.

Vis dėlto kai kurie žmonės net ir sulaukę komplimentų nemoka jų priimti, išgirdę gerą žodį jaučiasi nepatogiai.

Dalijimasis gerais žodžiais yra įpročio reikalas ir netgi gyvenimo stilius. Dažnai ir pats sau primenu, kad galėčiau kitiems sakyti daugiau malonių žodžių.

 

„Tokiose situacijose žmonės funkcionuoja kaip raumuo – jei jis netreniruojamas, tai ir jausmas nepatogus. Jei nesame pratę to daryti, kiekvieną kartą sakydami komplimentą kitam ar patys jo sulaukę jausimės nejaukiai. Dalijimasis gerais žodžiais yra įpročio reikalas ir netgi gyvenimo stilius. Dažnai ir pats sau primenu, kad galėčiau kitiems sakyti daugiau malonių žodžių“, – sakė jis.

Kaune įsikūrusio bravoro rinkodaros vadovas teigia, kad ir savame kolektyve tenka pastebėti atvejų, kai žmonės jaučiasi nejaukiai išgirdę sau skirtų gerų žodžių.

„Birželį bendrovėje atlikome socialinį eksperimentą – kvietėme darbuotojus sudalyvauti filmavime, kurio metu jiems teko išklausyti kolegų pagyrimų. Susirinkę į filmavimo studiją kolegos iki pat įrašo pradžios nežinojo, kas jų laukia. Darbuotojų reakcijos, kurias stebėjome filmuodami, buvo nepakartojamos. Klausydamiesi pagyrimų, jie jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos. Tad esu tikras – geras žodis motyvuoja žmones žydėti ir atsiskleisti“, – pasakojo M. Matukaitis.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad gerus žodžius kitiems dalija tiek vyrai, tiek moterys – jų kiekvieną savaitę pasako 75 proc. vyrų ir 79 proc. moterų. Abiejų lyčių atstovai kone taip pat dažnai sulaukia ir komplimentų sau – 55 proc. vyrų ir 60 proc. moterų teigia, kad jų iš aplinkinių girdi kiekvieną savaitę.

Svarbu sakyti komplimentus ne tik kitiems, bet ir sau

P. Petrauskas ragina nepamiršti, kad geri žodžiai veikia ir tuomet, kai jais apdovanojame save. Jis įsitikinęs – tai taip pat gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų ir tobulėti.

Dažnai nė nesusimąstome, tačiau įvairių nesėkmių kaltininkais kartais tampame patys, nes iš anksto tikimės, kad kas nors nepavyks. Turime auginti tikėjimą savimi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime.

 

„Visi žmonės palaiko dialogą su savimi, tik skirtingais būdais, net jeigu nenorime to pripažinti. Vesdamas mokymus kartais paprašau pakelti rankas tų žmonių, kurie su savimi nekalba. Rankas pakelia ne vienas, tačiau juk prieš pakeldami ranką jie mintyse pagalvoja „ne, aš nekalbu su savimi“, o tai savaime jau yra bendravimas su savimi, mūsų vidinis pokalbis. Labai svarbu nepamiršti šio pokalbio tikslo – pavojinga, jeigu tyliai save peikiame, laikome nevykėliu. Su savimi bendrauti reikia pozityviai, sakyti ką nors gražaus, pasidžiaugti pasiekimais“, – teigė specialistas.

Pasak jo, kartais žmonėms nesiseka vien todėl, kad jie per mažai savimi tiki, nors turi išties daug galimybių būti sėkmingi.

„Vadinu tai „pralaimėjimu dar neišėjus į varžybas“. Dažnai nė nesusimąstome, tačiau įvairių nesėkmių kaltininkais kartais tampame patys, nes iš anksto tikimės, kad kas nors nepavyks. Turime auginti tikėjimą savimi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime“, – sakė P. Petrauskas.

Jis įsitikinęs – jeigu žmogus negirdi gerų žodžių ir jais savęs neapdovanoja, ilgainiui asmuo ims savęs negerbti, nemylėti, dėl menkos savivertės kaltins kitus. „Bet juk kitas žmogus negali sumažinti mūsų savivertės, tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Geri žodžiai, pozityvių įvykių refleksija labai prisideda prie kiekvieno žmogaus savigarbos ir savivertės ugdymo“, – teigė jis.

Tyrimų bendrovė „Norstat“ gyventojų nuomonės tyrimą atliko Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Visoje šalyje buvo apklausta 1 000 gyventojų.

Vienas seniausiai NT įperkamumo rodiklį vertinantis „Swedbank“ bankas neseniai paskaičiavo, jog įperkamumo rodiklis Vilniaus būsto rinkoje nukrito į 2009 m. lygį, o esminėmis priežastimis įvardijama palūkanų normos bei būsto kainų augimas. Iš vienos pusės, įperkamumas dar nėra toks prastas, koks buvo 2007–2008 m., kuomet buvo susiformavęs „kainų burbulas“, tačiau tokio prasto įperkamumo nebuvo jau 13 metų.

Pavyzdžiui, jei 2007–2008 m. vidutinio dydžio būsto Vilniuje įsigyjimui ir mėnesinei paskolos įmokai namų ūkiui reikėjo skirti net apie 60 proc. savo mėnesio pajamų, tai 2009 m. – jau apie 37 proc., o 2022 m. – tik apie 17,4 proc. Tuo tarpu 2023 m. vėl reikia daugiau – apie 37 proc. mėnesio pajamų.

Vertinant būsto įperkamumą tik per būsto kainų ir atlyginimų sanykį, neatsižvelgiant į bazinę palūkanų normą, įperkamumas siekia 2018 m. lygį.

Sumažinti statybinių medžiagų ir darbų kainų ar „Euribor“ palūkanų įtaką galimybės yra ribotos, nes jas veikia globalūs veiksniai. Tačiau verta kalbėti apie vienos iš savikainos dedamųjų – biurokratijos – įtaką. Ją retai kas įvertina, bet ji taip pat atsispindi būsto kainoje.

Kol biurokratija formuoja taisykles ir tikslina procesus, ji kuria vertę. O kai pavirsta „biurokratija dėl biurokratijos“, komplikuoja procesus ir tarnauja tik pačiai sistemai, ji tampa galvos skausmu ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms.

Vertinant būsto įperkamumą tik per būsto kainų ir atlyginimų sanykį, neatsižvelgiant į bazinę palūkanų normą, įperkamumas siekia 2018 m. lygį.

