Šių veiksmų partija imasi siekdama sustiprinti savo pozicijas prieš artėjančius visuotinius rinkimus.

J. Kaczynskis yra nuo 2015 metų Lenkiją valdančios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas. Lenkijoje plačiai paplitusi nuomonė, kad jis sprendžia dėl daugumos vyriausybės politikos krypčių ir paskyrimų, ir yra šalies de facto lyderis.

Per paskyrimo ceremoniją Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad J. Kaczynskio sugrįžimas į vyriausybę yra visiškai pagrįstas ir būtinas.

Pasak analitikų, J. Kaczynskio sugrįžimu siekiama užtikrinti stabilumą vyriausybėje, kurią krečia vidaus nesutarimai, ir parengti konservatorius artėjantiems rinkimams, tikriausiai įvyksiantiems šių metų spalį.

„Tai svarbus pastiprinimas prieš rinkimus ir aiški žinia, kad kovojame dėl pergalės“, – valstybinei televizijai sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).

Dabar J. Kaczynskis – vienintelis ministro pirmininko pavaduotojas.

Prieš tai premjero kabinete dirbo keturi vicepremjerai ir visi jie atsistatydino iš pareigų kartu su trečiadienį paskelbtais pakeitimais.

Jie liks ministrų kabineto nariai.

Nuo 2020-ųjų spalio iki 2022-ųjų birželio J. Kaczynskis buvo už saugumą atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas.

„Jaroslawo Kaczynskio vaidmuo bus kitoks nei praėjusį kartą“, – sakė vienas iš atsistatydinusių premjero pavaduotojų Jacekas Sasinas.

„Nuo šiol jis koordinuos visą vyriausybės darbą“, – nurodė jis.

Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) toliau eis Lenkijos ministro pirmininko pareigas.

Apklausos rodo, kad šiuo metu Lenkijoje pagal populiarumą pirmauja PiS, tačiau stiprėja ir didžiausios opozicinės partijos – Pilietinės platformos (PO) – pozicijos.

Šį mėnesį visuomenės nuomonės tyrimų centro CBOS atlikta apklausa rodo, kad PiS palaiko 33 proc. rinkėjų, o PO – 27 proc. ir tai yra keturiais procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę apklausą.

Kraštutinių dešiniųjų partiją „Konfederacija“ remia 8 proc. rinkėjų, o kairieji ir centristų koalicija, kurią sudaro „Lenkija 2050“ ir Lenkijos liaudies partija (PSL), šiuo metu turi 5 proc. rinkėjų palaikymą.

J. Kaczynskio paskyrimą opozicija įvertino skeptiškai.

„Kaczynskis grįžo į vyriausybę, kuriai vadovavo nuo pat pradžių, o jo oficialus viršininkas visuomet buvo jo pavaldinys“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė PO politikas Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna).

„Lietuva nuosekliai remia Šiaurės Makedonijos siekį tapti Europos Sąjungos nare ir linki sėkmingo politinio dialogo. Esame pasirengę ir toliau dalytis savo patirtimi integracijos į Europos Sąjungą, strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo ir kitais klausimais. Mūsų dvišaliai santykiai geri ir draugiški, tačiau galėtų būti intensyvesni ekonomikos, kultūros, aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų srityse“, – sakė premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, sveikintinas aktyvus bendradarbiavimas įgyvendinant „Twinning“ ir „Horizontas 2020“ projektus. Šiaurės Makedonijos vicepremjeras pabrėžė, kad labai vertina Lietuvos ekspertinę pagalbą, kuri itin naudinga siekiant pasirengti narystei ES.

Kalbant apie saugumo ir gynybos prioritetus akcentuota, kad Šiaurės Makedonija įneša didelį indėlį į euroatlantinį saugumą. Anot I. Šimonytės, NATO durys turėtų būti atviros visiems partneriams – Sakartvelui, Ukrainai, Bosnijai ir Hercegovinai. Lietuva sveikina Šiaurės Makedonijos požiūrį į Bosnijos ir Hercegovinos perspektyvas, susijusias su euroatlantiniais siekiais.

Susitikimo metu pabrėžta, kad Rusija išlieka didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui. Didėja politinė ir karinė Rusijos įtaka Baltarusijoje. Taip pat blogėja ir situacija Kryme bei prie Ukrainos sienos, todėl sankcijas Rusijai privalome tęsti.

