Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau, nei planuota, ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Ekspertų optimizmas

Nestabili išorės aplinka ir smukę ekonomikos rezultatai, tačiau matomi gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai bei laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklai – tokia atnaujinta Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalgos (parengtos remiantis informacija, paskelbta iki gegužės 29 d.) pagrindinė idėja, kurią parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.

"Balandis, kuriam neišvengiamą įtaką darė COVID-19, Lietuvos ekonomikai buvo ypač sunkus ir ekonominiams rezultatams nepalankus, tačiau gegužę jau matome laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklų. Neigiamų rizikų, kurias apsprendžia nestabili išorės aplinka ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 viruso plitimo, yra, tačiau matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali suteikti naujų veiklos krypčių", – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali suteikti naujų veiklos krypčių.

Jo teigimu, "skaičiai nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama". Ministras teigė, kad šiuo metu dar anksti kalbėti apie ekonominių prognozių atnaujinimą.

"Neturime tam pakankamai duomenų dėl objektyvų priežasčių. Ekonomines prognozes peržiūrėsime birželio pabaigoje, kai jau turėsime daugiau informacijos. Šiuo metu mūsų prognozę sudaro tai, kad ekonomika gali smukti iki 7,3 proc., tačiau situacija gali staigiai keistis, priklausomai nuo pandemijos suvaldymo tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose, tiek bendrai pasaulyje", – sakė V.Šapoka.

Lietuvos apžvalgos duomenys rodo rekordinius apyvartos nuosmukius daugelyje ekonominių veiklų. Dėl COVID-19 pandemijos balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc. Tai yra didžiausias mėnesinis mažmeninės prekybos nuosmukis nuo 2009 m. Šių metų kovą turistų šalyje apgyvendinta 58,1 proc. mažiau, o maitinimo įmonių apyvarta kovą smuko beveik perpus – 44 proc. (palyginti su 2019 m. kovu), o balandį – net 68,4 proc.

Lūkesčiai gerėja?

Finansų ministerijos ekspertų apžvalgos duomenimis, verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę, palyginti su balandžiu, pagerėjo. Ekonominių vertinimų rodiklis buvo 2 proc. didesnis, tačiau paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar niūrios.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis per mėnesį padidėjo 7 proc. (per metus sumažėjo 15 proc.), gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas. Statybos ir mažmeninės prekybos įmonių lūkesčiai per mėnesį pagerėjo atitinkamai 1 ir 4 proc.

Optimizmas bent statybų sektoriui atrodo abejotinas. Jo dalyviai šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa. "NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus", – "Kauno dienai", apžvelgdamas gegužės vidurio duomenis, teigė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus. NT vystytojai ir investuotojai stabdė statybos projektus. Taip pat tiekėjai sutiko teikti prekes ar paslaugas tik pagal išankstinį apmokėjimą.

Paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos po staigaus kritimo balandį (per mėnesį nukrito 46 proc.) toliau blogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 5 proc. (per metus 66 proc.). Tačiau ir šio sektoriaus įmonės esą ėmė optimistiškiau vertinti teikiamų paslaugų paklausos perspektyvas (balandį paklausos mažėjimą numatė 58 proc. įmonių, gegužę – 47).

"Nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus, jis buvo 5 proc. geresnis nei balandį, gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės padėties perspektyvų. Jie ketino daugiau išleisti didesniems pirkiniams, palankiau vertino šalies ekonomines perspektyvas – gerėjo gyventojų nuotaikos", – teigiama ekspertų apžvalgoje.

Bet balandžio pabaigoje ne Finansų ministerijos užsakytoje apklausoje vartotojų lūkesčiai buvo tiesiog tragiški. Bendrovės "Spinter tyrimai" balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius tris mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės. Net 95 proc. teigė neketiną artimiausiu metu skolintis pinigų. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.

Darbo rinka stabilizuojasi?

V.Šapokos teigimu, teigiamų ženklų yra darbo rinkoje, nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Lėtėjantis nedarbo lygio augimas ir augantis asmenų įdarbinimas esą rodo, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi ir lėčiau augant nedarbui, daugėja darbo pasiūlymų.