 

Biurokratija pasireiškia daugeliu būdų. Per 3–5 praėjusius metus daugiausiai įtakos būsto kainai turėjo techniniai reikalavimai būsto tvarumui ir energinei klasei, kurie gali būti vertinami kaip kuriantys tvaresnę ateitį bei užtikrinantys būsto efektyvumą. Šie reikalavimai Lietuvoje yra ypatingai aukšti, aukštesni nei didelėje dalyje kitų Vakarų šalių. Šios temos kontekste neverta nagrinėti jų reikalingumo, nors kai kurie energinio efektyvumo reikalavimai buvo mažinami, supratus, kad yra pertekliniai.

Pernai įsigaliojęs valstybinės žemės įstatymas valstybinius sklypus galėjo pabranginti 75 proc., o taip pat, tikėtina, paveikė ir privačių sklypų kainą. Sklypų kainos Vilniuje neretai vertinamos milijoninėmis sumomis. Esu skaičiavęs, kad prie vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos tai gali pridėti 15–25 tūkst. Eur.

Toliau – savivaldybių infrastruktūros mokestis, kuris Vilniuje svyruoja nuo 16 iki 100 Eur kiekvienam statomam kvadratiniam metrui. Jis tikrai galėtų turėti aiškesnius kriterijus ir tikslinį panaudojimą.

Apie tai, kad NT plėtros procese biurokratija išaugo, kalbama jau seniai, tačiau imkime ir paskaičiuokime konkrečiai: kiek už ją sumokame įsigydami naują būstą vienu konkrečiu atveju.

Biurokratija pasireiškia daugeliu būdų. Per 3–5 praėjusius metus daugiausiai įtakos būsto kainai turėjo techniniai reikalavimai būsto tvarumui ir energinei klasei.

Man aiškiausiai „biurokratijos mokestis“ matosi statybų leidimo NT projektui išdavimo etape. Vilniuje per daugiau nei 10 metų, kuriuos dirbu su nekilnojamuoju turtu atsirado tiek naujų reikalavimų ir taisyklių, kad šis žingsnis pailgėjo nuo 6–12 iki 12–36 mėnesių, t. y. du ir daugiau kartų. Tai yra labai daug ir tai didina projekto savikainą bei, galiausiai, būsto kainą.

Pavyzdžiu imkime būsto projektą Žirmūnuose, greta Šiaurės miestelio ar Naujamiestyje, kitame miegamajame rajone netoli centro. Tipinis projektas Vilniuje sudaro apie 100 butų, tai yra apie 5 000 kv. m būstų ploto. Jam reikalingas sklypas minėtoje lokacijoje galėtų kainuoti apie 2,5 mln. eurų.

Sklypui įsigyti reikia paskolos arba nuosavo kapitalo. Paskolos, dėl Euribor augimo yra pabrangusios, o nuosavo kapitalo kaina šiandien sudaro mažiausiai 15 proc. Kodėl tiek? Nes „įdarbinti“ kapitalą obligacijose ar sutelktinio finansavimo platformose galima už 10–12 proc., tik rizika gerokai mažesnė ir daryti nieko nereikia. Dėl didesnės rizikos, brangiau kainuoja ir nuosavas kapitalas. Bankų finansavimas – ne ką pigesnis.

Taigi, jei vidutiniškai statybų leidimo išdavimas pailgėjo 9 mėnesiais, už sklypą per juos reikia sumokėti 2 500 000 x 15 proc. x 9 mėn. (arba 0,75 metų) = 281 250 Eur visam projektui. Tai vienam butui – 2 812,5 Eur.

Gal tai nėra labai didelė suma, bet buitinė technika už tiek jau gali ir išeiti. Tačiau tai – dar ne viskas. Skaičiuojame toliau.

Pernai įsigaliojęs valstybinės žemės įstatymas valstybinius sklypus galėjo pabranginti 75 proc., o taip pat, tikėtina, paveikė ir privačių sklypų kainą.

 

Prie projekto statybų leidimo išdavimo etape dirba daug žmonių: 2–3 žmonės projekto plėtros įmonėje ir 3–4 architektai bei projektuotojai – vidutiniškai, apie 6 žmones. Sakykime, jų mėnesinis darbo užmokestis yra apie 2 500 Eurų „į rankas“, „ant popieriaus“ – apie 4 205 Eur. Per 9 mėn. suma sudarys 4 205 x 6 žmonės x 9 mėn. = 227 070 Eur. Ir čia dar ne viskas, darbo užmokestis nėra vieninteliai kaštai: reikia skaičiuoti biuro nuomą, darbo priemones, atostogas, mokymus, šventes, aptarnavimo kaštus (administravimą, buhalteriją, vadovus ir pan.). Praktikoje darbo vietos kainą reikia dauginti maždaug iš 1,5. Skaičiuojam: 227 070 Eur x 1,5 = 340 605 Eur.

Svarbų vaidmenį atlieka ir teisininkai: jų paslaugos per mėn. kainuoja vidutiniškai apie 3 000 Eur. Per aptariamą laikotarpį – iki 27 000 Eur.

Viso gausis tokia suma: 340 605 + 27 000 = 367 605 Eur visam projektui arba 3 676,05 Eur vienam butui. Pridedam prie ankstesnės sumos: 2 812,5 + 3 676,05 = 6 488,55 Eur.

Atkreipiu dėmesį, kad šiame „biurokratijos mokesčio“ pavyzdyje skaičiuoju ne visą biurokratijos kainą, o tik papildomus per pastaruosius kelis metus prailgėjusių statybos leidimų išdavimo terminų kaštus. Jei šiuos terminus pavyktų ne tik grąžinti į ankstesnius, bet dar ir sutrumpinti – juk nuolat tobulėja technologijos, turėtų augti vadybos lygis, gerėti procesai – tai įperkamumas galėtų augti dar labiau.

Nuo kitų metų įsigaliosiantis reikalavimas notarinius sandorius su klientais pasirašyti registravus projekte 100 proc. baigtumą (šiuo metu galioja 80 proc. baigtumo reikalavimas), tikėtina, sukurs dar vieną panašų biurokratinį barjerą.

Įprastai, projekto užbaigimas nuo 80 iki 100 proc. taip pat trunka apie pusę metų. Ir, kas svarbiausia, tiek trunka ne fiziniai darbai, o antras biurokratijos raundas – pastatų baigtumo pridavimas, įvairūs derinimai ir t. t. Tuo metu pirkėjai jau galėtų vykdyti savo namų įrengimą, tačiau turės laukti kelis mėnesius, kol tvarkoma dokumentacija. Negana to, vėl atsiranda papildomi kaštai, kurie augina būsto kainą.

Švaistant laiką sudėtingose biurokratinėse pinklėse, didėja savikaina, todėl auga ir galutinė kaina, kurią moka pirkėjas.