Aptariant pandemijos problemas, akcentuota, jog nereguliarus vakcinų tiekimas yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria ES, ir tai trukdo sklandžiai įgyvendinti vakcinacijos strategiją. Diskutuojama dėl koordinuoto ES atsako į COVID-19 ir pagalbos artimiausioms kaimynėms, pirmiausia Vakarų Balkanų ir kaimynystės šalims. ES siekia pasauliniu mastu palengvinti vakcinos prieinamumą, įskaitant ir kontribucijas per COVAX mechanizmą.

Pasak jo, integracijos Bendrijoje siekiančiai Balkanų šaliai turėtų būti naudinga Lietuvos patirtis, „derantis, tariantis su didesnėmis valstybėmis“.

„Mes turėjome iššūkių su mūsų didesniąja kaimyne Lenkija. Išsprendėme juos. Tiesą sakant, iš to suformavome strateginę partnerystę, kuri ir mums padėjo įstoti į ES ir NATO, ir kartu leidžia abiems valstybėms būti saugesnėmis“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Šiaurės Makedonijos vicepremjeru Europos reikalams Nikola Dimitrovu.

Ministro teigimu, Baltijos šalys save laiko atsiradusiomis „civilizacijų sankirtos taške“, todėl Lietuva gerai supranta su tuo susijusius „geostrateginius, kultūrinus iššūkius“.

„Problemos, su kuriomis susiduria Šiaurės Makedonija, mums yra atpažįstamos“, – sakė G. Landsbergis.

Tikisi rasti sutarimą su Bulgarija

Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija blokavo Europos Sąjungos ministrų diskusijas dėl Šiaurės Makedonijos planų prisijungti prie Bendrijos.

„Bulgarija nepalaiko šio Šiaurės Makedonijos pasirengimo narystei programos etapo ir pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos organizavimo. Plane neatsižvelgiama į Bulgarijos reikalavimus, tad jis negali būti priimtas“, – tuomet sakė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva.

Bulgarija prieštarauja pavadinimui „Šiaurės Makedonija“. Pernai į šios Balkanų šalies pavadinimą buvo įtrauktas žodis „Šiaurės“, Graikijai nesutikus, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, galėtų suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu. 

Bulgarija taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba. Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.

Bulgarija taip pat piktinasi Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje.

Savo ruožtu G. Landsbergis penktadienį sakė, kad Lietuva tvirtai remia „kuo greitesnį ES derybų programos su Šiaurės Makedonija patvirtinimą“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Tarpvyriausybinė konferencija su Šiaurės Makedonija bus surengta „dar šį pusmetį“.

„Vicepremjerui pasakiau, kad jei yra galimybė pasiūlyti praktinę pagalbą, tai aš kreipčiausi į Baltijos kolegas, su kuriais esame beformuojantys tokią Baltijos diplomatinę trio, kuri gali padėti, pagelbėti, išreikšti paramą arba ieškoti kokios nors mediacijos ar kitokių diplomatinių sprendimų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Manau, kad Šiaurės Makedonija įrodė, kad yra valstybė, gebanti suprasti strateginius iššūkius ir ieškoti kompromiso, tai parodo pavadinimo klausimo sprendimas. Jis užtruko, bet, nepaisant to, buvo išspręstas“, – pridūrė jis.

N. Dimitrovas žurnalistams sakė vertinantis Bulgarijos indelį, siekiant europietiškos Balkanų ateities.

„Jei sugebi matyti ateitį ilgalaikėje perspektyvoje ir galvoti apie ją strategiškai, tai neturėtum leisti, kad apgailestaujami skirtumai būtų kliūtis. Europietiškas kelias – išmokti gyventi su skirtumais ir spręsti dėl to kylančius iššūkius strategiškai bei draugiškai“, – sakė Šiaurės Makedonijos vicepremjeras.

„Kai kurie klausimai ne visai dera su Europos vertybėmis. Mes norime prisijungti prie ES, nes mes taip pat matome ES kaip vertybių bendruomenę. Jei ES yra šeima, kurioje kalbinė įvairovė yra vertinama ir puoselėjama, nederėtų kelti klausimo dėl mūsų kalbos, šaliai siekiant integracijos į ES“, – pridūrė jis.