"Per pastarąsias keturias savaites įregistruota 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 60 proc. daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja darbo pasiūlymų", – pristatydamas apžvalgą sakė finansų ministras.

Tiesa, savaitės pradžioje Užimtumo tarnyba paskelbė, kad nedarbas tik didėja. Birželio 1 d. šalyje buvo registruota 203,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 43,3 tūkst. (26,8 proc.). Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 2,8 tūkst. (1,4 proc.), palyginti su gegužės 25 d.

„Akivaizdu, kad nebus greito atsigavimo. Atsigavimas bus labai lėtas ir laipsniškas. Jeigu grįžtame prie medicinos terminų, krizės metu kai kurie ligoniai bus tiek išsekę, kad jau gaivinimas jiems nebepadės. Kalbėdamas apie ligonius turiu omenyje įmones, kurioms bus leista dirbti“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.

Pasak LVK prezidento, įmonės neturės didelių apyvartų dėl klientų ribojimo ir ekonominių priežasčių, kai žmonės, tikėtina, turės taupyti.

„(...) Kas atsitiko atidarius ne maisto prekių parduotuves – tas, kurios prekiauja ūkinėmis prekėmis, – nusidriekė didelės eilės žmonių todėl, kad ribojamas žmonių patekimas. Tai reiškia, kad nebus tokios apyvartos dėl fizinių priežasčių. Viena priežastis – ekonominė, galbūt žmonės taupys pinigus, neis į restoranus, kuriems leista bus iš dalies veikti.

Jei žmonės norės eiti ir restoranuose bus tik lauko prekyba, be aptarnavimo, (...) lankytojų fiziškai galės restoranai priimti mažiau ir čia bus dar viena problema. Galės būti taip, kad neužteks pajamų tiems restoranams išsilaikyti ir jie negalės dirbti tokiomis sąlygomis“, – sakė V. Sutkus.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė priims sprendimą dėl antrojo karantino švelninimo etapo.

„Bus priimti sprendimai dėl kitų mūsų veiklos sričių atlaisvinimo karantino laikotarpiu. Tai bus susiję su tolesne paslaugų plėtra, verslo plėtra. Kaip pavyzdys, lauko kavinės, grožio tam tikros paslaugos. Sveikatos apsaugos ministras turėtų pristatyti planą, kaip bus atnaujintos planinės paslaugos gydymo įstaigose, atsiras galimybių tam tikroms neprofesionalioms sporto rūšims lauke, treniruotėms. Taip pat bus priimti sprendimai dėl muziejų ir bibliotekų lankymo“, – anksčiau nurodė premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė taip pat spręs dėl karantino pratęsimo iki gegužės 11 dienos.

„Jei karantinas tęsis ir gegužės mėnesį – 36,8 proc. apklaustųjų mano, kad reikės metų laiko, 20,5 proc. mano, kad reikės pusės metų, 17,2 proc. – kad prireiks pusantrų metų, dvejų metų – 20,2 proc., trejų metų – 5,3 proc.“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Kaip įvardijo V. Sutkus, į klausimą, koks BVP pokyčio rezultatas bus per 2020 metus, jei karantinas bus pratęstas, 40,9 proc. atsakė, kad BVP kris nuo 5 iki 10 proc., 27 proc. apklaustųjų atsakė, kad BVP turėtų kristi nuo 10 iki 15 proc.

Į klausimą, kurie verslo sektoriais dėl karantino nukentės labiausiai, 27 proc. apklaustųjų atsakė paminėdami turizmo sektorių, 22,2 proc. – maitinimo paslaugų, 13,1 proc. – prekybos sektorių, 11,8 proc. – transporto ir logistikos sektorių, 7 proc. – reklamos ir žiniasklaidos bei viešųjų ryšių sektorių.

33,2 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad nedarbo lygis Lietuvoje šių metų rudenį tuo atveju, jei karantinas tęsis gegužę, kils iki 14 proc., dar 27,6 proc. apklaustųjų prognozavo, kad nedarbas kils iki 12 proc., 25,8 proc. sakė, kad nedarbo lygis kils iki 10 proc.

Tyrimo metu buvo apklaustos 337 įmonės iš prekybos, pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų sektoriaus.