 

Šiame etape kintamųjų yra daugiau nei anksčiau aptartame pavyzdyje, statybų leidimo išdavimo metu. Tačiau, net jei vertintume, kad sąnaudos sudarys tiek pat – dar bent 433 tūkst. eurų (per 6 mėn. – 187 500 Eur paskolos palūkanų ar kapitalo kaštų ir 245 070 Eur darbuotojų kaštų.) – tai, santūriai skaičiuojant, sudarys 7,2 proc. nuo 150 000 eurų kainuojančios būsto kainos arba apie 10 814 eurų.

Na, o tokia suma sumažėjus paskolai (nuo 150 000 iki 139 186 Eur), mokant 6,13 proc. bendros paskolos metinę normą, per 30 m. paskolos laikotarpį būtų galima sumokėti net 19 738 eurų mažiau.

„Biurokratijos mokesčių“ yra ir daugiau. Esu LNTPA valdybos narys, todėl dažnai tenka bendrauti su įvairių institucijų tarnautojais – nuo specialistų iki merų bei ministrų. Pastebiu, kad jie dažnai neįvertina ir nesupranta, kad kiekviena papildoma procedūra ar reikalavimas kainuoja. Ir kainuoja daug, nes, kaip sakoma, laikas – pinigai. Švaistant laiką sudėtingose biurokratinėse pinklėse, didėja savikaina, todėl auga ir galutinė kaina, kurią moka pirkėjas.

Siūlau įvesti vieną labai paprastą taisyklę: prieš išleidžiant įstatymą ar naują reguliavimą, visada vertinti, kiek tai padidins būsto kainą. Jei tokiu būdu pavyktų biurokratiją sumažinti, o ne nuolat didinti, valstybinėms institucijoms vieningai bei kartu su verslu siekiant gerinti biurokratinio aparato efektyvumą, būtų įmanoma padidinti ir būsto įperkamumą. Ir labai reikšmingai – tikėtina, daugiau nei 10 proc.

Tai pagerintų ne tik Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojų sąlygas, bet ir padidintų miesto bei šalies konkurencingumą. Juk būsto įperkamumas – vienas svarbiausių gerovės rodiklių.

Ar norėtumėte gauti 10 814 eurų dydžio nuolaidą savo naujam svajonių būstui?

Klientų pasitenkinimo indeksą (NPS) kasdien matuojantis „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centras per pastaruosius metus pagerino bene visus veiklos rodiklius, o klientų pasitenkinimą išaugino net 136 proc. Per šį laikotarpį žymiai pagerėjo klientų užklausų valdymas, aptarnavimo kokybė ir greitis, konsultantų gebėjimas čia ir dabar spręsti klientams aktualius klausimus.

Be to, pasiektas ir naujas rekordas – devyni iš dešimties į Klientų centrą skambinančių gyventojų sujungiami greičiau nei per 20 sekundžių. Prieš metus konsultantams greičiau nei per 20 sekundžių pavykdavo atsiliepti į 68 proc. klientų skambučių, o dabar šis rodiklis šoktelėjo iki 91 proc.

„Mano BŪSTO“ pav.

Tiesa, miestams paskelbus šildymo sezono pradžią šis rodiklis gali laikinai kiek sumenkti, kadangi šiuo laikotarpiu skambučių srautas įprastai išauga maždaug 40 proc. Tačiau jau po vienos ar dviejų savaičių, kai išsprendžiami šildymo pradžios klausimai, situacija vėl stabilizuojasi.

„Prieš keletą metų buvo paplitęs toks teiginys, esą prisiskambinti į „Mano BŪSTĄ“ yra sudėtinga, reikia ilgai laukti, kol atsilieps konsultantai. Galiu atsakingai pareikšti, kad šiandien toks naratyvas yra ne kas kita, o mitas. Dabar su mumis galima susisiekti daug operatyviau nei bet kada anksčiau ir greičiau nei su daugeliu kitų klientus telefonu konsultuojančių institucijų“, – sakė „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centro vadovė Gina Grigaliūnienė.

Dabar su mumis galima susisiekti daug operatyviau nei bet kada anksčiau ir greičiau nei su daugeliu kitų klientus telefonu konsultuojančių institucijų.

Jos teigimu, analizuojant apklausų duomenis, konsultantų pastangas kasdienių apklausų metu vertinantys įmonės klientai išskyrė tris savybes, kurias įvardija kaip stipriausias. Tai specialistų kompetencija, operatyvumas sprendžiant įvairaus sudėtingumo klausimus ir mandagus bendravimas.

„Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centro vadovė pastebi, kad tokius klientų įvertinimus pavyko pasiekti nuolat peržiūrint veiklos procesus, investuojant į kokybės gerinimo sprendimus ir skatinant darbuotojų bendradarbiavimą.

Bendrovės konsultantai per mėnesį gauna vidutiniškai 40 tūkst. klientų užklausų arba daugiau nei 1 300 paklausimų per dieną. Suvaldyti tokius srautus yra nemenkas iššūkis. Tačiau Klientų patirčių centro specialistai ne tik susitvarko su užduotimis, bet ir nuolat gerina veiklos rezultatus.

„Mano BŪSTAS“ daugiabučių priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 20 metų. Įmonės paslaugomis naudojasi per 190 tūkst. namų ūkių visoje Lietuvoje. Bendrovė priklauso holdingui, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Tai finansinio stabilumo garantas, kuris užtikrina įmonės veiklos skaidrumą ir patikimumą, o svarbiausia – klientų kaupiamųjų lėšų saugumą.

„Mūsų veiklos tikslas – pasiūlyti pirkėjams kuo žemesnę kainą ir kuo aukštesnę kokybę. Prekių gabenimo efektyvumas – viena iš priemonių tai padaryti, nes kuo pigiau ji pristatoma, tuo ji būna pigesnė parduotuvėje. Remdamiesi ilgamete tarptautine „Lidl“ grupės patirtimi, savo veikloje esame įdiegę daugelį inovatyvių sprendimų, kurie garantuoja mūsų pirkėjams itin patrauklias prekių kainas“, – sakė A. Docius.

Panaudoja naktimis stovintį transportą

Vienas iš „Lidl“ logistikos efektyvumą gerinančių žingsnių yra prekių pristatymas į parduotuves dvejomis pamainomis – dieną ir naktį. Tą „Lidl“ daro panaudodamas partnerių, kurie nevykdo naktinio pristatymo, transportą. Sunkvežimiai, pristatantys prekes į „Lidl“ parduotuves per mėnesį Lietuvoje pravažiuoja nuo 500 iki 600 tūkstančių kilometrų.