Šiaurės Makedonija buvo viena pirmųjų Vakarų Balkanų šalių, pradėjusi integracijos į ES ir NATO procesą, tačiau tik išsprendus ginčą su Graikija dėl šalies pavadinimo ir pasiekus vadinamąjį Prespos susitarimą, šiai valstybei atsivėrė spartesnės euroatlantinės integracijos galimybės.

Pernai kovo 28 dieną Šiaurės Makedonija tapo jauniausia, 30-ąja, NATO nare. 

Buvęs politikas turės atlikti bausmę griežtojo režimo kalėjime. Prokuratūra reikalavo įkalinti jį 20-čiai metų. P. Rusko, tvirtinęs, kad yra nekaltas, ir siekęs, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo suimtas praėjusių metų gruodžio viduryje, kai atsisakė atvykti į Aukščiausiojo teismo posėdį, skirtą peržiūrėti jo bylai, kurioje taip pat figūravo šešėlinio verslo veikėjas Marianas Kočneris, įtariamas Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk" reporterio Jano Kuciako nužudymo 2018 metų vasario 21 d. organizavimu.

P. Rusko buvo pripažintas kaltu dėl finansinių dokumentų klastojimo, kurio mastas – 69 mln. eurų.

P. Rusko ėjo Slovakijos vicepremjero ir ekonomikos ministro pareigas nuo 2003 metų rugsėjo iki 2005 metų rugpjūčio, nuo 2001 iki 2007 metų buvo partijos „Naujojo piliečio aljansas" pirmininkas. Nuo 1995 iki 2002 metų P. Rusko buvo televizijos kanalo „Markiza" savininkas ir generalinis direktorius.

„Premjeras turi daug užsienio vizitų, turi ligos atvejų, įvairios stichinės situacijos, tai, manau, atsarga gėdos nedaro. Manau, tai palengvintų premjero funkcionavimą. Jeigu mes kalbame apie Vyriausybės darbo efektyvumą ir Vyriausybės darbo sklandumą, tai pačiam premjerui ir jo patarėjams toks Seimo priimtas įstatymas palengvintų darbą. Kita vertus, nemanau, kad tai yra kažkoks esminis probleminis dalykas, kad be šito negalima gyventi. Bet tokia nedidelė smulkmena palengvintų darbą premjerui“, – Eltai sakė politologas.

Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje vicepremjero statusas įteisintas jau ilgą laiką ir tai padeda užtikrinti Vyriausybės darbo sklandumą.

„Tai nėra blogai, nes yra tokia praktika parlamentinėse respublikose. Tokios šalys turi vieną arba du vicepremjerus. Tokia praktika tikrai yra politinėse tradicijose, pavyzdžiui, Lenkijoje. Tvirtinant naują Vyriausybę, premjeras pasirenka, kokie ministrai bus vicepremjerai. Pavyzdžiui, Mateuszo Morawieckio vadovaujamoje Lenkijos Vyriausybėje kultūros ministras pasirinktas vicepremjeru. Nemanau, kad tai bloga idėja, ir manau, ji gali pasiteisinti“, – sakė jis.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jo vadovaujamoje partijoje kalbama apie galimybes Vyriausybėje įteisinti vicepremjero statusą. Pasak politiko, tokia pareigybė situaciją padarytų aiškesnę, nes sprendimai, kas pavaduos premjerą šiam išvykus ar atostogaujant, nebebūtų vienasmeniški.

„Mes partijoje diskutuojame apie tai, kad būtų aišku, kurie ministrai, pavyzdžiui, gali pavaduoti ministrą pirmininką. Kad tai nebūtų vienasmenis, pavyzdžiui, ministro pirmininko sprendimas (...). Daugelyje šalių taip yra, pavyzdžiui, socialinių reikalų arba vidaus reikalų ministrai – kai kuriose šalyse – vienaip, kitose – kitaip – iš karto yra ir ministrai, ir vicepremjerai“, – Žinių radijui teigė R. Karbauskis, „valstiečių“ brandinamą sumanymą grįsdamas esamomis kitų valstybių praktikomis.

ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis nuo pastarosios savaitės išėjo kasmetinių atostogų. Atostogaujantį premjerą pavesta pavaduoti finansų ministrui Viliui Šapokai bei energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.

„Manau, kad rinkimus reikia atidėti. Galimybė juos rengti gegužės 10 d. yra net nesvarstytina“, – spaudos konferencijos metu sakė J. Gowinas.