„Pavyzdžiui, aviacijoje tiesiog ant žemės stovintis lėktuvas generuoja įmonei nuostolius. Tad pigių oro linijų bendrovės, norėdamos pasiūlyti keleiviams kuo pigesnius bilietus, stengiasi per dieną su tuo pačiu lėktuvu padaryti daugiau skrydžių nei tradicinės oro linijos. Tą jos pasiekia greičiau parengdamos lėktuvą kilimui tarp skrydžių bei vykdydamos anksčiau prasidedančius ir vėliau pasibaigiančius skrydžius. Panašiai ir prekių logistikoje – kuo sunkvežimis padaro daugiau kelionių per dieną, tuo mažiau kainuoja vienas jo reisas. Taip sunkvežimiai yra nuolat kelyje. Be to, naktį eismas keliuose mažesnis, todėl prekės pristatomos efektyviau, greičiau, su mažesniais kaštais, mažiau yra teršiamas oras“, – teigė A. Docius.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Taip pat, pabrėžia logistikos ekspertas, tai garantuoja klientams šviežesnę produkciją. Pavyzdžiui, dieną į logistikos centrą atvežtos daržovės, šviežia mėsa ar pieno produktai, jau kitą rytą atsiduria „Lidl“ parduotuvių lentynose.

Priekabos užpildomos bent 96 proc.

Siekdama kuo efektyvesnio transporto panaudojimo, „Lidl“ visada sunkvežimių priekabas užpildo bent 96 proc. krova. Šį rodiklį „Lidl“ gali lengvai pasiekti, nes prekes į „Lidl“ parduotuves vežančios priekabos yra pritaikytos vienu metu vežti įvairiausias prekes.

„Pavyzdžiui, vienoje priekaboje vienu metu galime vežti tiek vaisius ir daržoves, kurioms reikia 14 °C temperatūros, tiek pieno ar mėsos produktus, kurie vežami 0 °C temperatūroje. Jei tokias skirtingas prekes pristatytų skirtingi automobiliai, tai didintų kelionės kaštus, o parduotuvių darbuotojai dažniau turėtų priimti automobilius, skirti daugiau laiko krovinių tikrinimui. Galiausiai tai lemtų aukštesnę prekės kainą. Mūsų atveju į „Lidl“ parduotuves dažniausiai atvažiuoja tik po du sunkvežimius per dieną“, – pasakojo A. Docius. 

Tuščiomis negrįžta

Prekių pristatymo efektyvumą „Lidl“ padeda užtikrinti ir tai, kad kai kuriais atvejais „Lidl“ prekes iš tiekėjų paima tiesiogiai.

„Pavyzdžiui, jeigu sunkvežimiai veža prekes parduotuvei į miestą, kuriame yra mūsų prekių tiekėjai, jie paima prekes iš kai kurių tiekėjų tiesiogiai ir atgal į logistikos centrą grįžta pakrauti. Tokiu būdu mūsų kelionė būna efektyvi ir tvaresnė, o tiekėjai nepatiria papildomų kaštų, kas galiausiai nulemia ir geresnę kainą pirkėjui“, – pažymėjo A. Docius.

Ilgalaikės partnerystės sumažina rizikos kaštus

Mažinti logistikos, o tuo pačiu ir prekių kainas, „Lidl“ padeda ilgalaikė partnerystė su transporto įmonėmis, kuri tęsiasi nuo pat „Lidl“ atsidarymo Lietuvoje 2016 metais. Pasak A. Dociaus, „Lidl Lietuva“ yra stabilus ir patikimas partneris, tad per tiek metų užmegztos partnerystės yra naudingos abiem pusėms.

„Kai transporto įmonės imasi naujo ilgalaikio bendradarbiavimo, jos dažnai nežino visų niuansų bei kaip vyks bendradarbiavimas, dėl to jos yra linkusios pradžioje pasiūlyti didesnę kainą, kuri atpirktų tam tikras galimas rizikas. Tačiau daug metų dirbdami su savo partneriais, jau esame užsitikrinę abipusį pasitikėjimą. Mūsų partneriai žino mus, mūsų veiklą, todėl galime dirbti kartu be šių rizikų ir išvengti su tuo susijusių kaštų“, – sakė A. Docius.

Be to, priduria „Lidl Lietuva“ logistikos departamento vadovas, bendradarbiaujant ilgą laiką, vairuotojai žino maršrutus, patogesnius privažiavimus, todėl prekės pristatomos maksimaliai efektyviai ir geriausiomis kainomis. „Lidl Lietuva“ logistikos vadovas džiaugiasi, kad prekes į parduotuves pristato ir partnerių transporto įmonėse dirbantys vairuotojai, kurie prekybos tinklui krovinius veža nuo pat pirmos parduotuvių atidarymo dienos dar 2016 metais.

„Lidl Lietuva“ logistikos centras Kauno rajone, Ramučiuose. „Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kylantis antras logistikos centras

Prekių kelionės kaštus „Lidl“ padeda mažinti ir nuosavų logistikos centrų įrengimas. Prieš septynerius metus Ramučiuose, Kauno rajone, buvo atidarytas pirmasis „Lidl Lietuva“ logistikos centras, o jau kitąmet darbą pradės antrasis logistikos centras Vilniuje, netoli Lentvario.

„Nuosavas logistikos centras reiškia, kad tiekėjams nereikia vežti prekių į atskiras parduotuves, viskas atvežama į vieną tašką ir išskirstoma pagal kiekvienos parduotuvės poreikius. Turėdami antrąjį logistikos centrą Vilniuje, galėsime dar labiau sumažinti kaštus, trumpės prekių pristatymo kelias, mažės išskiriamo CO2 kiekis. Be to, mūsų logistikos centrai suprojektuoti pagal naujausius reikalavimus, jų energijos poreikius patenkina atsinaujinančios energijos šaltiniai, kas taip pat leidžia sumažinti išlaidas“, – pasakojo A. Docius.

Mažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją „Lidl Lietuva“ šiemet pradėjo naudoti ir biometanu varomus vilkikus, kurie visiškai nenaudoja iškastinio kuro. Taip pat „Lidl Lietuva“ ant savo parduotuvių ir logistikos centrų stogų įrenginėja saulės elektrines. Šiomis ir kitomis priemonėmis „Lidl Lietuva“ kartu su visa „Lidl“ įmonių grupe iki 2030 m. siekia sumažinti savo operatyvinės veiklos metu susidarančią ŠESD emisiją 80 proc.

Kviečia prisijungti prie komandos Kauno logistikos centre

„Lidl Lietuva“ kviečia norinčius prisijungti prie Kauno rajone, Ramučiuose esančio logistikos centro komandos. Šiuo metu įmonė gali pasiūlyti darbą užsakymų komplektuotojams. „Lidl Lietuva“ taip pat jau pradėjo atrankas ir būsimam logistikos centui Vilniuje, kai kurių pozicijų darbuotojų atrankos vykdomos jau dabar.

Nuo vasaros pradžios „Lidl Lietuva“ Kauno logistikos centre dirbantiems darbuotojams, atliekantiems komplektavimo darbus, suteikė galimybę papildomai užsidirbti. Sėkmingai dirbantys darbuotojai, pasiekę numatytus tikslus, kas mėnesį sulaukia iki 20 proc. savo darbo užmokesčio siekiančių priedų. Įmonė rūpinasi ir savo darbuotojų sveikata – „Lidl Lietuva“ visus savo darbuotojus jau penktus metus iš eilės draudžia papildomu sveikatos draudimu. Taip pat kasmet darbuotojams įteikiami vitaminų rinkiniai imunitetui stiprinti, visiems komandos nariams ir jų vaikams iki 14 metų suteikiama galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Daug dėmesio skiriama ir darbuotojų poilsiui, todėl logistikos centre, taip pat „Lidl“ parduotuvėse ir centriniame biure, įrengtos šiuolaikiškos poilsio patalpos, rengiamos įvairios šventės darbuotojams ir jų šeimos nariams.

 „Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 71 „Lidl“ parduotuvė 26 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Lietuviai nėra linkę taupyti, tą rodo ir „Eurostat“ duomenys – lietuvių taupymo norma prieš pandemiją siekė vos porą procentų. Nors karantino metu taupymo rodiklis buvo padidėjęs iki 12 procentų, vis dėlto Europos vidurkio Lietuva nepasiekė – lietuviai, tyrimo duomenimis, yra išlaidūs.

Taupymas gali prasidėti maisto prekių parduotuvėje

Specialistai pastebi, kad taupymo įprotis gali pradėti formuotis ir maisto prekių parduotuvėse, kuriose lankomasi bent kartą į savaitę. Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto teigimu, lietuvių noro sutaupyti apsiperkant tendencijos tapo ryškesnės jau metų pradžioje.

„Jau šių metų pradžioje pastebėjome, kad gyventojams tapo aktualesnės ne tik prekės, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos – jie dažniau rinkdavosi ir iš pigesnių produktų kategorijos. Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis. Stebime, kad norėdami sutaupyti pirkėjai ypač domisi „Maximos“ privačių prekių ženklų, tokių kaip „Farm Milk“, „Extra Line“, „Pormet“, „Ocean“ bei „Mio Rio“, linijomis, kurioms užtikriname visada mažą kainą. Pasiūlyti pirkėjams mažiausiai rinkoje kainuojantį prekių krepšelį padeda ir mūsų kasdienės pastangos – tai nuolatinės derybos dėl kainų. Liepos viduryje „Maximos“ pirkėjams pristatėme iniciatyvą „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“, kurios metu sumažinome kone pusę tūkstančio pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktų reguliarias kainas. Ši iniciatyva vos per du mėnesius leido pirkėjams sutaupyti net 1,4 mln. eurų“, – sakė M. Tilmantas.

Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentė, dr. Kamilė Taujanskaitė dalijasi keliais paprastais patarimais, kurie maisto prekių parduotuvėse padės išleisti mažiau be didelių pastangų.

„Visada pravartu paieškoti pigesnių mėgstamų prekių alternatyvų. Pavyzdžiui, nors skirtingų prekės ženklų tokio pat dydžio pieno pakuotėse dažnai randamas labai panašus kiekis baltymų ir kitų maistinių medžiagų, jų kaina gali skirtis. Tad vertėtų atkreipti dėmesį į maistinių medžiagų sudėtį, ir jei jos ženkliai nesiskiria, rinktis pigesnę alternatyvą. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad lentynose esančiose kainose dažnai būna nurodytos pakuotės kainos, tačiau išoriškai labai panašių pakuočių talpa dažnai skiriasi. Dėl šios priežasties patarčiau lyginti ne pakuočių, bet to paties produkto kilogramo ar litro kainas“, – patarė K. Taujanskaitė.

Tuo metu finansų konsultantas Nerijus Murauskas pataria einant į parduotuvę nepamiršti ir pirkinių sąrašo, kuris ne tik palengvins patį procesą, bet ir nudžiugins piniginę.

„Keliavimas į parduotuvę su pirkinių sąrašu – ypač lengvai išugdomas įprotis. Susiplanuokite, kokius patiekalus gaminsite ateinančias kelias dienas ar savaitę, ir į sąrašą įtraukite būtent šiuos produktus. Tokiu būdu išvengsite emocinių pirkinių bei perteklinio pirkimo, o jūsų sąskaitoje liks daugiau pinigų“, – sakė N. Murauskas.

Taupymo įpročiams ugdyti – technologijų pagalba

VILNIUS TECH docentė K. Taujanskaitė neabejoja, kad taupyti gali kiekvienas, o užtikrinti sklandesnę ir paprastesnę pradžią gali padėti net išmaniųjų programėlių pasitelkimas.

„Manau, kad kiekvienas žmogus tikrai moka ir gali taupyti. Tačiau asmeninių finansų valdymui didelę įtaką daro mūsų psichologija. Tiesa, dažniausiai taupymo procese sunki yra tik pati pradžia. Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė, kuri palengvins taupymo procesą, jį automatizuos ir padarys įdomų“, – sakė K. Tajanskaitė.

 Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė.

 

Apie tai, kad išmaniųjų programėlių pagalba galima patogiai sekti savo išlaidas, antrina ir „Maximos“ atstovas M. Tilmantas.

„Tai daryti galima susiejus nemokamą ir lengvą įsidiegti „Maximos“ programėlę su mokėjimo kortele savo išmaniajame telefone bei už pirkinius atsiskaityti telefonu. Be įvairių papildomų naudų, kurias suteikia programėlė veikdama dar ir kaip skaitmeninė lojalumo kortelė, kartu ji yra patogus įrankis sekti savo išlaidas – kiek kiekvieną mėnesį pavyko sutaupyti mūsų parduotuvėse, kiek „Maxima“ pinigų pavyko sukaupti ir galiausiai juos patogiai išleisti kitų apsipirkimų metu. Tai mūsų pirkėjų plačiai naudojama ir ypač vertinama pagalbinė priemonė siekiant apsipirkti sumaniau, sutaupyti bei patogiai sekti savo išlaidas maistui, buities priemonėms ir kitiems kasdieniams pirkiniams“, – paaiškino „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus.

Finansų konsultantas N. Murauskas taip pat siūlo išbandyti ir šiek tiek daugiau dėmesio reikalaujančią taupymo techniką, kurios rezultatai gali nustebinti.

„Padalinkite savo pajamas į skirtingas sąskaitas pagal išlaidų sritis ir taip planuokite išlaidas mėnesiui į priekį. Padalijant pinigus reikmėms, pramogoms, taupymui, investicijoms, edukacijai ar aukojimui bus aišku, kiek pinigų yra skirta atitinkamoms sritims“, – sakė N. Murauskas.