Politikas paskelbė, kad per svarstymą balsuos prieš valdančiosios „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) partijos siūlomą įstatymo projektą, kuriame balsavimas paštu numatomas kaip vienintelis būdas dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose.

Iš karto po J. Gowino pranešimo apie atsistatydinimą vykusiame parlamento posėdyje PiS įstatymo projektas sulaukė per mažai balsų ir todėl nebuvo patvirtintas.

J. Gowinas pažadėjo ir toliau imtis veiksmų, kad balsavimas dėl naujojo prezidento būtų atšauktas. Jis siūlo dvejiems metais pratęsti dabartinio šalies prezidento Andrzejaus Dudos kadenciją, priėmus Konstitucijos pakeitimus, o prezidento rinkimus surengti tik šiai kadencijai pasibaigus.

Iškilmingos ceremonijos metu penktadienį karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Vilniaus katedros procesijoje bus vežami į Senųjų Rasų kapines, pakeliui sustojant ties Aušros vartais.

Čia skambės aplinkinių bažnyčių varpai ir giedamos maldos lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis, sukilėlius pagerbs Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kariai.

Senųjų Rasų kapinių koplyčią procesija turėtų pasiekti apie trečią valandą popiet, čia numatomi Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) pasisakymai.

Ceremoniją gyventojai Katedros aikštėje galės stebėti dideliuose ekranuose, ją taip pat transliuos Lietuvos ir Lenkijos televizijos.

Į renginį taip pat atvyksta vyriausybių atstovai iš Latvijos ir Ukrainos.

Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863-1864 metais. Sukilimo vadams 1864 metais buvo įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimai rasti 2017 metais tvarkant Gedimino kalno šlaitus.

M.al Kouni spaudos konferencijoje chaoso apimtos valstybės sostinėje sakė, kad nebegali dirbti šiame poste.

„Atsistatydinau, nes man nepavyko“, – aiškiai jaudindamasis sakė M.al Kouni, kuris yra kilęs iš Pietų Libijos ir Jungtinių Tautų remiamoje NSV atstovavo tuaregų mažumai.

„Mes (vyriausybėje) esame atsakingi, nes prisiėmėme šią misiją. Mes prisiimame atsakomybę už viską, kas įvyko per pastaruosius metus: dramas, smurtą, žudymą, žaginimą, invaziją, valstybės lėšų švaistymą. Kad ir koks būtų šių nusikaltimų mastas, mes esame atsakingi“, – sakė jis.

Libijoje chaosas viešpatauja nuo ilgamečio diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo 2011 metais.

NSV buvo suformuota pernai kovą ir turėjo pakeisti dvi konkuruojančias administracijas, veikiančias sostinėje Tripolyje ir šios Šiaurės Afrikos valstybės rytuose.

Valdžios įtvirtinti nepavyko

Vakarai su NSV siejo viltis dėl Libijoje kylančio džihadizmo pažabojimo ir nelegalaus žmonių plukdymo per Viduržemio jūrą, kurioje jau nuskendo tūkstančiai, sustabdymo.

„Islamo valstybės“ džihadistai po aštuonis mėnesius trukusių kruvinų kovų buvo išvaryti iš savo bastiono Sirto, esančio 450 km į rytus nuo Tripolio.

Nepaisant šios sėkmės, NSV nepavyko įtvirtinti savo valdžios visoje šalies teritorijoje.

Paskirtasis premjeras Fayezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas) dar nesugebėjo gauti pasitikėjimo balso Libijos parlamente, kuris dirba Tobruke šalies rytuose, kur taip pat įsikūręs paralelinės valdžios pajėgų vadas maršalas Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras).

„Nesugebėjimas pateisinti žmonių lūkesčius verčia mane atsistatydinti. Žadėjau palengvinti jų kančias, bet man nepavyko“, – „Twitter“ parašė M.al Kouni.

Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas buvo paguldytas į ligoninę po to, kai netyčia iššovė sau į koją treniruodamasis šaudykloje, bet ta žaizda pavojaus gyvybei nekelia, naujienų agentūra „Interfax“ antradienį citavo vieną informuotą šaltinį.

Atsakydamas į klausimą, kodėl D.Rogozinas praeitą savaitę nedalyvavo vėliausiame vyriausybės narių susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu ir pirmadienį vykusiame paskutiniame šių metų ministrų kabineto posėdyje, agentūros pašnekovas pripažino, kad vicepremjeras persišovė koją šaudykloje.