Savotišku paskatinimu gali tapti ir tikslo įsigyti trokštamą pirkinį, kurio greičiausiai nepavyktų nusipirkti iš atlyginimo, nustatymas. Tai gali būti naujas išmanusis telefonas ar ilgai laukta kelionė. Pasiekę mažesnius tikslus ir mėgaudamiesi smagiu atlygiu, kuriam sutaupėte, sustiprinsite įprotį ir įgausite psichologinį pagreitį, dėl kurio taupymo procesas taps nevarginantis, o priešingai – malonus ir motyvuojantis.

Penketų magija

550 tūkst. eurų žaidėjai atnešė „Teleloto“ bilietas, kurį moteris pirko penktadienį, rugsėjo 15 dieną. Tai buvo penktas tą savaitę moters įsigytas bilietas.

„Įprastai perku vieną ar kelis bilietus, tačiau tąkart nusprendžiau išbandyti tokią taktiką – po vieną bilietą įvairiose vietose įsigijau kiekvieną darbo dieną. Sekmadienį su jais sėdau prie televizoriaus, bet supratau, kad visų penkių vienu metu braukyti nespėsiu. Tai išsirinkau vieną – taip jau pasitaikė, kad būtent tą laimingąjį“, – prisiminė kaunietė.

Žaidimui įpusėjus Laima jau džiaugėsi, nes pavyko užbraukti kampus. Iki tol tik nedideles sumas laimėdavusi moteris net nenujautė, kad netrukus užsipildys ir visa bilieto lentelė.

Nors savomis akimis mačiau, kaip riedėjo kiekvienas kamuoliukas, ir sava ranka užbraukiau visus skaičius – protas atsisakė suvokti, kas įvyko.

 

„Nors savomis akimis mačiau, kaip riedėjo kiekvienas kamuoliukas, ir sava ranka užbraukiau visus skaičius – protas atsisakė suvokti, kas įvyko. Po žaidimo lyg tarp kitko nusiunčiau bilieto nuotrauką dukrai. Ir, kaip buvau planavusi, išėjau pasisvečiuoti pas kaimynę“, – juokdamasi pasakojo daugiau nei pusės milijono eurų laimėtoja.

Dalis laimėjimo – ir pasaulį dar tik išvysiančiam anūkui

Vis tik netrukus sunkiai suvokiamas laimėjimas įgavo realų pavidalą – kaunietės sąskaita pasipildė solidžia suma. Pasiteiravus, ką planuoja veikti su ja, Laima nušvinta ir ima kalbėti apie dukrą.

„Netrukus po to, kai pranešiau jai apie savo sėkmę, ji man pranešė apie savąją – laukiantį šeimos pagausėjimą. Turėsiu dar vieną anūką. Mano didžiausias noras, kad dukra ir jos šeima gyventų patogiai, todėl padėsiu jiems įsigyti naują būstą“, – planais dalijosi žaidėja.

Laima – pirmoji Aukso puodo laimėtoja naujame „Teleloto“ sezone. Po praėjusį mėnesį įvykusio loterijos atsinaujinimo žaidėjų laukia dažnesni bei didesni laimėjimai. Kampai, eilutė ir įstrižainės baigiamos žaisti išriedėjus nebe 40, o 41-am kamuoliukui. Aukso puodo pradinė suma paaugo nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.

„Siekiame būti kokybės ir patikimumo etalonu mūsų gaminamų produktų kategorijose. Mūsų vadovai ir technologų komanda nuolat dalyvauja maisto parodose, siekia pritaikyti mūsų gaminamiems produktams pamatytas naujienas, formas, skonius. Jie siekia įsigilinti į kiekvienos šalies ar net šalies regiono skonius ir įpročius. Esame atvira ir moderni įmonė, tai – mūsų stiprybė ir išskirtinumas“, – sakė „Liūtukas ir Ko“ vadovas Andrius Uptas.

Andrius Uptas. „Liūtukas ir Ko“ archyvo nuotr.

Gausus pasirinkimas bet kokio skonio mėgėjams

„Liūtukas ir Ko“ vyriausioji technologė ir kokybės vadovė Kristina Burinskienė pasakoja, kad per 30 veiklos metų įmonės asortimentas išsiplėtė daugybę kartų. Jis formuojamas atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius ir besikeičiančius valgymo įpročius.

„Pirmieji gaminiai buvo koldūnai su mėsos įdaru. Asortimente turėjome vos 2 rūšis koldūnų su mėsa, o jiems gaminti naudojome tik vieną formavimo mašiną. Produktų pasirinkimas augo kartu su paklausa. Šaldytų produktų rinkai pradėjus plėstis, vartotojams pasiūlėme koldūnų su įvairiais naujais įdarais: bulvių, varškės, grybų, vaisių. Siekdami patenkinti vartotojų poreikius, ugdyti požiūrį į sveikesnę mitybą, nuo 2011 m. pradėjome gaminti ekologiškus produktus“, – kalbėjo K. Burinskienė.

Pasak jos, įmonė siūlė sveikesnių pusgaminių alternatyvą: koldūnų su jautienos ir daigintų kviečių įdaru, taip pat virtinių su kalakutienos ir daigintų kviečių įdaru, kukurūzų, ryžių, grikių miltų blynelius su varškės ir špinatų, daržovių, kalakutienos įdarais. Vis dėlto, pažymi technologė, lietuviai gana konservatyvūs, įpratę valgyti tai, ką žino iš senų laikų. Todėl nauji gaminiai į rinką įvedami palaipsniui.

Nuolatinis kokybės ir saugos gerinimas

„Liūtukas ir Ko“ vadovas A. Uptas sako, kad itin daug dėmesio skiriama aukščiausiai produkcijos kokybei ir ji išlaikoma tokia pat aukšta tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkoms.

Gamybos procesas. „Liūtukas ir Ko“ archyvo nuotr.

Kokybės ir maisto saugos gerinimas – nesibaigiantis procesas. Diegiant modernias technologijas ir inovatyvius sprendimus, šie rodikliai nuolat gerinami. Pasak „Liūtukas ir Ko“ vyriausiosios technologės ir kokybės vadovės, produktų kokybė bei sauga valdoma nustatant kokybės, maisto saugos politiką, užsibrėžiant tikslus, kuriems įgyvendinti identifikuoti procesai, veikiantys realizuojamo produkto kokybę bei saugą.

Pusgaminiai palengvina buitį. Koldūnai, virtiniai blyneliai, bulviniai pusgaminiai yra puikus pasirinkimas, norint mažiau laiko praleisti virtuvėje.

 

Įmonėje sukurta integruota kokybės bei maisto saugos vadybos sistema, padedanti užtikrinti stabilią produkto kokybę, padidinanti maisto saugumą. Tai parodo ypatingą įmonės atsakomybę prieš klientus. Pagrindinis dėmesys, tenkinant klientų poreikius ir lūkesčius, kreipiamas į produkto atitiktį, patikimumą, pristatymą, kainą ir gyvavimo ciklo sąnaudas, produkto saugą, atsakomybę už gaminį bei poveikį aplinkai.

Šaldant mažiausiai pakinta pusgaminių vertė

Vartotojų įpročiai ir poreikiai nuolat kinta. Tai parodė ir pandemijos laikotarpis. Net ir leidžiant laiką namuose, maisto ruošai siekiama sugaišti mažiau laiko, ypač šiltuoju metų sezonu. Per pandemiją šaldytų pusgaminių kategorija tapo itin paklausi ir tai, žinoma, lėmė aukštesnius nei įprasta įmonės rezultatus.

Įmonės įkūrėjas, akcininkas Vytautas Mickūnas (dešinėje) ir akcininkas Laurynas Mickūnas. „Liūtukas ir Ko“ archyvo nuotr.

„Pusgaminiai palengvina buitį. Koldūnai, virtiniai blyneliai, bulviniai pusgaminiai yra puikus pasirinkimas, norint mažiau laiko praleisti virtuvėje. Šaldant mažiausiai pakinta maistinė ir biologinė vertė. Išvirtas užšaldytas produktas savo skoniu, aromatu, spalva ir išvaizda beveik nesiskiria nuo šviežiai pagaminto“, – pasakojo kokybės vadovė K. Burinskienė.

Svarbiausias faktorius koldūnų kokybei ir saugumui yra staigus užšaldymas. Nuo to, kaip atliekamas sušaldymo procesas, priklauso ir galutinė produkto kokybė. Koldūnų užšaldymas vyksta 30–35 laipsnių temperatūroje. Toks užšaldymas apsaugo produktą nuo mikrobinio gedimo. Kuo žemesnė temperatūra ir kuo greičiau ji krenta, tuo greičiau sustabdoma mikroorganizmų veikla.

„Liūtukas ir Ko“ produktų gamyboje nenaudojami jokie konservantai, produktų galiojimo terminas pailginamas staigiai užšaldant.

 

Norint išlaikyti produktą saugų ir kokybišką, visiškai užtenka konservavimo šalčiu. Todėl „Liūtukas ir Ko“ produktų gamyboje nenaudojami jokie konservantai, produktų galiojimo terminas pailginamas staigiai užšaldant. Pagrindinis įmonės tikslas ir yra apsaugoti pirkėjo sveikatą, užtikrinti, kad pirkėjas gautų tik saugų, kokybišką, išskirtinio skonio, lengvai paruošiamą produktą, pagamintą iš natūralių žaliavų.

Kelias nuo rankų darbo iki modernios įrangos

K. Burinskienė pasakoja, kad iš pradžių buvo gaminti tik koldūnai, bet įvertinus vartotojų lūkesčius, į asortimentą įtraukti bulviniai pusgaminiai (cepelinai, žemaitiški blynai, bulviniai rageliai, bulviniai kukuliai), taip pat lietiniai blyneliai su mėsos, varškės, desertiniais įdarais.

Vis dėlto apie 60 proc. gamybos apimties sudaro koldūnai su mėsos įdaru. Patys populiariausi, labiausiai vartotojų mėgstami yra „Karališkieji“ koldūnai su mėsos įdaru. Jie išsiskiria savo dydžiu, jis ypač priimtinas vaikams. Ypatingą koldūnų skonį sukuria specialaus paruošimo ir sudėties tešla bei kokybiškas kiaulienos įdaras.

„Šiandien „Karališkuosius“ koldūnus gaminame formavimo mašinomis, tačiau jų kelias prasidėjo nuo pusiau rankinio darbo. Pusmėnulio formos koldūną formuodavo įranga, o galutinę formą koldūnui suteikdavo darbuotojos. Koldūnus lipdydavo rankomis keliolika darbuotojų, kiekvienas koldūnas buvo gerai sulipinamas, pusmėnulio krašteliai užriečiami, kaip močiutės ir mamos gamina namuose“, – gamybos ypatybes įvardijo kokybės vadovė.

„Liūtukas ir Ko“ 30-mečio šventės akimirka. Įmonės archyvo nuotr.

Ilgamečiai darbuotojai užtikrina tradicijų tęstinumą

„Liūtukas ir Ko“ dirba daugiau nei 100 žmonių. Įmonės 30-ojo jubiliejaus proga visi darbuotojai su šeimomis buvo pakviesti į jaukią šventę.

Net 37 proc. „Liūtukas ir Ko“ darbuotojų yra ilgamečiai, dirbantys įmonėje daugiau nei dešimtmetį. Tarp jų yra ir tokių, kurie dirba ilgiau nei 15 ar 20 metų. Įmonės stabilumas ir įvaizdis taip pat neabejotinai daro įtaką darbuotojų pasirinkimui.

Įmonėje kiekvienas darbuotojas vertinamas kaip savo srities specialistas, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jis eina ar kokias funkcijas atlieka. Kiekvienas savo darbą išmano geriausiai, todėl įsiklausoma į darbuotojų pasiūlymus ar nuomonę, kai darbo procesuose reikia pakeitimų ar patobulinimų. Darbuotojai, anot A. Upto, yra „Liūtukas ir Ko“ vertybė, be kurių trisdešimtmetį trunkantį įmonės sėkmė – neįsivaizduojama.

Išskirtinis „Laimės ratas“

„Viena iš gimtadienio dovanų – specialų „Laimės ratą“ – pasirinkome neatsitiktinai, nes tai mūsų pirkėjų ir programėlės naudotojų labai mėgstama funkcija. Tačiau šįkart prizai – išskirtiniai. Kiekvieną kartą per šventinę savaitę apsipirkę mūsų parduotuvėse, pirkėjai galės sukti ratą ir visi kažką laimės bei taip dar labiau sutaupys apsipirkimo metu: nuo „Auksinio krepšelio“ prizo ar nuolaidų iki įvairių gardžių produktų, kurių kainos sieks vos 1 centą“, – sakė „Lidl Plus“ programėlės vadovas Martas Juodgudis.

Išsukus „Auksinio krepšelio“ kuponą, jo suma bus lygi tai sumai, kurią išleidote paskutinio apsipirkimo metu. Specialus gimtadieninis „Laimės rato“ žaidimas tęsis iki spalio 1 d.

Partnerio nuotr.

Švęs su spurgomis

Gimtadienio dieną, trečiadienį, rugsėjo 27 d., pirkėjai kviečiami savo mobiliuosiuose telefonuose atsidaryti „Lidl Plus“ programėlę, kur visų lauks ypatingas kuponas. 

„Gimtadieniai paprastai neapsieina be saldumynų, todėl visus savo vartotojus kviečiame pasmaguriauti ir švęsti kartu. Gimtadienio dieną programėlėje rasite šventinį kuponą, su kuriuo vos už 1 centą galėsite įsigyti saldžią dovaną – spurgą“, – teigė M. Juodgudis.