„Dmitrijus Olegovičius atsitiktinai susižeidė koją ir yra vienoje iš Maskvos ligoninių. Jo sveikatos būklė pavojaus nekelia, bet kol kas jis gydomas“, – aiškino šaltinis apie 52 metų nacionalistinių pažiūrų politiką, garsėjantį antivakarietiška retorika.

Tuo tarpu šaltiniai D.Rogozino, kuruojančio gynybos sektorių, sekretoriate sakė „Interfax“, kad vicepremjeras patyrė sportinę traumą per rankinio treniruotę.

„Praeitą savaitę Rogozinas tikrai buvo ligoninėje – jis patyrė sportinę traumą per rankinio treniruotę“, – teigė šaltinis.

Pasak jo, buvęs Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Briuselyje grįžo į darbą antradienį.

Tas šaltinis neigė pranešimus, kad vicepremjeras susižeidė šaudykloje.

„Taip nėra“, – sakė jis ir pridūrė, jog D.Rogozinas tuos pranešimus „priėmė su šypsena“.

Lietuvoje viešinti Moldovos vicepremjerė teigia, kad šalies valdžia pasiryžusi ištirti sukčiavimą bankininkystės sektoriuje ir negrįžtamai įtvirtinti eurointegracijos kursą.

„Mūsų Vyriausybės siunčiamas įsipareigojimas yra stiprus - galiausiai ištirti sukčiavimą bankininkystės sektoriuje, kuris, tiesą sakant, Moldovoje vyko pastaruosius dešimtį metų“, - antradienį žurnalistams Vilniuje sakė Natalija Gherman (Natalija German).

Moldovą pernai supurtė afera, per kurią, kaip įtariama, dingo daugiau nei milijardas eurų. Įtarimai dėl pinigų pasisavinimo iš bankų sistemos pareikšti ir buvusiam Moldovos premjerui Vladui Filatui.

Vicepremjerė teigė, kad bankininkystės skandalo tyrimas perduotas britų-amerikiečių audito kompanijai „Kroll“.

„Šalies viduje mes patyrėme neigiamų reiškinių, kitaip tariant, trukdžių, kurie, deja, yra būdingi daugeliui valstybių, ypač toje pasaulio vietoje, iš kurios esu kilusi aš. Jie trukdo progresyviam Moldovos visuomenės vystymuisi žengiant į Europos Sąjungą“, - kalbėjo vicepremjerė.

N.Gherman pripažino, kad Moldovai yra „šiek tiek sudėtinga“ reformuoti teisingumo sektorių gerinant prokuratūros darbą, kovą su korupciją, nes tai reikalauja „platesnio politinio žvilgsnio“ bei keisti visuomenės mentalitetą diegiant „nulinę toleranciją korupcijai“. Tačiau Moldovos Vyriausybės atstovė patikino, jog šalis taip pat siekia priimti reikiamas pataisas bankininkystės sektoriuje, kad „panašus neigiamas reiškinys neįvyktų ateityje“.

Anot jos, šiuo metu Moldovos visuomenė aktyviai palaiko Vyriausybės užsibrėžtus tikslus dėl skandalo tyrimo ir dėl įstatymų leidybos, o tai padės Moldovai žengti eurointegracijos link.

„Esu visiškai tikra, kad priėmus teisingus įsipareigojimus ir su Moldovos visuomenės palaikymu (...) eurointegracijos kursas Moldovai taps negrįžtamas“, - sakė ji.

N.Gherman antradienį Vilniuje dalyvavo šeštajame Lietuvos ir Moldovos dvišalio bendradarbiavimo Europos integracijos srityje komisijos posėdyje, kuriame aptarti Moldovoje Lietuvos vykdomi vystomojo bendradarbiavimo projektai, bendradarbiavimas kovos su korupcija ir pinigų plovimu srityse bei bankų sektoriaus reformavimas.

Moldova  yra Rytų partnerystės programos narė ir siekia narystės Europos Sąjungoje (ES), tačiau šalis yra kritikuojama dėl korupcijos.

Moldovos integracijai į Europos Sąjungą priešinasi Rusija, kurios kariuomenės daliniai nuo 1992 metų dislokuoti šalies Padniestrės srityje. 2014 metais Moldovai buvo suteiktas bevizis režimas su ES.