Padeda ir planuoti, ir taupyti

Anot „Lidl Lietuva“ atstovo, „Lidl Plus“ mobilioji programėlė rinkoje atsirado būtent tada, kai vis daugiau gyventojų Lietuvoje yra linkę atidžiau planuoti savo pirkinius. Todėl galimybė paprastai ir greitai patikrinti specialius „Lidl“ pasiūlymus tiesiog savo telefone – labai pasiteisino.

Partnerio nuotr.

„Be įprastų nuolaidų kuponų maisto ir kitoms prekėms bei asmeninių pasiūlymų ar kaupiamųjų nuolaidų, „Lidl Plus“ mobilioji programėlė leidžia paprastai sekti savo išlaidas ir nekaupti popierinių kvitų, nes visus juos galima rasti savo telefone. Per pastaruosius dvejus metus mūsų programėlės vartotojų ratas vis auga, vadinasi, kiekvienas pirkėjas atranda būtent jam tinkamiausias naudas“, – pridėjo M. Juodgudis.

Dar vienas „Lidl Plus“ išskirtinumas – mobilioji programėlė pirkėjams padeda planuoti apsipirkimą ir išvengti ilgų eilių. Žmonės joje gali pasirinkti norimą „Lidl“ parduotuvę ir tuomet rasti visą aktualiausią informaciją: savaitės leidinius, parduotuvės adresą, jos darbo laiką arba realiu metu matyti parduotuvės užimtumą. 

5 patarimai, kaip sutaupyti naudojantis „Lidl Plus“ programėle

Sutaupyti naudojantis „Lidl Plus“ galima ne tik mobiliosios lojalumo programėlės šventiniu gimtadienio laikotarpiu, bet ir ištisus metus. Net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų naudojasi žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ mobiliąja programėle, tačiau ne visi žino visus įvairius būdus, kaip galima su programėle sutaupyti. Prekybos tinklas dalinasi patarimai, kurie bus naudingi kiekvieno apsipirkimo metu.

1. Žaidimas „Trink ir laimėk“

Po kiekvieno apsipirkimo „Lidl“ parduotuvėje, nepriklausomai nuo apsipirkimo vertės, programėlėje „Lidl Plus“ galima pasiekti „Trink ir laimėk“ kortelę, kuri suteikia galimybę pelnyti įvairių nuolaidų.

„Atidarę „Trink ir laimėk“ kortelę mobiliojo įrenginio ekrane, braukiant pirštu per ekraną reikia nutrinti viršutinį nepermatomą kortelės sluoksnį. Patikrinę kortelę, iškart sužinosite ar laimėjote kuponą ir, jei laimėjote, kokį kuponą“, – sakė M. Juodgudis. 

2. Prekės už vieną centą

Anot M. Juodgudžio, specialių nuolaidų kuponų taip pat galima gauti pasiekus tam tikrus mėnesinius tikslus. Ši priemonė yra viena populiariausių tarp programėlės naudotojų. 

„Kai programėlės naudotojo apsipirkimo suma per mėnesį pasiekia tam tikrą dydį, yra atrakinami specialūs nuolaidų kuponai. Tai gali būti galimybė įsigyti tam tikrų prekių už 1 centą, o pasiekus galutinį apsipirkimo sumos tikslą – suteikiama nuolaida visam krepšeliui“, – aiškino ekspertas.

Partnerio nuotr.

3. Kassavaitiniai „Lidl Plus“ pasiūlymai

Taip pat „Lidl Plus“ programėlėje kiekvieną savaitę pateikiami nuolaidų pasiūlymai ir kuponai įvairioms „Lidl“ prekėms. Pasiūlymai yra nuolat atnaujinami ir galioja nuo 1 iki 7 dienų. Pritaikomos nuolaidos siekia nuo 20 iki net 50 proc.

„Be to, vis dažniau pateikiame tik klientams pritaikytų pasiūlymų, kurie yra generuojami pagal jų apsipirkimo įpročius. Taip pat pastarąsias savaites siūlėme ir papildomas nuolaidas akcijinėms prekėms. „Lidl Plus“ vartotojai galėjo pasinaudoti papildoma nuolaida toms prekėms, kurioms ir taip yra pritaikyta bendra nuolaida, įsigyti jas dar pigiau“, – pasakojo M. Juodgudis.

4. Specialūs prizai

Programėlėje nuolat vyksta ir įvairūs sezoniniai žaidimai, kurių metu galima laimėti prizų. Pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu vyko ledų žaidimas – perkant „Ballino“, „Gelatelli“ arba „Bon Gelati“ ledų už 3 eurus, buvo suteikiamas virtualus žaidimo lipdukas. Surinkus tris tokius virtualius lipdukus, naudotojams buvo suteikiamas žaidimo bilietas ir galimybė laimėti 5000 eurų vertės visos šeimos kelionę į „Legolendo“ pramogų parką, 500 eurų vertės poilsio kuponus Palangoje ir kitus vertingus prizus.

Norime, kad „Lidl Plus“ vartotojai galėtų sutaupyti ne tik mūsų parduotuvėse, bet ir pas mūsų partnerius. Partneriai suteikia įvairius net iki 30 proc. nuolaidos siekiančius kuponus įvairioms paslaugoms, bilietams, kelionėms.

 

5. Partnerių pasiūlymai

Nuo šių metų birželio programėlėje taip pat pateikiami partnerių pasiūlymai, kurie leidžia gauti nuolaidą ne tik „Lidl“ parduotuvėje, bet ir už jos ribų. „Lidl Plus“ partneriais šiuo metu yra „LP Express“, „Gintarinė vaistinė“, „Novaturas“, „Laisvalaikio dovanos“, Lietuvos Jūrų muziejus ir „Lietuvos draudimas“.

„Norime, kad „Lidl Plus“ vartotojai galėtų sutaupyti ne tik mūsų parduotuvėse, bet ir pas mūsų partnerius. Partneriai suteikia įvairius net iki 30 proc. nuolaidos siekiančius kuponus įvairioms paslaugoms, bilietams, kelionėms. Pasinaudoti pasiūlymais galima „Lidl Plus“ programėlėje aktyvuojant pasirinkto partnerio nuolaidos kodą, tuomet tereikia jį nusikopijuoti ir suvesti įsigyjant pasirinktą paslaugą ar prekes. Ateityje partnerių sąrašą plėsime ir pasiūlysime dar daugiau nuolaidų, tad siūlome nuolat patikrinti programėlėje esančią skiltį „Partnerių pasiūlymai“, – sakė M. Juodgudis.

Pasinaudoti „Lidl Plus“ programėle galima visose Lietuvoje veikiančiose „Lidl“ parduotuvėse 26 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.